Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-757 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-758
2017 m. spalio 4 d. Nr. 801
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-289 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 ir 12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-757 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-758 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nustato, kad už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir Užimtumo fondas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai veiklos sąnaudų kompensacijas. Prievolė mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondui kompensacijas už įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, pensijų fondus ir Užimtumo fondą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Šiuo teisiniu reguliavimu, grindžiamu veiklos sąnaudų kompensavimu, buvo siekiama gerinti Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimą ir optimizuoti jo administravimą. Šis siekis buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“. Taigi, priėmus Įstatymų projektus, Valstybinio socialinio draudimo fondas nebegautų įstatymais nustatytų pajamų už administravimo paslaugų teikimą Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų išlaidos, susidarančios administruojant Pensijų kaupimo sutarčių registro ir pensijų kaupimo dalyvių apskaitą, taip pat surenkant ir pervedant lėšas į pensijų fondus, Privalomojo sveikatos draudimo fondą (šiuo atveju surenkant ir pervedant sveikatos draudimo įmokas) ir Užimtumo fondą, neturėtų būti kompensuotos kitų valstybinio socialinio draudimo rūšių įmokų sąskaita. Be to, tokių išlaidų kompensavimo sistema turi būti visiems vienoda.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra išlaikomos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, t. y. iš draudėjų ir apdraustųjų mokamų įmokų. Todėl, atsisakius šiuo metu įstatymuose įtvirtintų nuostatų, sveikatos draudimo įmokos būtų administruojamos kitų valstybinio socialinio draudimo rūšių įmokų sąskaita (įmokų, kurios draudėjų mokamos pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui). Toks teisinis reguliavimas pažeistų šiomis draudimo rūšimis draudžiamų asmenų teisėtus interesus, nes draudimo išmokoms būtų skiriama mažiau lėšų.
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vykdo ir kitas įstatymais joms pavestas funkcijas, pvz., skiria ir moka valstybines nukentėjusių asmenų bei mokslininkų pensijas, skaičiuoja žalos atlyginimą pareigūnams ir kt. Visoms šioms funkcijoms vykdyti iš valstybės biudžeto yra skiriamos atitinkamos lėšos administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl nėra pagrindo daryti išimtį sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir jų pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą išlaidų atlyginimui.