LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2008 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO NR. D1-362 „DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. gruodžio 11 d. Nr. D1-461

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi,

t v i r t i n u Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.;

2.2. pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo procedūros, pradėtos iki 2028 m. sausio 1 d., baigiamos pagal iki 2028 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

 

 

 

Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas                                                              Simonas Gentvilas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. gruodžio 11 d. įsakymo

Nr. D1-461 redakcija)

 

PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROJI DALIS

 

1.  Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja  pagrindinių miško kirtimų normos apskaičiavimo principus ir metodus, apskaičiavimo, tikslinimo ir tvirtinimo tvarką.

2.  Metodika privalo vadovautis Valstybinė miškų tarnyba, vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, valstybinių ir privačių miškų valdytojai.

3.  Metodikoje vartojamos sąvokos:

3.1. Amžiaus klasių metodas – kirtimų normos apskaičiavimo metodas, kuriuo metinis pagrindinių miško kirtimų kiekis apskaičiuojamas atliekant nustatytus matematinius veiksmus su skirtingų amžiaus klasių medynų plotais.

3.2. Brandžių medynų ploto metodas – kirtimų normos apskaičiavimo metodas, kai dešimties metų kirtimų norma prilyginama brandžių ar per šį laiką tapsiančių brandžių medynų plotui.

3.3. Ekvivalentinis kirtimų plotas – pagrindinių plynųjų ir neplynųjų miško kirtimų plotas, pagal nustatytus reikalavimus perskaičiuotas į plynojo miško kirtimo plotą.

3.4. Tolygaus naudojimo plotas – medynų pagal medžių rūšis metinis vienodo naudojimo plotas, kuris apskaičiuojamas tam tikros medžių rūšies medynų plotą miškų grupėje padalinus iš šios rūšies medžių kirtimo apyvartos toje miškų grupėje. Susumavus konkrečios miškų grupės visų rūšių medžių tolygaus naudojimo plotus, gaunamas tos miškų grupės tolygaus naudojimo plotas. Atitinkamai sumuojant miškų grupių tolygaus naudojimo plotus, nustatomas bendras miško tolygaus naudojimo plotas.

3.5. Kirtimo apyvarta – ciklinis laiko tarpas nuo miško atkūrimo ar įveisimo iki medienos produkcijai gauti tinkamos jo brandos, pridedant laiką naujai miško kartai atkurti. Kirtimo apyvarta apskaičiuojama pagal medžių rūšis ir miškų grupes prie minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus, nustatyto Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, pridedant devynerius metus.

3.6. Pagrindinių miško kirtimų norma – didžiausias leidžiamas medienos kiekis ar miško plotas, kuris per tam tikrą laiką gali būti iškertamas vykdant pagrindinius miško kirtimus.

3.7. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI IR METODAI

4.    Pagrindinių miško kirtimų norma (toliau – kirtimų norma), kuri apskaičiuojama amžiaus klasių metodu, siekiama užtikrinti:

4.1. vyraujančių medžių rūšių medynų plotų pasiskirstymo pagal amžiaus klases suvienodinimą III ir IVA grupės miškuose;

4.2. artimą tolygiam naudojimo plotui metinę pagrindinių miško kirtimų normą;

4.3. racionalų medienos panaudojimą pagrindinių miško kirtimo amžių pasiekusiuose (kirstinuose) medynuose;

4.4. miškų atsparumo klimato kaitai didinimą;

4.5. miško apsauginių ir socialinių funkcijų, biologinės įvairovės išsaugojimą;

4.6. nenutrūkstamą šalies ekonominių reikmių tenkinimą.

5.  Kirtimų norma nustatoma plyno miško kirtimų ploto ekvivalentu.

6.  Kirtimų norma gali būti apskaičiuojama amžiaus klasių metodu arba brandžių medynų ploto metodu.

 

III SKYRIUS

PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS APSKAIČIAVIMAS IR TIKSLINIMAS

 

7.  Kirtimų norma visuose valstybiniuose miškuose ir kirtimų norma miškų savininkams, valdytojams ar naudotojams, valdantiems 500 ha ar didesnį miško žemės plotą, apskaičiuojama amžiaus klasių metodu, vadovaujantis Metodikos 9–16 punktų reikalavimais.

8.  Miškų savininkams, valdytojams ar naudotojams, valdantiems iki 500 ha miško žemės plotą, kirtimų norma apskaičiuojama brandžių medynų ploto metodu, vadovaujantis Metodikos 17 ir 18 punktų reikalavimais.

9.  Kirtimų norma amžiaus klasių metodu apskaičiuojama III ir IVA grupių miškams, naudojant Optimalaus naudojimo kiekio apskaičiavimo (toliau – OPTINA) modelį (1 priedas). Kirtimų normai apskaičiuoti naudojami kirstinų medynų duomenys. Kirstiniems medynams nepriskiriami Va ir žemesnio boniteto spygliuočių, V ir žemesnio boniteto lapuočių medynai, medynai, kuriuose yra paveldo objektų, inventorizuotos ir saugomos kertinės miško buveinės, medynai, esantys saugomų paukščių lizdaviečių apsaugos zonose, kurtinių tuokvietėse, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ ir 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ prieduose pateiktose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse ir rūšių buveinėse (kuriose draudžiami pagrindiniai miško kirtimai), miško sėklinės bazės objektams priskirti miškų plotai.

10.  Naudojant OPTINA modelį skaičiuojamos brandos, pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji amžiaus ir tolygaus naudojimo ploto biržės pagal medžių rūšis ir miškų grupes. Iš atskirai miškų grupei ir medžių rūšiai paskaičiuotų biržių atrenkama mažiausia, kuri koreguojama medynų amžiaus struktūros koeficientu (1 priedas).

11.  Siekiant užtikrinti Metodikos 4 punkte išvardytų principų įgyvendinimą, pagal OPTINA modelį paskaičiuoti atskirų medžių rūšių kirtimų dydžiai tikslinami pagal šiuos reikalavimus:

11.1.    Kirtimų norma turi užtikrinti brandžių ąžuolynų kirtimą per laikotarpį ne trumpesnį kaip 30 metų, uosynų – ne trumpesnį kaip 20 metų.

11.2.    Drebulės ir baltalksnio brandžių medynų kirtimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 12 metų.

12.  Pagal medžių rūšis ir miškų grupes apskaičiuoti ir pakoreguoti kirtimų dydžiai sumuojami nustatant bendrą visų medžių rūšių III ir IVA miškų grupių kirtimų normą.

13.  Apskaičiuota bendra metinė kirtimų norma negali būti didesnė už bendrą III ir IVA miškų grupių tolygaus naudojimo plotą daugiau kaip 20 proc. Jei skiriasi didesne už nurodytą dalį, kirtimų norma koreguojama skirtumo dydžiu.

14.  Valstybinių miškų metinę kirtimų normą 5 metų laikotarpiui apskaičiuoja Valstybinė miškų tarnyba pagal einamųjų metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir pateikia Aplinkos ministerijai.

15.  Kirstinas medienos tūris apskaičiuojamas kirtimų normą sudauginus iš kirstinų brandžių medynų (neįtraukiant biologinei įvairovei paliekamų medžių tūrio) prekinės (likvidinės) medienos vidutinio tūrio 1 ha, įvertinto pagal einamųjų metų sausio 1 d. valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu duomenis.

16.  Kirtimų normą skaičiuojant amžiaus klasių metodu, skaičiavimo duomenys pateikiami užpildant Metodikos 2 priede nustatytą žiniaraščio formą. Apskaičiuotos kirtimų normos plotas nurodomas 1 ha tikslumu, tūris – 0,1 tūkst. m³ tikslumu.

17.  Valstybinių miškų valdytojams ar naudotojams, valdantiems iki 500 ha miško žemės plotą, privatiems miško žemės savininkams pagrindinių miško kirtimų norma apskaičiuojama brandžių medynų ploto metodu 10 metų laikotarpiui. Į skaičiavimus įtraukiami visi brandūs arba per dešimtmetį pasieksiantys minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių (nustatytą Miško kirtimų taisyklėse) medynų plotai. Kirtimų norma įrašoma vidinės miškotvarkos projekte.

18.  Kai vidinės miškotvarkos projektas apima kelis žemės sklypus, skaičiuojama visiems žemės sklypams bendra kirtimų norma.

 

IV SKYRIUS

PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS TVIRTINIMAS

 

19.  Aplinkos ministerija metinės kirtimų normos valstybiniuose miškuose 5 metų laikotarpiui projektą teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

20.  Aplinkos ministras tvirtina metinės kirtimų normos valstybiniuose miškuose paskirstymą pagal valdytojus ir medžių rūšis, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintą metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose.

21.  Valstybinė miškų tarnyba, tvirtindama miškų savininko, valdytojo ar naudotojo, valdančio iki 500 ha miško žemės plotą, vidinės miškotvarkos projektą, nustato kirtimų normą.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22.  Pagrindiniais miško kirtimais kertamas plotas perskaičiuojamas į ekvivalentinį kirtimų plotą vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus tvirtinama metodika.

23.  Už nustatytos kirtimų normos laikymąsi atsako miško savininkai, valdytojai ir naudotojai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

_________________

 

Pagrindinių miško kirtimų normos

nustatymo metodikos

1 priedas

 

PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS APSKAIČIAVIMAS AMŽIAUS KLASIŲ METODU

 

1. Metinė pagrindinių miško kirtimų norma apskaičiuojama medynams pagal vyraujančias medžių rūšis ir miškų grupes taikant Optimalaus naudojimo kiekio apskaičiavimo (toliau – OPTINA) modelį. Pagal šį modelį apskaičiuojamos brandos, pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji amžiaus ir tolygaus naudojimo ploto biržės, iš kurių atrenkama mažiausio ploto biržė:

                                                                                                                          (1)

kur:

Bzmr – nagrinėjamos medžių rūšies z-oji amžiaus biržė; kai z = 1, apskaičiuojama brandos biržė; kai z = 2, – pirmoji amžiaus biržė; kai z = 3, – antroji amžiaus biržė; kai z = 4, – trečioji amžiaus biržė; kai z = 5, – ketvirtoji amžiaus biržė; kai z = k, – tolygaus naudojimo ploto biržė;

k – nagrinėjamos medžių rūšies medynų, naudojamų OPTINA skaičiavimuose, amžiaus klasių skaičius kirtimo apyvartoje pagal miškų grupes;

qi– nagrinėjamos medžių rūšies i-osios amžiaus klasės medynų plotas atitinkamoje miškų grupėje, ha; kai i = 1 – brandūs medynai, i = 2 – bręstantys medynai, i = 3 – viena amžiaus klasė iki bręstančių medynų ir t. t. iki i = k;

rj – periodas, kuriam skaičiuojamas kirtimų dydis, kai z = 1, – j = 10; kai z = 2, – j = 20; kai z = 3, – j = 30; kai z = 4, – j = 40; kai z = 5, – j = 50; kai z = k, – j = 10 × k.

 

2. Iš visų pagal pirmą formulę apskaičiuotų biržių atrenkama mažiausioji biržė Bzmr, kuri koreguojama atsižvelgus į nagrinėjamos medžių rūšies medynų amžiaus struktūrą koeficientu K1 arba K2 ir apskaičiuojama nagrinėjamos medžių rūšies medynų koreguota kirtimų norma (KNmr):

                                                                        (2)

kur:

Avidmr– vidutinis svertinis pagal amžiaus klasių plotus nagrinėjamos medžių rūšies medynų amžius (metais); vidutinio svertinio medynų amžius skaičiavimuose naudojami kiekvienos amžiaus klasės plotai atskirai, t. y. imami kiekvienos brandžių medynų amžiaus klasių plotai);

Umr – nagrinėjamos medžių rūšies kirtimo apyvarta (metais);

q1mr – faktinis nagrinėjamos medžių rūšies brandžių medynų plotas (ha);

q2mr – faktinis nagrinėjamos medžių rūšies bręstančių medynų plotas (ha);

qvidmr – vidutinis nagrinėjamos medžių rūšies medynų plotas amžiaus klasėje (ha):

                                                                                                                                      (3)

Qmr – nagrinėjamos medžių rūšies medynų plotas atitinkamoje miškų grupėje (ha).

 

3. Susumuojant pagal antrą formulę nustatytas koreguotas kirtimų normas pagal medžių rūšis (KNmr) ir miškų grupes, nustatoma bendra koreguota kirtimų norma (KNb):

 

                                                                                                                              (4)

 

4. Pagal ketvirtą formulę apskaičiuota kirtimų norma (KNb), vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 13 punkto reikalavimais, palyginama su tolygaus naudojimo plotu (TN) ir nustatoma pagrindinių miško kirtimų norma (toliau – kirtimų norma) (KN). Jei KNb ≤ TN×1,2, – KN = KNb; jei KNb > TN×1,2, – KN = TN × 1,2.

 

5. Planuojamas kirsti tūris kiekvienais metais skaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 15 ir 16 punktų reikalavimais. Planuojamas iškirsti medžių rūšies medynuose tūris (M) apskaičiuojamas kaip kirtimų normos (KN), vidutinio kirstinų brandžių medynų tūrio 1 ha (V), įvertinto pagal valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu duomenis nagrinėjamame objekte, be reikalaujamų palikti biržėje biologinės įvairovės medžių stiebų tūrio (VBĮ), ir prekinės (likvidinės) medienos, gaunamos iš stiebo, koeficiento (L), sandauga:

 

                                                             M = KN × (V – VBĮ) × L                                                           (5)

 

_________________

 

Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos

2 priedas

 

(Pagrindinių miško kirtimų normos apskaičiavimo žiniaraščio forma)

 

___ miškų grupė

 

Eil. Nr.

Medynai
pagal vyraujančią medžių rūšį

Medynų plotas, ha

Pagrindinių miško kirtimų amžius

Metinė kirtimų norma, ha

Brandžių medynų kirtimo periodas, metais

Brandžių medynų tūris

iš viso

bręs tančių

brandžių

tolygaus naudojimo plotas

apskaičiuota

siūlomas ekvivalentinis kirtimų plotas

iš viso stiebų, m3/ha (pagal valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu duomenis)

paliekamų biologinės įvairovės medžių stiebų, m3/ha

likvidinės medienos išeiga iš kirstinų stiebų, %

likvidinės medienos tūris
iš stiebų

iš
viso

iš jų perbrendusių

pagal modelį OPTINA

brandos

m3/ha

iš viso, 1000 m3

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

 

1.

Pušynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Eglynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Beržynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Drebulynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Juodalksnynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Baltalksnynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Ąžuolynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8.

Uosynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.

Kiti medynai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. OPTINA modelis – optimalaus naudojimo kiekio apskaičiavimo modelis.

_________________