Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2535
2019 m. vasario 27 d. Nr. 199
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1004 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2535 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
1. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 2 dalį turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisėtų globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4 straipsnio 4 punktas) taip pat įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris numato, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties ar kitų aplinkybių. Todėl, manome, kad daugiavaikių šeimų išskyrimas Įstatymo projekte gali sudaryti prielaidas pažeisti nediskriminavimo principą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte išbraukti žodžius „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“. Taip pat siūlytina atsisakyti keičiamo Švietimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte besikartojančių nuostatų „stiprinti teigiamą požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą“, kadangi keičiamo Švietimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte jau siūloma įtvirtinti nuostatą „formuoti teigiamą požiūrį į šeimą <...>“.
2. Principas yra pamatinė nuostata, vertybė, todėl, manytina, kad, Švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinant bendradarbiavimo principą, jis turėtų būti formuluojamas plačiau ir apimti ne tik švietimo įstaigos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienoje ugdymo pakopoje nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo Švietimo įstatymo nuostatomis (7‒11 straipsniai) yra įteisintas švietimo teikėjų bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), koordinuotai teikiant mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) švietimo pagalbą, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugas, o Švietimo įstatymo 19‒22 straipsniuose, reglamentuojančiuose psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bei sveikatos priežiūros teikimą, numatomas mokyklos aktyvus bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), taip pat įvairių institucijų bendradarbiavimas, t. y. mokyklos su sveikatos priežiūros, teisėtvarkos ir kitomis institucijomis. Be to, Švietimo įstatymo 5 straipsnyje išdėstyti principai formuluojami ir taikomi visai švietimo sistemai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti Švietimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumą, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 5 straipsnio 5 punktą formuluoti taip: „bendradarbiavimas – švietimo sistema siekia nuoseklaus, nuolatinio mokyklos bendruomenės narių tarpusavio bei mokyklos ir kitų institucijų bendradarbiavimo“.
3. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio, nes tėvai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali ne tik dalyvauti pasirenkant ugdymo programas, bet ir gauti įvairiapusę informaciją iš mokyklos ir mokytojų, todėl Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma nuostata, kuria siekiama įtvirtinti tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę „gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai“, yra netikslinga ir perteklinė, o rašytinio tėvų sutikimo reikalavimas būtų sunkiai mokykloje įgyvendinamas, be to, neproporcingai ir nepagrįstai padidintų administracinę naštą mokykloms, trikdytų kokybišką ugdymo turinio organizavimą.
Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę gauti informaciją apie švietimo programas, mokymo formas, o 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tėvų (globėjų, rūpintojų) teisė dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą ir kita, 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) gali gauti informaciją apie vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius. Atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose. Juose nustatyta, kad mokykla organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą (88.1 papunktis), užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija (88.2 papunktis), sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi ir kitus klausimus (88.3 papunktis).
Siūlomi pakeitimai apribotų mokinių galimybę mokyklose gauti visapusį, aktualų ugdymą, suteikiantį įvairių šiuolaikiniam gyvenimui būtinų kompetencijų, susietų su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje. Be to, pagal Geros mokyklos koncepciją yra skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorės organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. Todėl apriboti įvairių žmonių įsitraukimą į mokyklos veiklą būtų žalinga mokyklos raidai. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, švietimo sėkmės veiksniu taip pat įvardijama švietimo institucijų ir visuomenės narių dinamiška sąveika kuriant sumanią visuomenę (9 punktas), o viena iš veiklos krypčių – skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms (17.2 papunktis). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Švietimo įstatymo nuostatomis neturėtų būti ribojama mokyklos galimybė kurti dinamišką, įvairiapusį, mokinių poreikius atliepiantį ugdymo turinį.