Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-38-495/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00723-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.11.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį galutine 1550 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 24 d. 19.30 val. Kaune, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ar eismo saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į krūmus ir metalinę tvorą. Šio eismo įvykio metu jis apgadino vairuojamą automobilį, krūmus ir tvorą, o padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND). Nesant nukentėjusių asmenų įvykio vietoje, nedelsdamas nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, jis su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodytais veiksmais T. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 ir 222 punktus. Taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dvylikai mėnesių.
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi T. G. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi T. G. skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis palikta nepakeista.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo pakeisti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis dėl T. G. nubaudimo pagal ANK (prašyme nurodyta – ATPK, bet tai laikytina rašymo apsirikimu) 426 straipsnio 2 dalį, nuobaudų skyrimo ir jų subendrinimo – T. G. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamą subendrintą nuobaudą, taip pat panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Skundžiami nutarimas ir nutartys, kvalifikavus T. G. veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir paskyrus administracinio poveikio priemonę, priimti padarius esminius materialiosios teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtiems skundžiamiems sprendimams priimti.
5.2. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį T. G. patrauktas atsakomybėn dėl to, kad įvykio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis. Atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį nekyla, kai eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį sukėlęs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-478-972/2021). Nei Institucija, nei teismai argumentuotai šiuo teisiniu klausimu nepasisakė ir nepagrindė, kodėl, vertinant automobilio teisėto valdytojo padarytą žalą, turėtų būti vertinama ir jo paties valdytam automobiliui padaryta žala. Byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną T. G. automobilį vairavo nebūdamas teisėtas jo valdytojas. Taigi jis pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį negalėjo būti traukiamas atsakomybėn.
5.3. Tiek Institucija, tiek teismai apibendrintai – tiek dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies, tiek dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies – nustatė T. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, ir, vadovaudamiesi ANK 40 straipsniu, pripažino, kad nusižengimą T. G. padarė pakartotinai. Tokia išvada nepagrįsta, nes T. G. tik ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusižengimą padarė pakartotinai, tačiau tai nesuteikė teisinio pagrindo pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies. T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl ANK 426 straipsnyje nurodyto nusižengimo nėra.
5.4. Nei Institucijos nutarime, nei teismų nutartyse pagrįstų ir įtikinamų motyvų dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo nenurodyta, nors ją skirti už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų padarymą neprivaloma. Todėl, skiriant šią administracinio poveikio priemonę, turėjo būti nurodyti aiškūs ir konkretūs motyvai, pagrindžiantys jos būtinumą. Nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas tokio pavojingumo, kai, pavyzdžiui, asmenys pasišalina iš eismo įvykio vietos būdami neblaivūs, neturėdami teisės vairuoti transporto priemones. Per penkerius metus iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo T. G. baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra laikomi padarytais šiurkščiai pažeidžiant KET. Dėl šiurkštaus KET pažeidimo jis yra traukiamas atsakomybėn pirmą kartą. Tiek Institucija, tiek teismai iš esmės T. G. asmenybės nevertino, nepagrįstai suabsoliutino ir sureikšmino jo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.
5.5. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas, procesinės išlaidos, paskirta bauda ir patirta žala dėl automobilio apgadinimo yra pakankamos poveikio priemonės, todėl papildomai jį bausti, skiriant administracinio poveikio priemonę, nebuvo pagrindo. Teismai šiuo klausimu iš esmės nepasisakė, o jų išvados nėra pakankamos tokiai griežtai administracinio poveikio priemonei taikyti. Be to, dėl įvykio iš esmės niekas nenukentėjo. T. G. dirba Vilniuje, privalo nuolat lankytis biure, keliauti Lietuvoje ir už jos ribų. Be to, kovo mėnesį T. G. buvo atlikta sudėtinga operacija, po jos T. G. dvejus metus privalės periodiškai lankytis pas specialistus Vilniuje. Jis gyvena kaimiškoje vietovėje ir dėl neseniai gimusio kūdikio teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes visai šeimai.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Tomas Pileckas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti šio prašymo ir palikti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis nepakeistus. Jis atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Pareiškėjas prašyme išdėstė prašymus ir motyvus, kurie jau buvo įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Vadovaujantis byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 9, 127, 219 ir 222 punktus, jo kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo yra įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.
6.2. Eismo įvykio sąvoka nėra siejama su būtinu žalos dydžio nustatymu ir nukentėjusiojo pretenzijų pareiškimu dėl žalos dydžio, pakanka vien fakto, kad judant transporto priemonei buvo apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau pripažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-81-648/2016, e2AT-29-895/2017). Aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, nėra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Turto savininko pretenzijų neturėjimas kaltininkui gali turėti įtakos atsakomybės dydžio parinkimui, bet ne bylos nutraukimui.
6.3. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo apgadinti krūmai ir metalinė tvora, o pareiškėjo vairuota transporto priemonė yra akivaizdžiai ir gana stipriai apgadinta. Automobilio savininkas apie tai, kad automobilis per eismo įvykį buvo apgadintas, sužinojo tik iš policijos pateiktos informacijos. Įvykio metu nei pareiškėjas, nei jam automobilį perleidęs asmuo nebuvo automobilio teisėti savininkai. Ir nors iki bylos nagrinėjimo buvo gautas automobilio savininko raštas, kad jis nepatyrė žalos, tačiau šios aplinkybės nešalina asmens kaltės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas įvykio metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad apgadinto turto savininkai jam nepareikš pretenzijų dėl apgadinto turto, ir šiomis aplinkybėmis pradėjo domėtis tik tada, kai policija pradėjo tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymas. Kaip tvirtina pareiškėjas T. G., eismo įvykio metu jis teisėtai valdė automobilį, todėl šiam automobiliui padaryti apgadinimai negali būti pripažinti žala, be to, kitiems apgadinto turto (krūmų, tvoros) savininkams nepareiškus jam turtinių pretenzijų, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.
9. ANK 426 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad yra baudžiama už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos BBND, o 2 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika BBND. Tai reiškia, kad, siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, reikia nustatyti šias aplinkybes: 1) eismo įvykį, 2) su šiuo eismo įvykiu susijusio vairuotojo tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos, 3) KET pažeidimą ar pažeidimus, 4) žalą, neviršijančią penkiolikos BBND (1 dalis) arba viršijančią penkiolika BBND (2 dalis).
10. KET 222 punkte nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tai reiškia, kad pareiga informuoti nukentėjusį asmenį ar policiją kyla tuo atveju, kai yra padaroma turtinė žala svetimam turtui.
11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kilusio eismo įvykio ir dėl su juo susijusio vairuotojo T. G. tyčinio pasitraukimo iš įvykio vietos, tačiau keliamas klausimas dėl eismo įvykio metu kilusios žalos, kurios dydis lemia veiksmų kvalifikavimą pagal atitinkamą ANK 426 straipsnio dalį.
12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 punktas). Byloje nustatyta, kad automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė AB „Bigbank“, o pagal lizingo sutartį automobilio valdytoja buvo T. G. sutuoktinė, valdanti automobilį pagal iki santuokos su T. G. sudarytą lizingo sutartį. T. G. automobilį vairavo su sutuoktinės – teisėtos valdytojos – žinia ir leidimu, tačiau turtinė žala dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio kilo ne automobilio valdytojai, o jo savininkei – AB „Bigbank“, kuri 2023 m. gegužės 30 d. policiją informavo apie padarytos turtinės žalos dydį (6762 Eur). Todėl, esant byloje nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai: tai, kad po eismo įvykio automobilio valdytoja įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir jai perėjo nuosavybės teisė į automobilį, nereiškia, kad eismo įvykio metu nebuvo padaryta turtinė žala svetimam turtui, t. y. AB „Bigbank“ priklausančiam automobiliui.
13. Be to, kaip matyti iš Institucijos nutarimo, apylinkės ir apygardos teismų nutarčių turinio, automobilio, tvoros ir krūmų apgadinimo faktas yra nustatytas eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais, visapusiškai ištirtais ir procesiniuose sprendimuose įvertintais įrodymais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats T. G. 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į policiją, siekdamas nustatyti, ar jis nepadarė turtinės žalos, be kita ko, nurodydamas, kad „taranavo gyvatvorę“. Taigi, akivaizdžiai matomas automobilio, tvoros ir krūmų apgadinimo faktas po T. G. sukelto eismo įvykio sudarė šio pareigą nedelsiant informuoti automobilio, tvoros ir krūmų savininkus arba policiją, tačiau tai nebuvo padaryta.
14. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog vėliau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu eismo įvykio kaltininkui T. G. tvoros ir krūmų savininkai nepareiškė turtinių pretenzijų dėl padaryto jų turto apgadinimo, nereiškia, kad jis turėjo teisę iš karto po įvykio apie tai nepranešti turto savininkui ar policijai. Net ir tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs vairuotojas mano, kad žala nepadaryta ar ji menkavertė, apie eismo įvykį jis privalo informuoti, t. y. apie įvažiavimo į objektą (nagrinėjamu atveju – krūmus ir tvorą) faktą jis privalo informuoti automobilio ir objekto savininkus arba policiją.
15. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policiją iškvietė eismo įvykio liudytojas, o T. G. eismo įvykio vietoje nei iki atvykstant policijos pareigūnams, nei jai atvykus nebuvo. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdus faktas, kad asmuo įvažiavo į tvorą ir krūmus, apie tai jis niekam nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino; automobilio, krūmų ir tvoros savininkus nustatė ir apie jų turto apgadinimą informavo policija, pradėjusi tyrimą. Tai, kad tvoros ir krūmų savininkai neturi pretenzijų, paaiškėjo tik 2023 m. gegužės mėnesį, kai savininkai, reaguodami į policijos pareigūno užklausą, pareiškė, kad pretenzijų dėl padaryto tvoros ir krūmų apgadinimo nereiškia. Svarbu pažymėti ir tai, kad automobilio savininkė AB „Bigbank“, kaip minėta, 2023 m. gegužės 30 d. policiją informavo apie padarytos turtinės žalos dydį (6762 Eur), tik 2023 m. liepos 26 d. pranešė, kad nuosavybės teisę į jį įgijo T. G. sutuoktinė, įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, todėl žala neskaičiuojama. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad T. G., būdamas susijęs su eismo įvykiu, pasitraukė iš įvykio vietos, nedelsdamas neinformavo apgadinto svetimo turto savininkų ar policijos; įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, krūmai ir tvora; padaryta žala viršija penkiolika BBND. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
17. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieštaraujantis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020).
18. Be kita ko, teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-478-972/2021 išdėstytų argumentų, pažymi, kad minėtos nutarties teisės taikymo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netikrino, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjančio atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, nesaisto žemesnės instancijos teismų išdėstyti argumentai ir suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
Dėl administracinio poveikio priemonės
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta administracinio poveikio priemone, teigia, kad jam nustačius ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad tame pačiame ANK straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas.
20. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per nustatytą terminą padarė tame pačiame ANK straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bet kurioje konkretaus ANK straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024).
21. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. Byloje nustatyta, kad T. G. pagal ANK 426 straipsnį baudžiamas pirmą kartą, tačiau anksčiau yra baustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (2021 m. liepos 20 d.) ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (2022 m. spalio 25 d.). Tai reiškia, kad jis pakartotinai padarė ANK 417 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, todėl jam nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) yra aktuali sprendžiant dėl administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, bet ne pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
23. Už ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – skyrimas nėra nustatytas. O už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Taigi ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis sudaro dvejus metus.
24. Nagrinėjamu atveju paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – dvylika mėnesių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skiriant šią poveikio priemonę ir nustatant jos terminą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl pakartotinio ANK 417 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymo nebuvo vertinama. Tokie motyvai išdėstyti apygardos teismo nutarties 12–13 punktuose, kartu pateiktos motyvuotos išvados dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės tikslingumo ir pagrįstumo už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, T. G. skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kartu buvo vertinama ir jam nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) dėl pakartotinio administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnyje, padarymo.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio poveikio priemonė jam paskirta tinkamai. Esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nepadaryta (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas
Daiva Pranytė-Zalieckienė