TEISĖJŲ TARYBA

NUTARIMAS

DĖL TEISĖJŲ TARYBOS 2018 M. LAPKRIČIO 30 D. NUTARIMO NR. 13P-124-(7.1.2) „DĖL TEISMINĖS MEdiacijos KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. gruodžio 20 d. Nr. 13P-158-(7.1.2.)

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi ir 9 straipsnio 4 dalimi, Teisėjų taryba n u t a r i a:

Pakeisti Teisminės mediacijos komisijos nuostatus, patvirtintus Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“, ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

Pirmininkė                                                                                          Sigita Rudėnaitė

Sekretorius                                                                                           Ramūnas Gadliauskas

PATVIRTINTA

Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d.

nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2)

(Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 20 d.

nutarimo Nr. 13P-158-(7.1.2.) redakcija)

TEISMINĖS MEDIACIJOS KOMISIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Teisminės mediacijos komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Teisminės mediacijos komisijos (toliau – Komisija) uždavinius, sudėtį, jos narių teises ir pareigas, darbo organizavimo tvarką.

2. Komisija yra Teisėjų tarybos sudaryta nuolatinė komisija, priimanti sprendimus dėl mediatoriaus statuso suteikimo teisėjams, pageidaujantiems vykdyti mediatoriaus veiklą, dėl mediatoriaus statuso panaikinimo, taip pat apibendrinanti teisminės mediacijos praktiką teismuose ir nagrinėjanti kitus klausimus, susijusius su teismine mediacija.

3. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais Nuostatais.

4. Komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo principais.

5. Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai ir jai kasmet iki balandžio 1 d. teikia metinę Komisijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus.

II SKYRIUS

KOMISIJOS SUDĖTIS

6. Komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš devynių narių, šeši iš jų turi būti teisėjai, trys – mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, vienijančių mediatorius, atstovai. Komisijos įgaliojimai baigiasi sudarius naujos sudėties Komisiją.

7. Komisijos narius skiria Teisėjų taryba. Iš paskirtų Komisijos narių teisėjų Teisėjų taryba skiria Komisijos pirmininką.

8. Kai Komisijos pirmininkas negali atlikti Nuostatuose nustatytų funkcijų, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko paskirtas Komisijos narys, o jeigu toks nepaskirtas – vyriausias pagal amžių Komisijos narys – teisėjas.

III SKYRIUS

KOMISIJOS PIRMININKO, KITŲ NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS BEI JŲ ĮGALIOJIMŲ PASIBAIGIMAS

9. Komisijos pirmininkas atsako už Komisijos veiklos organizavimą vykdant Komisijos kompetencijai priskirtas funkcijas.

10. Komisijos pirmininkas:

10.1. sudaro Komisijos posėdžių darbotvarkes;

10.2. šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

10.3. koordinuoja Komisijos posėdžiams reikalingos medžiagos rengimą;

10.4. duoda Komisijos nariams ir Komisijos sekretoriui su Komisijos veikla susijusius pavedimus;

10.5. kviečia dalyvauti Komisijos posėdžiuose reikalingus asmenis;

10.6. pasirašo Komisijos dokumentus;

10.7. atstovauja Komisijai institucijose, įstaigose ar organizacijose arba deleguoja šią funkciją kitam Komisijos nariui.

11. Komisijos narys turi šias teises ir pareigas:

11.1. dalyvauti Komisijos posėdžiuose, pasisakyti, teikti pasiūlymus ir balsuoti visais juose svarstomais klausimais; dėl svarbių priežasčių negalėdamas dalyvauti Komisijos posėdžiuose, jis privalo iš anksto, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios, apie tai informuoti Komisijos pirmininką arba Komisijos sekretorių;

11.2. gauti medžiagą, susijusią su Komisijos posėdžiuose svarstomais klausimais;

11.3. negalėdamas dalyvauti Komisijos posėdyje, iki posėdžio pradžios balsuoti raštu dėl pateiktų Komisijos svarstomų klausimų (išskyrus klausimus dėl mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjui), taip pat raštu pateikti savo argumentuotą nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje;

11.4. siūlyti svarstyti su Komisijos kompetencija susijusį klausimą ir pateikti su juo susijusią medžiagą;

11.5. siūlyti kviesti į Komisijos posėdžius reikalingus asmenis;

11.6. prašyti kitų teisėjų ar asmenų pateikti Komisijai nuomonę Komisijoje svarstomais klausimais ir pateikti ją Komisijai;

11.7. vykdyti Komisijos pirmininko pavedimus, susijusius su Komisijos veikla.

12. Komisijos pirmininkas ir (ar) nariai privalo nusišalinti tais atvejais, kai jų dalyvavimas Komisijos veikloje galėtų sukelti abejonių dėl Komisijos sprendimo nešališkumo ir objektyvumo (kai Komisijos pirmininką ar narį su teisėju, dėl kurio mediatoriaus statuso suteikimo ar panaikinimo svarstoma, sieja giminystės ar svainystės ryšiai, santuoka, globos ar rūpybos santykiai (šis pagrindas galioja ir tais atvejais, kai svainystės ryšiai, santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi); yra kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo). Komisijos nario nusišalinimą turi patvirtinti Komisijos pirmininkas, o jei nusišalina Komisijos pirmininkas – Komisija. Šiuo atveju Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia vyriausio pagal amžių Komisijos nario – teisėjo – balsas.

13. Teisėjas, dėl kurio mediatoriaus statuso suteikimo ar panaikinimo svarstoma, Komisijos posėdžio pradžioje turi teisę pareikšti nušalinimą Komisijos pirmininkui ir (ar) nariui. Teisėjas, dėl kurio mediatoriaus statuso suteikimo ar panaikinimo svarstoma ir kuris nedalyvauja Komisijos posėdyje, turi teisę pateikti nušalinimą raštu iki Komisijos posėdžio dienos. Šį klausimą Komisija išsprendžia šių Nuostatų 12 punkte nustatyta tvarka.

14. Komisijos pirmininko ar nario įgaliojimai pasibaigia:

14.1. pasibaigus Komisijos įgaliojimų laikui;

14.2. kai Teisėjų taryba atleidžia jį iš Komisijos pirmininko ar nario pareigų:

14.2.1. Komisijos pirmininko ar nario prašymu;

14.2.2. jeigu priimamas motyvuotas sprendimas, kad Komisijos pirmininkas ar narys netinkamai atlieka jam priskirtas Komisijos pirmininko ar nario funkcijas;

14.3. pasibaigus teisėjo (Komisijos pirmininko ar nario) įgaliojimų laikui.

IV SKYRIUS

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

15. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

16. Komisijos posėdžiai paprastai vyksta Nacionalinės teismų administracijos (toliau –Administracija) patalpose. Komisijos posėdžiai gali vykti naudojant elektroninių ryšių technologijas. Kai sprendžiami klausimai dėl mediatoriaus statuso suteikimo ir panaikinimo teisėjams, posėdžiai naudojant elektroninių ryšių technologijas gali vykti tik vaizdo konferencijų būdu.

17. Komisijos posėdžio datą ir vietą, o kai Komisijos posėdis vyksta naudojant elektroninių ryšių technologijas (išskyrus vaizdo konferencijų būdu) – terminą balsuoti (argumentuotą nuomonę svarstomais klausimais pareikšti), nustato Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu Komisijos sekretorius. Apie šaukiamą posėdį ir jame svarstytinus klausimus Komisijos nariai informuojami jų nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki posėdžio, o jei posėdis vyks naudojant elektroninių ryšių technologijas (išskyrus vaizdo konferencijų būdu) – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki paskutinės termino balsuoti dienos.

18. Komisijos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pateikiama Komisijos posėdžio darbotvarkė bei visa gauta su numatytais svarstyti klausimais susijusi informacija.

19. Išimtiniais atvejais gali būti organizuojamas skubus Komisijos posėdis, apie kurį pranešama ir kurio medžiaga pateikiama Komisijos nariams ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną.

20. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komisijos narių.

21. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvaujantis narys balsuojant dėl sprendimo negali susilaikyti. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Komisijos pirmininkas. Jei balsai pasiskirsto po lygiai Komisijos pirmininkui nedalyvaujant posėdyje, sprendimą lemia vyriausio pagal amžių Komisijos nario – teisėjo – balsas.

22. Komisijos sprendimai dėl mediatoriaus statuso suteikimo ar panaikinimo teisėjams įforminami Komisijos nutarimais, kiti sprendimai gali būti įforminami atskirais dokumentais (protokoliniais nutarimais, kuriuos pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius; raštais, kuriuos pasirašo Komisijos pirmininkas).

23. Komisijos posėdžio, vykstančio gyvai ar vaizdo konferencijų būdu, eigai fiksuoti daromas Komisijos posėdžio garso įrašas, jis saugomas Administracijoje. Jeigu Komisijos posėdis vyksta naudojant elektroninių ryšių technologijas (išskyrus vaizdo konferencijų būdu), surašomas Komisijos posėdžio protokolas, kurį pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir Komisijos sekretorius. Komisijos posėdžio protokole nurodomas balsavimo terminas, balsuojant dalyvavę ir nedalyvavę Komisijos nariai, svarstyti klausimai, per posėdį priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.

V SKYRIUS

KOMISIJOS APTARNAVIMAS

24. Komisiją aptarnauja Administracija. Administracija skiria Komisijos sekretorių, kuris nėra Komisijos narys.

25. Komisijos sekretorius:

25.1. tvarko Komisijos dokumentų apskaitą;

25.2. atlieka Komisijos posėdžių sekretoriaus funkcijas;

25.3. rengia Komisijos dokumentų projektus, vykdo kitus Komisijos pirmininko pavedimus, susijusius su Komisijos veikla.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Komisijos dokumentai rengiami, tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Komisijai pateikta su Komisijoje svarstomais klausimais susijusi informacija tvarkoma nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.

____________________