LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ RESOCIALIZACIJOS STANDARTO PATVIRTINIMO
2024 m. birželio 6 d. Nr. V-454
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, 8.1 papunkčiu bei siekdamas gerinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializaciją:
2. Pavedu Lietuvos kalėjimo tarnybos (toliau – LKT) Dokumentų valdymo skyriui šį įsakymą paskelbti LKT interneto svetainėje ir Teisės aktų registre bei supažindinti su juo LKT darbuotojus.
PATVIRTINTA
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus
2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-454
LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ RESOCIALIZACIJOS STANDARTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos standartas (toliau – Standartas) nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) kalėjimuose taikomus resocializacijos procesus, metodus, specialistų veiklai ir infrastruktūros kūrimui taikomas normas, taisykles ir reikalavimus, siekiant resocializacijos tikslų.
2. Šio Standarto tikslas – nustatyti, kaip kalėjimuose turi būti vykdoma nuteistųjų resocializacija, kokios yra svarbiausios privalomos normos ir taisyklės, svarbiausi reikalavimai, keliami resocializacijai ir ją vykdantiems darbuotojams. Resocializacija turi būti aiškiai apibrėžiama ir vienodai suprantama, kokie yra jos etapai bei kas per juos atliekama, taip pat – atitikti keliamiems reikalavimams kiekviename kalėjime. Patvirtinus Standartą galima bus siekti, kad jis būtų įgyvendinamas visuose LKT kalėjimuose.
3. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacija šiame Standarte suprantama kaip kompleksiškas psichosocialinio mokymo(si) procesas, kurio metu, taikant įvairias individualias ir grupines socialinio darbo, psichologinio konsultavimo, užimtumo skatinimo ir kitas pozityvų elgesį ugdančias priemones, siekiama motyvuoti ir skatinti nuteistuosius savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.
4. Šis Standartas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodeksu, Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-5, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Strateginės veiklos gairėmis 2022–2030 m., patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-28.
5. Pagrindinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas – nuteistųjų resocializacija. Visi LKT darbuotojai bendraudami su nuteistaisiais taiko dinaminio saugumo metodą. Kiekviename kalėjime yra specializuoti Resocializacijos skyriai (toliau – RS), kurių tikslas – kuriant pasitikėjimu grįstą santykį su nuteistaisiais, taikyti individualizuoto ir / ar grupinio darbo metodus, planingai formuojant nuteistųjų gyvenimo laisvėje perspektyvą socialiai pageidaujama linkme.
6. Nuteistųjų resocializacijos procesas organizuojamas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais.
7. Resocializacijos procese aplinkai ir infrastruktūrai nustatomos šios pagrindinės sąlygos:
7.1. siekiama, kad nuteistieji gyventų 1–2 vietų kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose atskirai įrengtas sanitarinis mazgas;
8. Šiame Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bausmių vykdymo kodekse, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose bausmių vykdymo sritį.
II SKYRIUS
RESOCIALIZACIJOS SKYRIŲ DARBUOTOJAI
9. RS dirba šių komandų darbuotojai:
9.1. kontaktinių pareigūnų, kurios funkcijos – užtikrinti individualizuotą nuteistųjų priežiūrą, teikti pagalbą sprendžiant su kasdieniniu gyvenimu susijusius klausimus bei motyvuoti nuteistuosius dalyvauti resocializacijos procese. Kontaktiniai pareigūnai turi šias specialiąsias kompetencijas: geba kurti ir palaikyti profesionalius, teigiamus santykius su nuteistaisiais, valdyti sudėtingas ir (ar) kritines situacijas bei konfliktus, supranta verbalinę ir neverbalinę kalbą, geba rengti dokumentus dėl nuteistojo teisinės padėties pakeitimo ir kt. Kontaktinis pareigūnas dirba ne daugiau kaip su 30 nuteistųjų, o jei tai yra nepilnamečiai ir kartu su jais laikomi nuteistieji iki 24 metų amžiaus, – ne daugiau kaip su 20 asmenų;
9.2. socialinio darbo ir psichologinės intervencijos, kurios specialistų pagrindinės funkcijos – planuoti ir organizuoti nuteistųjų adaptavimosi kalėjime bei resocializacijos procesus. Minėti specialistai turi šias specialiąsias kompetencijas: geba įvertinti nuteistųjų adaptavimosi ypatumus bei parinkti priemones šiam procesui palengvinti, gali planuoti individualios ir grupinės nuteistųjų resocializacijos procesą kompleksiškai pasitelkdami visus prieinamus socialinius išteklius (pvz., šeimos pagalbą, bendruomenės paramą, atvejo vadybos metodo taikymą), vykdyti aprobuotas elgesio pataisos programas bei taikyti priemones, susijusias su psichologinių krizių valdymu, taip pat geba objektyviai įvertinti ir aprašyti nuteistųjų dalyvavimo resocializacijos priemonėse rezultatus. Socialinio darbo ir psichologinių intervencijų komandos specialistas dirba ne daugiau kaip su 60 nuteistųjų.
9.3. vertinimo ir analizės, kurios specialistų funkcijos – atlikti individualų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, išskirti veiksnius, didinančius ir mažinančius jo riziką nusikalsti, nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio bei žalos padarymo / grėsmės kėlimo kitiems rizikos lygį, aprašyti nuteistųjų elgesio pokyčius bei daromą pažangą, rengti socialinio tyrimo išvadas ir kitus dokumentus. Vertinimo ir analizės komandos specialistai turi šias specialiąsias kompetencijas: geba iš skirtingų informacijos šaltinių rinkti informaciją, ją analizuoti bei apibendrinti, taikyti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas, aprašyti nuteistųjų elgesio pokyčius bei daromą pažangą ir tinkamai pateikti gautus rezultatus. Vertinimo ir analizės komandos specialistas dirba ne daugiau kaip su 60 nuteistųjų;
9.4. užimtumo, kurios specialistų funkcijos – nuteistųjų užimtumo ir jų bei visuomenės interesus atitinkančios prasmingos veiklos organizavimas: bendrasis jų ugdymas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo siekimas; individuali veikla; dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje; dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Taip pat šie specialistai motyvuoja nuteistuosius užsiimti darbine veikla ir (ar) įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje. Užimtumo komandos specialistai turi šias specialiąsias kompetencijas: komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžių, kurie yra būtini nuteistųjų užimtumui organizuoti, bei psichologijos pagrindus nuteistųjų motyvacijai stiprinti. 60-čiai kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų turėtų būti įsteigta viena užimtumo komandos specialisto pareigybė.
10. Organizuojant resocializacijos procesą ir įgyvendinant numatytas priemones bendradarbiauja visų keturių komandų (visų veiklos sričių) specialistai.
11. RS darbuotojai yra tinkamo profesinio ir psichologinio pasirengimo, turi reikiamą išsilavinimą ir yra baigę įvadinius mokymus bei turi šias bendrąsias kompetencijas: geba bendrauti, bendradarbiauti, kurti profesionaliai pozityvius santykius, spręsti konfliktus ir atlikti įvairias kitas kasdienės veiklos užduotis.
12. RS darbuotojai privalo turėti tokias (-ių) bazines (-ių) žinias (-ių): kriminologijos pagrindus, teisinius bausmių vykdymo sistemos pagrindus, psichologijos bei bendravimo ir konfliktų sprendimo pagrindus; žinių apie tarptautinius žmogaus teisių ir bausmių vykdymo standartus, žinių, susijusių su priklausomybių ir savižudybių / savęs žalojimo prevencija, bei žinių apie saugumo priemonių sistemą.
13. Darbuotojai, priimami dirbti į RS, turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį socialinių ar humanitarinių mokslų sričių išsilavinimą (socialinio darbo ar socialinės pedagogikos, psichologijos, kriminologijos, teisės, vadybos ir pan.).
14. RS komandų koordinatoriai ir vadovai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį socialinių ar humanitarinių mokslų sričių išsilavinimą.
15. RS darbuotojų žinios ir kompetencijos reguliariai vertinamos kas penkerius metus, siekiant nustatyti, kokių žinių ir įgūdžių darbuotojams trūksta.
III SKYRIUS
RESOCIALIZACIJOS PROCESAS
17. Su uždaro ir (ar) pusiau atviro tipo drausmės grupėje bausmę atliekančiais nuteistaisiais nuolat dirba vienas kontaktinis pareigūnas ir 2 užimtumo specialistai. Šiems specialistams nuolat dirbti priskiriama ne daugiau kaip su 30 nuteistųjų. Kiti RS specialistai su šio tipo nuteistaisiais dirba pagal nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kriminogeninius poreikius ir kitus aspektus.
18. Su pusiau atviro tipo paprastojoje grupėje bausmę atliekančiais nuteistaisiais (ne daugiau kaip 30 asmenų) nuolat dirba vienas kontaktinis pareigūnas ir vienas užimtumo specialistas. Kiti RS specialistai su šio tipo nuteistaisiais dirba atsižvelgdami į nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kriminogeninius poreikius ir kitus aspektus.
19. Su 20 nuteistųjų, atliekančių bausmę pusiaukelės namuose, dirba vienas kontaktinis pareigūnas, 2 socialiniai darbuotojai ir vienas užimtumo specialistas. Kiti RS specialistai su šio tipo nuteistaisiais dirba atsižvelgdami į nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kriminogeninius poreikius ir kitus aspektus.
20. Su nuteistaisiais, nenurodytais 17–19 punktuose, darbuotojai nuolat dirba pagal Standarto 9 punkte nustatytą darbuotojų ir nuteistųjų santykį.
21. Organizuojant resocializacijos procesą siekiama sukurti kiek įmanoma palankesnę aplinką nuteistųjų resocializacijai. Nuteistų asmenų diferencijavimas – viena iš esminių resocializacijos sąlygų, jis bausmės atlikimo metu vykdomas atliepiant nuteistųjų asmenybės ir adaptacinius ypatumus bei kriminogeninius poreikius.
22. Nuteistųjų paskirstymo į kalėjimus ir jų diferencijavimo kalėjimo viduje tikslas yra sudaryti sąlygas nuteistiesiems bausmės atlikimo metu palaikyti socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, tikslingai taikyti resocializacijos, užimtumo, gydymo ir kitas programas bei mažinti kriminalinės subkultūros įtaką.
23. Resocializacijos procesas užtikrinamas taikant standartinį resocializacijos priemonių paketą, nurodytą 1 paveiksle.
1 paveikslas. Standartinis resocializacijos priemonių paketas
| Pirminis psichologinis vertinimas |
||
|
|
||
| Adaptacijos plano sudarymas ir adaptavimosi bausmės atlikimo vietoje užtikrinimas |
||
|
|
||
| Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (pagal OAS`ys, START-AV ir kt., nustačius papildomo vertinimo poreikį, – pagal PCL:SV; SVR-20; SARA; B-SAFER; HCR-20) |
||
|
|
||
| Individualaus nuteistojo resocializacijos plano (toliau – INRP) sudarymas |
||
|
|
||
| Motyvavimas dalyvauti INRP priemonėse (motyvacinis interviu, programa „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ ir kt.) |
||
|
|
||
| Intervencinių priemonių taikymas (aprobuotos elgesio pataisos programos, psichologų ir socialinių darbuotojų taikomos priemonės bei teikiama specializuota pagalba) |
Nuteistųjų artimųjų įtraukimas į resocializacijos procesą ir kitų apsauginių veiksnių stiprinimas |
Nuteistųjų užimtumo organizavimas
|
|
|
||
| Pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Pokyčių vertinimas. Papildomų priemonių taikymo poreikio nustatymas / bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo vertinimas / su lygtiniu paleidimu susijusių procesinių dokumentų ruošimas |
||
24. Resocializacijos intensyvumas ir priemonių numatymas priklauso nuo nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygio: kuo rizika didesnė, tuo intensyvesnis resocializacijos procesas, orientuotas į kriminogeninių poreikių mažinimą bei apsauginių veiksnių stiprinimą. Atitinkamai mažesnė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika suponuoja ne tokį intensyvų resocializacijos procesą ir orientavimąsi į gyvenimo kokybei ar normaliai raidai reikšmingus veiksnius.
26. Planuojant resocializacijos procesą ir numatant strategines resocializacijos kryptis, pirmiausia atsižvelgiama į pirminių kriminogeninių poreikių (asocialios asmenybės bruožai, asocialios nuostatos ir asocialūs draugai), o tik vėliau – į antrinių kriminogeninių poreikių (susijusių su darbu / mokymusi, laisvalaikiu, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar santykiais su šeima) išreikštumą (2 paveikslas).
2 paveikslas. Kriminogeninių poreikių ir resocializacijos strateginių krypčių matrica
|
Kriminogeniniai poreikiai |
Rizikos veiksnių pavyzdžiai vertinimo metodikose |
Resocializacijos strateginės kryptys |
|
Pirminiai kriminogeniniai poreikiai |
||
| Asocialios asmenybės bruožai (impulsyvus elgesys, empatijos stoka, noras rizikuoti, aštrių pojūčių ieškojimas, manipuliavimas kitais žmonėmis ir jų išnaudojimas) |
Mąstymas ir elgesys (OAS`ys)
Įveika; impulsų kontrolė; socialiniai įgūdžiai (START:AV)
Asmenybės sutrikimas, impulsyvumas (HCR-20)
Asmenybės sutrikimas (SVR-20)
Asmenybės sutrikimas, susijęs su pykčio protrūkiais, impulsyvumu ar nestabiliu elgesiu (SARA) |
Kognityvinės, elgesio terapijos principais paremtos individualios ir / ar grupinės priemonės, skirtos įgūdžiams (pvz., socialiniams, pykčio ar konfliktų valdymo, problemų sprendimo, impulsų kontroliavimo, streso įveikos ir pan.) lavinti bei mąstymo klaidoms taisyti |
| Asocialios nuostatos (neutralizavimo technikos, konvencionalumo atmetimas ir kriminalinis socialinis tapatumas) |
Nuostatos (OAS`ys)
Nuostatos (START:AV)
Negatyvios nuostatos; savivokos stoka (iš dalies) (HCR-20)
Kraštutinis nusikaltimų menkinimas / neigimas; nuostatos, atspindinčios nusikaltimų darymo palaikymą / jų pateisinimą; negatyvios nuostatos dėl intervencijos (iš dalies) (SVR-20)
Praeityje buvusios prievartos sutuoktinių santykiuose kategoriškas minimizavimas ar neigimas; tokią prievartą remiantis ar toleruojantis požiūris (SARA) |
|
| Asocialūs draugai |
Gyvenimo stilius ir draugai (iš dalies) (OAS`ys)
Santykiai su bendraamžiais; socialinė bendraamžių parama; bendraamžiai (START:AV)
Buvimas nestabilioje aplinkoje (iš dalies) (HCR-20) |
|
|
Antriniai kriminogeniniai poreikiai |
||
| Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas |
Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu (OAS`ys)
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas (START:AV)
Su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusios problemos (HCR-20; SVR-20)
Šiuo metu išryškėjęs piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis / atsiradusi priklausomybė nuo jų (SARA) |
Nukreipimas į sveikatos priežiūros paslaugas, skatinimas gydytis, dalyvauti pakaitinės terapijos ir priklausomybių reabilitacijos programose |
| Sunkumai pradedant dirbti / mokytis ir dirbant / mokantis |
Išsilavinimo įgijimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamų planavimas (OASys)
Mokymasis ir darbas (START:AV)
Su darbu susijusios problemos (HCR-20; SVR-20) |
Bendrųjų gebėjimų ir darbinių įgūdžių lavinimas, išsilavinimo įgijimas, profesijos mokymasis |
| Sunkumai organizuojant prasmingą laisvalaikį |
Gyvenimo stilius ir draugai (iš dalies) (OAS`ys)
Laisvalaikis (START:AV) |
Prasmingo užimtumo organizavimas |
| Sunkumai kuriant ir išlaikant konstruktyvius santykius šeimoje |
Ryšiai; gyvenimo sąlygos (OAS`ys)
Santykiai (su globėjais / suaugusiųjų); socialinė parama (suaugusiųjų); tėvystės įgūdžiai; tėvų funkcionavimas (START:AV)
Intymių santykių nestabilumas; asmeninės paramos stoka (HCR-20)
Intymių santykių problemos (SVR-20)
Dabartinės santykių problemos; šiuo metu padažnėję arba suintensyvėję smurto protrūkiai (SARA) |
Ryšių su šeimos nariais (at)kūrimas, palaikymas, stiprinimas. Tėvystės įgūdžių lavinimas |
27. Individualūs resocializacijos planai kartu su nuteistaisiais sudaromi siekiant maksimaliai juos užimti bei skatinti nuosekliai keisti elgesį pasitelkiant ne tik kalėjimo galimybes, bet ir socialinius partnerius, kuriant naujas resocializacijos programas, mokant darbuotojus. Perkeliant nuteistąjį į kitą kalėjimą toliau taikomos individualiame jo resocializacijos plane numatytos priemonės, o esant būtinybei, – jos keičiamos atsižvelgiant į su nusikalstamo elgesio rizika susijusius nuteistojo pokyčius.
28. Kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip po 5 valandas per darbo dieną yra įtraukiamas į užimtumo veiklas ir kitas intervencines priemones atsižvelgiant į asmeninius jo poreikius bei sudarytą individualų dienos užimtumo planą.
29. Nuteistųjų darbinė veikla ir darbas yra orientuoti į nuteistojo kompetencijų ugdymą, galimybės užsidirbti, atlyginti žalą bei turėti pragyvenimo šaltinį ateityje suteikimą.
32. Resocializacijos procese pastebimos ir skatinamos nuteistojo pastangos siekti pažangos savo gyvenime. Nuteistųjų skatinimo priemonės yra individualios, atitinkančios realius nuteistųjų poreikius bei juos motyvuojančios. Siekiama, kad dominuotų skatinamosios, o ne drausminės priemonės.
33. Drausminės priemonės nuteistiesiems taikomos tais atvejais, kai visos kitos galimos poveikio priemonės jau yra išnaudotos. Drausminės nuobaudos skiriamos tik kraštutiniais atvejais ir yra nesuvėluotos, proporcingos padarytam nusižengimui bei taikomos įmanomai trumpiausią laikotarpį. Už taisyklių ir nustatytų elgesio normų pažeidimus taikomas elgesio pasekmių metodas.
34. Nuteistieji tėvai skatinami aktyviai įsitraukti į savo vaikų auginimo ir auklėjimo procesus. Į nuteistų vaikų resocializacijos procesą skatinami aktyviai įsitraukti jų tėvai.
35. Kalėjimuose skatinama savanorystė, jai sudaromos kuo palankesnės sąlygos. Savanoriai atrenkami, mokomi, skatinama jų motyvacija, veiklos refleksija bei užtikrinamas grįžtamasis ryšys tarp savanorių ir LKT darbuotojų. Savanoriškos veiklos organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka su savanoriais gali būti sudaromos sutartys, kompensuojamos jų kelionės ir apmokamos kitos su savanoriška veikla susijusios išlaidos. Savanoriškai veiklai koordinuoti kiekviename kalėjime paskiriamas darbuotojas (koordinatorius).
36. Būtinos nuteistųjų resocializacijai paslaugos gali būti perkamos ir (ar) teikiamos sudarius sutartis su nevyriausybinėmis organizacijomis.
37. Kalėjimuose siekiama atliepti skirtingoms konfesijoms priklausančių nuteistųjų religinius poreikius, Lietuvos Respublikoje įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams sudaromos sąlygos užsiimti nuteistųjų sielovada, tam tikslui skiriamos patalpos.
38. RS darbuotojai skatina nuteistųjų ir jų nusikaltimų aukų (jų artimųjų) mediaciją, siekia, kad nuteistieji suprastų, kokią žalą sukėlė padarydami nusikaltimus, koks jų poveikis aukai (jos artimiesiems), taip pat – kad atsiprašytų, užmegztų (atkurtų) santykius su auka, pasirašytų susitarimą dėl žalos atlyginimo bei ją atlygintų nustatytais dydžiais ir terminais.
39. Nagrinėjant nuteistųjų skundus, sprendžiant jų tarpusavio konfliktus bei jiems kylančias problemas pirmiausia aiškinamasi aplinkybes, galimas prieštaras ir ieškoma galimų problemos sprendimo būdų, siekiant abipusiškai optimalaus rezultato.
40. Užtikrinamas susistemintos aktualios teisinės informacijos prieinamumas nuteistiesiems, nesuvėluotas individualus su teisinės jų padėties pokyčiais susijęs išaiškinimas. Darbuotojai nuteistiesiems paaiškina dėl jų priimtus sprendimus.
41. Kalėjimuose veikia nuteistųjų kolektyvo tarybos, kurios oficialiai atstovauja nuteistųjų interesams, gali padėti spręsti resocializacijos procese kylančias problemas, potencialius konfliktus, padėti įvertinti sistemines problemas, skatinti diskusijas, tarpusavio bendradarbiavimą ir užtikrinti geresnį nuteistųjų informavimą apie administracijos priimamus sprendimus ir jų priežastis.
42. Paleidžiamiems nuteistiesiems užtikrinama palydėjimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paslauga (palydėjimo modelis). Nuteistųjų socialinės integracijos skatinimo srityje socialinių paslaugų tolesnio teikimo ir plėtros tikslais LKT dirba palydėjimo modelio įgyvendinimo koordinatorius, kuris bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, jų nariais bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Įgyvendinant resocializacijos procesą nuteistųjų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą bei tvarkymą.