ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. birželio 30 d. Nr. 1-216
Širvintos
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ir Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“,
2. Pavesti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorei organizuoti Širvintų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių vykdymo kontrolę.
3. Nustatyti, kad 1 punkte nurodytos taisyklės įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., išskyrus 7 punktą, kuris įsigalioja nuo sprendimo paskelbimo dienos.
4. Pripažinti netekusiu galios Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1-167 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ nuo 2017 m. sausio 1 d.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Širvintų rajono savivaldybės tarybos
2016 m. birželio 30 d.
sprendimu Nr. 1-216
ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Širvintų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857.
2. Taisyklių paskirtis – Savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus bei savivaldybės ir regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
3. Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.
4. Taisyklės nustato reikalavimus šioms savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:
5. Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:
5.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;
6. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).
7. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos perdirbti mišrios komunalinės bei kitos atliekos apdorojamos Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose Vilniaus mieste. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos apdorojimui MBA įrenginiuose atliekos šalinamos Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (toliau – sąvartynas), esančiame Kazokiškių kaime, Elektrėnų rajone.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – Savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas, taip pat Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
9.2. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
9.4. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
9.5. Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Širvintų rajono savivaldybės administracija.
9.6. Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
9.7. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio ir (ar) kitų pavojingų medžiagų.
9.8. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
9.9. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
9.10. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos.
9.11. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).
9.12. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.
9.13. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – aikštelė, įrengta Šniponių kaime, Širvintų rajone, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
9.14. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, įrengta Šniponių kaime, Širvintų rajone, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
9.15. UAB „VAATC“ – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, administruojantis atliekų tvarkymo įrenginius (MBA įrenginius, sąvartyną, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles).
9.16. Individualus konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, kuriuo naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo.
9.17. Kolektyvinis (bendras) konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje ar konteinerių stovėjimo vietoje, kuriuo naudojasi du arba daugiau atliekų turėtojų ir (arba) skirtingos atliekų turėtojų kategorijos: gyventojai ir (arba) juridiniai asmenys.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.
III. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų bei atliekų, kurių neapima gamybos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
11.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
11.4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;
IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
12. Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė administracija) organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina šios sistemos funkcionavimą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybės administracija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu.
15. Vilniaus regiono savivaldybės bendradarbiauja organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius. Šiuo tikslu Vilniaus regiono savivaldybės kartu yra įsteigusios juridinį asmenį – UAB „VAATC“, kuris įgyvendina regioninės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektus, eksploatuoja Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyną, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles arba teisės aktų nustatyta tvarka parenka šių aikštelių eksploatavimo operatorius.
16. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos).
17. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti Organizacijos, neįtraukiamos į gyventojų mokamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis.
18. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
19. Savivaldybės administracija organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t.y., kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
21. Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, mokėtojų registro sudarymą, mokėjimą, apskaitą ir išieškojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai).
22. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas taip pat gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
23. Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis.
24. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.
25. Savivaldybės administracija atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Savivaldybės administracija. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Širvintų rajono komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašas.
28. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, Savivaldybės administracija gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą.
29. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai (bendri) konteineriai turi būti pastatyti Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
30. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (toliau - komunalinių atliekų konteinerių aikštelės) (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ ir Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nuostatomis.
V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
32. Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinkti Savivaldybės administracijos. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešose vietose, Savivaldybės interneto tinklalapyje ir žiniasklaidos priemonėse.
33. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
33.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
33.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);
33.3. pasikeisti individualų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekį, kaip numatyta šių Taisyklių XIII skyriuje;
33.4. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Savivaldybės administracijai ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;
34. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
34.3. laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio Vietinę rinkliavą, laikytis kitų Vietinės rinkliavos nuostatų reikalavimų;
34.4. rūšiuoti susidarančias atliekas jų susidarymo vietoje į šias frakcijas:
34.4.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas bei tekstilės atliekas);
34.5. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
34.6. neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, t.y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteinerius be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką) atliekų turėtojai privalo apmokėti papildomai pastatomo konteinerio tuštinimo išlaidas (Vietinės rinkliavos kintamąją dalį), jeigu Savivaldybės administracija priima sprendimą pastatyti papildomą konteinerį;
34.7. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių (privažiavimai prie konteinerių stovėjimo vietų ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelių turi būti neužstatyti transporto priemonėmis) tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos suderintą ir viešai paskelbtą grafiką; Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;
34.8. žiemos metu užtikrinti, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse būtų valomas sniegas ir ledas;
35. Daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai ir kiti komunalinių atliekų turėtojai tarp atliekų išvežimų atsako už daugiabučių namų teritorijoje esančių komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką.
36. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.
37. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:
37.3. užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
37.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;
37.7. į konteinerius mesti gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
37.8. mesti į bendro naudojimo teritorijas privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas;
37.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;
37.11. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz. atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);
37.12. deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato Aplinkos ministro patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
38. Jei individualus atliekų surinkimo konteineris tampa netinkamu naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, jis keičiamas atlygintinai.
VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
40. Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
41. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.
42. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:
42.1. teikti paslaugas pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su Savivaldybės administracija sąlygas;
42.2. neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų konteinerius;
42.3. pagal Savivaldybės administracijos kreipimąsi raštu per 15 kalendorinių dienų nurodytam komunalinių atliekų turėtojui pastatyti papildomą konteinerį ar pakeisti anksčiau skirtą mišrių komunalinių atliekų konteinerį kito dydžio konteineriu, naudojamu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
42.4. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti;
42.5. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;
42.6. mišrias komunalines atliekas vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;
42.7. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką, kuris skelbiamas Savivaldybės interneto tinklalapyje, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją Savivaldybės interneto tinklalapyje, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;
42.8. konteinerius tuštinti tik tokiomis valandomis, kuriomis Triukšmo prevencijos Širvintų rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų išvežimo veikla;
42.9. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;
42.10. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti komunalinių atliekų konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink komunalinių atliekų konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės);
42.11. plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;
42.12. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais, suderinus su Savivaldybės administracija nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės (konteinerio) netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos; jei individualus surinkimo konteineris netinkamu naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, konteineris keičiamas atlygintinai;
42.13. didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;
42.14. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui, apie tai informuoti Savivaldybės administraciją sutartyje su Savivaldybės administracija numatyta tvarka; esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), kaip numatyta 34.6 papunktyje, ir gavus Savivaldybės administracijos prašymą raštu, kaip numatyta 42.3 papunktyje, pastatyti papildomą konteinerį;
42.15. periodiškai skelbti spaudoje, interneto tinklalapyje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;
43. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
43.1. jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;
43.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz.: jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis ir pan.);
44. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 43 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Esant reguliariems atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Savivaldybės administraciją.
VII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
45. Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:
45.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje;
47. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
48. Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas miestą tvarkančios įmonės pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
49. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
50. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.
VIII. PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
52. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymas vykdomas įgyvendinant išplėstinį gamintojo atsakomybės principą ir gamintojams, dalyvaujant gamintojams ir importuotojams.
53. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
54. Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos), surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.
55. Savivaldybės teritorijoje vykdomas pakuočių atliekų surinkimas individualiais konteineriais iš individualių namų ūkių.
56. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,24 m3 talpos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
57. Taisyklių 56 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
58. Stiklo atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,12 m3 talpos stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
59. Taisyklių 58 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
60. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštele ir Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
61. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštele bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
62. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) 1,8 m3 ir 2,5 m3 talpos konteineriai. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės.
63. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.
64. Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:
64.1. skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti „STIKLAS” – ne rečiau kaip 1 kartą kas 4 savaites;
64.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus ir kartono atliekoms surinkti „POPIERIUS” – ne rečiau kaip 1 kartą kas 2 savaites;
65. Savivaldybei nutarus ir įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikšteles, atsižvelgiant į pakuočių konteinerių dydžius, gali būti nustatytas kitas kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių tuštinimo dažnis.
66. Kolektyvinius (bendrus) pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 80 % tūrio, komunalinių atliekų tvarkytojas turi ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės administracijos nurodymu ar gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.
67. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).
68. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.
69. Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
70. Draudžiama šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
71. Šių Taisyklių 43 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
72. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijai.
73. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 43 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
74. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
75. Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.
76. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
77. Komunalinių atliekų turėtojai surūšiuotas tekstilės atliekas (senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti tekstilės atliekas specialiais konteineriais, komunalinių atliekų turėtojai tekstilės atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius.
IX. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
78. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
79. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
80. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
81. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką.
82. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
83. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto tinklalapiuose, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
X. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
85. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
86. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:
86.1. pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;
86.2. perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;
87. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.
88. Komunalinių atliekų turėtojai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
89. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto tinklalapiuose.
XI. DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
91. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
92. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) Savivaldybės administracija reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.
93. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
94. Komunalinių atliekų turėtojai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
95. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
96. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
97. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
98. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
XII. STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
100. Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus Taisyklių 5.1 papunktyje, atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
101. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti statybos ir griovimo atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 papunktyje, statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
103. Atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.
104. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
105. Statybinės ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo statybos ir griovimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.
XIII. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS
107. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos parinkti komunalinių atliekų tvarkytojai.
108. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.
109. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
110. Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.
111. Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos surenkamos 1,1, 0,77, 0,24, 0,12 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.
112. Individualių namų atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriais, kurių dydį gali pasirinkti pagal poreikį, bet ne mažesnį, nei:
112.1. jei namų valdoje gyvena ne daugiau kaip 2 žmonės ir namų valda naudojasi individualiais pakuočių atliekų surinkimo konteineriais – minimalus konteinerio dydis – 0,12 m3;
113. Individualių namų atliekų turėtojai vieną kartą per metus gali kreiptis į Savivaldybės administraciją motyvuotu prašymu ir pakeisti konteinerį į didesnės ar mažesnės talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.
114. Savivaldybės administracija gali priimti sprendimą pakeisti mišrių komunalinių atliekų konteinerį į didesnį arba pastatyti papildomą konteinerį, jei konteineris perpildomas mišriomis komunalinėmis atliekomis daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką). Apie tokį sprendimą atliekų turėtojas informuojamas raštu.
115. Daugiabučių namų atliekų turėtojai aptarnaujami bendro naudojimo 1,1 m3 konteineriais, kurių skaičius komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje statomas pagal poreikį. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai. Gali būti naudojami požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai.
116. Juridiniai asmenys, turintys nuosavas teritorijas, naudojasi individualiais 0,12 m3; 0,24 m3, 0,77 m3 ar 1,1 m3 talpos konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra statomas pagal poreikį. Juridiniai asmenys, kurie neturi nuosavų teritorijų, naudojasi bendro naudojimo konteineriais.
117. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojas pagal jų su Savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 42.12 papunktyje nustatyta tvarka.
118. Mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų Širvintų mieste šaltuoju metų periodu yra vežamos vieną kartą per mėnesį, o šiltuoju metų periodu (gegužės – rugsėjo mėnesiais) – du kartus per mėnesį, kituose miesteliuose ir kaimuose – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
119. Mišrios komunalinės atliekos iš daugiabučių namų bendro naudojimo konteinerių vežamos ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, o konkretus išvežimo dažnumas nustatomas komunalinių atliekų tvarkytojo su Savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje. Bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 80 % tūrio, komunalinių atliekų tvarkytojas turi ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės administracijos nurodymu ar gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.
120. Savivaldybei nutarus ir įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikšteles, atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų konteinerių dydžius, gali būti nustatytas kitas kolektyvinių (bendrų) mišrių komunalinių atliekų konteinerių tuštinimo dažnis.
121. Mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų, turinčių nuosavas teritorijas, vežamos visus metus du kartus per mėnesį.
122. Šių Taisyklių 43 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 43 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
123. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti Savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje.
124. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos Savivaldybės lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, remiantis nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka (reglamentu), atsižvelgusi į komunalinių atliekų tvarkytojo pasiūlymus, nustato Savivaldybės administracija.
125. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnu bei komunalinių atliekų tvarkytoju suderintos konteinerių pastatymo vietos.
126. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietos ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu juos aptarnauti.
127. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.
128. Atliekų surinkimui, esant reikalui, Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.
129. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
XIV. GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
131. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.
132. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.
XV. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
134. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios Taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje ir Savivaldybės interneto tinklalapyje.
135. Atliekų turėtojai Aplinkos ministro patvirtintuose Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
136. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
137. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.
138. Savivaldybė įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.
139. Atliekų rūšiavimui skatinti Savivaldybė privalo ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikiant informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, o taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir/ar vykdyti rūšiuojamojo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo priemones.
140. Savivaldybė ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbti interneto tinklalapyje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XVI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA
141. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai ir Savivaldybė.
142. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybės administracija nustatytus reikalavimus.
XVII. ATSAKOMYBĖ
144. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.
146. Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.
Širvintų rajono savivaldybės
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
REKOMENDACIJOS INDIVIDUALIAM KOMPOSTAVIMUI
Fiziniams asmenims, individualiai kompostuojantiems atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:
1. kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį);
2. individualiam kompostavimui tinkamos atliekos: pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos, arbatos tirščiai, medienos kuro pelenai ir anglys, kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, kiaušinių dėklai, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai, augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, velėna;
3. individualiam kompostavimui netinkamos atliekos: pavyzdžiui, mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos, nuotekų valymo dumblas;
4. kompostuojamose atliekose neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų;
6. subrendusį kompostą prieš naudojimą rekomenduojama persijoti per retą tinklą (angų dydis 1-2,5 cm) siekiant atskirti šakų likučius ir kitas priemaišas. Visos atsijotos kompostavimui tinkamos priemaišos gali būti naudojamos kitam kompostui ruošti;
7. subrendęs kompostas vienalytis, tamsus, kvepia žeme. Pagamintą subrendusį kompostą galima naudoti savoms reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjiškoje daržininkystėje, gėlininkystėje, kambariniams augalams auginti.
Širvintų rajono savivaldybės
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*
Atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšys |
Priemonių paskirtis ir tipas |
|||
Pakuočių atliekos
(neužterštos maisto bei kitų medžiagų likučiais) |
Kitos antrinės žaliavos |
Individualūs ir kolektyviniai konteineriai** |
||
Skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti (STIKLAS) |
Skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus atliekoms surinkti (POPIERIUS) |
Skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti (PLASTIKAS) |
||
Stiklinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
+ |
|
|
a) visų dydžių ir spalvų stikliniai buteliai ir buteliukai (be kamščių); |
|
+ |
|
|
b) stiklainiai (be dangtelių); |
|
+ |
|
|
c) kitos stiklinės pakuotės ir jų duženos. |
|
+ |
|
|
|
d) stikliniai indai, vazos ir kiti stiklo gaminiai; |
+ |
|
|
|
e) skaidrus lakštinis (langinis) stiklas. |
+ |
|
|
Popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos,
iš jų: |
|
|
+ |
|
a) visų rūšių kartonas, jo lakštai, gofruoto kartono dėžės ir kartono dėžutės; |
|
|
+ |
|
b) popieriniai krepšiai, maišeliai, pakavimo popierius; |
|
|
+ |
|
c) kitos kartoninės ir popierinės pakuotės; |
|
|
+ |
|
|
d) laikraščiai, žurnalai, vokai, lankstinukai, skrajutės ir kiti reklaminiai spaudiniai; |
|
+ |
|
|
e) bloknotai ir knygos
(be kietų viršelių); |
|
+ |
|
|
f) kitas spaudos ir rašomasis popierius. |
|
+ |
|
Plastikinių ir PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
a) plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės bei kitos talpos nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
b) plastikiniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
c) plastikiniai maišeliai ir plėvelės; |
|
|
|
+ |
d) PET ir PP tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
e) kita plastikinė pakuotė (su įspaustais PET, HDPE, PE, LPPE, PP, PS ženklais); |
|
|
|
+ |
|
f) polietileno plėvelė; |
|
|
+ |
|
g) plastikiniai indai. |
|
|
+ |
Kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierinius ir kartonas) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
a) kartoninės gėrimų pakuotės nuo sulčių ir pieno produktų (Tetra Pak, Pure-Pak ir kt.); |
|
|
|
+ |
b) laminuoto popieriaus ir kartono pakuotės. |
|
|
|
+ |
Metalinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
a) skardinės nuo gėrimų ir kitų maistų produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
b) konservų ir kitos dėžutės; |
|
|
|
+ |
c) metaliniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
d) metalinės tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
|
e) metaliniai indai ir įrankiai, kepimo skardos bei kitos metalinės atliekos. |
|
|
+ |
Kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
a) traškučių pakeliai; |
|
|
|
+ |
b) kavos, ledų pakeliai. |
|
|
|
+ |
Medinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
a) medinės dėžės ir dėžutės; |
|
|
|
+ |
b) medinės pakuotės ir jų sudėtinės dalys prekių tvirtinimui ir transportavimui. |
|
|
|
+ |
Kitos pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
a) džiuto maišai ir kitos medžiaginės pakuotės; |
|
|
|
+ |
b) keraminiai buteliai ir dėžutės. |
|
|
|
+ |
* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių gyvenamųjų namų valdų turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarųjų atliekų surinkimui naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai). Iki tol, kol stiklinių pakuočių ir kitų stiklo atliekų surinkimui nenaudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai, individualaus naudojimo konteineriais iš individualių gyvenamųjų namų valdų surenkamos visų rūšių pakuočių atliekos bei kitos tinkamos perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekos, išskyrus stiklo atliekas.