Administracinė byla Nr. eA-688-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01936-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Svarainis“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir atsakovas, NŽT) Lazdijų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 4SD-2349-( 14.4.137 E.) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1081-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – duoti A. A. rašytinį sutikimą dėl pavėsinės, pastatytos valstybinėje žemėje ir A. A. žemės sklypo dalyje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlikimo (toliau – ir Sutikimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Skundžiami sprendimai priimti netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus ir sutikimų išdavimo taisyklių nuostatas, patvirtintas: NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. lP-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“; NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. lP-26-(1.3.) „Dėl Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių patvirtinimo“, NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ ir NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Išdavimo taisyklės). Vadovaudamasis Išdavimo taisyklėmis, NŽT išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taip pat išduoda sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, todėl atsisakymas išduoti Sutikimą pagal pareiškėjo prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, atsisakymas duoti Sutikimą yra nemotyvuotas.
2.2. Poreikis kreiptis į NŽT Lazdijų skyrių dėl Sutikimo išdavimo atsirado dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2021 m. spalio 8 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. D2-17074 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjui nurodė nugriauti pavėsinę iki 2022 m. balandžio 8 d., pastatytą dalyje valstybinės žemės ir dalyje A. A. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso A. A.. Privalomasis nurodymas buvo surašytas vadovaujantis NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 4ZN-111-(14.4.78.).
2.3. Statybos techninio reglamento STR „1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.2 papunkčiu, pavėsinė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai, todėl jos statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jei tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ar susitarimą, neliktų pagrindo pavėsinę nugriauti.
2.4. Ginčo žemės sklypas ir pavėsinė nuo 1989 m. yra naudojami visuomeniniais sodininkų bendrijos „Svarainis“ bendruomenės tikslais: poilsiui, žvejybai, laisvalaikiui, susibūrimams, gesinti kilusiems gaisrams. Sodininkų bendrijos „Svarainis“ bendruomenės nariai draugiškai sutaria, kaip patekti į šį sklypą ar pavėsinę. 2022 m. balandžio 6 d. prašymas dėl sutikimo išdavimo buvo grindžiamas tuo, kad prašoma nugriauti pavėsinė yra pastatyta ne tik ant valstybinės žemės, kaip teigiama Privalomajame nurodyme, bet dalis pavėsinės yra pastatyta ant pareiškėjo nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Lazdijų skyrius skundžiamame sprendime šių faktinių aplinkybių neginčijo. NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 4ŽN-111-(14.4.78.) nurodė, kad pavėsinę statė J. C. ir J. M., todėl Privalomasis nurodymas pavėsinę nugriauti išimtinai tik pareiškėjui laikytinas nepagrįstu. Pavėsinę su minėtais dviem asmenimis pareiškėjas pastatė apie 1989 m. ir iki šiol ją prižiūri, taip pat prižiūri ir puoselėja tvenkinį bei visą žemės sklypą. Nuo 1989 m. nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl minėto žemės sklypo priežiūros ar dėl jo dalyje pastatytos pavėsinės.
2.5. Sprendime Nr. 1 nepagrįstai nurodytas pasiūlymas apsvarstyti galimybę sodininkų bendrijai „Svarainis“ kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, inicijuoti minėto valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir išsipirkti minėtą valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms ir tikslams įgyvendinti. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo žemės sklypas priklauso sodininkų bendrijai „Svarainis“, nes anksčiau gyvavęs „Ančos“ kolūkis 1985 metais visą sodininkų bendrijai „Svarainis“ priklausantį žemės sklypą perdavė, remdamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir atitinkamai priimtais sprendimais. Be to, sodininkų bendrija „Svarainis“ nuo 1985 metų ginčo žemės sklypą naudoja bendrijos narių interesams ir tinkamai jį prižiūri. Pareiškėjas negali daryti įtakos sodininkų bendrijos „Svarainis“ sprendimams ir valiai.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vadovaudamasi Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas neatitinka Taisyklių 4–5 punktuose numatytų reikalavimų gauti sutikimui statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir įteisinti neteisėtai pastatytą pavėsinę.
4.2. Skundžiamame NŽT Lazdijų skyriaus Sprendime Nr. 1, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nesuformuotas valstybinės žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos „Svarainis“ teritoriją, pareiškėjui buvo paaiškinta, jog vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“, 3.2.1. punktu, yra numatyta galimybė sodininkų bendrijai įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, esančius mėgėjų sodų teritorijose ir reikalingus sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo reikmėms ir tikslams įgyvendinti, tačiau pareiškėjas su tokia teisės aktų nustatyta tvarka nesutiko ir siekė gauti sutikimą asmeniškai savo vardu.
4.3. Pareiškėjui 2022 m. gegužės 26 d. pateikus skundą dėl Sprendimo Nr. 1, jį išnagrinėjusi NŽT Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui taip pat nurodė, kad, atsižvelgus į aktualų teisinį reglamentavimą, nėra aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą dėl pavėsinės pastatytos dalyje pareiškėjo žemės sklypo ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
5. Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Svarainis“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad bendrijos pirmininkė pritarė, jog pavėsinė turi būti išsaugota bendrijos tikslams, nes ji yra naudojama poilsiui, žvejybai ir priėjimui prie kūdros, vandens pasisėmimui gaisro atveju, daržų laistymui. Prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
7.1. NŽT Lazdijų skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. atliko pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 4ŽN-111-(14.4.78.), kuriame konstatuota, kad pastatyta pavėsinė savavališkai užima nesuformuotą valstybinę žemę.
7.2. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjo atžvilgiu 2021 m. spalio 8 d. priėmė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, kuriame nurodė, jog statytojas neturi nuosavybės teisę arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės naudojimo teisę suteikiančių dokumentų (valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar susitarimo).
7.3. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių 2022 m. balandžio 5 d. pateikdamas prašymą „Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar susitarimo dėl pavėsinės išlikimo valstybinėje žemėje“, kuriuo prašė išduoti pareiškėjui rašytinį sutikimą dėl pavėsinės, pastatytos valstybinėje žemėje ir pareiškėjo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pavėsinė pastatyta valstybinėje žemėje, kurią naudoja sodininkų bendrija „Svarainis“ (valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas) ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. NŽT Lazdijų skyrius, vadovaudamasis NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1P-26-(1.3.) „Dėl Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių patvirtinimo“, NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ ir NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo išduoti sutikimą nesuformuotame valstybinės žemės sklype A. A. pastatytai ir valdomai pavėsinei išlikti.
9. Teismas apžvelgė Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Sutikimų išdavimo taisyklės) 4.2.1 papunkčio, 5 punkto ir 5.2 papunkčio, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“, 3.2.1. papunkčio nuostatas, bei pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu Nr. 1, atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos „Svarainis“ teritoriją bei į A. A. pateiktoje 2022 m. sausio 3 d. pažymoje nurodytą informaciją, kad pavėsinė yra naudojama sodininkų bendrijos reikmėms, pareiškėjui buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę sodininkų bendrijai „Svarainis“ kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją inicijuoti minėto valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir išsipirkti minėtą valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms ir tikslams įgyvendinti.
10. Teismas darė išvadą, kad Sprendime Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti sutikimą pareiškėjui, nes jis neturi teisės kreiptis dėl Sutikimų išdavimo taisyklių 4.2.1 papunktyje numatyto sutikimo, nėra tinkamas subjektas. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl sutikimo turi teisę kreiptis sodininkų bendrija „Svarainis“.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Taip pat Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas suteikia teisę sodininkų bendrijos nariui reikalauti, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra atitiktų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus.
12. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu Nr. 2, kuriuo pareiškėjui naudojantis išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo tikrinamas Sprendimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas, nurodoma, kad pareiga gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą numatyta ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 50 punkte, kuris numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Sprendime Nr. 2, įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad nėra aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą pareiškėjui statyti pavėsinę nesuformuotoje valstybinėje žemėje nevaldant žemės sklypo (teritorijos) nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu.
13. Teismas akcentavo, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjo skundą atsakovui NŽT dėl jo priimtų skundžiamų aktų panaikinimo, todėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.
14. Teismas įvertino, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai. Iš skundžiamų sprendimų buvo matyti, jog jie turi trūkumų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį motyvacijos požiūriu, nes juose nebuvo nurodytas tikslus teisinis atsisakymo duoti sutikimą pagrindas. Tačiau, teismo vertinimu, pirmiau nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais, kurie sudarytų pagrindą jų panaikinimui ir įpareigojimui atlikti veiksmus. Juolab, kad jų panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo subjektinių teisių apimčiai, nes jis nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl Sutikimo išdavimo.
15. Teismas darė išvadą, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalių paaiškinimus, skundžiamų sprendimų turinio trūkumai buvo pašalinti, pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios šių sprendimų priėmimą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1534-415/2021).
16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 4SD-2349-( 14.4.137 E.) „Dėl prašymo“ ir NŽT 2022 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 1 SS-1081-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nepagrįsti, kadangi skundžiamų aktų esminių panaikinimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, teismas netenkino ir pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – duoti Sutikimą.
III.
18. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstęs faktines aplinkybes, nurodo šiuos argumentus:
19.1. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių, bei NŽT, jog jam būtų leista išsaugoti pavėsinę ir gauti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme, ir nors buvo šių institucijų priimti atitinkami sprendimai, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, jo prašymai yra netenkinami, todėl teko kreiptis į teismą dėl šių sprendimų panaikinimo.
19.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui. Pirmosios instancijos administracinis teismas pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo reikalavimus ir be jokio tam pagrindo atmetė pareiškėjo skundą, todėl šis teismo sprendimas naikintinas.
21. Atsakovas atsiliepime nurodo:
21.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus nustatė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
21.2. NŽT Lazdijų skyrius Sprendime Nr. 1 aiškiai ir konkrečiai įvardijo visus atvejus, kuriais teisės aktų nustatyta tvarka yra išduodami sutikimai. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir nenustačius aplinkybių, kurioms esant pareiškėjo prašymas gali būti tenkinamas, buvo atsisakyta tai padaryti, ir buvo siūloma apsvarstyti galimybę sodininkų bendrijai „Svarainis“ kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, inicijuoti valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir išsipirkti valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms ir tikslams įgyvendinti. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatuoja, kad pareiškėjas negali kreiptis dėl NŽT sutikimo išdavimo, nes vadovaujantis Sutikimo išdavimo taisyklėmis, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas sutikimui gauti.
21.3. NŽT pagal savo funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog įvertinus visas faktines aplinkybes ir skundžiamų sprendimų turinį darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas formaliai, o sprendimų trūkumai nelaikytini esminiais, kurie sudarytų pagrindą jų panaikinimui ir įpareigojimui atlikti veiksmus, ypatingai dėl to, kad jų panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo subjektinių teisių apimčiai, nes jis nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl sutikimo išdavimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Lazdijų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 4SD-2349-(14.4.137 E.) „Dėl prašymo“, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą dėl pavėsinės, pastatytos valstybinėje žemėje ir pareiškėjo žemės sklypo dalyje, taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 1 SS-1081-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pareiškėjas, pateikęs apeliacinį skundą, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik dėlto, kad apskųstame sprendime buvo nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, susijusios su viešojo administravimo subjekto pareigomis (žr. nutarties 19.2 p.).
24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik tuo aspektu, kuriuo iš esmės kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija patvirtinta, kad iš tikro visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, o taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009; 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
27. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 turinius bei atsižvelgusi į teismų praktiką, neturi pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti. Atsisakymas išduoti Sutikimą priimtas pakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinus ginčo faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą. Skundžiamuose ginčo sprendimuose nurodomos pakankamai aiškios ir pagrįstos atsisakymo išduoti Sutikimą priežastys ir aplinkybės, t. y. pateikti faktinis ir teisinis pagrindai bei išdėstyti aiškūs ir pakankami motyvai. Suprantama, kodėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas būtent toks sprendimas – netinkamas subjektas (žr. nutarties 10 p.). Aplinkybę, kad pareiškėjas suprato skundžiamų sprendimų turinį patvirtina ir tai, kad jis tinkamai ir be jokių trikdžių realizavo savo teisę į teisminę gynybą, siekdamas apskųsti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atsakovo Sprendimas Nr. 1 bei Sprendimas Nr. 2 yra nepagrįsti ir neteisėti. Be kita ko, būtina paminėti ir tai, jog Sprendime Nr. 1 viešojo administravimo subjektas, laikydamasis gero administravimo principo, pateikė ir galimą teisinę išeitį, o ne vien tik motyvuotai atmetė prašymą. Vadinasi, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai bei pareiga vadovautis viešojo administravimo principais buvo išpildyti.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.