LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2022 M. GEGUŽĖS 20 D. ĮSAKYMO NR. V-988 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS IR EFEKTYVUMO DIDINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 11-002-02-11-01 „GERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. spalio 5 d. Nr. V-1063

Vilnius

 

P a k e i č i u 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo patvirtinimo“, ir papildau 20 priedu (pridedama).

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                      Arūnas Dulkys

 

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo 20 priedas

 

 

2022–2030 METŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS IR EFEKTYVUMO DIDINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 11-002-02-11-01 „GERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS NR. 20

 

 

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Veiklos ar poveiklės pavadini-

mas

Finansa-vimo šaltinis

Priorite-tas ar kompo-nentas

Uždavi-nys ar priemo-nė

Veikla ar poveiklė

Intervencinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Paramos formos kodas

Pagrindi-nės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekonominės veiklos kodas (-ai)

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės mat-mens kodas

Nepa-nau-dotos Eko-nomi-kos gaivi-nimo ir atspa-rumo didi-nimo prie-monės lėšos

(Taip / Ne)

4.4. Sveikatos sektoriaus skaitmenini-mo projektai

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės subsidijos lėšos (toliau – EGADP)

1

A.1.1

A.1.1.11

095

-

-

-

-

-

-

Ne

valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti (toliau – VB lėšos, skirtos netinkamam finansuoti PVM apmokėti)

-

Pastaba. Sąvoka „nepanaudotos EGADP lėšos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės), 721 punkte.

 

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai

R-11-002-02-11-01-34

R.B.1.2007

Naudotojų skaičius per metus

n/a

Pastaba. Bendrieji rodikliai nurodyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ ir neturi siektinų reikšmių. Duomenys bus renkami iš susijusių reformų ir investicijų rodiklių. Ataskaitinis laikotarpis – iki 2026 m. gruodžio 31 d.

 

Ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://sam.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pletros-programos/sveikatos-prieziuros-kokybes-ir-efektyvumo-didinimo-pletros-programa

 

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ (toliau – Pažangos priemonės aprašas) patvirtintą 2022–2030 metų Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 20 (toliau – Aprašas):

bendrieji teisės aktai:

1.1. 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė;

1.2. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas CM4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – planas „Naujos kartos Lietuva“);

1.3. 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT);

1.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo patvirtinimo“ patvirtintas 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašas;

specialieji teisės aktai:

1.5. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas;

1.6. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas;

1.7. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas;

1.8. Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.9. Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika, patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-29 „Dėl Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.10. Elektroninių paslaugų kūrimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 3-416(1.5 E) „Dėl metodinių dokumentų patvirtinimo“;

1.11. Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“;

1.12. Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinės rekomendacijos, patvirtintos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. T-65 „Dėl Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinių rekomendacijų patvirtinimo“;

1.13. Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. T-72 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. T-40 „Dėl Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“;

1.14. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai STsegmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.15. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas nepakilęs, teikimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas nepakilęs, teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams

Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (toliau – ŠKL) jau ilgus metus išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, kasmet nusinešanti daugiau nei 22 tūkst. žmonių gyvybių ir beveik triskart viršijanti Europos Sąjungos vidurkį. Akivaizdu, jog efektyviam ŠKL valdymui reikalinga duomenimis ir mokslo įrodymais paremta visapusiška ŠKL valdymo strategija, apimanti infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, paciento kelią, gydymo rezultatų vertinimą ir nuolatinį proceso tobulinimą. Tačiau savalaikis ŠKL prevencijos, diagnostikos, gydymo ir stebėsenos procesų tobulinimas bei mokslo pasiekimų diegimas šioje srityje nėra įmanomi be realiuoju laiku surenkamų kokybiškų, išsamių ir teisingai interpretuojamų ŠKL duomenų. Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybėse jau daugelį metų funkcionuoja specializuoti registrai, kuriuose kaupiami išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai, leidžiantys laiku priimti klinikinius ir sveikatos politikos sprendimus, taip pat užtikrinantys antrinio duomenų panaudojimo galimybes mokslui ir naujų technologijų vystymui.

Investicijos į ligoninių informacinių sistemų tobulinimą, užtikrinant kokybišką susistemintą duomenų surinkimą ir visapusišką analizę realiuoju laiku, įdiegus inovatyvius sprendimus, leistų sumažinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) ŠKL valdymo kaštus, efektyviau naudoti ŠKL valdymui skirtą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, didinti aptarnaujamų pacientų skaičių, prisidėtų prie medicinos personalo darbo sąlygų gerinimo. Išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai suteiktų galimybę jungtis į Europos klinikinės kokybės ir būsimų pragmatinių klinikinių tyrimų tinklus.

 

Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo bandomojo projekto tikslas – pagerinti ŠKL valdymui reikalingų duomenų surinkimą ir įgalinti jų analizę realiuoju laiku.

 

Bandomasis projektas leis pagerinti ŠKL situaciją šalyje atspindinčių duomenų surinkimo kokybę, įgalins surinkti standartizuotus, išsamius duomenų rinkinius, sukurs įrankius, įgalinančius atlikti detalią situacijos realiuoju laiku analizę. Siekiant išlaikyti bandomojo projekto naudą ir poveikį, duomenų rinkiniai sudaryti atsižvelgiant į EuroHeart standartą, įgalinantį Lietuvos ASPĮ jungimąsi į Europos klinikinės kokybės ir pragmatinių tyrimų tinklus bei antrinį šių sveikatos duomenų panaudojimą.

 

2.1. Bandomojo projekto įgyvendinimo metu numatoma įdiegti ir pritaikyti nacionaliniams poreikiams Europos kardiologų draugijos sukurtą informacinę sistemą EuroHeart, skirtą miokardo infarkto (toliau – MI) klasterinių ASPĮ duomenų analizei ir stebėsenai. Bandomajame projekte dalyvaujančios įstaigos atliks savo informacinių sistemų ir formų atnaujinimus, įgalinančius MI stebėsenos rodikliams apskaičiuoti ir analizuoti reikalingų duomenų homogenišką surinkimą ir galimybę duomenis perduoti stebėsenai ir analizei atlikti nacionaliniu lygmeniu. Bus investuojama į infrastruktūros sukūrimą, t. y. bendros MI duomenų surinkimo ir analizės platformos sukūrimą MI klasterio funkcionavimui MI ASPĮ.

2.2. Pagal šį Aprašą įgyvendinamas 1 (vienas) projektas. Galimas pareiškėjas – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

2.3. Pagal šį Aprašą įgyvendinamo projekto galimi partneriai – viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė.

2.4. Projektui pagal šio Aprašo veiklą įgyvendinti galima skirti suma – iki 825 861,57 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro, 57 ct.) EGADP lėšų ir iki 173 430,93 Eur (šimto septyniasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt eurų, 93 ct.) VB lėšų, skirtų netinkamam finansuoti PVM apmokėti.

2.5. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

2.6. Pagal Aprašą finansuojama veikla – sveikatos sektoriaus skaitmeninimas. Numatoma poveiklė – sveikatos sektoriaus skaitmeninimo projektai: Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomasis projektas. Finansuojama:

2.6.1. EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimas;

2.6.2. bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbai;

2.6.3. projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptacija ir integracija su sukurta bendra IT platforma;

2.6.4. MI duomenų rinkimo ir analizės procesų pritaikymas nacionaliniu lygmeniu;

2.6.5. sukurto IT sprendimo pritaikymas perduoti duomenis į nacionalinę Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą;

2.6.6. bendrų analitinių ataskaitų parengimas ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymas ir įdiegimas;

2.6.7. įrangos įsigijimas.

2.7. Finansuojamos projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2025 metų kovo 31 d.

2.8. Pagal Aprašą veikla įgyvendinama valstybės planavimo būdu.

2.9. Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“.

2.10. Projektų komunikacijos ir informavimo apie projektą veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

2.11. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, projekto vykdytojas atstovauja partneriui, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 90 punktu. Partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; iki pateikiant projekto įgyvendinimo planą, turi būti sudaryta partnerystės sutartis. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.

2.12. Įgyvendindamas projektą projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriu ir nuolat jį informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą.

2.13. Kartu su projekto įgyvendinimo planu administruojančiajai institucijai turi būti pateikti šie dokumentai:

2.13.1. dokumentai, pagrindžiantys darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą (veiklų sąrašas, kuriame būtų nurodytos projektą vykdančių asmenų darbo valandos projekte, įkainis (valandinis arba mėnesinis), jo pagrindimas). Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra projekto vykdytojo darbuotojai ar planuojami įdarbinti nauji darbuotojai, būtina remtis dabartiniu darbo užmokesčiu analogiškoms tos institucijos pareigybėms. Įkainiui pagrįsti turi būti pateikti įrodantys dokumentai, pavyzdžiui, nuasmenintos darbo sutartys analogiškoms pareigybėms projekte ir (arba) 3–12 mėn. laikotarpio analogiškos pareigybės priskaitymo-apmokėjimo žiniaraštis, įrodantis DU paskyrimo ir išmokėjimo faktą. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio valandinis įkainis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą;

2.13.2. dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais, paklausimais tiekėjams; jeigu išlaidos, skirtos informacinei sistemai / registrui / programinei įrangai kurti, modernizuoti, grindžiamos komerciniais pasiūlymais, juose turi būti detaliai, atsižvelgiant į informacinės sistemos / registro / programinės įrangos kūrimo etapus, pateikta kaina, kūrimo laikas, būtini specialistai, jų įkainiai, išorinių sąsajų skaičius, įvertintos numatomos naudoti programinės įrangos licencijos, jų kaina ir pan.);

2.13.3. partnerio deklaracija (PAFT PĮP formos 1 priedas) (taikoma, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.13.4. informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius (PAFT PĮP formos 2 priedas) (taikoma, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais).

2.14. Taikomi reikalavimai projekto įgyvendinimo metu:

2.14.1. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija turi parengti valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo;

2.14.2. sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti atliktas atsparumo įsilaužimams testas, kaip tai numatyta Elektroninių paslaugų kūrimo metodikoje, nustačius kritinių klaidų, jos turi būti ištaisytos iki projekto veiklų pabaigos;

2.14.3. sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti patvirtintas kuriamos arba modernizuojamos informacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, kaip tai nustatyta Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikoje.

2.15. Galimas pareiškėjas kartu su galimais projekto partneriais nuosavomis lėšomis turi užtikrinti EuroHeart licencijos įsigijimą projekto įgyvendinimo metu (išskyrus licenciją pirmiems metams) ir 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.

2.16. Planuojama įsigyti įranga privalo atitikti efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EB ir Direktyvą 2011/65/ES.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

Netaikoma.

4. Projekto tikslinės grupės

Tikslinė grupė – projekte dalyvaujančių ASPĮ personalas (gydytojai, gydytojų padėjėjai, slaugytojai, IT specialistai, administracijos darbuotojai) ar kitas personalas, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros politikos formuotojai, pacientai.

5. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai

5.1. Projekto įgyvendinimo metu neturi būti pažeidžiami HP: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimų, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) bei turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį HP laikymuisi.

5.2. Įvertinus EGADP 1 komponento planuojamos reformos „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas“ poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/208, 17 straipsnyje, nustatyta, kad reforma pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturi jokio poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad ji atitinka principą „nedarome reikšmingos žalos“. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami Aprašo 1 priede „Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas“.

Projekto įgyvendinimo metu neturi būti pažeidžiamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Pagal Aprašą numatytos veiklos nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai (kurie nėra nurodyti kituose Aprašo punktuose)

Pagal Aprašą valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nuostatas, neteikiama.

9. Projektų atrankos kriterijai

Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nėra nustatomi.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui)

Netaikoma.

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

Įgyvendinus bandomojo projekto veiklas, parengiama projekto įgyvendinimo ataskaita, kurioje turi būti pateiktos ne mažiau kaip 12 ŠKL rodiklių, atitinkančių EuroHeart standartą, reikšmės. Ataskaita pateikiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

12. Kiti reikalavimai

12.1. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 99.4 papunkčiu, projektą administruojanti institucija gali priimti PĮP, pateiktą po kvietime teikti projekto įgyvendinimo planus nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos, gavusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus.

12.2. Papildomas finansavimas veiklos įgyvendinimui nebus skiriamas.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

13.1. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ir (arba) partnerio lėšų.

13.2. Projekto vykdytojui, vadovaujantis PAFT numatytomis sąlygomis, gali būti mokamas avansas.

13.3. Projekto įgyvendinimo metu projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas.

13.4. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje „Projektų išlaidų reikalavimai“.

13.5. Netiesioginėms išlaidoms taikoma 7 proc. fiksuotoji norma nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.

13.6. Projektui taikomi supaprastinti išlaidų dydžiai, kurie nurodyti šio Aprašo 14 lentelėje „Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui
taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai“.

13.7. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nėra tinkamas finansuoti EGADP lėšomis. PVM gali būti finansuojamas Lietuvos biudžeto lėšomis vadovaujantis PAFT VII skyriuje „Projektų išlaidų reikalavimai“ ketvirtajame skirsnyje „PVM“ nustatyta tvarka.

13.8. Netinkamos finansuoti projekto lėšomis išlaidos:

13.8.1. žemės ir nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos;

13.8.2. naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

13.8.3. nepiniginis projekto vykdytojo / partnerio įnašas;

13.8.4. remonto / rekonstrukcijos darbai;

13.8.5. baldai;

13.8.6. transporto priemonės;

13.8.7. PĮP rengimo išlaidos (išskyrus investicijų projekto ar kitų su PĮP privalomų teikti dokumentų rengimo išlaidas);

13.8.8. išlaidos, kuriomis pakeičiamos periodinės nacionalinės biudžeto išlaidos (tokios kaip valstybės tarnautojų, mokytojų, gydytojų atlyginimai už kasdienį darbą, periodinės infrastruktūros priežiūros išlaidos ir pan., angl. recurrent costs), išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK. Darbo užmokestis tinkamas finansuoti projekto lėšomis esamiems įstaigų darbuotojams tik tuo atveju, jei darbo užmokestis mokamas už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą.

13.9. Kryžminis finansavimas netaikomas.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

☐ Indeksuojama

X Neindeksuojama

Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas

Papildoma informacija

Matomumo ir informavimo apie projektą priemonės

 

FS-01-01

 

02

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS be PVM

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Matomumo ir informavimo apie projektą priemonės

 

FS-01-02

02

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS su PVM

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Matomumo ir informavimo apie projektą priemonės

 

FS-01-03

 

02

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS be PVM

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Matomumo ir informavimo apie projektą priemonės

FS-01-04

02

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS su PVM

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Netiesioginės išlaidos

FN-01

-

Iki 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-01

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-02

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-03

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-04

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-05

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-06

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

Kasmetinių atostogų išlaidos

FN-05-07

01

Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras yra paskelbtas Europos Sąjungos investicijų interneto svetainėje adresu https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras

 

Pastaba. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nurodyti Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, skelbiamame Europos socialinio fondo agentūros interneto svetainės www.esf.lt Metodinės pagalbos centro skiltyje https://www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/fiksuotuju-dydziu-registras/1104.

 

________________

 

 

2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ projekto finansavimo sąlygų

aprašo Nr. 20 priedas

 

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą):

X Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

£ Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)

 

Aplinkos tikslai

(pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088)

Pagrindimas

(remdamiesi priemonių (kai finansavimo šaltinis EGADP) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis ESIFP) vertinimo klausimynais, nurodykite tik tą klausimyno vertinimo dalį, kuri aktuali finansuotinai veiklai)

Pagrindimo dokumentai

(nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija)

1.  Klimato kaitos švelninimas

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė prisidės prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojamos priemonės veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomojo projekto veiksmus: EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimą; bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbus; projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptaciją ir integraciją su sukurta bendra IT platforma; miokardo infarkto duomenų rinkimo ir analizės procesų įdiegimą nacionaliniu lygmeniu; bendrų analitinių ataskaitų parengimą ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymą ir įdiegimą.

2.  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė didins neigiamą dabartinio ir ateities klimato poveikį ar darys neigiamą poveikį žmonėms, gamtai ar turtui: priemonės veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomojo projekto veiksmus: EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimą; bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbus; projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptaciją ir integraciją su sukurta bendra IT platforma; miokardo infarkto duomenų rinkimo ir analizės procesų įdiegimą nacionaliniu lygmeniu; bendrų analitinių ataskaitų parengimą ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymą ir įdiegimą.

3.  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka tausaus išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant priemonę nenumatoma kurti jokios infrastruktūros, kuri galėtų turėti poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui: veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomojo projekto veiksmus: EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimą; bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbus; projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptaciją ir integraciją su sukurta bendra IT platforma; miokardo infarkto duomenų rinkimo ir analizės procesų įdiegimą nacionaliniu lygmeniu; bendrų analitinių ataskaitų parengimą ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymą ir įdiegimą.

4.  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, kadangi įgyvendinant reformas ir investicijas nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri daro žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą: veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomojo projekto veiksmus: EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimą; bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbus; projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptaciją ir integraciją su sukurta bendra IT platforma; miokardo infarkto duomenų rinkimo ir analizės procesų įdiegimą nacionaliniu lygmeniu; bendrų analitinių ataskaitų parengimą ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymą ir įdiegimą.

5.  Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą: įgyvendinant priemonę nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri turėtų įtakos ženkliai oro, vandens ir dirvožemio taršai susidaryti: veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomojo projekto veiksmus: EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimą; bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbus; projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptaciją ir integraciją su sukurta bendra IT platforma; miokardo infarkto duomenų rinkimo ir analizės procesų įdiegimą nacionaliniu lygmeniu; bendrų analitinių ataskaitų parengimą ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymą ir įdiegimą.

6.  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi jokio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ši priemonė atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą: nenumatoma, kad priemonės veiklos turės neigiamą poveikį biologinei įvairovei ar ekosistemų apsaugai, nes skaitmeninė infrastruktūra kuriama jau urbanizuotoje teritorijoje.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo, pasinaudojant EuroHeart sprendimu, bandomojo projekto veiksmus: EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimą; bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbus; projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptaciją ir integraciją su sukurta bendra IT platforma; miokardo infarkto duomenų rinkimo ir analizės procesų įdiegimą nacionaliniu lygmeniu; bendrų analitinių ataskaitų parengimą ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymą ir įdiegimą.

_______________