KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
11 POSĖDIS
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. TS-460
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktais, 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsniu, Kauno rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. TS-69 „Dėl Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-460
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžio nustatymo principams apibrėžti.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).
3. Pagal Metodikos nuostatas nustačius su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas Vietinės rinkliavos dydis Kauno rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).
II SKYRIUS
BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
5. Būtinosios su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos šių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam šioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamas buityje susidarančias atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – Būtinosios sąnaudos).
6. Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip atskirų komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklų būtinųjų sąnaudų suma.
7. Būtinąsias sąnaudas sudaro:
7.1. komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudos;
7.3. komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudos;
8. Į Būtinąsias sąnaudas negali būti įtrauktos:
8.1. šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos;
8.2. gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo ir kitos su gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymu susijusios (įskaitant gaminių ar pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros) sąnaudos, kurias pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą turi apmokėti gamintojai ir importuotojai;
8.3. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymą apmokamos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis ir (ar) kurias pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą patiria gamintojai ir importuotojai;
8.4. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymą apmokamos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis ir (ar) kurias pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą patiria gamintojai ir importuotojai;
9. Metodikos 7 punkte nurodytų ir Taisyklėse reglamentuotų atskirų veiklų būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:
BSVEIKL = PSVEIKL + KSVEIKL
Kur:
BSVEIKL – atskiros su atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinosios sąnaudos,
PSVEIKL – atskiros su atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinosios pastoviosios sąnaudos,
KSVEIKL – atskiros su atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinosios kintamosios sąnaudos.
10. Nustatant Vietinės rinkliavos dydį vertinamos tik realiai vykdomos su atliekų tvarkymu susijusios veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.
11. Pastoviosios sąnaudos – tai sąnaudos, kurių dydis nekinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.
12. Apskaičiavus kiekvienos su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinąsias pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios būtinosios pastoviosios sąnaudos.
13. Kintamosios sąnaudos – tai sąnaudos, kurių dydis kinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.
14. Apskaičiavus kiekvienos su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinąsias kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios būtinosios kintamosios sąnaudos.
III SKYRIUS
BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
16. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų, pateksiančių į Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, atskirai surenkamos biologinės atliekos, atskirai surenkamos tekstilės atliekos, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse atiduodamos tvarkyti komunalinės atliekos, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos komunalinės atliekos, kitos atskirai surenkamos ar priimamos komunalinės atliekos) ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai. Vertinamos tik Savivaldybės teritorijoje realiai vykdomos su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios veiklos.
PIRMASIS SKIRSNIS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR VEŽIMO SĄNAUDOS
17. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamus surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ, KURIŲ DĖL DYDŽIO IR (AR) PAVOJINGUMO NEGALIMA MESTI Į MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO PRIEMONES, SURINKIMO APVAŽIUOJANT IR VEŽIMO SĄNAUDOS
19. Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, kurių dėl dydžio ir (ar) pavojingumo negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemones, surinkimo apvažiuojant ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamus surinkti komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, kurių dėl dydžio ir (ar) pavojingumo negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemones, kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos.
20. Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, kurių dėl dydžio ir (ar) pavojingumo negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemones, surinkimo apvažiuojant ir vežimo sąnaudų pastovioji ir kintamoji dalys nustatomos atsižvelgiant į su sutartyje su atliekų vežėju nustatytas šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos pastoviąją ir kintamąją dalis.
TREČIASIS SKIRSNIS
BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ RŪŠIUOJAMOJO SURINKIMO IR VEŽIMO SĄNAUDOS
21. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pastovią biologinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo kainos dalį bei planuojamą ištuštinti maisto ir virtuvės atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REGIONINIO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS SĄNAUDOS
23. Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis apie susidarančius mišrių komunalinių atliekų kiekius Savivaldybėje ir mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš atliekų priėmimo tvarkyti kainos.
24. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis apie susidarančius maisto ir virtuvės atliekų kiekius Savivaldybėje ir maisto ir virtuvės atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą surinkti maisto ir virtuvės atliekų kiekį padauginus iš atliekų priėmimo tvarkyti kainos.
PENKTASIS SKIRSNIS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO, PRIEŽIŪROS, ATNAUJINIMO, PLĖTROS SĄNAUDOS
25. Komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo ir eksploatavimo sąnaudų (šios sąnaudos priskiriamos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (konteinerių ir jų aikštelių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudoms) skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis apie įrengtą infrastruktūrą ir prielaidomis dėl komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ADMINISTRAVIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS
26. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos – Vietinės rinkliavos administratoriaus patiriamos sąnaudos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo
305 straipsnio 2 dalyje. Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis, galimais įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų pakeitimais, dėl kurių pasikeičia darbuotojų darbo apmokėjimas, kitais veiksniais lemiančiais komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų pokyčius. Šias sąnaudas sudaro:
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BENDROS PASTOVIOSIOS IR KINTAMOSIOS BŪTINOSIOS SĄNAUDOS
27. Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos susumavus visų su atliekų tvarkymu susijusių veiklų būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:
BPS = PSV1 + PSV2 + .... + PSV6
Kur:
BPS – bendros pastoviosios sąnaudos,
PSV1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos,
PSV2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos,
PSV6 – 6-os veiklos pastoviosios sąnaudos.
28. Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų su atliekų tvarkymu susijusių veiklų būtinąsias kintamąsias sąnaudas:
BKS = KSV1 + KSV2 + .... + KSV6
Kur:
BKS – bendros kintamosios sąnaudos,
KSV1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos,
KSV2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos,
KSV6 – 6-os veiklos kintamosios sąnaudos.
IV SKYRIUS
VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI
29. Vietinės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuotas toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymus susijusios sąnaudos.
30. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės tarybos sprendimu, pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektai paskirstyti į kategorijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu (toliau – Sąrašas).
31. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis bendro naudojimo arba individualiais konteineriais ir kiekvienai jų pasirenkami Vietinės rinkliavos nustatymo parametrai.
32. Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti Vietinės rinkliavos dedamųjų parametrai (nurodyti Metodikos 1 priede) yra tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatuose (toliau − Nuostatai).
V SKYRIUS
VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA
33. Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:
33.1. pastoviąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios Vietinės rinkliavos dedamosios nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis arba nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurie negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.
33.2. kintamąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį per einamuosius metus (ne trumpesnį kaip metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto komunalinės atliekos nebus surenkamos.
34. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms nekilnojamo turto (toliau – NT) objektų kategorijoms padalinamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:
34.1. pastoviosios sąnaudos padalinamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 19 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 2-7, 9-18, 20-23 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalinamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą ir gyventojų bei darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamo turto objektų plotui (Metodikos 2 priedas):
PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO) x PS x GPK (1)
Kur:
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR),
GPK – gyventojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO) x PS x DPK (2)
Kur:
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR),
DPK – juridinių asmenų darbuotojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
34.2. gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 19 eilutės), atsižvelgiant į naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:
PSNTOK = (BPNTOK / BPGNTO) x PSGNTO x GNKNTOK (3)
Kur:
PSNTOK – konkrečiai gyventojų naudojamai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (m2),
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę (EUR),
GNKNTOK – konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas.
34.3. juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas,
2-7, 9-18, 20-23 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių, tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:
PSNTOK = (BPNTOK / BPJANTO) x PSJANTO x DPKNTOK (4)
Kur:
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR),
BPNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (m2),
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę (EUR),
DPKNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas.
35. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis paskaičiuotas apibendrinus Lietuvos statistikos departamento duomenis apie darbuotojų skaičių, dirbantį tam tikrose ūkio šakose, ir nekilnojamo turto objektų plotus registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijai juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu ir atsižvelgiant į Savivaldybės ypatumus).
36. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai paskaičiuojamas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametras, kuris naudojamas paskaičiuojant kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:
36.1. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP1 = PSGPO / TOSGPO (5)
Kur:
VRPDP1 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams (EUR/turto objektui),
PSGPO – gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR),
TOSGPO – gyvenamosios paskirties objektų skaičius.
36.2. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sodų paskirties arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP3 = PSNTOK / TOSNTOK (6)
Kur:
VRPDP3 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams (EUR/turto objektui),
PSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR),
TOSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius.
36.3. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (išskyrus sandėliavimo paskirties objektus, kitos (ūkio) paskirties objektus, kitos (fermų) paskirties objektus) paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP4 = PSNTOK / APNTOK (7)
Kur:
VRPDP4 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/m2),
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (EUR),
APNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (m2).
36.4. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sandėliavimo paskirties objektams, kitos (ūkio) paskirties objektams ir kitos (fermų) paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP5 = PSNTOK / TOSNTOK (8)
Kur:
VRPDP5 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/turto objektui),
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (EUR),
TOSNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos nekilojamojo turto objektų skaičius.
37. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRPD = VRPDP x APNTO (9)
Kur:
VRPD – Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
VRPDP – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2),
APNTO – nekilojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (m2).
38. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos
1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRPD = VRPDP x TOSNTO (10)
Kur:
VRPD – Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
VRPDP – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turto objektui),
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius.
39. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas).
40. Vietinės rinkliavos kintamąją dedamąją nustatant pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančios kintamosios sąnaudos nustatomos įvertinus konteinerio pakėlimo kainą ir naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą).
VRKD = KPK x KS x KID (11)
Kur:
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR),
KPK – konteinerio pakėlimo kaina (EUR/vnt.),
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.),
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus (kartai).
41. Konteinerio pakėlimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei vidutinį numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainos kintamąją dedamąją:
KPK = KAS x KATK x KSD (12)
Kur:
KPK – konteinerio pakėlimo kaina (EUR/vnt.),
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg),
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
42. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.
43. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis (minimali komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis) negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį.
44. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi bendro naudojimo konteineriais, Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas. Šios normos gali pasikeisti, atsižvelgiant į naujausių atliktų tyrimų rezultatus.
45. Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro (jis naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas, bei paskaičiuojamas pagal formulę:
VRKDP = ANNTO x KATK x KSD (13)
Kur:
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis (EUR/gyventojui – skaičiuojant pagal parametrą gyventojų skaičius; EUR/m2 – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; EUR/turto objektui – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamo turto paskirtis ir objektų skaičius),
ANNTO – nekilojamojo turto objektui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/gyventojui – skaičiuojant pagal parametrą gyventojų skaičius; kg/m2 – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; kg/turto objektui – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg),
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
46. Naudojant parametrą „gyventojų skaičius“ (Metodikos 1 priedas), konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRKD = VRKDP x GSNTO (14)
Kur:
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/gyventojui),
GSNTO – nekilojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičius (vnt.).
47. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas“ (Metodikos
1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRKD = VRKDP x APNTO (15)
Kur:
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2),
APNTO – nekilojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (m2).
48. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRKD = VRKDP x TOSNTO (16)
Kur:
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR),
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turto objektui),
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius.
49. Vietinės rinkliavos dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:
VR = VRPD + VRKD (17)
Kur:
VR – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui paskaičiuotas Vietinės rinkliavos dydis (EUR),
VRPD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis (EUR),
VRKD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (EUR).
50. Tuo atveju, kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su nekilnojamojo turto objektu, t. y. kai statinys yra laikinas (kioskai, paviljonai, lauko terasos ir pan.) arba atliekos yra laikino pobūdžio (renginiai, sporto varžybos, statybos ar rekonstrukcijos projektų įgyvendinimas ir pan.), statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas, 23 eilutė). Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus visą kiekvieno konteinerio pakėlimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
VRLSNRPĮ = PKPK x KS x KID (18)
Kur:
VRLSNRPĮ – Vietinė rinkliava laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR),
PKPK – visa konteinerio pakėlimo kaina (EUR/vnt.),
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.),
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius (kartai).
51. Visa konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainą:
PKIK = KAS x KATK (19)
Kur:
PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.),
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kaina (EUR/kg).
52. Tuo atveju, kai nėra galimybės priskirti individualų konteinerį statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedas, 23 eilutė):
VRLSNRPĮ = ANLSNRPĮ x KATK (20)
Kur:
VRLSNRPĮ – VR laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR),
ANLSNRPĮ – laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui nustatyta mišrių komunalinių atliekų susidarymo norma (kg/m2 – skaičiuojant pagal laikino statinio paskirtį ir plotą),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kaina (EUR/kg).
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems kalendoriniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų kalendorinių metų 1-9 mėn. faktines ir 10-12 mėn. prognozuojamas sąnaudas, numatomas atliekų surinkimo ir vežimo kainas, numatomas atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius kainas, sąnaudų ir mokesčių pokyčius, naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą. Jeigu apskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas.
54. Pasibaigus einamųjų kalendorinių metų 9 mėnesiams apmokestinimo parametrų dydžiai perskaičiuojami ateinantiems kalendoriniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius, gyventojų skaičius), naudojami praėjusių pilnų kalendorinių metų faktiniai Vietinės rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys.
55. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, Vietinės rinkliavos dydis gali būti perskaičiuojamas, jei būtinosios sąnaudos skiriasi daugiau nei 5 proc. nuo dabar galiojančio Vietinės rinkliavos dydžio įsigaliojimo pradžios.
56. Vietinės rinkliavos dydis turi būti perskaičiuojamas kartą per metus, jeigu Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina.
57. Vietinės rinkliavos dydis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo dabar galiojančio Vietinės įmokos dydžio įsigaliojimo pradžios, jei metinis vartotojų kainų indeksas yra lygus 110 ar didesnis ir jei prognozuojant sąnaudas neįvertintas galimas metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis.
58. Sprendimą dėl perskaičiuoto Vietinės rinkliavos dydžio taikymo pradžios ir trukmės priima Savivaldybės taryba.
59. Savivaldybės taryba, patvirtindama naujus Vietinės rinkliavos dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 proc. vidutinių mėnesio statistinių Savivaldybės namų ūkio pajamų. Jeigu apskaičiuotas naujas Vietinės rinkliavos dydis viršija 1 proc. vidutinių mėnesio statistinių Savivaldybės namų ūkio pajamų, Savivaldybė iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti Vietinės rinkliavos dydį, kad jis neviršytų 1 proc. vidutinių mėnesio statistinių Savivaldybės namų ūkio pajamų.
Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos
už komunalinių atliekų ir komunalinėms
atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių
atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos
1 priedas
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR
VIETINĖS RINKLIAVOS DEDAMŲJŲ PARAMETRAI
|
Nekilnojamo turto (toliau – NT) objektų kategorijos |
Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji |
Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji |
|
Naudojamas individualus konteineris |
Naudojamas bendro naudojimo konteineris |
|||
1 |
Gyvenamosios paskirties objektai: |
|||
1.1. |
Gyvenamosios paskirties objektai (individualūs namai) |
NT objekto skaičius, vnt. |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
Gyventojų skaičius, vnt. |
1.2. |
Gyvenamosios paskirties objektai (butai) |
|
– |
|
2 |
Viešbučių paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, m2 |
3 |
Administracinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
4 |
Prekybos paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
5 |
Paslaugų paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
6 |
Maitinimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
7 |
Transporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
8 |
Garažų paskirties objektai (fizinių asmenų, garažų bendrijos) |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
9 |
Garažų paskirties objektai (juridinių asmenų) |
NT objekto plotas, m2 |
NT objekto plotas, m2 |
|
10 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
11 |
Sandėliavimo paskirties objektai |
NT objektų skaičius, vnt. |
NT objektų skaičius, vnt. |
|
12 |
Kultūros paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
NT objekto plotas, m2 |
|
13 |
Mokslo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
14 |
Gydymo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
15 |
Poilsio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
16 |
Sporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
17 |
Religinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
18 |
Specialiosios paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
19 |
Sodų paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
20 |
Kitos (ūkio) paskirties objektai |
NT objektų skaičius, vnt. |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objektų skaičius, vnt. |
21 |
Kitos (fermų) paskirties objektai |
|||
22 |
Kiti pastatai |
NT objekto plotas, m2 |
NT objekto plotas, m2 |
|
23 |
Laikino statinio naudotojai, renginių ar projektų įgyvendintojai (kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objektu) |
– |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis (visa kaina) |
NT objekto plotas, m2 |
___________________________________________
Kauno rajono savivaldybės vietinės rinkliavos
už komunalinių atliekų ir komunalinėms
atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių
atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos
2 priedas
GYVENTOJŲ BEI DARBUOTOJŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ NEKILNOJAMO TURTO OBJEKTŲ PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
Nekilnojamo turto objektai |
Gyventojų/darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
Gyventojų naudojami NT objektai |
1,57 |
0,95 |
Juridinių asmenų naudojami NT objektai |
1,81 |
1,10 |
GYVENTOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI
Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Naudojimosi NT objektu koeficientas |
Gyvenamosios paskirties objektai |
1,14 |
Garažų paskirties objektai |
0,11 |
Sodų paskirties objektai |
0,28 |
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
Viešbučių paskirties objektai |
2,97 |
2,47 |
Administracinės paskirties objektai |
2,56 |
2,13 |
Prekybos paskirties objektai |
2,97 |
2,47 |
Paslaugų paskirties objektai |
2,97 |
2,47 |
Maitinimo paskirties objektai |
2,97 |
2,47 |
Transporto paskirties objektai |
0,80 |
0,66 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai: |
||
Gamybos, pramonės paskirties objektai (iki 500 m2 ploto) |
1,52 |
1,26 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai (nuo 500 iki 1000 m2 ploto) |
1,16 |
0,96 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai (nuo 1000 iki 5000 m2 ploto) |
0,80 |
0,66 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai (nuo 5000 iki 10000 m2 ploto) |
0,56 |
0,46 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai (virš 10000 m2 ploto) |
0,32 |
0,27 |
Sandėliavimo paskirties objektai: |
||
Sandėliavimo paskirties objektai (iki 500 m2 ploto) |
1,52 |
1,26 |
Sandėliavimo paskirties objektai (nuo 500 iki 1000 m2 ploto) |
1,16 |
0,96 |
Sandėliavimo paskirties objektai (nuo 1000 iki 5000 m2 ploto) |
0,80 |
0,66 |
Sandėliavimo paskirties objektai (nuo 5000 iki 10000 m2 ploto) |
0,56 |
0,46 |
Sandėliavimo paskirties objektai (virš 10000 m2 ploto) |
0,32 |
0,27 |
Kultūros paskirties objektai |
1,58 |
1,31 |
Mokslo paskirties objektai |
1,58 |
1,31 |
Gydymo paskirties objektai |
3,67 |
3,05 |
Poilsio paskirties objektai |
2,97 |
2,47 |
Sporto paskirties objektai |
1,58 |
1,31 |
Religinės paskirties objektai |
0,63 |
0,52 |
Specialiosios paskirties objektai |
0,63 |
0,52 |
Kitos (ūkio) paskirties objektai: |
||
Kitos (ūkio) paskirties objektai (iki 500 m2 ploto) |
1,52 |
1,26 |
Kitos (ūkio) paskirties objektai (nuo 500 iki 1000 m2 ploto) |
1,16 |
0,96 |
Kitos (ūkio) paskirties objektai (nuo 1000 iki 5000 m2 ploto) |
0,80 |
0,66 |
Kitos (ūkio) paskirties objektai (nuo 5000 iki 10000 m2 ploto) |
0,56 |
0,46 |
Kitos (ūkio) paskirties objektai (virš 10000 m2 ploto) |
0,32 |
0,27 |
Kitos (fermų) paskirties objektai: |
||
Kitos (fermų) paskirties objektai (iki 500 m2 ploto) |
1,52 |
1,26 |
Kitos (fermų) paskirties objektai (nuo 500 iki 1000 m2 ploto) |
1,16 |
0,96 |
Kitos (fermų) paskirties objektai (nuo 1000 iki 5000 m2 ploto) |
0,80 |
0,66 |
Kitos (fermų) paskirties objektai (nuo 5000 iki 10000 m2 ploto) |
0,56 |
0,46 |
Kitos (fermų) paskirties objektai (virš 10000 m2 ploto) |
0,32 |
0,27 |
Kiti pastatai |
1,31 |
1,09 |
___________________________________________