https://www.e-tar.lt/rs/legalact/6d8c28f0b35d11e48601d026d7145559/content_files/image001.gif

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2022 M. BIRŽELIO 1 D. ĮSAKYMO NR. D1-160 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO  

 

2025 m. sausio 23 Nr. D1-8

Vilnius

 

 

P a k e i č i u  2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-160 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo patvirtinimo“, ir papildau  4 priedu (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                   Povilas Poderskis

 

2022–2030 metų plėtros programos

valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato

kaitos valdymo plėtros programos pažangos

priemonės Nr.  02-001-06-04-02 „Didinti

klimato kaitos politikos veiksmingumą“

aprašo

4 priedas

 

 

2022–2030 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-02 „DIDINTI KLIMATO KAITOS POLITIKOS VEIKSMINGUMĄ“ VEIKLOS „FLUORINTŲ DUJŲ NAUDOJIMO  MAŽINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS

 

 

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIAI NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS, PAVADINIMAS

9.3.2. Fluorintų dujų naudojimo mažinimas

 

STEBĖSENOS RODIKLIAI (toliau – rodikliai)

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų CO2

09.900.0009

 

tūkst. tonų CO2

(2030 m.)

11,6

 

Aplinkos ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pazangos-priemones/didinti-klimato-kaitos-politikos-veiksminguma/

 

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. 2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 383 „Dėl 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo“;

1.2. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-160 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) veiklos „Fluorintų dujų naudojimo  mažinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 4:

1.2.1. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/1315 (toliau – Reglamentas 651/2014);

1.2.2. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“;

1.2.3. 2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 2024/573);

1.2.4. 2016 m. lapkričio 30 d. komisijos reglamentas (ES) 2016/2281 kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, nustatomi oro šildymo gaminių, vėsinimo gaminių ir aukštatemperatūrių technologinių aušintuvų ir ventiliatorinių konvektorių ekologinio projektavimo reikalavimai;

1.2.5. Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas;

1.2.6. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.2.7. Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo (toliau – Projektų taisyklės);

1.2.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. D1-299 „Dėl Fizinių asmenų, dirbančių su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ir jų turinčia įranga, atestavimo, sertifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymo tvarkos aprašo ir programų patvirtinimo“;

1.2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. D1-420 „Dėl Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.2 papunktyje nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Pagal Aprašą finansuojama veikla – fluorintų dujų naudojimo mažinimas.

2.2. Pagal Aprašą tinkami pareiškėjai:

2.2.1.  gydymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, bibliotekos, socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė;

2.2.2. nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), teikiančios socialines paslaugas, atitinkančios Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir registruotos juridinių asmenų registre, turinčios NVO žymą.

2.3. Projektas vykdomas be partnerių.

2.4. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija.

2.5. Pagal Aprašo veiklą Nr. 9.3.2 „Fluorintų dujų naudojimo  mažinimas“ projektams įgyvendinti skiriama iki 7 100 000 (septynių milijonų ir šimto tūkstančių) eurų Klimato kaitos programos lėšų.

2.6. Pagal Tvarkos aprašą valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, neteikiama. Pareiškėjai PĮP teikimo, projekto įgyvendinimo metu ir penkerius metus įgyvendinę projektą negali vykdyti ūkinės veiklos pastate, kuriame įrengiama 13.1 papunktyje nurodyta įranga, ar infrastruktūros naudojimas šiame pastate gali būti tik pagalbinis, kai tokiai veiklai skiriamas pajėgumas neviršija 20 proc. viso metinio infrastruktūros pajėgumo (vadovaujantis Europos Komisijos pranešimo 207 punkto nuostatomis). Maksimalus dotacijos dydis vienam pareiškėjui yra 1 450 000 Eur.

2.7. Pastatas, kuriame bus įgyvendintas projektas, PĮP Agentūrai teikimo metu privalo atitikti energinio naudingumo C arba aukštesnę klasę. Šilumos įrenginiai nefinansuojami pastatuose, kurie prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos.

2.8. Pareiškėjas turi 100 procentų naudoti žalią elektros energiją – pagamintą iš saulės, vėjo ar kitų atsinaujinančių išteklių (atitiktį reikalavimams pareiškėjas gali įrodyti su PĮP pateikdamas sudarytą su elektros energijos tiekėju sutarties kopiją arba paskutinių 12 mėn. energijos suvartotos ir pagamintos energijos kiekių suvestinę informaciją).

2.9. Nefinansuojama įranga, užpildyta F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP didesnis kaip 150 arba lygus 150.

2.10. Dotacijos dydis iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.11. Projektų atranką Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) atlieka tęstinės atrankos būdu, t. y. projektų įgyvendinimo planai (toliau – PĮP) priimami, kol pakanka lėšų projektams įgyvendinti (7 100 000 eurų), bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios, PĮP vertinami pagal jų registracijos datą Agentūros informacinėje sistemoje (toliau – APVIS) (https://apvis.apva.lt).

2.12. Vienas pareiškėjas vieno kvietimo teikti PĮP metu gali pateikti tik vieną PĮP per APVIS. Finansavimas tam pačiam pastatui pagal unikalų numerį VĮ Registrų centre skiriamas vieną kartą. Reikalavimai PĮP nurodomi Agentūros kvietime.

2.13. Projekto parengtumui taikomi šie reikalavimai (su PĮP teikiami dokumentai ir informacija):

2.13.1. įgaliojimas atstovauti pareiškėjui, išduotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei pareiškėjas įgalioja kitą fizinį ar juridinį asmenį už jį atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus (pateikti PĮP ir (ar) pateikti mokėjimo prašymą);

2.13.2. unikalus pastato numeris, kuriame bus įgyvendinamas projektas;

2.13.3. planuojamos įrangos įrenginio vardinė galia (kW);

2.13.4. planuojamos įsigyti įrangos komercinis pasiūlymas;

2.13.5. informacija, kad naudojama 100 procentų „žalia“ elektros energija (pateikiama elektros energijos tiekėjo sutarties kopija arba paskutinių 12 mėnesių pagamintos ir suvartotos elektros energijos kiekio informacija).

2.13.6. kiti Agentūros kvietime nurodyti dokumentai;

2.14. PĮP nurodyti duomenys, jei nėra Agentūros paklausimo, po PĮP pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami.

2.15. Pareiškėjas įgyvendindamas projektą įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir (ar) kitus dokumentus. Kilus įtarimų, kad pareiškėjas neįvykdė teisės aktų reikalavimų, negavo reikiamų leidimų, sutikimų, pritarimų ir (ar) kitų dokumentų, Agentūra turi teisę prašyti pareiškėjo juos pateikti.

2.16. Skirta dotacija gali būti išmokama dalimis (visi tarpiniai mokėjimai negali sudaryti daugiau kaip 80 proc., likę 20 proc. išmokami įgyvendinus projektą) arba iš karto.

2.17. Gautų PĮP vertinimą Agentūra atlieka per 30 darbo dienų.

2.18. Atlikus PĮP vertinimą, sprendimas skirti finansavimą įforminamas Agentūros direktoriaus įsakymu (sprendimai skirti finansavimą priimami pagal PĮP, kurie įvertinti kaip tinkami skirti finansavimą, registracijos datą), skirtas finansavimas skelbiamas Teisės aktų registre. Skelbiamoje informacijoje nurodomi pareiškėjai, projektų numeriai ir (ar) pavadinimai, skirtos dotacijos dydis.

2.19. Agentūros direktoriaus įsakymu skyrus finansavimą, pareiškėjas bet kuriuo metu turi teisę jo atsisakyti. Apie finansavimo atsisakymą pareiškėjas informuoja Agentūrą pateikdamas prašymą per APVIS, nurodydamas atsisakymo aplinkybes ir (ar) priežastis, kurių nebuvo galima numatyti teikiant ir vertinant PĮP. Pareiškėjas išmokėtas lėšas privalo grąžinti per 10 darbo dienų. 

2.20. Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinus finansavimą, Agentūra per 30 darbo dienų su pareiškėju suderina ir pasirašo projekto finansavimo sutartį. Projekto įgyvendinimo pradžios data laikoma projekto finansavimo sutarties įsigaliojimo diena. 

2.21. Projektų įgyvendinimo reikalavimai:

2.21.1. Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Agentūra pareiškėjo prašymu gali jį pratęsti neviršydama pusės nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio dėl objektyvių nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti pateikdamas PĮP. Priėmusi sprendimą dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, Agentūra apie priimtą sprendimą per 10 darbo dienų informuoja pareiškėją per APVIS.

2.21.2. Bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis, įskaitant jo pratęsimą, negali būti ilgesnis kaip 27 mėnesiai.

2.22. Pareiškėjai, įgyvendinę projektus, privalo įrengti informacinę lentą (joje turi būti Aplinkos ministerijos ir Agentūros logotipai, nurodytas projekto pavadinimas, kad projektas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis, projekto užbaigimo metai). Rekomenduojamas jos dydis – 800 x 600 mm. Informacinė lenta privalo kabėti 5 metus, įgyvendinus projektą. Pareiškėjas taip pat privalo paviešinti įgyvendintą projektą savo, savivaldybės ar žiniasklaidos interneto svetainėje – paskelbti naujieną, informaciją ar pan., nurodyti projekto pavadinimą, įgyvendintą veiklą, šiai veiklą gautą lėšų dydį, finansavimo šaltinį.

2.23. Pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi laikantis šių reikalavimų:

2.23.1. Pareiškėjas, kai jis yra perkančioji organizacija, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, privalo atlikti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, kai jis nėra perkančioji organizacija, – vadovaudamasis Subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 „Dėl Subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas yra atsakingas už pirkimų reikalavimų laikymąsi teisės aktuose nustatyta tvarka.

2.23.2. Pareiškėjas turi vykdyti žaliuosius pirkimus vadovaudamasis Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.24. Projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) PĮP APVIS. Projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki PĮP registravimo Agentūroje dienos, finansavimas neskiriamas.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

Netaikomas

4. Projekto tikslinės grupės

Tikslinę grupę sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai naudos gavėjai. Tiesioginiai naudos gavėjai – projektų vykdytojai gavę paramą, kurie įgyvendins projektus.

Netiesioginiai naudos gavėjai – visi Lietuvos Respublikos gyventojai, kadangi dėl tiesioginių naudos gavėjų poveikio sumažės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

5. Horizontaliųjų principų reikalavimai

5.1. Įgyvendinant projektą, neturi būti pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP): darnaus vystymosi principai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalaus dizaino) reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.), turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo vertinimą. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP.

5.2. Projekto veiklomis prisidedama siekiant Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“.

5.3. Projekto veiklos neturės tiesioginio poveikio inovatyvumo (kūrybingumo) HP, nes nėra susijusios su sisteminių inovacijų ekosistemos problemų sprendimu ar atviros, laisvos, savimi pasitikinčios ir kūrybingos visuomenės, kuri yra būtina inovatyvumo sąlyga, ugdymu.

5.4. Įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla neturėtų būti padaryta reikšminga žala 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Pagal Aprašą finansuojamos veiklos nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant projekto veiklas, negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma. Projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai

8.1. Pagal Tvarkos aprašą valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nuostatas, neteikiama.

9. Projektų atrankos kriterijai

Kiekvienas projektas turi atitikti Projektų taisyklių 7 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui)

Netaikomas

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

11.1. Už suteiktas Klimato kaitos programos lėšas materialųjį turtą pareiškėjas įsigyja savo nuosavybėn (arba tampa valdytoju) ir naudoja nustatytais tikslais projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui (pastatas, kuriame įdiegta įranga, 5 metus irgi privalo priklausyti pareiškėjui nuosavybės, nuomos pagrindais, taip pat pareiškėjo statusas (forma) negali pasikeisti 5 metus), be Agentūros sutikimo neperleidžia, neparduoda, neįkeičia ar kitokiu būdu nesuvaržo daiktinių teisių į jį. Pareiškėjas 5 metus privalo naudoti 100 procentų „žalią“ elektros energiją. Pareiškėjui pažeidus 11.1 papunkčio reikalavimus, Agentūra susigrąžina dotaciją proporcingai neišlaikytam investicijų tęstinumo laikotarpiui (metais).

11.2. Agentūra per penkerius metus nuo mokėjimo prašymo išlaidų apmokėjimo dienos turi teisę bet kada atlikti patikras projekto įgyvendinimo vietoje. Pareiškėjui nevykdant Apraše nustatytų reikalavimų, Agentūra pareikalauja iš pareiškėjo grąžinti jam išmokėtą dotaciją.

11.3. Visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi pareiškėjo ne trumpiau kaip 10 metų pasibaigus projektui.

11.4. Pareiškėjų pateikti skundai dėl Agentūros veiksmų ar neveikimo, susiję su projekto PĮP vertinimu, atranka, sprendimo dėl dotacijos skyrimo ar neskyrimo, sprendimo dėl finansinės paramos mokėjimo ar nemokėjimo ir projekto įgyvendinimo ir ginčai dėl Aprašo reikalavimų vykdymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

12. Kiti reikalavimai

12.1. Ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio mėnesio 20 dienos Agentūra pateikia Aplinkos ministerijai apibendrintą informaciją apie Klimato kaitos programos lėšomis finansuotus projektus, sutaupytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį.

12.2. Planuojamą per projekto vertinamąjį laikotarpį sumažinti ŠESD kiekį Agentūra, apskaičiuoja:

12.2.1. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (oras–vanduo), ŠESD kiekio skaičiuojamasis sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį sudaro 4,66 t CO2e 1 kW šilumos siurblio įrengtosios galios;

12.2.2. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (vanduo–vanduo), ŠESD kiekio skaičiuojamasis sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį sudaro 7,19 t CO2e 1 kW šilumos siurblio įrengtosios galios;

12.2.3. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (žemė–vanduo), ŠESD kiekio skaičiuojamasis sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį sudaro 7,19 t CO2e 1 kW šilumos siurblio įrengtosios galios;

12.2.4. šilumos siurbliui, kurio energijos šaltinis yra aeoroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė oras (oras–oras), ŠESD kiekio skaičiuojamasis sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį sudaro 2,25 t CO2e 1 kW šilumos siurblio įrengtosios galios;

12.2.5. komfortiniam vėsintuvui (vanduo ir (ar) druskų tirpalas–vanduo), ŠESD kiekio skaičiuojamasis sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį sudaro 2,13 t CO2e 1 kW šilumos siurblio įrengtosios galios;

12.2.6. komfortiniam vėsintuvui (oras–vanduo), ŠESD kiekio skaičiuojamasis sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį sudaro 1,86 t CO2e 1 kW šilumos siurblio įrengtosios galios.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

13.1. Tinkamos finansuoti išlaidos yra: oro kondicionavimo ir (ar) vėdinimo įranga, kuri užpildyta klimatui draugiškais natūraliais aušalais (propanu, amoniaku, anglies dioksidu, propenu ar kitais aušalais):

13.1.1. šilumos siurblys, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (oras–vanduo), naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,0. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti fluorintų dujų (toliau – F-dujų) alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (toliau – VAP) yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150. VAP reikšmės nurodytos Reglamente Nr. 2024/573.

13.1.2. šilumos siurblys, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (vanduo–vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150;

13.1.3. šilumos siurblys, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – vanduo (žemė–vanduo), naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150;

13.1.4. šilumos siurblys, kurio energijos šaltinis yra aeoroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė – oras (oras–oras), naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP), esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 °C lauko oro temperatūros), ne mažesnis kaip 3,5. Šilumos siurbliai privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami šilumos siurbliai, kurių VAP yra didesnis kaip 150;

13.1.5. komfortinis vėsintuvas (vanduo ir (ar) druskų tirpalas–vanduo) – įrenginys, kurio patalpų šilumokaičiu (garintuvu) surenkama šiluma iš vandeninio vėsinimo sistemos (šilumos šaltinio), suprojektuotos taip, kad ištekančio atvėsinto vandens temperatūra būtų ne mažesnė kaip + 2 °C. Standartinėmis veikimo sąlygomis vėsinimo rėžimu lauko šilumokaičio įvado temperatūra 30 °C, išvado temperatūra 35 °C, patalpų šilumokaičio įvado temperatūra 12 °C arba 23 °C, išvado temperatūra 7 °C arba 18 °C. Efektyvumo koeficientas EER – ne mažesnis kaip 3. Komfortinis vėsintuvas privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami  komfortiniai vėsintuvai, kurių VAP yra didesnis kaip 150;

13.1.6. komfortinis vėsintuvas (oras–vanduo) – įrenginys, kurio patalpų šilumokaičiu (garintuvu) surenkama šiluma iš vandeninio vėsinimo sistemos (šilumos šaltinio), suprojektuotos taip, kad ištekančio atvėsinto vandens temperatūra būtų ne mažesnė kaip + 2 °C. Standartinėmis veikimo sąlygomis vėsinimo rėžimu lauko šilumokaičio įvado temperatūra 35 °C, patalpų šilumokaičio įvado temperatūra 12 °C arba 23°C, o išvado temperatūra 7 °C arba 18 °C. Efektyvumo koeficientas EER – ne mažesnis kaip 3. Komfortinis vėsintuvas privalo būti užpildyti F-dujų alternatyvomis, tai yra CO2, amoniaku, propanu arba F-dujomis ar jų mišiniais, kurių VAP yra mažesnis nei 150. Nefinansuojami  komfortiniai vėsintuvai, kurių VAP yra didesnis kaip 150. 

13.2. montavimo darbai, susiję su 13.1.1–13.1.6 papunkčiuose nurodytos įrangos diegimu (įskaitant įrangos paleidimo ir derinimo darbus).

13.3. Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaravus išlaidas projekto finansavimo sutartyje nustatyta tvarka.

13.4. Įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal Aprašą, projekto išlaidos apmokamos įgyvendinus projektą arba teikiant tarpinius mokėjimo prašymus (neskaitant avansinio mokėjimo prašymo).

13.5. Norint įsitikinti, kad įsigyta, sumontuota, eksploatuojama įranga atitinka PĮP nurodytą įrangą, su mokėjimo prašymu būtina pateikti:

13.5.1. įdiegtos naujos (nenaudotos) įrangos, atitinkančios Aprašo 13 punkte nustatytus reikalavimus, pagrindžiančių dokumentų kopijas. Šie dokumentai:

13.5.1.1. faktinį atliktų darbų, įsigytų prekių ir paslaugų kiekį pagrindžiantys dokumentai (pvz., viešojo pirkimo sutartis, sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra su privalomais rekvizitais (dokumentai turi būti išrašyti pareiškėjo vardu);

13.5.1.2. ilgalaikio turto įtraukimo į apskaitą dokumentai, įrangos ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktai arba kiti apskaitos dokumentai (jei diegiama įranga neįtraukiama į ilgalaikio turto apskaitą);

13.5.1.3. įdiegtos įrangos nuotraukos.

13.6. Agentūra, gavusi mokėjimo prašymą, vadovaudamasi pareiškėjo pateiktais projekto įgyvendinimą įrodančiais dokumentais, nustato, ar išlaidos atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir neviršija Agentūros direktoriaus įsakyme nurodytos dotacijos sumos.

13.7. Jeigu su mokėjimo prašymu pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (arba) mokėjimo prašymas užpildytas netinkamai, nenurodant duomenų, be kurių Agentūra negali išmokėti pareiškėjui dotacijos, pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo Agentūros kreipimosi turi pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti mokėjimo prašymą. Jei per nurodytą terminą mokėjimo prašymas nepatikslinamas ar nepateikiami trūkstami dokumentai ir nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo galima per nurodytą terminą patikslinti mokėjimo prašymo, nepripažįstamos svarbiomis, mokėjimo prašymas atmetamas.

13.8. Agentūra įvertina pateiktą tinkamai įformintą mokėjimo prašymą su visais privalomais pateikti dokumentais ir, jei projektas patenka į atrinktų patikrai vietoje projektų sąrašą, atlieka patikrą projekto įgyvendinimo vietoje vadovaudamasi Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinta Projektų patikrų įgyvendinimo vietoje tvarka. 

13.9. Jei trūkumų nenustatoma, mokėjimo prašymo išlaidos apmokamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo tinkamai pateikto mokėjimo prašymo užregistravimo APVIS dienos.

13.10. Įgyvendinęs projektą iki projekto įgyvendinimo termino pabaigos, projekto vykdytojas per APVIS Agentūrai pateikia galutinį mokėjimo prašymą su privalomais pateikti dokumentais.

13.11. Agentūra, gavusi mokėjimo prašymą, vadovaudamasi projekto vykdytojo pateiktais projekto įgyvendinimą įrodančiais dokumentais, nustato, ar išlaidos atitinka nustatytus reikalavimus ir neviršija Agentūros direktoriaus įsakyme nurodytos dotacijos sumos.

13.12. Netinkamos finansuoti išlaidos:

13.12.1. išlaidos, kurios apmokėtos ar priimtas sprendimas jas apmokėti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų lėšų;

13.12.2. įrangos, įrenginių ir kito turto lizingo (išperkamosios nuomos) išlaidos;

13.12.3. paskolos suteikimas ar grąžinimas, palūkanos už gautą paskolą;

13.12.4. išlaidos, kai pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), sąskaitos faktūros, prekių, paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai už išlaidas išrašyti ir (ar) apmokėti ne pareiškėjo (jo įgalioto asmens) arba ne pareiškėjo nuosavomis lėšomis;

13.12.5. išlaidos, kai neišrašytos ar nepateiktos PVM sąskaitos faktūros ar prekių, paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai;

13.12.6. išlaidos, susijusios su projekto dokumentacijos parengimu, projekto vykdymu ir (ar) technine priežiūra, dokumentacijos atidavimu kitoms institucijoms pagal teisės aktų reikalavimus;

13.12.7. išlaidos užsienio valstybėje ir apmokėtos ne per finansų įstaigą;

13.12.8. nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo išlaidos;

13.12.9. baudos ir bylinėjimosi išlaidos;

13.12.10. naudotos (nenaujos) įrangos įsigijimo išlaidos;

13.12.11. sutarčių administravimo mokesčiai.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

X Netaikoma.

_______________

 

2022–2030 metų Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir

klimato kaitos valdymo plėtros programos

pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-02

„Didinti klimato kaitos politikos

veiksmingumą“ veiklos „Fluorintų dujų

naudojimo mažinimas“ projektų

finansavimo sąlygų aprašo

priedas

 

 

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas: Klimato kaitos programa

Aplinkos tikslai

Pagrindimas

Pagrindimo dokumentai
(pildo pareiškėjas nurodydamas konkrečius su projektų įgyvendinimo planu teikiamus dokumentus)

1.  Klimato kaitos švelninimas

Vertinama, kad veikla „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ 100 procentų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – mažinamas kiekybinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (toliau – ŠESD).

Vadovaujantis 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedo klasifikatoriumi, taikomas 100 procentų paramos, siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, skaičiavimo koeficientas (074).

Šia investicija svariai prisidedama mažinant ŠESD emisijas.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

Su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.

2.  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą.

Planuojamos investicijos į veiklą „Fluorintų dujų naudojimo mažinimą“ neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar atsparumui žmonių, gamtos, turto ir kitos ekonominės veiklos rizikai ir yra suderintos su vietos, sektoriaus ir šalies prisitaikymo pastangomis, nes neplanuojama kurti jokios infrastruktūros potvynių zonoje.

Projekto finansuojama veikla ir rezultatas neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmonėms, gamtai ar turtui.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

Su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks Apraše ir (arba) kvietime teikti projektų įgyvendinimo planus  nurodytus dokumentus.

3.  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“  neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą.

Planuojamos investicijos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

Su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.

4.  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“  neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

Su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.

5.  Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

Su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.

6.  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla „Fluorintų dujų naudojimo mažinimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicija atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą.

Nenumatoma, kad investicijos darys neigiamą poveikį biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslui.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

Su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas teiks projektų įgyvendinimo planus.

 

______________________________________