LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2015 M. LAPKRIČIO 12 D. NUTARIMĄ NR. XII-2017 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJAI IR PAVEDIMO ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ“ IŠVADOS

2016 m. kovo 22 d. Nr. XII-2264

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas  n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvadai (pridedama).

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2016 m. kovo 22 d.

nutarimu Nr. XII-2264

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ IŠVADA

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ buvo suteikti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai ir pavesta atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti:

1. 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo (byla Nr. 2-68-3-18845-2014-2 | 2-6775-807/2015):

a) kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iš esmės prieš pat teismo posėdį, 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ ir taip apsunkintos galimybės ginti viešąjį interesą Vijūnėlės dvaro statybų byloje;

b) ar priimant minėtą Vyriausybės nutarimą, nebuvo pažeistos rengiamo teisės akto projekto derinimo procedūros;

2. Druskininkų savivaldybės įmonės plėtoja viešbučių, pramogų, verslo ir kitas veiklas. Viešai pateikti duomenys rodo, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos, tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai:

a) kuo vadovaudamasi UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ kvietė pasinaudoti šios bendrovės paslaugomis valstybės politikus, pareigūnus;

b) ar nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės mero ir administracijos darbuotojų giminaičius;

c) ar Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus;

3. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, atliekantis Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje funkcijas, 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi galimai šiurkščiai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio nuostatas iki šiol Druskininkų savivaldybėje dar nesudaryti Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos ir nepaskirti šių komisijų ir komiteto pirmininkai iš opozicijos siūlomų tarybos narių. Šių komisijų ir komiteto pirmininkų kandidatūras pagal Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus siūlo savivaldybės tarybos mažuma (opozicija):

kokios aplinkybės lėmė, kad iki šiol, galimai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Druskininkų savivaldybėje nėra sudarytas Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos;

4. 2013 m. žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad de jure leidinio „Mano Druskininkai“ leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto – ir Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų savivaldybės administracija. Be to, šis leidinys pagal formą yra vietinis laikraštis (periodiškai leidžiamas ir platinamas vietos informacinis leidinys), kurio turinys neapsiribojo informacijos, susijusios su švietimo (mokymo) funkcijos teikimu, skleidimu. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės institucijos (Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius) ir Druskininkų savivaldybės įstaigos (Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų švietimo centras), leisdamos vietinį periodinį laikraštį „Mano Druskininkai“, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį (numatančią, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą):

a) iš kokių lėšų buvo finansuojama leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba iki 2015 m.;

b) kokiu būdu leidinys „Mano Druskininkai“ buvo perduotas VšĮ „Kantri medija“, kuri įsteigta 2015 m. gegužės mėn. ir kurios steigėjas yra verslininkas Darius Gudelis;

c) kokiomis lėšomis finansuojama leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nuo 2015 m., kai leidinys buvo perduotas VšĮ „Kantri medija“;

5. Dėl UAB Karalienės Mortos mokyklos:

a) ar UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašydama sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. Eur su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą ir lėšas;

b) ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos, nes A. Landsbergienė yra įtakingos partijos pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininko V. Landsbergio anūko G. Landsbergio žmona. Juo labiau kad sprendimai, leidžiantys dabar sudaryti minėtą sutartį, buvo priimti, kai energetikos ministro pareigas ėjo Arvydas Sekmokas;

6. Ar buvusio ministro pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus veikla, sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, tiesiogiai ar netiesiogiai nelėmė Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus įsidarbinimo paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims;

7. Ar buvusio ministro pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus vadovauta reklamos agentūra „Media Contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai gaudavo galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų, susijusių su A. Kubiliaus einamomis pareigomis;

8. Ar buvusi Seimo pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė žinojo, kad jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovė „Novotersa“ jau po banko „Snoras“ bankroto šiame banke laikytomis lėšomis padengė tame pačiame banke paimtą kreditą; ar buvusi Seimo pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką banko „Snoras“ bankroto administratoriui galimam piktnaudžiavimui atliekant draudžiamą finansinę operaciją.

Komisija, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjoms Laimai Ragauskienei ir Rasai Šidlauskaitei, 2015 m. lapkričio 18, 25 d., gruodžio 2, 16 d., 2016 m. sausio 14 d., vasario 3, 10, 17, 23, 24, 25 d., kovo 1 d. posėdžiuose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, analizavo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su klausimais, kuriuos buvo įpareigota išsiaiškinti, išklausė į Komisijos posėdžius kviestų asmenų – Seimo nario Eligijaus Masiulio (pareiškėjas), Seimo narės Irenos Šaulienės (pareiškėja), Seimo nario Petro Gražulio (pareiškėjas), Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Deimantės Nikitinienės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo Šarūno Rameikio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko Sigito Šileikio, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkės Lauros Nalivaikienės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Jasinavičiūtės, Vyriausybės atstovės Alytaus apskrityje Onos Balevičiūtės, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Romo Valentukevičiaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato Administravimo skyriaus vedėjo Eugenijaus Čerškaus, UAB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, UAB „Lietuvos energija“ Stebėtojų tarybos pirmininko Šarūno Kliokio, UAB „Lietuvos energija“ Stebėtojų tarybos narės ir Audito komiteto pirmininkės, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės, UAB „Lietuvos energija“ Audito komiteto narės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorės Aušros Vičkačkienės, Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės, žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjo Deivido Velko, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės, Druskininkų savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Algirdo Svirsko, Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo Renaldo Viščinio, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, Druskininkų savivaldybės tarybos nario Viliaus Semeškos, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėjos Linos Umbražiūnienės, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ (toliau – UAB „Aqua“) valdybos narės, Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vedėjos Dovilės Ciūnienės, UAB „Aqua“ valdybos nario, Druskininkų savivaldybės mero patarėjo Aivaro Kadziausko, UAB „Aqua“ valdybos nario, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viliaus Margelio, UAB „Lietuvos energija“ Stebėtojų tarybos nario, finansų ministro Aloyzo Vitkausko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos l. e. direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, pareigas Aušros Kalantaitės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo departamento direktoriaus Mariaus Bujos, žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio, UAB Karalienės Mortos mokyklos atstovo, advokato Justino Borevičiaus, – paaiškinimus, analizavo minėtų ir kitų asmenų žodžiu bei raštu pateiktą informaciją.

1. 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo (byla Nr. 2-68-3-18845-2014-2 | 2-6775-807/2015):

a) kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iš esmės prieš pat teismo posėdį, 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ ir taip apsunkintos galimybės ginti viešąjį interesą Vijūnėlės dvaro statybų byloje;

b) ar priimant minėtą Vyriausybės nutarimą, nebuvo pažeistos rengiamo teisės akto projekto derinimo procedūros.

1.1. Komisija nustatė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2016-01-07 raštas „Dėl dokumentų pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-01-07, Nr. G-2016-129):

„Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. D1-871 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-733 „Dėl darbo grupės sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektui parengti“ pakeitimo“ sudaryta darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) pakeitimo projektą. Nutarimo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti aiškius, tik svarbiausius, privalomus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimams taikomus reikalavimus (specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), suderintus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Darbo grupės, sudarytos iš suinteresuotų institucijų atstovų, posėdžiuose ir susitikimuose darbo tvarka galiojantis Nutarimas buvo nagrinėjamas atskirais skyriais, įvertinant šio teisės akto nuostatų aiškumą ir aktualumą. Darbo grupės parengtas naujos redakcijos Nutarimo pakeitimo projektas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Joje galima matyti tiek visas derinančias institucijas, tiek dėl Nutarimo pakeitimo projekto pateiktas išvadas ir pasiūlymus. Teisės aktų nustatyta tvarka Nutarimo pakeitimo projektas 2015 m. gegužės 19 d. (Nr. 15-5504) buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, o 2015 m. liepos 7 d. (Nr. 15-7803) – Teisingumo ministerijai. Visuose teikimo dokumentuose buvo nurodyta, kad galiojančio Nutarimo XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ nuostatos į naujai parengtą Nutarimo pakeitimo projektą neperkeltos. Visuomenė ir suinteresuotos institucijos turėjo maksimalų 15 dienų terminą iki 2015 m. birželio 9 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo panaikinti XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ sąlygų, tačiau per nurodytą terminą jokių pastabų negauta.

Aplinkos ministerija 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė Vyriausybei naujos redakcijos Nutarimo pakeitimo projektą (Nr. 15-7803(2)). 2015 m. rugsėjo 22 d. jis buvo svarstytas ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime ir bendrų diskusijų metu atkreiptas dėmesys į šiuo metu galiojančias tik žemės sklypų savininkų ir valdytojų teises ribojančias Nutarimo nuostatas, kurios yra praradusios savo aktualumą, prieštarauja kitiems teisės aktams ar dubliuoja jų nuostatas. Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime nutarta įvertinti Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atsižvelgti į Finansų ministerijos pastabas bei Vyriausybės kanceliarijoje, dalyvaujant suinteresuotų institucijų atstovams, surengti papildomą pasitarimą nesuderintiems klausimams aptarti. Darant prielaidą, kad Nutarimo pakeitimo projekto svarstymas dėl jo apimties ir reguliuojamų santykių sudėtingumo gali užtrukti, buvo svarstoma, ar netikslingų ir prieštaraujančių ribojimų nereikėtų atsisakyti anksčiau. Aplinkos ministerija 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (TAIS Nr. 15-10376), kuriuo pasiūlyta pripažinti netekusiu galios XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“ kaip neatitinkantį šių dienų ūkio darnios plėtros reikalavimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punktu, aplinkos ministras K. Trečiokas Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje, prieš pradedant svarstyti posėdžio darbotvarkės klausimus, kreipėsi į Ministrą Pirmininką su siūlymu įtraukti į posėdžio darbotvarkę naują klausimą – „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pritarus aplinkos ministro siūlymui, Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje buvo svarstomas Aplinkos ministerijos pateiktas Nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Nutarimo XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“. Kadangi Vyriausybės posėdyje svarstant šį klausimą pastabų ir siūlymų nebuvo, šiam Nutarimo pakeitimo projektui Ministrų kabinetas vienbalsiai pritarė.

Vyriausybė, priimdama 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, nesiekė sukurti kam nors palankių sąlygų. Turėdamas galimybę nustatyti kitokią nutarimo įsigaliojimo datą (pvz., 2015 m. rugsėjo 24 d.), Ministrų kabinetas to nepadarė, ir teisės aktas įsigaliojo bendra Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre (2015 m. rugsėjo 30 d.), t. y. jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo viešojo intereso gynimo byloje.

Pažymėtina, kad 2015 m. Nutarimas buvo keistas kelis kartus. Šių pakeitimų esmė – nustatytas orlaivių skraidymo aukštis, patvirtintos žuvų konservavimo objektų, suskystintųjų dujų įrenginių, požeminių naftos rezervuarų, aerodromų apsaugos zonos. Šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje įregistruotas Aplinkos ministerijos parengtas ir patikslintas Nutarimo pakeitimo projektas (Nr. 15-7803(3)), kuriame pateikta nauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų aprašo redakcija. Įvertinus Nutarimo pakeitimo projektą, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2016-02-24 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-02-24, Nr. G-2016-1742):

„<...> informuojame, kad Aplinkos ministerijos teiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. 15-0720-01-N, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Nutarimo XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“, Vyriausybės kanceliarijos dokumentų tvarkymo duomenų bazėje užregistruotas 2015 m. rugsėjo 23 d. 11.39 val.

Aplinkos ministras K. Trečiokas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punktu, prieš pradedant svarstyti Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio darbotvarkės klausimus, kreipėsi į Ministrą Pirmininką su siūlymu įtraukti į posėdžio darbotvarkę Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Pritarus aplinkos ministro siūlymui, Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje 17 klausimu buvo svarstomas Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. 15-0720-01-N. Kadangi Vyriausybės posėdyje svarstant šį klausimą pastabų ir siūlymų nebuvo, šiam nutarimo pakeitimo projektui ministrų kabinetas vienbalsiai pritarė.“

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016-01-27 raštas „Antikorupcinio vertinimo išvada dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-02-02,
Nr. G-2016-999):

„Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Nutarimas) antikorupcinį vertinimą.

Atliekant vertinimą nustatyta, kad Nutarimu pripažintas negaliojančiu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, (toliau – Sąlygos) XVI skyrius, reglamentuojantis kurortų apsaugos zonų naudojimo sąlygas. Svarstant ir derinant 2015 m. liepos 8 d. paskelbtą Sąlygų projektą (Teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) Nr. 15-7803), kuriame kartu su kitais pakeitimais buvo siūloma atsisakyti kurortų apsaugos zonų naudojimo sąlygų, 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo parengtas ir paskelbtas TAIS kitas Sąlygų pakeitimo projektas Nr. 15-10376. Tą pačią dieną šis Sąlygų pakeitimo projektas Nr. 15-10376 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 buvo patvirtintas ir įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 30 d. Atliekant su Sąlygų pakeitimo projektu Nr. 15-10376 susijusių dokumentų analizę nustatyta, kad viešai TAIS paskelbti 2 šio projekto priedai: lyginamasis projekto variantas ir teikimas Vyriausybei dėl projekto Nr. 15-10376.

Nėra duomenų, ar projekto rengėjai derino projekto Nr. 15-10376 nuostatas su suinteresuotomis institucijomis. Projektas Nr. 15-10376 nebuvo pateiktas susipažinti visuomenei, nes patvirtintas tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas TAIS. Taip pat nėra duomenų, kad buvo atliktas teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas. Teikime minima, kad projektui Nr. 15-10376 pritarė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, tačiau tai patvirtinančio viešai paskelbto dokumento TAIS nėra.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks teisės aktų keitimo procesas, kai Vyriausybės nutarimo projektas viešai paskelbiamas TAIS ir tą pačią dieną priimamas, nors prieš tai paskelbus jį kitos formos ir kitokio turinio, tačiau neatlikus jo antikorupcinio vertinimo, yra ydingas antikorupciniu požiūriu.

Teikime yra paaiškinti rengėjo motyvai dėl projekto Nr. 15-10376 keitimo tikslingumo ir nurodyta, kad „Nutarimo projekto tikslas – atsižvelgus į teisės aktų reglamentavimą, naikinti galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ pasenusias nuostatas: kurortų apsaugos zonos su jose nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis nebeaktualios – kurortams būdingi apribojimai nustatomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, teritorijų planavimo dokumentuose, saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose, kituose Nutarimo skyriuose.“ Teikime nenurodyta, kurios konkrečios nuostatos yra pasenusios ir nebeaktualios, kur tiksliai yra reglamentuotos naikinamos kurortų apsaugos zonų naudojimo sąlygos.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 5 dalyje nustatyta, kad kurortams teritorijų planavimo dokumentuose turi būti nustatytos bendrosios ekologinės apsaugos zonos, tačiau nėra nustatytų jokių objektyvių bendrų visiems kurortams kriterijų, tai palikta spręsti pačioms savivaldybėms. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojančiame Druskininkų kaip kurorto bendrojo planavimo dokumente nėra nustatytų aiškių kurorto apsaugos zonų naudojimo sąlygų.

Pripažinus negaliojančiomis minėtas Kurortų apsaugos zonų naudojimo sąlygas, neliko teisės akto, nustatančio apsaugos zonų naudojimo režimą kurortuose. Nors geriamojo vandens ir paviršinių vandens telkinių apsaugos naudojimo sąlygos yra reglamentuotos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, tačiau kurortų apsaugos zonose gali būti nustatytas ir griežtesnis naudojimo sąlygų režimas.

Siekdami teisinio aiškumo ir skaidrumo, vykdant veiklą kurortų apsaugos zonose, siūlome svarstyti galimybę inicijuoti kurortų apsaugos zonų naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo sukūrimą.“

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 3 d. posėdyje.

Aplinkos ministras K. Trečiokas nurodė, kad 2014 m. spalio 14 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą dėl Specialiųjų miško žemės naudojimo sąlygų pakeitimo, nes 1992 m. reglamentavimas kėlė daug neaiškumų ir teisinių klausimų. Projekto tikslas buvo nustatyti aiškius, privalomus, proporcingus ūkinės veiklos apribojimus, specialiąsias miško žemės naudojimo sąlygas suderinti su galiojančiais teisės aktais. Darbo grupė buvo sudaryta iš suinteresuotų institucijų, Vyriausybės nutarimas buvo nagrinėjamas skyriais pagal atskiras sritis ir aktualumą. Projektas, kuriuo remiantis buvo pateiktas siūlymas naikinti Vyriausybės nutarimo XVI skyrių (dėl kurortų apsaugos zonų) Vyriausybėje buvo pateiktas 2014 metų rugsėjo mėn. Nagrinėjant šio skyriaus – kurorto zonos – nuostatas, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad neaišku, kokioms teritorijoms apsaugos zonos turi būti nustatomos, kokio dydžio yra tos zonos ir pan. Dalis išdėstytų apribojimų kartoja kitų skyrių atskiras dalis, kitų teisės aktų nuostatas. Pastabos ir pasiūlymai dėl parengto Vyriausybės nutarimo projekto nuostatų buvo nagrinėjami su rengėjais, atsakingais už atskiras projekto dalis ir sritis. Darbo grupės posėdis, kuriame buvo svarstomos Vyriausybės nutarimo XVI skyriaus nuostatos, vyko 2015 m. kovo 12 d. Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Ūkio ministerijos siūlymai buvo parengti neatidžiai, neatsižvelgus į miško žemės naudojimo sąlygas, apibrėžtį ir nuo 1992 m. pasikeitusį teisinį reguliavimą, todėl Ūkio ministerija nutarė, kad neturėtų būti apibrėžtos kurortinės zonos, o tikslingiau būtų nustatyti gamtiniams ištekliams naudojamas zonas, remiantis tikslais. 2015 m. kovo 27 d. Ūkio ministerija Aplinkos ministerijai atsiuntė pranešimą, kad yra tikslinga atsisakyti Vyriausybės nutarimo XVI skyriaus nuostatų dėl kurortinių zonų, nes šios nuostatos jau yra numatytos kituose nutarimo punktuose. Vyriausybės nutarimo projektas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Teisingumo ministerijai, visuomenei. Projekto teikimo dokumentuose nurodyta, kad pastabų dėl projekto XVI skyriaus negauta. 2015 m. rugsėjo 22 d. Vyriausybėje ministerijų atstovų pasitarime priimtas protokolinis nutarimas, kad reikia atsižvelgti į kai kurias pastabas, todėl buvo nuspręsta iki šio nutarimo įsigaliojimo panaikinti galiojančias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas reglamentuojančias nuostatas ir minimą Vyriausybės nutarimo XVI skyrių, kaip neatitinkantį šių dienų aktualijų, panaikinti, nes viso Vyriausybės nutarimo įsigaliojimas bus nukeltas. Pagal šį protokolinį nutarimą Aplinkos ministerijos kancleris pavedė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentui parengti projektą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Parengtas projektas kitą dieną buvo išsiųstas į Vyriausybę. Tai buvo įprastinis darbas, jokios ypatingos skubos nebuvo, projektas pradėtas rengti labai seniai, tai nebuvo joks išimtinis klausimas. Kokių teisės aktų projektus įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, paprastai sprendžia Vyriausybės kancleris. K. Trečiokas akcentavo, kad nei Druskininkų meras, nei Vyriausybės vadovas jam asmeniškai jokio poveikio nedarė, neklausė, neragino šio sprendimo priimti, juolab kad ministro įtaka čia mažiausia, sprendimus priima Vyriausybėje ministerijų atstovų pasitarimų komisija.

K. Trečiokas, atsakydamas į V. Gailiaus klausimus, patvirtino, kad Vyriausybės nutarimo projektas Vyriausybei buvo išsiųstas, o ne atsineštas tiesiai į posėdį. Taip pat atsakydamas dėl teisės akto suderinimo su Teisingumo ministerija, visuomene ir kitomis institucijomis procedūros reikalavimų, K. Trečiokas nurodė, kad nutarimas yra tik vieno sakinio, o visas nutarimas buvo paskelbtas ir derintas su STT, Ūkio ministerija, visuomene, kitomis institucijomis 2015 m. gegužės 19 d. Iš šio Vyriausybės nutarimo projekto išbrauktas XVI skyrius nebuvo derintas, nes dėl šio skyriaus visų sutarimas buvo aiškus, Vyriausybės atstovų pasitarime buvo nutarta, kad tokį nutarimą galima priimti.

Atsakydamas, kodėl Komisija turi tik ministro viza suderintą Vyriausybės nutarimo projektą, K. Trečiokas paaiškino, kad nutarimo projektas, turintis tik ministro vizą, yra siunčiamas Vyriausybei, o pats projektas turi visas rengėjų suderimo vizas. Su Aplinkos ministerijos atsakingais padaliniais projektas yra suderintas 2015 m. rugsėjo 23 d. Dėl klausimo apie šio projekto derinimą su Teisingumo ministerija ir kitais subjektais privaloma tvarka, K. Trečiokas paaiškino: „Taip, buvo derinta, galėsime pateikti. 2015 m. gegužės 19 d. buvo pateikta derinti visoms suinteresuotoms institucijoms <...>“.

Į klausimą, ar 2015 m. pasiūlymą naikinti Vyriausybės nutarimo dalį, kurioje numatoma kurorto apsaugos zona, inicijavo Ūkio ministerija, K. Trečiokas atsakė: „Taip, pagal tai, kokius aš turiu duomenis, konkrečiai – Turizmo departamentas inicijavo <...>“. 1992 m. nutarimas buvo perkeltas iš sovietinio nutarimo, kai kurorto zonos buvo perkeltos kaip gydyklų zonos ir kt.

Taip pat atsakydamas į klausimą, kodėl pirminis Vyriausybės nutarimo projektas buvo visiškai kitokio turinio, STT vertinimai buvo teikiami dėl visiškai kito dokumento, o parengtas kitas Vyriausybės nutarimo projektas yra visiškai naujas norminis aktas, K. Trečiokas paaiškino, kad tai yra visiškai tokio paties turinio dokumentas ir šis XVI skyriaus išėmimas iš bendro projekto yra visiškai nereikšminga aplinkybė.

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Aplinkos ministerijos parengtas naujas Vyriausybės nutarimo projektas įvertinti Vyriausybės kanceliarijos atsakingiems padaliniams ir asmenims tik 2015 m. rugsėjo 23 d. pasiekė Vyriausybę ir buvo priimtas Vyriausybės posėdyje (Vyriausybės posėdis vyko 13.00 val.), taip pat į tai, kad tik 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimo projektas vizuotas Aplinkos ministerijos pareigūnų. K. Trečiokas atsakė, kad tai neįmanoma: „<...> negaliu atsakyti, randu ryte ant stalo dokumentus, aš juos vizuoju, jie grįžta į sekretoriatą, tada atiduoda rengėjams ir jie sprendžia, kokiu būdu juos išsiųsti“. Ministras neatsiminė, kada konkrečiai vizavo, ar rugsėjo 22 d., ar 23 d. Ant Vyriausybės nutarimo projekto aplinkos ministro vizoje nurodyta rugsėjo 22 d. data, o Aplinkos ministerijos pareigūnų vizose – rugsėjo 23 d. data.

Atsakydamas į klausimą, kokios aplinkybės lėmė, kad Vyriausybė prieš teismo posėdį priėmė šį nutarimą, ar buvo skuba pakeisti Vyriausybės nutarimą, ar buvo išlaikytos procedūros, K. Trečiokas paaiškino, kad apie bylą dėl Vijūnėlės dvaro jis nė nežinojo ir tik vėliau išgirdo, kad tai gali būti susiję. Jis paaiškino, kad „<...> kai yra 24 tūkstančiai sklypų, negali žinoti, kam kas aktualu, ir ši nuostata nei palengvino, nei apsunkino situaciją, o tik įvedė aiškumo <...>“. Jokio poveikio priimant šį sprendimą niekam nebuvo. Tikslinant, kieno siūlymu šis Vyriausybės nutarimo projektas buvo įtrauktas į Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio darbotvarkę, K. Trečiokas paaiškino, kad tikriausiai Vyriausybės kancleris nutaria – kai pasako, kad projektas parengtas tinkamai, yra siūloma jį įtraukti į darbotvarkę. K. Trečiokas nurodė, kad jis siūlė šį Vyriausybės nutarimo projektą įtraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. K. Trečiokas paaiškino, kad jokios ypatingos skubos nebuvo. Atsakydamas į klausimą dėl informacijos Vyriausybės kancleriui apie rengiamą (teikiamą) Vyriausybės nutarimo projektą teikimą dar neturint Aplinkos ministerijos padalinių derinimo vizų, K. Trečiokas paaiškino, kad su Vyriausybės kancleriu jokios kalbos apie projektą nebuvo, ministras pasirašė lydraštį ir projektas pateko į Vyriausybės kanceliariją. K. Trečiokas teigė, kad galimai pasirašydamas rugsėjo 22 d. data jis suklydo.

Atsakydamas į klausimą, ar dažnai pasitaiko ir ar yra buvę atvejų, kad Vyriausybės nutarimų projektai yra teikiami ir priimami taip skubiai, K. Trečiokas nurodė, kad neatsimena daugiau tokių atvejų, kiekvieną savaitę ministerija gauna informacinę lentelę, kurioje nurodyta,  kiek viena ar kita ministerija vėluoja priimti sprendimus, pagal tai yra vertinamas ministerijos darbas, baramas ministras, todėl ministras, gavęs sutvarkytą (parengtą) projektą, stengiasi jį atiduoti Vyriausybei. Toliau dėl jo įtraukimo į Vyriausybės posėdį sprendžia ne ministras. Tai nėra dažnas įvykis, bet ne išimtis.

Taip pat K. Trečiokas paneigė, kad yra kalbėjęs apie šį nutarimą su Druskininkų savivaldybės meru, ir paaiškino, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija – tai buvo pokalbis su meru ne apie šį konkretų nutarimą, o bendro pobūdžio pokalbis. K. Trečiokas patvirtino, kad R. Malinauskas jo klausė, kodėl taip ilgai vyksta Vyriausybės nutarimo projekto rengimas, pasakė projekto numerį, kuris K. Trečiokui „nieko nesakė“. Ministras vėliau pasidomėjo, koks tai projektas, ir sužinojo, kad jis atiduotas derinti suinteresuotoms institucijoms.

Taip pat ministras paneigė sulaukęs Ministro Pirmininko, kuris rugsėjo 22 d. lankėsi Druskininkų savivaldybėje, skambučio.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 3 d. posėdyje.

Atsakydamas į klausimus Marius Narmontas paaiškino, kad Saugomų teritorijų įstatyme, kuriame reglamentuojamos kurortų apsaugos zonos, nurodyta, kad šios zonos nustatomos planavimo dokumentuose, kitaip sakant, pačios savivaldybės bendruosiuose planuose nustato, ar reikia joms tų zonų, ar kaip kitaip apibendrina šias zonas. „Kiekviena savivaldybė gali nuspręsti, ką nori“. Taip pat A. Narmontas paaiškino, kad nuostatos dėl kurorto zonų yra panaikintos, nes kiti teisės aktai dubliuoja tai, ką reglamentavo Vyriausybės nutarimo XVI skyrius. Kiti įstatymai dengia šią sritį ir ją reglamentuoja. Sprendimai dėl kurorto zonų panaikinimo būtinybės buvo priimami kolegialiai, pasiūlymas panaikinti kurortų zonas buvo pateiktas profesionalų prieš metus. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti Vyriausybės nutarimo projektą, projektas Vyriausybei buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 4 d., konkreti data nutarimui parengti nebuvo nurodyta, nutarimas buvo rengtas daugiau negu metus. Visos ministerijos pagal savo kompetencijos sritis dalyvavo rengiant projektą.

Atsakydamas į klausimus dėl pavedimo parengti visiškai naują Vyriausybės nutarimo projektą be kurortinės zonos, M. Narmontas paaiškino, kad ne jis pats rengė Vyriausybės nutarimo projektą, o jo vadovaujamas departamentas. Taip pat nurodė, kad visi teisės aktai yra skelbiami informacinėje sistemoje, visuomenė turėjo galimybę nuo 2015 m. gegužės mėn. susipažinti su projektu. 2015 m. rugsėjo 22 d. vyko vyriausybės atstovų pasitarimas, kuriame buvo nuspręsta panaikinti kurortų zonas, tačiau tame pasitarime M. Narmontas nedalyvavo. Rugsėjo 22 d. vakare M. Narmontas gavo žodinį ministerijos kanclerio pavedimą parengti Vyriausybės nutarimo projektą ir kitą dieną jis buvo parengtas. Atsakydamas dėl projekto išsiuntimo Vyriausybei laiko, M. Narmontas paaiškino, kad nutarimas yra perduodamas per informacinę sistemą, ir jo vadovaujamame departamente už tai yra atsakingi du asmenys. Paaiškindamas, kada buvo baigtas rengti visiškai naujas dokumentas (Vyriausybės nutarimo projektas), M. Narmontas nurodė, kad rugsėjo 23 d. ryte, o kelintą valandą, jis nežino, parengto projekto derinimo, jo nuomone, nereikėjo, nes su visomis suinteresuotomis institucijomis jis jau buvo suderintas anksčiau.

Aplinkos ministerijos 2016-02-17 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-02-19,
Nr. G-2016-1589):

„Teikiame Aplinkos ministerijos vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (VDVIS) registruoto rašto, kuriuo buvo teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, dokumento kortelę.“

Kauno apygardos prokuratūros 2016-02-22 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-02-23, Nr. G-2016-1686):

„<...> informuojame, kad Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos patalpose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, būdamas įspėtu dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, 2016-01-11 apklaustas kaip liudytojas. Liudytojas Robertas Klovas nurodė, kas (parodymai cituojami pažodžiui) „dalyvaudamas Vyriausybės ministerijų atstovų pasitarime, kuris vykdavo antradieniais, tai galėjo būti 2015-09-22, galimai iš Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio išgirdau pasiūlymą, kad gal tikslinga išskirti iš Nutarimo pakeitimo projekto dalį <...>, kuris reglamentuoja apribojimus kurortinėse zonose panaikinimu. Grįžęs iš Vyriausybės posėdžio apie tai informavau teritorijų planavimo, architektūros ir urbanistikos departamento direktorių Marių Narmontą. Taip pat direktoriaus M. Narmonto paklausiau, ar jo pavaldiniai suspės parengti naują nutarimo Nr. 343 pakeitimą, susijusį tik su XVI skyriaus panaikinimu, nes sekantis Vyriausybės posėdis planuojamas kitą dieną – 2015-09-23. M. Narmontas man pasakė, kad pabandys suspėti ir parengti. Kitą dieną aš Vyriausybės posėdyje nedalyvavau. Šiame posėdyje dalyvavo Aplinkos ministras. Tą pačią dieną, po posėdžio mane pasiekė informacija, kad nutarimo pakeitimo projektas Nr. 1025 buvo priimtas.“

Ištrauka iš rašte pateikto liudytojo R. Klovo apklausos protokolo: „<...> 2015 metais vasarą, tačiau tikslaus laiko neatsimenu, aš sulaukiau galimai poros skambučių iš Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, kuris domėjosi šiuo nutarimo rengimo ir derinimo bei teikimo Vyriausybei eiga. Telefonu aš jį informavau, kad nutarimo pakeitimo projektas jau parengtas ir pateiktas derinti ministerijoms. Galimai jis domėjosi kodėl užtruko teikimas Vyriausybei <...>. Viso telefoninio pokalbio su meru neatsimenu, bet manęs jis tikrai nieko neprašė, tik domėjosi.“

Kauno apygardos prokuratūros 2016-02-29 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-02-29, Nr. G-2016-1928):

„Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2016-02-29 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00012-15 dėl veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. požymių, t. y. dėl piktnaudžiavimo, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo požymių.“

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. kovo 1 d. posėdyje.

R. Malinauskas, pateikdamas paaiškinimus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, nurodė, kad niekada nėra sumaišęs valstybės, savivaldybės, savo asmeninio ar kažkieno kito turto ar lėšų. R. Malinauskas paaiškino, kad jeigu mato, kad koks nors savivaldybėms svarbus dokumentas „užsiguli“, jis skambina ir prašo atkreipti į tai dėmesį. R. Malinauskas turi visus dokumentus su visais įrodymais ir raštais, patvirtinančiais, kad savivaldybei niekada nerūpi vienas ar kitas konkretus objektas. Druskininkų savivaldybė tuo metu vykdė daug planavimo dokumentų rengimų, 2008 m. savivaldybė patvirtino bendrąjį planą, kurį parengė kompetentinga įstaiga, planas buvo rengiamas keletą metų. Jis taip pat paaiškino, kad visų keturių Lietuvos kurortų žemės nuosavybės dokumentuose buvo kalbama apie kurortines zonas dar nuo sovietmečio, nuo 1990 m. iki 2001–2002 m., nors Lietuvoje kurortų iš viso nebuvo, bet nuostata „kurortinė apsaugos zona“ buvo rašoma kiekvieno asmens nuosavybės dokumentuose. Druskininkų savivaldybėje „kurorto zona“ užima apie 80 procentų, savivaldybės patvirtintame bendrajame plane nebuvo nustatyta nei zona, nei juostos, kurios reglamentuoja pirmą, antrą ar trečią juostą, t. y. kur ir ką galima daryti. R. Malinauskas nurodė, kad jis skambino ministrui dėl to, kad tuo metu savivaldybė rengė bendrojo plano korektūras. Dvejus metus iki tol buvo rengiamas Vyriausybės nutarimas, kur juostos ir kurorto zonos visiškai naikinamos. R. Malinauskas atkreipė dėmesį į tai, kad „kai savivaldybėje yra rengiamas dokumentas, kuris kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų, ir jo rengimas trunka metus laiko, dokumentas įsigalioja, o yra žinoma, kad guli dokumentai, kuriais visa tai yra naikinama, ir nėra aišku, ar bus įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, ar nebus, savivaldybė atsiduria situacijoje, kai tvirtindama detaliuosius planus žino, kad po šešių mėnesių dokumentas praras galią, nes jo nuostatos bus panaikintos“. Jis apgailestavo, kad dokumentai yra nepriimami laiku, ir tai yra savivaldybių, kurortų veiklos paralyžiavimas ir mero neskambinimas ministrui reikštų savivaldybės darbo paralyžiavimą ir chaoso įvedimą. Kalbėdamas apie savo telefoninius pokalbius su aplinkos ministru, Vyriausybės kancleriu, Ministru Pirmininku, R. Malinauskas nurodė, kad niekada neneigė, jog buvo tokių pokalbių, kaip ir su kiekvienu ministru, Ministru Pirmininku, tuo, kas teikiasi pakelti ragelį; jei yra klausimas, R. Malinauskas jį išdėsto. Šiuo atveju buvo pokalbių tik dėl viso Vyriausybės nutarimo apimties, o ne dėl konkrečių zonų ir t. t. Be visoje Lietuvoje šiuo metu svarbiausio objekto, yra 24 tūkst. objektų, kuriems lygiai taip pat yra svarbios kurortinės zonos ir kurortinės juostos.

Atsakydamas į klausimus dėl teisme nagrinėjamos civilinės bylos, R. Malinauskas nurodė, kad jis neturi galimybių susipažinti su konkrečių bylų eiga teismuose, teisininkai, atėję į savivaldybę pasako kokia yra bylos eiga, kokie yra reikalingi dokumentai, todėl yra gauti raštai iš Aplinkos ministerijos, parengtas kreipimasis į Registrų centrą, klausiant, kokia yra situacija dėl juostų šiuo metu, ar jas įmanoma nustatyti. Taip pat R. Malinauskas paminėjo 2010 m. Vyriausybės nutarimą, kuriame yra pasakyta, kad juostas reikia nustatyti, todėl ir buvo pradėtos daryti bendrojo plano korektūros.

Atsakydamas į klausimą dėl bandymo įtikinti aplinkos ministrą K. Trečioką atlikti veiksmus, nes Vyriausybės nutarimas reikalingas tam, kad nutarimas būtų prijungtas prie teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje prokuratūra gina viešąjį interesą, bei atsakydamas į klausimą, ar Vyriausybės nutarimą pats meras įteikė minėtoje byloje dalyvaujančiam advokatui P. Makauskui, R. Malinauskas nurodė, kad su advokatu P. Makausku yra pažįstamas 7–8 metus, kai teko bylinėtis teismuose ir P. Makauskas atstovavo R. Malinauskui. Šiame teismo procese savivaldybė yra viena iš atsakovų, ir kai reikia atstovauti savivaldybei, R. Malinauskas, kaip meras, su savo komandos nariais – Teisės departamento vadovu, architektu ir kt. – aptaria klausimus, ir, jeigu yra poreikis skambinti ministrui, Ministrui Pirmininkui, Prezidentui, skambina visiems ir tam, kas kelia ragelį, atstovauja savivaldybei. Su P. Makausku apie Vyriausybės nutarimą nėra kalbėta, kalbėta tik apie Aplinkos ministerijos poziciją ir atsakymus į konkrečius klausimus. Su viceministre D. Matoniene buvo kalbėta, nes yra gauti raštai dėl kurortinių zonų nustatymo problemų, kadangi jos yra neveikiančios ir negaliojančios.

Atsakydamas į klausimus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, R. Malinauskas nurodė, kad nei Ž. Povilionis, nei R. Baranauskas nėra artimi ar tolimi R. Malinausko giminės, o dėl rūpinimosi Vijūnėlės dvaro statyba paaiškino, kad gyvena 100 m nuo statybos vietos, t. y. gretimame pastate, o pastato statytojas gyvena už kelių šimtų kilometrų. Kadangi su statytoju yra tekę bendrauti jam ir jo tėvams, statytojas paprašė po darbo užeiti pažiūrėti, kaip vyksta statybos darbai, ir atiduoti 200 litų, kuriuos statytojas yra skolingas statybininkui. Šiuo atveju, jo nuomone, nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kalbėdamas apie galimą privatų interesą su advokatu P. Makausku, R. Malinauskas nurodė, kad nežino, ar yra reikalinga ir ar tikrai privaloma pagal įstatymus deklaruoti asmenis, jeigu konkrečiam darbui yra sudaroma sutartis ir yra atstovaujama teisme konkrečioje savivaldybės byloje. Taip pat R. Malinauskas patvirtino, kad jis nėra deklaravęs galimų privačių interesų su gretimo sklypo savininku, kaimynu, nes jų nesieja jokie giminystės, turto ar bendro verslo santykiai.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. Nikitinienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje.

Prokurorė, ginanti viešąjį interesą teisme dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo, paaiškino, kad Vijūnėlės dvaras statomas neaiškiomis aplinkybėmis sudegusiame valčių nuomos punkte, valstybinėje žemėje. Valčių nuomos punkto savininkas buvo Romas Baranauskas, jis vėliau gavo statybos leidimus Vijūnėlės dvarui ir byloje dėl viešojo intereso gynimo patrauktas atsakovu. Vėliau Vijūnėlės dvaro savininkai keitėsi. D. Nikitinienė paaiškino, kad 2014 m., po to, kai prokuratūra kreipėsi į teismą, vietoj sudegusio valčių nuomos punkto išdygęs nebaigtas statyti gyvenamasis namas už 600 tūkst. Lt parduotas sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams. Prokurorė, atsakydama į Komisijos narių klausimus, nurodė, kad pinigai už nebaigtą statyti namą notaro akivaizdoje buvo sumokėti grynaisiais. Kadangi pinigų suma didžiulė, prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, apie šį sandorį informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis pateikė paaiškinimus Komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje.

2015 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorė D. Nikitinienė paprašė pateikti informaciją, ar notaras įstatymų nustatyta tvarka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) įstatymų nustatyta tvarka pateikė duomens apie įvykdytą sandorį, kuris buvo atliktas grynaisiais pinigais. Prokurorei atsakyta, kad tarnyba gavo informaciją apie šį sandorį iš notarų biuro įstatymų nustatyta tvarka. Prokurorė FNTT apie šį galimai apsimestinį sandorį informacijos nepateikė ir tarnybos neprašė aiškintis aplinkybių. FNTT nustatė, kad šiuo atveju pirkėjas, pirkęs šį turtą, buvusį valčių nuomos punktą, pagal deklaracijas turėjo pakankamai Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų pinigų sandoriui sudaryti. FNTT netyrė aplinkybių dėl šio sandorio galimo apsimestinumo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-01-13 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-01-13, Nr. G-2016-366) ir 2016-01-20 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-01-20, Nr. G-2016-569):

„Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-01-20 raštu Nr. (13.1-38)R-440 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisiją informavo, kad išanalizavus VMI duomenų bazėse turimus duomenis ir preliminariai įvertinus asmenų finansines galimybes sudaryti Valčių nuomos punkto, adresu Turistų g. 13, Druskininkų m., pirkimo–pardavimo sandorius, nustatyta, kad kai kurie asmenys galėjo neturėti finansinių galimybių įsigyti Valčių nuomos punktą nes analizės metu įvertinus preliminarų jų galimai turimą piniginių lėšų likutį ir jų iki pirkimo sandorio gautas pajamas bei patirtas išlaidas, jiems galėjo trūkti lėšų minėto sandorio vykdymui / apmokėjimui. Įvertinus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, šiuo metu asmenų atžvilgiu atlikti kontrolės veiksmus, siekiant nustatyti / įvertinti tikrąsias Valčių nuomos punkto pirkimo–pardavimo sandorių aplinkybes, VMI neturi juridinio pagrindo.

Todėl susipažinusi su viešąjį interesą Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo byloje ginančio prokuroro, FNTT, VMI pateikta medžiaga ir suteikta informacija, Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl buvusio Valčių nuomos punkto, adresu: Turistų g. 13, Druskininkų m., pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo aplinkybių nustatymo ir įvertinimo galimos nusikalstamos veikos požiūriu.“

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. Nikitinienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje.

Prokurorė, ginanti viešąjį interesą teisme dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui Romui Baranauskui vykdyti statybas žemės sklype kadastriniu Nr. 1501/0001:467, sustabdyti 2012-05-15 statybos leidimo
Nr. LNS-12-120515-00029 ir 2013-12-17 statybos leidimo Nr. LNS-12-131217-00156 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir atlikti įrašą viešame registre dėl statinių, esančių žemės sklype kadastriniu Nr. 1501/0001:467, nuosavybės teisės perleidimo draudimo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo taikyta laikinosios apsaugos priemonė – uždrausti atsakovui Žilvinui Poviloniui vykdyti statybas žemės sklype kadastriniu Nr. 1501/0001:467 ir sustabdyti 2014-06-04 statybos leidimo Nr. LNS-12-140604-00051 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismo sprendimo priėmimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomenys apie pastatą buvo tokie – 36 proc. baigtumo gyvenamasis namas (nebaigta statyba), tačiau, nepaisant teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, statyba Turistų g. 13, Druskininkuose, buvo vykdoma toliau ir šiuo metu Viljūnėlės dvaro statyba galimai yra visiškai baigta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. Nikitinienės 2016-02-22 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-02-22,
Nr. G-2016-1648):

„Pranešu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. rugsėjo 29 d. vykusio posėdžio metu pateikė atsakovams Romui Baranauskui ir Žilvinui Poviloniui atstovaujantis advokatas Pranas Makauskas.“

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė nurodė, kad inspekcija neturėjo oficialios informacijos apie teismo priimtą sprendimą šiuo konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes „<...> teismas, priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsiuntė tą nutartį tik prokuratūrai ir pažeidėjui, o mes net negavome informacijos apie tai, kad prokuratūra to prašė, <...> inspekcija net neturėjo jokių oficialių duomenų apie tai, kad teismas priėmė sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, <...> mums neatsiuntė, mes išvis neturime <...>“.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015-12-01 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2015-12-01, Nr. G-2015-10872):

„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi c. b. Nr. 2-26297-807/2014 pritaikė naujas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui Žilvinui Poviloniui (naujasis ginčo statinių savininkas) vykdyti statybos darbus žemės sklype, sustabdė naujojo 2014-06-04 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-12-140604-00051 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad šios laikinosios apsaugos priemonės, kurios turėjo esminę reikšmę, nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nors Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 152 str. 5 d. nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių prireikus nedelsiant nusiunčiama atitinkamo viešojo registro tvarkytojui. 2014-12-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra registruota ir Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje. Susisiekus telefonu su Vilniaus miesto apylinkės teismu Inspekcija gavo informaciją, kad ši nutartis buvo išsiųsta tik ieškovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir atsakovui Žilvinui Poviloniui, Inspekcijai ji nebuvo pateikta.

Nurodome, kad šiuo atveju nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai, jas vykdo antstoliai, todėl Inspekcija nekontroliuoja ir negali kontroliuoti kaip tokios nutartys yra vykdomos. Dėl baudų dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo nevykdymo į teismą turėtų kreiptis ieškovas byloje, jei mano, kad yra toks poreikis. Šiuo atveju Inspekcija civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį dalyvauja tik trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis, todėl vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, jai nėra pareigų atlikti nei teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo kontrolės funkcijų, nei kreiptis dėl baudų skyrimo.“

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-01-13 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-01-13, Nr. G-2016-349):

„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi c. b. Nr. 2-26297-807/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui Žilvinui Poviloniui (naujasis ginčo statinių savininkas) vykdyti statybos darbus žemės sklype, sustabdė naujojo 2014-06-04 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-12-140604-00051 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. 2014-12-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra registruota Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje. Susisiekus telefonu su Vilniaus miesto apylinkės teismu (prieš pateikiant Jums Inspekcijos 2015-12-01 raštą Nr. 2D-18680), Inspekcijai buvo pateikta informacija, kad ši 2014-12-03 nutartis buvo išsiųsta tik ieškovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir atsakovui Žilvinui Poviloniui, teismo darbuotojai telefonu patvirtino, kad Inspekcijai ji nebuvo siųsta. Pažymime, kad ši civilinė byla nėra elektroninė (elektroninės bylos žymimos raide „e“). 2014-12-03 nutartis teismų informacinėje sistemoje nėra skaitmenizuota, t. y. neįmanoma identifikuoti jos turinio. Vilniaus miesto apylinkės teismo
2015-03-12 nutartis Inspekcijoje buvo gauta 2015-03-16, šia nutartimi nebuvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, o buvo atsisakyta tenkinti atsakovo Žilvino Povilonio prašymą dėl nuostolių (dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) atlyginimo užtikrinimo pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnį. Teismas nutartyje nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti minėto prašymo ir užtikrinti nuostolių atlyginimą, kadangi atsakovas Žilvinas Povilonis neįrodė, kad dėl 2015-12-03 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti patirta nuostolių.“

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-02-09 raštas (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-02-09,
Nr. G-2016-1270):

„<...> išanalizavus Jūsų komisijoje pateiktą medžiagą, Inspekcijoje turimus dokumentus, teisminės bylos medžiagą, duomenų apie 2014-12-03 nutarties siuntimą iš teismo Inspekcijai nerasta. Jūsų medžiagoje minima siunta iš teismo 2014-12-08 Inspekcijai buvo siunčiamas visiškai kitas dokumentas, t. y. vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų atskirasis skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas raštu (pridedame) taip pat informavo, kad Antikorupcijos komisijai buvo pateikta netiksli informacija, susijusi su procesinių dokumentų siuntimu iš civilinės bylos Inspekcijai.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 raštas „Dėl teismo dokumentų“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2015-12-31, Nr. G-2015-11877):

„2014 m. gruodžio 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išsiųsta ieškovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei vienam iš atsakovų Žilvinui Poviloniui. Ši nutartis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo išsiųsta, tačiau pagal teismo posėdžių sekretorės paaiškinimą, į bylą neįsiuvo tai patvirtinančios pažymos. Kaip įrodymą, kad nutartis buvo siųsta, teikiame 2014 m. gruodžio 8 d. sąrašą dokumentų, kurie tą dieną buvo pateikti Lietuvos paštui. Aštuntuoju numeriu yra įregistruotas siunčiamas dokumentas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš civilinės bylos Nr. 2-26297-807/2014. Taip pat pridedame Vilniaus miesto apylinkės teismo vyresniosios specialistės paaiškinimą, kokie dokumentai sąraše yra registruojami prie siuntos rūšies „Šaukimas“. Pagal minėtos civilinės bylos duomenis pažymime, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš kitų bylos duomenų buvo žinoma apie 2014 m. gruodžio 3 d. priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Žilvinui Poviloniui, t. y. uždrausti vykdyti statybas bei sustabdyti statybos leidimo galiojimą. Ši nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi, ko pasėkoje, Žilvinas Povilonis 2015 m. vasario 9 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (t. y. 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių). Pranešimas apie atsiliepimo pateikimą buvo siųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimo į prašymą institucija nepateikė. 2015 m. kovo 12 d. teismas priėmė nutartį ir atsisakė tenkinti šį atsakovo Žilvino Povilonio prašymą. Šios nutarties aprašomojoje dalyje konkrečiai nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui Žilvinui Poviloniui vykdyti statybas žemės sklype kadastriniu Nr. 1501/0001:467 ir sustabdyta 2014-06-04 statybos leidimo Nr. LNS-12-140604-00051 galiojimas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Tą pačią dieną nutartis buvo išsiųsta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Be to, 2015 m. kovo 23 d. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo pateiktas atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties. Šiame atskirajame skunde vėl minima ne tik 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, bet ir detalizuoti motyvai bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. 2015 m. kovo 25 d. pranešimu buvo nustatytas terminas pateikti atsiliepimus į šį atskirąjį skundą. Pranešimas per EPP taip pat buvo išsiųstas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei pateikta atskirojo skundo kopija, tačiau atsiliepimo institucija teismui taip pat nepateikė.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-13 raštas „Dėl teismo dokumentų“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-01-14, Nr. G-2016-370):

„Kaip ir nurodėme 2015 m. gruodžio 23 d. rašte, patvirtiname, kad teismo posėdžių sekretorė paaiškinimo, jog siuntė minėtą nutartį, tačiau į bylą neįsiuvo tai patvirtinančios pažymos. Esame pateikę patvirtinantį teismo ekspedicijos siųstų dokumentų sąrašą, kuriame yra įregistruota siunta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš civilinės bylos Nr.2-6775-807/2015. Papildomai paaiškiname, kad minėtoje civilinėje byloje siųstų procesinių dokumentų kopijų datos sutampa su ekspedicijos sąrašo datomis. <...> informuojame, jog Lietuvos paštas patvirtino, kad siunta Nr. RP958492966LT buvo įteikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistei Vilmai Dėdinienei.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 raštas „Dėl teismo dokumentų“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-01-26, Nr. G-2016-725):

„Teismas pateikė oficialaus Lietuvos pašto patvirtinimo kopiją apie siuntos Nr. RP958492966LT įteikimą Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistei Vilmai Dėdinienei bei šios darbuotojos parašu patvirtintą siuntos priėmimą.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 raštas „Dėl teismo dokumentų“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-02-15, Nr. G-2016-1461):

„Įprastai vienu metu siunčiami skirtingi procesiniai dokumentai tam pačiam adresatui dedami į vieną voką, tačiau įvertinę tai, kad byloje nebuvo objektyvių duomenų (LITEKO sistemos duomenys, procesinių dokumentų išsiuntimo lydimasis dokumentas), patvirtinančių 2014-12-03 nutarties išsiuntimą Inspekcijai, užtikrinti, kad šios nutarties kopija Inspekcijai buvo išsiųsta viename voke su atskiruoju skundu dėl 2014-11-10 nutarties, negalime. Teisme atlikto tarnybinio patikinimo metu buvo nustatyta, kad teismo posėdžių sekretorė, siųsdama procesinius dokumentus (nepalikdama byloje siunčiamų dokumentų lydimųjų dokumentų kopijų, nesuvesdama duomenų į Liteko sistemą), netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, dėl ko jai paskirta drausmine nuobauda <...>.“

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 3 d. posėdyje.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė nurodė, kad inspekcijoje atlikus gautų dokumentų patikrinimą nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo negauta. Atsižvelgdama į Komisijos posėdžio metu pateiktus faktus dėl minėtos teismo nutarties pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, L. Nalivaikienė įsipareigojo atlikti tarnybinį tyrimą dėl galimo dokumentų praradimo. Apie tyrimo išvadas ji informuos Komisiją.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Lina Umbražiūnienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 10 d. posėdyje.

L. Umbražiūnienė nurodė, kad teismas Komisijos prašymu tikrino informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutarties išsiuntimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Nustatyta, kad nutartis buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir atsakovui, tačiau teismo sekretorė patvirtino, kad pagal teismo ekspedicijos išrašą, kuriame yra registruoti teismo siųsti dokumentai, kad tas nutartis matė ir jas siuntė, todėl nebuvo pagrindo netikėti sekretorės parodymais. Dėl aptariamoje byloje ir informacinėje teismo sistemoje nesančių patvirtinimų (dokumento siuntimo šaknelių) apie šios nutarties siuntimą visiems byloje dalyvavusiems asmenims teismo sekretorė paaiškino, kad dėl didelės darbo apimties (nes ji pavadavo kitą kolegę) ir skubos ji galėjo šios informacijos nepridėti. Dėl teismo raštiško atsakymo Komisijai, kad 2014 m. gruodžio 4–8 d. jokie kiti procesiniai dokumentai, o tik iš šios bylos, nebuvo siunčiami, L. Umbražiūnienė paaiškino, kad dėl sekretorės į duomenų sistemą neįvestų duomenų teismas galėjo suklysti teigdamas, jog jokie kiti dokumentai tuo metu nebuvo siųsti. Peržiūrėjus bylą nustatyta, kad, vis dėlto gruodžio 4 d. buvo siųstas atskirasis skundas, o teismo sekretorė negalėjo patvirtinti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartis buvo išsiųsta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. L. Umbražiūnienė patvirtino, kad negali jokiais dokumentais pagrįsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutarties išsiuntimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Tačiau L. Umbražiūnienė nurodė, kad teismui buvo pateiktas vienos iš bylos šalių prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo taikymo, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo prašoma pateikti atsiliepimą į šį skundą, akivaizdu, kad inspekcija žinojo apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones Vijūnėlės dvaro statybai.

Atsakydama į klausimą, kaip yra įgyvendinamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymas, informaciją pateikiant VĮ Registrų centrui, L. Umbražiūnienė paaiškino, kad už teismo nutarčių pateikimą VĮ Registrų centrui yra atsakinga teismo posėdžio sekretorė, šiuo metu duomenys yra pateikiami per elektroninę duomenų sistemą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-02-12 raštas (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2016-02-19,
Nr. G-2016-1561):

„Remiantis surinktais duomenis darytina išvada, tiesioginį nutarties išsiuntimą Inspekcijai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nerasta. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Komisijoje, tiek Inspekcijoje esančių objektyvių duomenų visuma patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartis iš Vilniaus miesto apylinkės teismo siųsta nebuvo.

Siunta Nr. RN958492966LT, kuria tariamai galėjo būti siųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartis, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-08 buvo persiųstas Romo Baranausko atskirasis skundas (gautas Inspekcijoje 2014-12-09), o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartis.

Surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktinių duomenų ir duomenų, teiktų Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 201412-03 Inspekcijoje negavimo, atitikimą. Todėl, remiantis išdėstytu, nėra pagrindo inicijuoti tarnybinio (-ių) nusižengimo (-ų) ir (ar) darbo drausmės pažeidimo (-ų) tyrimą (-us).“

1.2. Komisija konstatuoja:

1.2.1. Aplinkos ministro 2014-09-15 įsakymu Nr. D1-733 „Dėl darbo grupės sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektui parengti“ sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektui parengti. Aplinkos ministro 2014-10-30 įsakymu Nr. D1-871 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-733 „Dėl darbo grupės sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektui parengti“ pakeitimo“ sudaryta darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 2015 m. gegužės 19 d. minėtos darbo grupės parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Visuose teikimo dokumentuose buvo nurodyta, kad galiojančio nutarimo XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ nuostatos į naujai parengtą nutarimo pakeitimo projektą neperkeltos. Visuomenė ir suinteresuotos institucijos turėjo maksimalų 15 dienų terminą iki 2015 m. birželio 9 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo panaikinti XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ sąlygų, tačiau per nurodytą terminą jokių pastabų negauta. 2015 m. liepos 7 d. darbo grupės parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas pateiktas Teisingumo ministerijai.

1.2.2. 2015 m. rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei naujos redakcijos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą.

1.2.3. 2015 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas buvo svarstytas ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime, kuriame pasiūlyta Aplinkos ministerijai įvertinti Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atsižvelgti į Finansų ministerijos pastabas bei Vyriausybės kanceliarijoje, dalyvaujant suinteresuotų institucijų atstovams, surengti papildomą pasitarimą nesuderintiems klausimams aptarti. Patikslintą projektą svarstyti ministerijų atstovų pasitarime. Galimai Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pasiūlė, kad gal tikslinga išskirti iš nutarimo pakeitimo projekto dalį, susijusią su apribojimų kurortinėse zonose panaikinimu.

1.2.4. 2015 m. rugsėjo 22 d. Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas žodiniu pavedimu (pavedimas duotas po pietų) nurodė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentui parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

1.2.5. 2015 m. rugsėjo 22 d. Aplinkos ministras vizavo (pasirašė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą (ir jo lyginamąjį variantą), kuriuo pakeičiamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pripažįstamos netekusiomis galios XVI skyriaus teisės normos dėl kurortų apsaugos zonų.

1.2.6. 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą parengė ir ministerijoje derino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas. Atsakingų Aplinkos ministerijos asmenų derinimo vizų data – 2015 m. rugsėjo 23 d.

1.2.7. 2015 m. rugsėjo 23 d. 11.12 val. Aplinkos ministerija per Vieningą dokumentų valdymo informacinę sistemą (VDVIS) Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą (ir jo lyginamąjį variantą) (reg. Nr. (14-3)-D8-6916), kuriuo pakeičiamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos dėl kurortų apsaugos zonų (rašte nurodoma, kad „Nutarimo projekto tikslas – atsižvelgus į teisės aktų reglamentavimą, naikinti galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ pasenusias nuostatas: kurortų apsaugos zonos su jose nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis nebeaktualios – kurortams būdingi apribojimai nustatomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, teritorijų planavimo dokumentuose, saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose, kituose nutarimo skyriuose.“ Vyriausybės nutarimo projekto rengėjai: Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Brazdžiūnienė).

1.2.8. 2015 m. rugsėjo 23 d. 11.39 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas užregistruotas Vyriausybės kanceliarijos dokumentų tvarkymo duomenų bazėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje projektas vertintas nebuvo.

1.2.9. 2015 m. rugsėjo 23 d. aplinkos ministras K. Trečiokas, prieš pradedant svarstyti Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio darbotvarkės klausimus, kreipėsi į Ministrą Pirmininką su siūlymu įtraukti į posėdžio darbotvarkę Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“.

1.2.10. 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys dėl Viljūnėlės dvaro statybų neteisėtumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. rugsėjo 29 d. vykusio posėdžio metu pateikė atsakovams Romui Baranauskui ir Žilvinui Poviloniui atstovaujantis advokatas Pranas Makauskas.

1.2.11. 2015 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“.

1.2.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, (toliau – Reglamentas) 20 punkte numatyta, kad Vyriausybės teisės aktų projektai rengiami vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Reglamento nuostatomis ir turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Reglamento 23 punkte numatyta, kad parengti teisės aktų projektai teikiami derinti Reglamento 32 punkte nurodytoms suinteresuotoms institucijoms. Suinteresuotos institucijos dėl teisės aktų projektų teikia išvadas. Reglamento 32 punkte nurodyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados iš šių suinteresuotų institucijų:

„32.1. Teisingumo ministerijos – dėl numatomo teisinio reguliavimo koncepcijų, Vyriausybei teikiamų įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų, Vyriausybės teikiamų išvadų dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, norminių Vyriausybės nutarimų projektų, teisės aktų projektų, susijusių su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektų;

32.2. ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ir įstaigų – dėl teisės aktų projektų, susijusių su šių institucijų ir įstaigų kompetencija. Reglamento 31 punktas numato, kad teisės akto projektas ir jo priedai taip pat turi būti vizuoti projektą rengusios institucijos teisės padalinio vadovo ar jo pavedimu – kito teisės padalinio teisininko.“

1.2.13. 2015 m. rugsėjo 22 d. aplinkos ministras vizavo (pasirašė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą (ir jo lyginamąjį variantą), kuriuo pakeičiamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos dėl kurortų apsaugos zonų. Reglamento nustatyta tvarka atsakingų institucijų išvadų dėl šio projekto nebuvo gauta. Taip pat Vyriausybės nutarimo projektas ir jo priedai nustatyta tvarka nebuvo vizuoti projektą rengusios institucijos teisės padalinio vadovo ar jo pavedimu – kito teisės padalinio teisininko.

1.2.14. 2015 m. lapkričio 10 d. aplinkos ministras visuomenės informavimo priemonių atstovams duodamas interviu nurodė, kad „jam nutarimo projektą rugsėjo 22 d. ant stalo padėjo ministerijos darbuotojai ir jis pasirašęs <...>. Sprendimas yra parengtas 22 dieną. Ateinu iš ryto, randu krūvą popierių ant stalo ir pasirašau. <...> Neprisimenu tiksliai, ar manęs prašė kas nors įtraukti į Vyriausybės posėdį neeiliniu klausimu. Taip ir atsirado. Čia nei spaudimo, nei ypatingos kažkokios skubos aš nejutau. Jaučiu pats asmeniškai spaudimą sau visada, nes Aplinkos ministerija turi labai daug sričių, esame prie atsiliekančių ministerijų ir už tai būname šukuojami. Todėl visada skubu, kas jau gatava ir gali eiti į posėdį, pasirašyti. Šiuo atveju manęs nei ragino, nei skatino <...>. Jis pripažino, kad „maždaug prieš pusmetį“ apie šį nutarimą kalbėjosi su Druskininkų meru R. Malinausku. „Su Malinausku esame kalbėję gal prieš pusmetį. Nepacituosiu tiksliai, bet jis yra sakęs, „kiek galite volioti šitą reikalą“. Jis yra sakęs ir ne man vienam, o ir premjerui, apie tai, kad tas nutarimas yra aktualus kurortams. Taip, nesiginčiju, yra buvęs. Bet jis kalbėjo apie ankstesnį projektą, kai derinome jį darbo grupėje. Sakė: „kiek ten laiko reikia tai darbo grupei, kad ji pagaliau pabaigtų“, – pripažino K. Trečiokas.“ (Šaltinis –  15min.lt)

1.2.15. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6775-807/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Romui Baranauskui, Žilvinui Poviloniui, Zinai Povilonienei, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo, 2015-10-19 sprendimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atmetė. Teismas sprendime pažymėjo, kad „2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 minėtas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priimtas 343 XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios ir tai traktuotina kaip papildomas motyvas nagrinėjamam ieškovo reikalavimui atmesti“. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo
2015-10-19 sprendimo panaikinimo.

Prokuroras apeliaciniame skunde, be kitų aplinkybių, pasisakė ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo vieno iš motyvų – tai, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 patikslintame ieškinyje minimas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 priimtas XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios, kuriuo remiantis buvo atmestas prokuroro reikalavimas. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos išnagrinėjimo iš esmės metu. t. y. 2015 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 dar negaliojo (įsigaliojo 2015-09-30), todėl remtis juo teismas neturėjo teisinio pagrindo. Teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė – įstatymas neturi grįžtamosios galios, norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-03-16 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidyboje grįžtamąją galią turinčių įstatymo normų priėmimas yra išimtis. Tai įvyksta, kai apie grįžtamąją įstatymo galią nurodyta pačiame įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys bausmę ar administracinę nuobaudą. Kitose teisės srityse retroaktyvaus (turinčio grįžtamąją galią) įstatymo priėmimas gali neigiamai atsiliepti asmenų teisėms. Retroaktyvus įstatymas įsibrauna į anksčiau galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeičia ankstesnio įstatymo nustatytas asmenų teises ir pareigas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios gali būti palankios vienai šaliai, bet nepalankios kitai. Taigi klaidinga būtų manyti, kad asmens padėtį gerinantis įstatymas (išskyrus baudžiamąją ir administracinę atsakomybę) visada turi grįžtamąją galią, nes privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinio santykio šalies padėtį kitos šalies padėtis gali pablogėti. Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis minėtu Vyriausybės nutarimu, priimtu 2015 m. rugsėjo 23 d., ir sprendime pasisakyti dėl šio teisės akto taikymo ginčo santykiams.

1.2.16. Komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą ir nagrinėdama klausimus, susijusius su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutarties – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti vykdyti statybas žemės sklype kadastriniu Nr. 1501/0001:467 ir sustabdyti 2014-06-04 statybos leidimo Nr. LNS-12-140604-00051 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, vykdymu, nustatė nepakankamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų pateikimo suinteresuotoms šalims kontrolę bei netinkamą teismo dokumentų administravimą. Atsižvelgdama į tai, kad Komisijos pavedimu teismas atliko tarnybinį patikrinimą ir atsakingiems asmenims skyrė drausmines nuobaudas, Komisija ateityje tikisi tinkamo teismo dokumentų valdymo ir administravimo užtikrinimo.

1.3. Komisijos išvados:

1.3.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys dėl Vijūnėlės dvaro statybų neteisėtumo. Teismas, priimdamas sprendimą (2015-10-19) dėl ieškovo reikalavimų atmetimo, kaip vieną iš motyvų nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pripažintas netekusiu galios nutarimo skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas. Teismo priimtam sprendimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas neturėjo lemiamos reikšmės, kadangi šis nutarimas teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsigaliojęs. Teismas priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nepaisydamas to, kad šis nutarimas teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsigaliojęs. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo panaikinimo 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė apeliacinį skundą, kurį, be kitų aplinkybių, grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės negaliojimu teismo sprendimo priėmimo metu.

1.3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdyje priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeičiamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos dėl kurortų apsaugos zonų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą patvirtino be nutarimo projekto nuostatų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis, projekto nepateikus susipažinti visuomenei, nes nutarimas patvirtintas tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Taip pat nėra duomenų, kad buvo atliktas teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas. Todėl manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarime Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ nurodytą Vyriausybės teisės aktų projektų rengimo bei priėmimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tokius savo veiksmus grindžia aplinkybe, jog nutarimas priimtas įvykdžius anksčiau parengto teisės akto suderinimo su kompetentingomis institucijomis ir visuomene procedūras ir dėl nutarimo XVI skyriaus, kuriuo naikinamos kurortų apsaugos zonos, negavus pastabų.

1.3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas parengtas skubiu Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo žodiniu pavedimu. Projektą rengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas ir skubiai projektą registravo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

1.3.4. Komisijos nuomone, skubų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto rengimą ir priėmimą lėmė aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio veiksmai.

2. Druskininkų savivaldybės įmonės plėtoja viešbučių, pramogų, verslo ir kitas veiklas. Viešai pateikti duomenys rodo, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos, tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai:

a) kuo vadovaudamasi UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ kvietė pasinaudoti šios bendrovės paslaugomis valstybės politikus, pareigūnus;

b) ar nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės mero ir administracijos darbuotojų giminaičius;

c) ar Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus.

2.1. Komisija nustatė:

2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius nurodė, kad 2 parlamentinio tyrimo klausime nurodytos aplinkybės tikrinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.

2016 m. sausio 14 d. Komisijos posėdžio metu Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai pateikė paaiškinimus ir nepriklausomos audito kompanijos vertinimą.

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo nuostatos neatitinka tikrovės ir savivaldybės administracija turi jas paneigiančias ekspertų išvadas. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, o ne pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, todėl apie mokesčių mokėtojų pinigus negali būti nė kalbos. UAB „Aqua“ nėra dotuojama ar išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Ji veikia kaip savarankiškas subjektas, sumokantis mokesčius į biudžetą ir veikiantis pagal savo kompetenciją. Savivaldybė pasamdė tarptautinę audito kompaniją, kuri išanalizavo UAB „Aqua“ teisinį statusą ir jos veiklą atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo kontekstą, įmonės socialinę ir paramos politiką, marketingo ir dovanų kuponų buhalterinę apskaitą ir mokesčių sumokėjimo teisingumą. Audito kompanija nenustatė teisės aktų pažeidimų nei pinigų panaudojimo srityje, nei svečių priėmimo, nei rinkodaros, nei socialinių akcijų taikymo srityse.

Pristatytas Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis ir UAB „Aqua“ įkūrimo istorija. Viena iš savivaldybės funkcijų yra sveikatinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas. 2000 m. įkurti darbo vietas naudojant savivaldybės lėšas nebuvo jokių sąlygų, todėl buvo pasitelkta viešoji ir privati partnerystė. Vienas iš pavyzdžių – buvusios sanatorijos „Vilnius“ perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir partnerystė su privačiu subjektu dėl sanatorijos veiklos plėtros. Šiuo metu savivaldybė jau yra pardavusi „SPA Vilnius“ akcijas, o sanatorija tapo viena iš sėkmingiausiai veikiančių Rytų Europoje. Šis pavyzdys paskatino ir vandens parko kūrimą. Principinė savivaldybės nuostata buvo pasitelkti verslą ir privačias investicijas. Savivaldybės tarybos sprendimu 2000 m. pradžioje vandens parko įkūrimo projektas buvo pripažintas prioritetiniu, sukuriančiu išskirtinį patrauklumą. Savivaldybė taip pat ieškojo investicijų per įvairius fondus. 2001 m. paskelbtas konkursas dėl vandens parko įrengimo, tačiau konkursas neįvyko. Buvo kreiptasi dėl PHARE 2003 programos lėšų. Reikalavimas vandens parkui teikti socialines paslaugas įtrauktas į paramos sutartį. Konkurso būdu parinktas vandens parko operatorius UAB „Druskininkų vandentiekis“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Aqua“ veiklą tikrino Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Europos Komisijos atstovai, tačiau pažeidimų nenustatė ir sankcijų netaikė. Vandens parko plėtrai bankas davė paskolą be jokio turto įkeitimo, paskolos dengimas numatytas tik iš pajamų. Dėl šios priežasties nebuvo mokami dividendai. Savivaldybės taryba 2006 m. balandžio 28 d. nurodė, kad UAB „Aqua“ pelnas gali būti naudojamas tik veiklai plėtoti. 2007 m. dėl įstatymų pasikeitimų UAB „Druskininkų vandentiekis“ reorganizuota atskiriant veiklas. UAB „Aqua“ įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš pirmųjų veiklos metų pelno, jokių viešų (savivaldybės) lėšų nebuvo panaudota.

Kofinansavimas buvo skirtas pačiam vandens parkui įrengti. Vandens parkas yra savivaldybės nuosavybė, o operatorius – UAB „Aqua“ – tik vykdo veiklą, siekdamas pritraukti daugiau klientų. Vandens parkas tapo ypatingos traukos objektu.

Savivaldybė perėmė centrines gydyklas. Jos neturėjo gyvenamųjų patalpų. Kadangi kitos sanatorijos įsirengė gydyklas savo patalpose, centrinės gydyklos neteko klientų, dėl šios priežasties atsirado poreikis įrengti viešbutį, kad klientų turėtų centrinė gydykla. 2013 m. savivaldybė priėmė sprendimą ir leido UAB „Aqua“ įrengti viešbutį. UAB „Aqua“ įrengė viešbutį savo lėšomis ir imdama paskolas, o ne savivaldybės lėšomis. Savivaldybės veiksmų pagrįstumą rodo klientų srautai ir į kurortą atėjusios investicijos. Be to, kitos savivaldybės įmonės (autobusų parkas, vaistinė ir pan.) buvo privatizuotos.

Druskininkų savivaldybės taryba jokiais teisės aktais nėra nustačiusi, kokie konkrečiai asmenys gali naudotis paslaugomis. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą savivaldybės tarybai tokia kompetencija nėra nustatyta. Vandens parko įrengimo administravimo ir paramos sutartyje buvo aiškia įvardyta, kad ši įmonė turi teikti ir socialines paslaugas, ši pareiga taikoma 5 metus, įvardytos socialinių grupių kategorijos. Praėjus penkeriems metams, įmonė, būdama socialiai atsakinga, išplėtė kategorijų sąrašą ir toliau teikia tas paslaugas nemokamai arba su tam tikromis nuolaidomis, tai yra grynai rinkodaros dalykai.

Meras, kaip savivaldybės vadovas, kviečia svečius į miestą. Jei renginys bendras, pvz., viešbučio „Flores“ atidarymas, kvietimus pasirašo meras ir įmonės vadovas. Druskininkuose vyksta du tradiciniai didieji renginiai, į kuriuos kviečiami garbūs svečiai (politikai, pareigūnai, verslo atstovai ir kt.), kurie gali pristatyti Druskininkus tiek savo miestuose, tiek kitose šalyse.

Druskininkuose yra atskira biudžetinė įstaiga Druskininkų kultūros centras, kuri turi atskirą sąmatą, ir savivaldybės administracija savo reprezentacinių lėšų nebenaudoja.

Nepriklausomo audito ataskaitose išsamiai nurodyta, kaip atrenkami kviestini asmenys. Jei tai tradiciniai reprezentaciniai miesto renginiai, sudaromas organizacinis komitetas, jis sudaro kviestinų asmenų sąrašą. Patikslinta, kad kviečiami svečiai tik per reprezentacinius renginius. Taip pat yra priimta svečių ne savivaldybės iniciatyva. Kai kalbama apie tradicinius kurorto renginius, kviečia meras, o kai renginiai susiję su UAB „Aqua“, kviečia ir UAB „Aqua“. Reprezentaciniai renginiai vyksta 2 kartus per metus.

Nėra tokios tvarkos, pagal kurią kviečiami politikai ir nemanoma, kad tokia tvarka reikalinga. Jei savivaldybė organizuoja susitikimą vandens parke, tai yra savivaldybės administraciniai kaštai ir UAB „Aqua“ šių išlaidų nedengia.

Reprezentacijai UAB „Aqua“ per metus išleidžia 0,37 procento pajamų. UAB „Aqua“ direktoriaus įsakymu yra nustatyta dovanų kuponų, akcijų ir pan. taikymo tvarka.

Politikams jokios išskirtinės sąlygos netaikomos. Savivaldybės ir UAB „Aqua“ santykiai tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka per valdymo organus. Savivaldybė, organizuodama renginius, turi teisę tai daryti per savo kultūros skyrius arba steigti biudžetines ar viešąsias įstaigas. Druskininkų savivaldybė įsteigė Kultūros centrą ir per jį organizuoja visus renginius. Organizacinis komitetas, į kurį įeina meras, mero pavaduotojas ir kiti asmenys, sudaro kviestinų asmenų sąrašą ir pakviesti politikai jokių išskirtinių teisių neturi palyginti su kitais svečiais. Buvęs STT vadovas atvykdavo tik į miesto reprezentacinius renginius. Vandens  parke viskas yra kompiuterizuota ir jokių „užpakalinių durų“ negali būti. Viskas yra apskaitoma.

100 proc. UAB „Aqua“ akcijų priklauso savivaldybei. Akcijų valdytojas – savivaldybės taryba.

UAB „Aqua“ pelnas nepaskirstomas, o naudojamas verslui plėtoti.

Savivaldybės lėšos niekada nebuvo skiriamos UAB „Aqua“.

Nepriklausomos audito kompanijos 2015 m. gruodžio 22 d. išvada dėl dovanų kuponų, nuolaidų kuponų ir kitų rinkodaros priemonių.

„Aqua organizuoja renginius, į kuriuos ekonominiu naudos pagrindu yra kviečiamas konkretus, iš anksto identifikuojamas asmenų ratas (politikai, verslo partneriai, Lietuvoje veikiančių įmonių ir organizacijų vadovai, vietos, regiono ir šalies žiniasklaidos ir spaudos atstovai ir kiti garbūs svečiai). Dalyvių sąrašas parenkamas pagal įprastą Lietuvoje praktiką, siekiant, kad informacija apie Aqua veiklą būtų skleidžiama Lietuvos žiniasklaidoje bei kitais kanalais (pvz., turizmo informavimo centruose). Savo esme šie renginiai laikomi Aqua reprezentaciniais renginiais, kurių sąnaudos apskaitomos Aqua buhalterinėje apskaitoje. Šiuo metu Dovanų kuponų, nuolaidų kuponų išdavimo, pardavimo, panaudojimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta 2014 m. kovo 14 d. Aqua vadovo įsakymu Nr. DV-36, reglamentuoja pagrindinius dovanų kuponų, nuolaidos kuponų ir kitų rinkodaros priemonių naudojimo, apskaitos tvarkos, procesų principus.

Aqua siekia aktyviai dalyvauti Druskininkų savivaldybės organizuojamuose renginiuose (pvz., kurorto šventės) ir viešinti informaciją apie Aqua. Pagal Aqua atsakingų darbuotojų paaiškinimus, į Aqua renginius kviečiamų asmenų sąrašas yra sudaromas ekonominės naudos pagrindu, siekiant tiesiogiai pristatyti Aqua vykdomą veiklą šiems asmenims ir siekiant informacijos sklaidos apie Aqua veiklą Lietuvos žiniasklaidoje bei kitais kanalais.

Vadovaujantis Druskininkų savivaldybės internetinio puslapio duomenimis, savivaldybė yra įsteigusi ir valdo tokius skirtingų formų juridinius asmenis: 16 biudžetinių įstaigų, 4 viešąsias įstaigas, 4 uždarąsias akcines bendroves, 1 akcinę bendrovę.

Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą Druskininkai yra kurortas, su gydomaisiais gamtiniais veiksniais ir jiems naudoti skirta specialia infrastruktūra. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, kad Aqua įsteigimas ir tolimesnė jos veikla, kuri sudarė sąlygas didinti Druskininkų kaip kurorto patrauklumą bei taip pritraukti papildomų turistų srautų, skatinti investicijas, didinti darbo vietų skaičių, atitiko savivaldybės gyventojų interesus ir pagrįstai gali būti laikoma atitinkančia regioninį viešąjį interesą.“

Druskininkų savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. S12-220-(7.2) „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamo parlamentinio tyrimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016-01-21, Nr. G-2016-593):

„Aqua yra uždaroji akcinė bendrovė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Ji veikia įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai ir į nurodytas aplinkybes, nei Druskininkų savivaldybės taryba, nei Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius kaip akcijų valdytojas, nei bendrovės valdyba nėra ir negali būti jokiais sprendimais nustačiusi, kokie asmenys gali naudotis Aqua paslaugomis nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis.

Paprastai renginių organizavimui Druskininkų savivaldybėje sudaromas organizacinis komitetas, į kurio sudėtį įtraukiami už kultūrinių renginių organizavimą atsakingi Druskininkų kultūros centro atstovai, Druskininkų savivaldybės atstovai, atsakingi už renginių organizavimą ir svečių priėmimą ir kt. Savivaldybės renginiai organizuojami skirtingose erdvėse.

Sprendimus dėl kviečiamų asmenų sąrašo priima organizacinis komitetas, o kvietimus paprastai visada pasirašo Druskininkų savivaldybės meras, išskyrus tuos atvejus, kai yra bendras renginys su kita įstaiga, tuomet pasirašo ir tos įstaigos vadovas.“

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2016 m. vasario 15 d. raštas
Nr. S-245-(2.5) (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 17 d.,
Nr. G-2016-1522):

„Asmenų įdarbinimo Aqua klausimus sprendžia ne savivaldybės meras ar savivaldybės administracijos darbuotojai, bet šio centro direktorius.

Komisija atliko tyrimą dėl Aqua direktoriaus Edmundo Antanaičio. Tyrimo metu komisija aiškinosi, ar jo vadovaujamame centre buvo teisėtais sudarytos įdarbinimo sutartys su jo žmona ir dukra bei tai, ar sprendžiant jų tarnybinės veiklos klausimus, E. Antanaičiui nebuvo kilęs viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

2016 m. vasario 10 d. komisija priėmė sprendimą Nr. KS-12, kuriuo konstatavo, kad E. Antanaitis pažeidė įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, spręsdamas savo žmonos tarnybos eigos klausimus. Duomenų, patvirtinančių, kad jo žmonos ir dukros įdarbinimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant įstatymo nuostatas, komisija nenustatė.

Komisija atliko tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos narių Ingos Šinkonienės, Virgaudo Taletavičiaus, vicemero Lino Urmanavičiaus bei savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės. Komisija aiškinosi, ar šie Druskininkų savivaldybės atstovai nusišalina nuo sprendimų, susijusių su Aqua, kadangi savo privačių interesų deklaracijose jie buvo pateikę duomenis apie šioje bendrovėje dirbančius jiems artimus asmenis.

2016 m. vasario 10 d. komisija priėmė sprendimus Nr. KS-11, KS-14, KS-15, KS-16, kuriais konstatavo, kad Inga Šinkonienė, Virgaudas Taletavičius, Linas Urmanavičius bei savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.

Šiuo metu komisija atlieka tyrimą ir vertina, ar R. Malinauskas nusišalina nuo sprendimų, susijusių su minėtu centru, kadangi savo privačių interesų deklaracijoje nurodė, jog ten dirba jo dukra.

VTEK interneto svetainės duomenimis tyrimas dėl Ričardo Malinausko dar nėra baigtas (http://www.vtek.lt/index.php/vtek-sprendimai#dirbantiems).“

2016 m. vasario 17 d. Komisijos posėdžio metu Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas nurodė:

„Niekada jokie politikai ir valstybės pareigūnai į Aqua nebuvo kviečiami, jei tai nebuvo oficiali miesto šventė. Tokios šventės vyksta visuose Lietuvos miestuose. Švenčių programoje numatomi įvairūs renginiai, paprastai jie organizuojami savivaldybės ir rėmėjų lėšomis (pinigais ar paslaugomis). Visada kviečiami Vyriausybės nariai, kuruojančių ministerijų viceministrai, Seimo nariai (su kuriais daugiau bendradarbiauja ar kurie kuruoja turizmo klausimus). Kiekvieno teisė pasirinkti, kam atvykti į renginį. Su STT vadovu susipažinta vieno iš renginių metu, kalbėta apie kurortą ir pasiūlyta apsilankyti, todėl išsiųstas kvietimas. Tiek Aqua, tiek kitos įmonės paremia renginį finansiškai arba tomis paslaugomis, kurias teikia. Per metus tokių renginių būna trys. Kiekvienai šventei organizuoti sudaroma darbo grupė, apsvarstoma, kiek žmonių, kur maitinimas, nakvynė ir pan. Visi kvietimai ir programa vienoda visiems. Renginių organizatorius – Kultūros centras. Programos turinį svarsto kartu su darbo grupe, kurioje dalyvauja ir meras. Patvirtinta programa skelbiama viešai. Kol kas renginiai organizuojami pagal bendrą praktiką, savivaldybė teisės aktų nėra priėmusi. Šiuo metu Kultūros centras rengia tvarką. Meras niekada nėra kvietęs į vandens parką. Meras kviečia tik į oficialius renginius, kuriuose kaip viena iš sudedamųjų programos dalių gali būti apsilankymas vandens parke. Pagal Europos šalių praktiką, apie 80 procentų vandens parkų veiklos dotuoja savivaldybės. Druskininkų vandens parkas niekada nėra gavęs jokios dotacijos ir veikia pelningai. Jame dirba daugiau kaip 200 darbuotojų. Įmonė veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jai vadovauja direktorius ir valdyba, jie sudaro planus, sprendžia, kiek lėšų skirti marketingui. Teisingas marketingas duoda tą rezultatą, kad įmonė dirba pelningai, nereikalauja dotacijų, padeda miestui. Kiek žinoma, valdyboje svarstomi marketingo planai, jei lėšos neviršija nustatytos ribos, sprendžia direktorius, o jei viršija – valdyba. Valdybos narius yra patvirtinusi savivaldybės taryba. Ilgalaikių viešųjų pirkimų sutarčių su Aqua nėra, kiekvieną kartą vykdomos apklausos. Meras kvietimus pasirašo kaip savivaldybės vadovas. Kai renginys organizuojamas kartu su kita įstaiga, kvietimus pasirašo meras ir tos įstaigos vadovas. Savivaldybė rašo kreipimąsi į visas įstaigas be išimties su prašymu paremti renginį. Kiekvienas tuo, kuo gali, prisideda. Sumos nėra didelės, kad dėl jų reikėtų atsiklausti akcininkų. Išsiuntus kvietimus paskambinama ir paklausiama, ar svečias atvyks, ar bus reikalingas apgyvendinimas. Aqua viešbutis turi didelę paklausą, iki atidarymo jame niekas negyveno. Jo atidarymas įvyko kartu su „Flores“ centro atidarymu. Aqua parke mero kvietimu lankėsi ir konservatorių partijos atstovai. Nepriklausoma audito kompanija, atlikusi auditą, nenustatė, kad trūko kokių nors tvarkų, susijusių su renginių organizavimu. Kuponai yra vienkartiniai, galioja tik tam renginiui ir tam vakarui, jie negali būti panaudoti atvažiavus kitą kartą. Kupono vertė yra 8,69 euro be nuolaidos.“

2016 m. vasario 17 d. Komisijos posėdyje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius ir Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys nurodė:

„VTEK išanalizavo visą turimą informaciją ir priėmė sprendimus, aprašytus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. vasario 15 d. rašte Nr. S-245-(2.5). VTEK savo iniciatyva rinko informaciją, tačiau visos informacijos negavo, pvz., kviečiamų asmenų sąrašų. Su dalimi informacijos VTEK darbuotojai susipažino Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje. Kiek kviestų asmenų atvyko, negalima sužinoti, nes tokios apskaitos niekas nevedė. Per renginį buvo išdalinta apie 130 kuponų, tačiau jie anoniminiai ir nustatyti, kas iš gavusiųjų pasinaudojo paslaugomis, negalima. Dėl šių priežasčių VTEK nusprendė tyrimo nepradėti, nes nepakanka informacijos. Duomenų, kad Druskininkų savivaldybės tarybos ar administracijos darbuotojai būtų „Aqua“ įdarbinę artimų asmenų, neturi ir VTEK šio klausimo netyrė. Kalbant apie kvietimus į renginį, kviestų asmenų buvo apie 230, kuponų išdalinta 131, kupono vertė – 8,69 euro. Neaišku, kiek kuponų panaudota. Kviestų asmenų sąrašas prasideda Lietuvos Respublikos Prezidente ir baigiasi „Panoramos“ žurnalistu, kiek asmenų iš šio sąrašo naudojosi paslaugomis, duomenų nėra.“

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2016 m. vasario 22 d. raštas Nr. (37.1-35)3-741 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 23 d., Nr. G-2016-1679):

„Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu savivaldybės juridinių asmenų steigimas priskirtas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pažymėtina, kad konkrečią steigiamo juridinio asmens teisinę formą savivaldybė parenka atsižvelgdama į numatomus juridinio asmens veiklos tikslus. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės įmonės tikslas teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktu, bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą, turi būti nurodyti bendrovės įstatuose. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės veiklos objektas įstatuose nurodomas trumpai apibūdinant bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdį. Akcinių bendrovių 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad juridinių asmenų steigimas yra savivaldybių diskrecija. Siekiant gauti informaciją ir argumentus. Kodėl steigiant konkretų juridinį asmenį buvo pasirinkta tam tikra teisinė forma, reiktų kreiptis į pačią savivaldybę.“

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) 2016 m. vasario 23 d. raštas Nr. SD-25-2335 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 23 d., Nr. G-2016-1692):

„Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki šio momento VDI planine tvarka neinspektavo Aqua, tai pat per šį laikotarpį nėra gavusi skundų dėl teisės pažeidimų įdarbinat asmenis.“

2016 m. vasario 23 d. Komisijos posėdžio metu UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybos nariai nurodė:

„Darbuotojų įdarbinimas „Aqua“ nėra įmonės valdybos kompetencijos klausimas. Bendrovės vadovas priima, atleidžia darbuotojus, nustato atlyginimus. Sprendimai kviesti politikus ir pareigūnus pasinaudoti paslaugomis taip pat nėra bendrovės kompetencijos klausimas. Šiuos sprendimus priima bendrovės vadovas. Bendrovės įstatuose apibrėžta suma, iki kurios sprendimus gali priimti vadovas, ir kada reikia valdybos sprendimo. Bendrovės vadovas gali priimti sprendimus, jei įsipareigojimų vertė neviršija 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės įstatinis kapitalas keitėsi, jis padidėjo nuo 510 000 litų iki 1 200 000 eurų. Dėl paramos skyrimo savivaldybės renginiams į „Aqua“ kreipėsi Druskininkų kultūros centras, atsakingas už miesto renginių organizavimą. Skirta parama neviršijo sumos, numatančios, kad sprendimą turi priimti bendrovės valdyba. Valdyba nekuruoja klausimų, kas gali pasinaudoti „Aqua“ paslaugomis nemokamai ir kas negali. Pasinaudojimas vandens parko paslaugomis yra įmonės direktoriaus kompetencija. Vykdomi marketinginiai ir reprezentaciniai projektai apskaityti tinkamai, tai patvirtino ir nepriklausoma audito kompanija. Valdyba su kviečiamų asmenų sąrašais nedirba. Direktoriaus įsakymu yra patvirtinta nuolaidų ir dovanų kuponų išdavimo tvarka. Nepriklausomai nuo to, kiek asmenų lankosi vandens parke, vis tiek turi būti šildomas baseino vanduo ir pan. Audito kompanija konstatavo, kad, pvz., per 2014 m. panaudota tik 55 proc. išduotų nuolaidų kuponų. „Aqua“ teikiamų paslaugų skatinimo ir reklamos arba reprezentacijos tikslais suteiktų nuolaidų vertė sudarė 0,37 procento visų bendrovės pajamų.“

2.2. Komisija konstatuoja:

2.2.1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad kvietimų teikimą pasinaudoti UAB „Aqua“ paslaugomis tvarką reglamentuoja vietinis teisės aktas – Dovanų kuponų, nuolaidų kuponų išdavimo, pardavimo, panaudojimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta UAB „Aqua“ vadovo 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. DV-36. Nei Druskininkų savivaldybės taryba, nei Druskininkų savivaldybės administracija nėra nustačiusi taisyklių, pagal kurias politikai ir pareigūnai kviečiami pasinaudoti UAB „Aqua“ paslaugomis. Druskininkų kultūros centras rengia teisės akto projektą, reglamentuosiantį į renginius kviečiamų asmenų sąrašų sudarymą. Galimybė pasinaudoti vandens parko paslaugomis suteikiama kaip parama savivaldybės organizuojamiems miesto reprezentaciniams renginiams.

2.2.2. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad Druskininkų savivaldybės tarybos nariai ir administracijos darbuotojai yra deklaravę, kad jiems artimi asmenys dirba UAB „Aqua“, ir nusišalina svarstant  klausimus, susijusius su šia bendrove. Komisija neturi objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad Druskininkų savivaldybės meras pažeidė įstatymų reikalavimus. Skundų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo procedūromis, VDI nėra gavusi.

2.2.3. UAB „Aqua“ veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės akcijų priklauso Druskininkų savivaldybei, akcijų valdytojas yra Druskininkų savivaldybės taryba.

2.2.4. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00011-15, kurio metu nagrinėjami klausimai sutampa su parlamentinio tyrimo klausimais.

2.3. Komisijos išvados:

2.3.1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, negavo duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai, tačiau šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00011-15.

2.3.2. Kvietimų teikimą pasinaudoti UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ paslaugomis tvarką reglamentuoja bendrovės vidinis teisės aktas Dovanų kuponų, nuolaidų kuponų išdavimo, pardavimo, panaudojimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta UAB „Aqua“ vadovo 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. DV-36.

2.3.3. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius. VTEK atliekamas tyrimas dėl Druskininkų savivaldybės mero.

2.3.4. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, daro išvadą, kad toks Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus.

3. Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, atliekantis Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje funkcijas, 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi galimai šiurkščiai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio nuostatas iki šiol Druskininkų savivaldybėje dar nesudaryti Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos ir nepaskirti šių komisijų ir komiteto pirmininkai iš opozicijos siūlomų tarybos narių. Šių komisijų ir komiteto pirmininkų kandidatūras pagal Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus siūlo savivaldybės tarybos mažuma (opozicija):

kokios aplinkybės lėmė, kad iki šiol, galimai pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Druskininkų savivaldybėje nėra sudarytas Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos.

3.1. Komisija nustatė:

Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos 2015-11-26 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje 2015-11-30, Nr. G-2015-10738).

Druskininkų savivaldybės tarybai per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą – per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio 15 d., nesudarius Kontrolės komiteto ir nepaskyrus Kontrolės komiteto pirmininko, nesudarius Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos ir nepaskyrus šių komisijų pirmininkų, Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, birželio 29 d. – liepos 19 d. atlikęs Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje funkcijas, 2015 m. liepos 8 d. Druskininkų savivaldybės tarybai pateikė:

reikalavimą Nr. 2-19(1.19) „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“, reikalaudamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas – sudaryti Kontrolės komitetą, į kurį įeitų vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius, ir 14 straipsnio 3 dalies nuostatą – paskirti Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai) nepasiūlius Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros, Kontrolės komiteto pirmininką paskirti mero siūlymu;

reikalavimą Nr. 2-20(1.19) „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatų įgyvendinimo“, reikalaudamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas – sudaryti Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, kuriose gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai sudarytų ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių, ir paskirti šių komisijų pirmininkus mero teikimu savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai) nepasiūlius Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus skirti mero teikimu.

Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje, 2015 m. liepos 20 d. – rugsėjo 6 d. atlikęs Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje funkcijas, 2015-07-24 potvarkiu Nr. 14-19(1.1) „Dėl reikalavimų įvykdymo termino nustatymo“ (keistas 2015-08-04 potvarkiu Nr. 14-22(1.1) minėtų reikalavimų įvykdymo terminą nustatė iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje buvo svarstyti Vyriausybės atstovo reikalavimai, tačiau Druskininkų savivaldybės taryba nepriėmė sprendimų dėl Kontrolės komiteto sudarymo ir jo pirmininko išrinkimo, dėl Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudarymo ir šių komisijų pirmininkų išrinkimo.

Atsižvelgdamas į tai, Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, 2015 m. rugsėjo 7–20 dienomis atlikęs Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje funkcijas, 2015 m. rugsėjo 18 d. prašymu Nr. 3-2(1.7) „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas – sudaryti Kontrolės komitetą ir paskirti Kontrolės komiteto pirmininką ir 15 straipsnio 1, 6 dalių nuostatas – sudaryti Etikos komisiją, Antikorupcijos komisiją bei paskirti šių komisijų pirmininkus.

Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje Ona Balevičiūtė pateikė paaiškinimus Komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdyje:

„Po savivaldybių tarybų rinkimų savivaldybėse sudaryti Kontrolės komitetą, Antikorupcijos ir Etikos komisijas terminas buvo 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės atstovas apskrityje teikė reikalavimus Druskininkų savivaldybei, kad iki nustatyto termino būtų sudarytos šios savivaldybės institucijos, tačiau iki nurodyto termino Kontrolės komitetas, Antikorupcijos ir Etikos komisijos nebuvo sudarytos, todėl Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatomis, kreipėsi į teismą. Paskirta teismo posėdžio data – 2015 m. gruodžio 8 d., byla bus nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme. Kaip minėjo VTEK pirmininkas, įvyko tam tikrų pasikeitimų, Etikos komisijos sudarymo klausimas buvo svarstomas 5 kartus. Visi trys klausimai – dėl Kontrolės komiteto, Antikorupcijos ir Etikos komisijų sudarymo – buvo įrašyti į Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 posėdžio darbotvarkę. Iš dalies pavyko išspręsti Etikos komisijos sudarymo klausimą. Buvo patobulinti Etikos komisijos nuostatai, jos pirmininko pavaduotojas laikinai vykdo pirmininko funkcijas, 2 kartus nenubalsavus dėl pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos pavaduotojui buvo pasiūlyta atlikti pirmininko funkcijas. Kiti klausimai iš darbotvarkės buvo išbraukti, nes opozicija nepasiūlė kandidatų – dėl Kontrolės komiteto ir Antikorupcijos komisijos, kadangi neaiški situacija dėl frakcijų, nes frakcijose įvyko pasikeitimai – iš frakcijų išėjo nariai, kadangi apie tai buvo pasakyta tik tarybos posėdžio pradžioje, opozicija nebuvo pasirengusi naujiems siūlymams į šias institucijas, todėl šių institucijų sudarymas buvo atidėtas.

Vyriausybės atstovas apskrityje nurodė, kad Vyriausybės atstovo kreipimesi į Kauno apygardos administracinį teismą prašoma įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą įvykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir sudaryti savivaldybės Kontrolės komitetą, Antikorupcijos ir Etikos komisijas.“

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius pateikė paaiškinimus Komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. vasario 17 d. posėdžiuose:

„Svarstomu klausimu VTEK nuosekliai domėjosi savivaldybių etikos komisijų sudarymu. Po savivaldybių rinkimų, t. y. 2015 m. balandžio 24 d., turėjo būti sudarytos savivaldybių etikos komisijos, tačiau gegužės mėnesį išanalizavus šią situaciją paaiškėjo, kad etikos komisijos sudarytos tik keliose savivaldybėse. VTEK kartu su Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu surengė praktinę teorinę konferenciją savivaldybių merams, pavaduotojams, etikos komisijų pirmininkams, kitiems valstybės tarnautojams. Po Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos savivaldybėms buvo nustatyta, kad iki birželio 10 d. būtų sudarytos visos savivaldybių etikos komisijos. Po daugelio raginimų liepos mėnesį buvo sudaryta pusė etikos komisijų, rugsėjo 14 d. buvo sudarytos visos savivaldybių etikos komisijos, išskyrus Druskininkų savivaldybę. Druskininkų savivaldybė buvo raginama ne kartą, teikiami VTEK siūlymai, tęsiami pokalbiai su savivaldybės opozicija, teikiami patarimai. Situacija nesikeitė – Druskininkų savivaldybės taryba 5 kartus svarstė Etikos komisijos sudarymą, tačiau dėl nesutarimų su opozicija, kadangi teikiamas opozicijos atstovas į Komisijos pirmininkus buvo netvirtinamas, nes prieš keletą metų jis buvo svarstomas Druskininkų savivaldybės Etikos komisijoje ir pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Kelis kartus tarybos posėdžiuose vėl buvo teikiama ta pati Etikos komisijos pirmininko kandidatūra, bet vėl ji nebuvo patvirtinama. VTEK kalbėjo su Vyriausybės atstovu Alytaus apskrityje, kad jis kreiptųsi į teismą dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Druskininkų savivaldybė kreipėsi į VTEK, kuri pateikė išaiškinimus savivaldybei ir pasiūlė tokį variantą: kadangi komisija sudaryta iš 8 narių, trūksta tik 9-to nario – pirmininko, pasiūlė vieną komisijos narį paskirti laikinai vykdančiu komisijos pirmininko funkcijas. Druskininkų savivaldybės taryba VTEK informavo, kad paskyrė vieną narį laikinai vykdyti komisijos pirmininko funkcijas. Taip pat VTEK pasiūlė Vietos savivaldos įstatymo pataisą, kad jei savivaldybės tarybos narys siūlomas į komisijos pirmininko pareigas yra nepatvirtinamas, mero teikimu galima tvirtinti kitą narį iš opozicijos.“

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 17 d. posėdyje.

R. Malinauskas paaiškino, kad po savivaldos rinkimų taip susiklostė, kad 25 Druskininkų savivaldybės tarybos narius sudarė: 18 socialdemokratų, 14 Liberalų sąjūdžio, 3 Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų atstovai. Šis klausimas buvo teikiamas jau pirmajame posėdyje, t. y. balandžio 28 d., gegužės 26 d., birželio 30 d., rugpjūčio 31 d., rugsėjo 30 d., spalio 30 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 30 d., kai pagaliau suformuotos šios savivaldybės struktūros – Kontrolės komitetas, Etikos ir Antikorupcijos komisijos. Iki 2015 m. birželio 15 d. šių institucijų sudarymo klausimas buvo svarstomas du kartus – balandžio 28 d. ir gegužės 26 d. posėdžiuose. Problema buvo ta, kad žmogus, nusprendęs kandidatuoti, nesurinkdavo balsų daugumos. Kai buvo paprašyta pasiūlyti kitą kandidatūrą, buvo kategoriškai atsisakoma ir vėl siūloma ta pati kandidatūra. Trečiajame tarybos posėdyje, nematant kitos išeities, specialiai buvo keičiamas tarybos darbo reglamentas, kad tos pačios kandidatūros nebūtų galima siūlyti daugiau kaip 2 kartus. „Po reglamento pakeitimo mane, kaip posėdžio pirmininką, pastatydavo į tokią padėtį, nes negalėdavau teikti <...>, nes siūlydavo vis tą pačią kandidatūrą. Konfliktas dėl šių institucijų sudarymo buvo dėl dviejų siūlomų asmenų. Dėl Kontrolės komiteto pirmininko taip pat buvo keliamas klausimas. Ankstesniame savivaldybės tarybos darbo reglamente buvo numatyta, kad Antikorupcijos komisija sudaroma iš komitetų pirmininkų ir į ją įeina pozicijos ir opozicijos atstovai. Tarybos narys, tapęs Kontrolės komiteto pirmininku, automatiškai tampa Antikorupcijos komisijos nariu. Kai nebuvo įmanoma suformuoti Kontrolės komiteto ir patvirtinti pirmininko, konservatorių partijos atstovai pasiūlė, kad pirmininko pareigas laikinai eitų pirmininko pavaduotojas, opozicijai vis tiek netiko. <...> Kai neapsikentę konservatorių partijos žmonės pasiūlė kitą kandidatūrą, posėdžio metu buvo apšaukti ir priversti atsiimti savo pasiūlytą kandidatūrą, o dar kitame posėdyje, kai Gražutė Kuneikienė pasiūlė savo kandidatūrą, buvo išmesta iš partijos <...>.“ Atsakydamas į klausimus R. Malinauskas nurodė, kad piktybiškai buvo siūlomas vienas ir tas pats žmogus, dėl kurio savivaldybės tarybos dauguma manė kitaip, nes jo reputacija nėra nepriekaištinga. Negalima priversti savivaldybės tarybos nario daryti kitaip, negu jis mano. Atsakydamas į klausimą, kodėl per du mėnesius meras pats neteikė savo kandidatūrų, R. Malinauskas nurodė, kad ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje su prašymu įpareigoti savivaldybės tarybos opoziciją teikti savo kandidatus. Opozicija neatsisakė teikti kandidatų, tačiau teikė vis tą patį kandidatą, kurio taryba nepatvirtino 8 kartus.

Atsakydamas į klausimus dėl objektyvių argumentų ir duomenų, jog netinka opozicijos pasiūlytas kandidatas, R. Malinauskas paaiškino, kad Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai, ir kiekvienas savivaldybės tarybos narys turi teisę apsispręsti, kaip jam balsuoti – už ar prieš. Buvo pakankamai viešos informacijos apie konkretų asmenį, ir jeigu savivaldybės tarybos nariai mano, kad už kandidatūrą negali balsuoti arba nebalsuoja – už, pirmininkas negali priversti tarybos narių balsuoti už tą asmenį, jei taryba balsuoja prieš. R. Malinauskas nurodė, kad konservatorių frakcija į Kontrolės komitetą siūlė Vilių Semešką, o Liberalų frakcija siūlė Valdą Trinkūną.

Druskininkų savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 17 d. posėdyje.

V. Semeška, atsakydamas į klausimą, ar savivaldybės frakcijose buvo svarstyti klausimai, ką teikti į komisijų pirmininkus, ir ar buvo svarstytos kitos galimos kandidatūros, kodėl opozicija neteikė kitų kandidatūrų, kurios būtų priimtinos visiems tarybos nariams, paaiškino, kad savivaldybės taryboje yra 7 opozicijos nariai iš 25 tarybos narių, opozicijoje vyksta pasitarimai ir posėdžiai, posėdžių protokolai, ką opozicija nusprendė teikti į Kontrolės komiteto, Antikorupcijos komisijos, Etikos komisijos pirmininko pareigas, yra pateikiami prieš tarybos posėdį posėdžio pirmininkui. V. Semeška pažymėjo, kad į Antikorupcijos komisijos pareigas opozicija pagal priimtą savivaldybės tarybos reglamentą negali teikti savo kandidato, nes pagal reglamento nuostatas Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti tik Kontrolės komiteto pirmininkas. „Tuo pasakoma, kad dauguma nori rinktis iš opozicijos jiems palankiausius kandidatus <...>, galimai silpniausius, tiktai juos patvirtinti ir <...> tiktai turėti 2 iš 7, reiškia Kontrolės komitetas ir automatiškai Antikorupcijos komisijos pirmininkas, ir Etikos komisija yra tie patys. Meras sako akivaizdžią netiesą, galime įrodyti, kad ne tik vienas kandidatas buvo siūlomas, buvo siūlomas ne vienas kandidatas, mes turime tris komisijas <...>, jeigu reikia, pateiksime protokolus <...>.“

Atsakydamas į klausimą dėl pakartotinai siūlomų kandidatų, V. Semeška paaiškino, kad savivaldybės tarybos reglamentas, jų nuomone, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, taip pat Seimo nariai dėl šio reglamento nuostatų yra kreipęsi su skundu į teismą.

Jis taip pat paaiškino, kad suformuoti Kontrolės komitetą, Etikos bei Antikorupcijos komisijas pavyko tik todėl, kad viena jų partijos nare pati pasisiūlė į šias pareigas, o meras sutiko ir kitame tarybos posėdyje iš pozicijos narių, kurie rinkimuose ėjo sąraše kartu su R. Malinausku, du nariai išėjo į atskirą frakciją bei pasiskelbė opozicija, iš šių narių ir buvo suformuota Antikorupcijos komisija ir kt.

Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 17 d. posėdyje.

R. Viščinis nurodė, kad nesudarius Kontrolės komiteto, t. y. nesant jo pirmininko, nebuvo galima sudaryti Antikorupcijos komisijos, todėl klausimas buvo atidėtas kitam posėdžiui.

3.2. Komisija konstatuoja:

3.2.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą, į kurį įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo tvarka reglamentuota Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje – Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka; jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalį sudaryti Kontrolės komitetą ir paskirti jo pirmininką savivaldybės taryba privalo per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos.

3.2.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją, Antikorupcijos komisiją ir šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai, bei įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje savivaldybės taryba įpareigojama per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos sudaryti šiame įstatyme nustatytas komisijas ir paskirti šių komisijų pirmininkus.

3.2.3. Druskininkų savivaldybės tarybos patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Veiklos reglamentas) 39 punkte numatyta, kad savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą, į kurį įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jei ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Taryba už kiekvieną pasiūlytą kandidatūrą balsuoja atskirai, tą pačią kandidatūrą galima siūlyti du kartus. Veiklos reglamento 40 punkte nurodyta, kad „suformavus Kontrolės komitetą, jei yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria savivaldybės taryba“. Pagal Veiklos reglamento 61 punkto nuostatas taryba jos įgaliojimų laikui sudaro nuolatines komisijas, jos sudaromos įstatymų numatytais atvejais ar tarybai nusprendus, kandidatus į komisiją gali siūlyti visi tarybos nariai. Tą pačią kandidatūrą į tą pačią komisiją galima siūlyti du kartus. Veiklos reglamento 63 punkte numatyta, kad, sudarius Etikos ir Antikorupcijos komisijas, jų pirmininkus taryba mero teikimu skiria iš komisijos tarybos narių. Jei yra paskelbta tarybos mažuma (opozicija), ji merui siūlo Komisijų pirmininkų kandidatūras, kurias meras teikia tarybai. Jeigu tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, komisijų pirmininkus taryba skiria mero teikimu.

3.2.4. 2015 m. balandžio 15 d. įvyko pirmasis naujai išrinktos Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis. Šiame posėdyje buvo paskelbta savivaldybės tarybos mažuma, tačiau Druskininkų savivaldybės taryba neįgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų – nesudarė Kontrolės komiteto ir nepaskyrė Kontrolės komiteto pirmininko, taip pat savivaldybės taryba neįgyvendino šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų – nesudarė Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos bei nepaskyrė Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų.

3.2.5. 2015 m. balandžio 28 d. įvyko antrasis Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis. Į posėdžio darbotvarkę, be kitų klausimų, buvo įtraukti šie klausimai: „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto“ ir „Dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo“. Posėdžio metu buvo nuspręsta sudaryti Druskininkų savivaldybės Kontrolės komitetą iš 3 narių ir patvirtintas tik vienas komiteto narys, nes savivaldybės taryba nepritarė opozicijos tarybos narių pasiūlytiems kitiems dviem kandidatams. Bendru sutarimu nuspręsta klausimą dėl Druskininkų savivaldybės Kontrolės komiteto atidėti kitam savivaldybės tarybos posėdžiui. Svarstant klausimą dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo, nuspręsta šią komisiją sudaryti iš 9 narių. Taryba posėdyje patvirtino dalį Etikos komisijos narių, tačiau nepritarė opozicijos siūlytoms kandidatūroms, todėl opozicijos prašymu šio klausimo svarstymas buvo atidėtas iki kito savivaldybės tarybos posėdžio.

3.2.6. 2015 m. gegužės 26 d. įvyko trečiasis Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis. Į posėdžio darbotvarkę, be kitų klausimų, buvo įtraukti šie klausimai: „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto“, „Dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo“, „Dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcinės komisijos veiklos nuostatų tvirtinimo“ ir „Dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo“. Tarybos posėdžio metu buvo balsuota 3 kartus dėl opozicijos pasiūlytų dviejų (tų pačių) kandidatų į savivaldybės Kontrolės komitetą, tačiau taryba nepritarė pasiūlytiems kandidatams. Savivaldybės opozicijos atstovas informavo, kad nesiūlys naujų kandidatūrų. Klausimo svarstymas buvo atidėtas kitam savivaldybės tarybos posėdžiui, nes opozicija nesinaudojo savo teise siūlyti kitas kandidatūras. Svarstant klausimą dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo, buvo siūlomi keli kandidatai į Etikos komisijos narius, tačiau dėl vieno siūlomo kandidato, kaip neatitinkančio šios komisijos nuostatų reikalavimų, ir keletą kartų nesurinkusio tarybos narių balsų daugumos, nebuvo teikiama balsavimui. Kiti siūlomi kandidatai atsisakė kandidatuoti arba nebuvo teikiami balsavimui, nes nebuvo žinoma, ar asmuo sutinka kandidatuoti į Etikos komisiją. Klausimo svarstymas buvo atidėtas kitam savivaldybės tarybos posėdžiui, nes opozicija nesinaudojo savo teise siūlyti kitas kandidatūras. Posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcinės komisijos veiklos nuostatų tvirtinimo ir savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų savivaldybės Antikorupcinės komisijos veiklos nuostatus. Kadangi nebuvo sudarytas savivaldybės Kontrolės komitetas, klausimo dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcinės komisijos sudarymo svarstymas buvo atidėtas iki kito savivaldybės tarybos posėdžio.

3.2.7. 2015 m. liepos 8 d. Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Druskininkų savivaldybės tarybai pateikė reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį, t. y. sudaryti Etikos komisiją bei sudaryti Antikorupcijos komisiją. Reikalavimą nurodyta apsvarstyti artimiausiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos).

3.2.8. 2015 m. liepos 8 d. Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Druskininkų savivaldybės tarybai pateikė reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – sudaryti Kontrolės komitetą. Reikalavimą nurodyta apsvarstyti artimiausiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos).

3.2.9. 2015 m. liepos 24 d. Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje priėmė potvarkį, kuriuo Druskininkų savivaldybės tarybai pateiktų reikalavimų – sudaryti Kontrolės komitetą; sudaryti Antikorupcijos komisiją; sudaryti Etikos komisiją – įvykdymo terminą nustatė iki 2015 m. rugpjūčio 30 d.

3.2.10. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje priėmė potvarkį, kuriuo pakeitė Druskininkų savivaldybės tarybai nustatytų pateiktų reikalavimų – sudaryti Kontrolės komitetą; sudaryti Antikorupcijos komisiją; sudaryti Etikos komisiją – įvykdymo terminą ir nustatė kitą terminą – 2015 m. rugpjūčio 31 d.

3.2.11. 2015 m. rugpjūčio 31 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstyti Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje reikalavimai, tačiau Druskininkų savivaldybės taryba nepriėmė sprendimų dėl Kontrolės komiteto sudarymo ir jo pirmininko išrinkimo, dėl Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudarymo ir šių komisijų pirmininkų išrinkimo.

3.2.12. Į 2015 m. rugsėjo 30 d., spalio 30 d„ lapkričio 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes buvo įtraukti klausimai dėl Kontrolės komiteto; dėl Etikos ir Antikorupcinės komisijų sudarymo, tačiau galutiniai sprendimai nepriimti. 2015 m. gruodžio 30 d. posėdyje Druskininkų savivaldybės taryba sudarė Kontrolės komitetą (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-12-30 sprendimas Nr. T1-148 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto“), Etikos komisiją (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-12-30 sprendimas Nr. T1-149 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. T1-133 „Dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“); Antikorupcijos komisiją (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-12-30 sprendimas Nr. T1-151 „Dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcijos komisijos sudarymo“) bei patvirtino jų pirmininkus.

3.2.13. 2015 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“. 2015-12-08 nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas bylą sustabdė, nes Kauno apygardos administraciniame teisme yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narių Eligijaus Masiulio ir Jurgio Razmos patikslintas pareiškimas ištirti norminio administracinio akto dalies nuostatų teisėtumą. Kadangi minėta administracinė byla yra susijusi su nagrinėjama byla, o priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, teismas bylą sustabdė.

3.3. Komisijos išvados:

3.3.1. Druskininkų savivaldybės meras pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatas jam suteiktus įgaliojimus sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes. Pirmasis naujai išrinktos Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2015 m. balandžio 15 d. Šiame posėdyje buvo paskelbta savivaldybės tarybos mažuma, tačiau Druskininkų savivaldybės taryba neįgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatų – nesudarė Kontrolės komiteto ir nepaskyrė Kontrolės komiteto pirmininko, bei savivaldybės taryba neįgyvendino šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatą – nesudarė Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos bei nepaskyrė Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų. 2015 m. balandžio 28 d. įvyko antrasis Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis. Į posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo klausimai, tačiau, po daugkartinių balsavimų savivaldybės tarybai nepritarus opozicijos tarybos narių pasiūlytiems kandidatams į savivaldybės Kontrolės komitetą ir Etikos komisiją, šių klausimų svarstymas buvo atidedamas vėlesniam savivaldybės tarybos posėdžiui. 2015 m. gegužės 26 d. įvykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje, tarybai nepritarus savivaldybės opozicijos pasiūlytiems kandidatams ir nepatvirtinus savivaldybės Kontrolės komiteto bei savivaldybės Etikos komisijos sudėties, šios institucijos nebuvo sudarytos per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą.

Vykdydamas nustatytas funkcijas, Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje buvo priverstas Druskininkų savivaldybės tarybai pateikti reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, t. y. sudaryti Kontrolės komitetą, Etikos komisiją bei Antikorupcijos komisiją.

3.3.2. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai siekiant padėti išspręsti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo klausimą bei konsultuojant Druskininkų savivaldybės tarybą, 2015 m. gruodžio 30 d. posėdyje Druskininkų savivaldybės taryba sudarė Kontrolės komitetą (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-12-30 sprendimas Nr. T1-148 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto“), Etikos komisiją (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-12-30 sprendimas Nr. T1-149 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr.T1-133 „Dėl Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“); Antikorupcijos komisiją (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-12-30 sprendimas Nr. T1-151 „Dėl Druskininkų savivaldybės Antikorupcijos komisijos sudarymo“) bei patvirtino jų pirmininkus.

3.3.3. Atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narių Eligijaus Masiulio ir Jurgio Razmos patikslintas pareiškimas ištirti norminio administracinio akto dalies – Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-06-30 sprendimu Nr. T1-72 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 25, 39, 40, 61, 63 punktų nuostatų, susijusių su Druskininkų savivaldybės Kontrolės komiteto, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos sudarymu, teisėtumą, Komisija papildomai nevertina Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui.

3.3.4. Komisija, įvertinusi Druskininkų savivaldybės Kontrolės komiteto, Etikos komisijos, Antikorupcijos komisijos sudarymo aplinkybes, siūlo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui išnagrinėti ir įvertinti teisinį šių savivaldybės institucijų sudarymo reglamentavimą ir spręsti dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų tobulinimo tikslingumo.

4. 2013 m. žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad de jure leidinio „Mano Druskininkai“ leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto – ir Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų savivaldybės administracija. Be to, šis leidinys pagal formą yra vietinis laikraštis (periodiškai leidžiamas ir platinamas vietos informacinis leidinys), kurio turinys neapsiribojo informacijos, susijusios su švietimo (mokymo) funkcijos teikimu, skleidimu. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės institucijos (Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius) ir Druskininkų savivaldybės įstaigos (Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų švietimo centras), leisdamos vietinį periodinį laikraštį „Mano Druskininkai“, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį (numatančią, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą):

a) iš kokių lėšų buvo finansuojama leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba iki 2015 m.

4.1. Komisija nustatė:

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014-01-13 raštas „Dėl pateikto prašymo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2014-01-13, Nr. G-2014-416):

„Pagal Druskininkų švietimo centro pateiktą informaciją, Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-02-28 sprendimu Nr. T1-25 buvo patvirtintas savivaldybės biudžetas. Šiuo sprendimu buvo paskirti asignavimai biudžetinėms įstaigoms, tarp jų ir Druskininkų švietimo centrui. Iš gautų asignavimų Druskininkų švietimo centras 2012 metais finansavo išlaidas, susijusias su leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba (darbuotojų darbo užmokestį, leidinio spausdinimą ir platinimą). Apie tai, kaip buvo finansuotas pirmas leidinio numeris 2011 metais informacija žurnalistų etikos inspektoriui pateikta nebuvo. Druskininkų švietimo centro ir Administracijos direktoriaus teigimu, 2013 metais leidybos išlaidos finansuojamos Druskininkų švietimo centro sudarytomis paramos sutartimis su UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“. Šiuo klausimu pažymėtina tokių veiksmų seka: 1) 2013-02-25 raštu Pareiškėjai pateikė žurnalistų etikos inspektoriui skundą ir apie tai paskelbė viešai (skundo kopiją išsiuntė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai bei Lietuvos žurnalistų sąjungai); 2) Druskininkų švietimo centras žurnalistų etikos inspektoriui nurodė, kad pirmoji paramos sutartis sudaryta 2013-02-23 ir atsisakė pateikti jos kopiją o Konkurencijos tarybai pateikė informaciją, kad ši sutartis sudaryta 2013-02-28. Vėliau žurnalistų etikos inspektoriui buvo pateikta 2013-02-28 paramos sutarties kopija. Pasak Druskininkų švietimo centro, 2013-05-03 pasirašyta paramos sutartis su UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 2013 metų II ketvirčiui,
2013-07-11 – III ketvirčiui. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ visos akcijos nuo 2013 kovo mėnesio pabaigos priklauso Druskininkų savivaldybei, iki tol akcijos priklausė UAB „Druskininkų pramogų parkas“, kurios visos akcijos priklausė Druskininkų savivaldybei. Pažymėtina, kad UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir UAB „Druskininkų pramogų parkas“ 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo prijungtos prie UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“. Žurnalistui etikos inspektoriui nebuvo pateikta duomenų kaip buvo finansuotas leidinys 2013 metais iki 2013-02-28 paramos sutarties sudarymo.“

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdyje:

„Leidinys „Mano Druskininkai“ buvo pradėtas leisti 2011 m. pabaigoje, tais metais buvo išleistas 1 leidinio numeris, 2012 m. buvo išleisti 8 leidinio numeriai, nuo 2013 m. leidinys tapo periodiniu. Informacijos, iš kokių lėšų buvo išleistas pirmasis leidinio numeris, Druskininkų švietimo centras Žurnalistų etikos inspektoriui nepateikė. Žurnalistų etikos inspektoriui buvo pateikta informacija, kad 2012 m. leidinys buvo finansuojamas iš savivaldybės skirtų lėšų, nuo 2013 m. yra gauta informacija iš Druskininkų švietimo centro apie 3 paramos sutartis, kurios yra sudarytos dėl metų trijų ketvirčių finansavimo, dėl ketvirtojo ketvirčio finansavimo informacija nepateikta. Informuojama, kad UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ sudarė sutartį su Druskininkų švietimo centru ir tris ketvirčius yra skiriama parama, kiekvienam ketvirčiui po 100 tūkst. litų leidinio leidybai. Priėmus žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, prasidėjo teisminiai procesai, todėl inspektorius nebetikrino sprendimo vykdymo, nes kreipimasis į teismą sprendimo vykdymą sustabdo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjai Druskininkų savivaldybės administracija, Druskininkų švietimo centras atsiėmė ieškinio pareiškimą.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-11 nutartis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2014-07-11 nutartį pagal pareiškėjų Druskininkų savivaldybės tarybos, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus, Druskininkų savivaldybės administracijos ir Druskininkų švietimo centro skundus dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SPR-141, kuriuo buvo tenkinti trečiųjų asmenų skundai ir pareiškėjai buvo įspėti dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų. Teismas pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-29 nutartis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Druskininkų savivaldybės tarybos, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus, Druskininkų savivaldybės administracijos ir Druskininkų švietimo centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-11 sprendimo administracinėje byloje. Kadangi pareiškėjai Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius, Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų švietimo centras atsisakė skundų, teismas nutarė skundų atsisakymą priimti.

Druskininkų savivaldybės administracijos 2016-01-20 raštas „Dėl dokumentų pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-01-21, Nr. G-2016-595):

„2011 metais veikdamas pagal savo nuostatus, nepažeisdamas LR Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) reikalavimų biudžetinė švietimo įstaiga Druskininkų švietimo centras savarankiškai pradėjo leidinio „Mano Druskininkai“ leidybą iš bendroms švietimo reikmėms skirtų asignavimų lėšų, atitinkamai informuodama apie savo veiksmus Savivaldybę. <...> buvo padaryta išvada, kad Druskininkų švietimo centras turi teisę būti viešosios informacijos rengėju ir leisti laikraštį „Mano Druskininkai“, nepaisant to, kad Druskininkų švietimo centras yra biudžetinė įstaiga, todėl Druskininkų savivaldybė jo leidybai neprieštaravo.

2011 m. išleistas tik vienas minėto leidinio numeris iš biudžetinei įstaigai – Druskininkų švietimo centrui bendroms reikmėms skirtų biudžeto asignavimų – 2,3 tūkst. EUR. 2012 m. buvo išleista keletas nereguliarių (neperiodinių) „Mano Druskininkai“ leidinių, taip pat finansuotų pagal švietimo centro patvirtintas programas, kurioms finansavimas buvo numatytas Druskininkų savivaldybės biudžete – 28,3 tūkst. EUR.

Švietimo centro leidžiamam leidiniui skirtų Savivaldybės biudžeto lėšų teisėtą panaudojimą patvirtino 2013 m. gegužės mėnesį Druskininkų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje iniciatyva, atliktas iš Savivaldybės biudžeto gaunamų lėšų, skirtų leidinio leidybai, panaudojimo auditas. Audito metu nustatyta, kad Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos Druskininkų švietimo centro leidiniui „Mano Druskininkai“ leidybai, naudotos tinkamai, jokių pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgiant į Druskininkų bendruomenės išreikštą teigiamą įvertinimą ir susidomėjimą nuo 2013 m. Švietimo centras pradėjo periodiškai leisti leidinį „Mano Druskininkai“, vieną kartą per savaitę. 2013–2014 m. ir iki 2015 m. gegužės mėnesio Švietimo centro leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nebuvo finansuojama Savivaldybės biudžeto lėšomis. Administracijos turimomis žiniomis minėtas leidinys šį laikotarpį buvo leidžiamas finansuojant jį paramos lėšomis pagal sudarytas paramos sutartis tarp Švietimo centro ir UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“. Taip pat minėtais metais leidyba buvo finansuota iš Švietimo centro uždirbtų lėšų iš komercinių užsakomųjų straipsnių, reklamos ir laikraštyje talpinamų skelbimų. <...>

Norime pabrėžti, kad visą leidinio „Mano Druskininkai“ leidimo laikotarpį nei Druskininkų savivaldybės taryba, nei Druskininkų savivaldybės administracija bei Administracijos direktorė nebuvo, nėra ir niekada neplanuoja būti laikraščio „Mano Druskininkai“ leidėjais <...>.“

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdyje:

„2011–2012 m. leidinys „Mano Druskininkai“ buvo finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, jokie atskiri sprendimai iš tarybos dėl leidinio leidimo nebuvo priimti, nes įstaigos vadovas savo iniciatyva pasiūlė pabandyti leisti tokį leidinį. Įstaiga turi savo pinigus, metu gale jų susitaupo, todėl juos gali panaudoti savo reikmėms, buvo prašoma leisti pabandyti leisti tokį leidinį ir savivaldybė su tuo sutiko.“

Kauno apygardos prokuratūros 2014-02-03 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-02-03, Nr. G-2016-1090):

„<...> informuojame, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje (toliau – STT Kauno valdyba) 2015-09-24 pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00011-15 dėl šešių atskirų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d., 228 str. 1 d., 229 str. (piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo) požymių.

Vienas iš tyrimo dalykų yra leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro“ lėšomis aplinkybių teisėtumo patikrinimas ir įvertinimas baudžiamuoju aspektu. Ikiteisminio tyrimo tikslas nustatyti aplinkybes, susijusias su leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba ir finansavimu po 2015 m., kai leidinys buvo perduotas VšĮ „Kantri medija“, tačiau tam tikri duomenys renkami ir tikrinami apie šio leidinio leidybą bei finansavimą iki 2015 m., kuomet jį leido biudžetinė įstaiga „Druskininkų švietimo centras.“

UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdybos narys pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 23 d. posėdyje:

„Sprendimus dėl paramos skyrimo pagal nustatytą tvarką priima bendrovės direktorius, jei suma neviršija 1/2 įstatinio kapitalo, o esant didesnei sumai, sprendimą priima bendrovės valdyba. Valdyba svarstė prašymus teikti paramą leidiniui „Mano Druskininkai“, valdybos posėdžių protokolai yra paimti teisėsaugos institucijų. Pagrindas finansuoti šį leidinį buvo VšĮ „Kantri medija“ prašymas. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ teikiama parama leidiniui „Mano Druskininkai“ yra susieta su bendrovės reklama leidinyje, spausdinami skelbimai, įmonės reklama.“

Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė ir UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdybos narė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. vasario 23 d. posėdyje:

„Prašymų UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ dėl paramos leidiniams daugiau nebuvo, išskyrus leidinį „Mano Druskininkai“. Druskininkų savivaldybė perka paslaugas iš leidinio „Mano Druskininkai“, jei nori paskelbti vadovų sveikinimus ar kitus dalykus. Paslaugą perka pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.“

b) kokiu būdu leidinys „Mano Druskininkai“ buvo perduotas VšĮ „Kantri medija“, kuri įsteigta 2015 m. gegužės mėn. ir kurios steigėjas yra verslininkas Darius Gudelis.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdyje:

„Dėl leidinio perdavimo pažymima, kad perdavimas nevyko. Druskininkų švietimo centras pateikė informaciją, kad įsakymu buvo nutraukta leidinio leidyba ir leidinį leisti pradėjo VšĮ „Kantri medija“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba stebėjo situaciją ir atkreipė dėmesį, kad leidinys yra leidžiamas tuo pačiu pavadinimu, o gavus papildomą informaciją paaiškėjo, kad laikraščio leidėjo buveinė yra tose pačiose patalpose, t. y. Druskininkų švietimo centro patalpose. VšĮ „Kantri medija“ žurnalistų etikos inspektoriui pateikė atsakymą, kad visa informacija apie leidinio sutartis yra komercinė paslaptis. Druskininkų švietimo centro vadovas pateikė informaciją, kad yra sudaryta kompiuterinės klasės nuomos sutartis, tačiau informacijos dėl sutarties kainos nepateikė, spausdinimo paslaugų kainos taip pat nepateikė.

Leidinys „Mano Druskininkai“ niekam parduotas ar perduotas nebuvo, tačiau šio leidinio buvusi redaktorė iš Druskininkų švietimo centro buvo atleista, o dabar sėkmingai dirba VšĮ „Kantri medija“, leidžiančioje leidinį „Mano Druskininkai“.“

Druskininkų savivaldybės administracijos 2016-01-20 raštas „Dėl dokumentų pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-01-21, Nr. G-2016-595):

„Atsižvelgiant į tai, kad iki 2015 m. gegužės mėnesio leidinio „Mano Druskininkai“ leidėjas buvo biudžetinė švietimo įstaiga Druskininkų švietimo centras, Savivaldybės administracija kreipėsi į minėtos įstaigos direktorių dėl jūsų klausimo. Kaip informavo Druskininkų švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis, įgyvendindamas 2013 m. gruodžio 3 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. SPR-141 vieną iš reikalavimų nutraukti leidinio „Mano Druskininkai“ leidybą ir Švietimo centro direktoriaus 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V1-22 „Dėl leidinio „Mano Druskininkai“ nuo 2015 m. gegužės 8 d. nutraukė minėto leidinio leidybą, atleido su leidyba susijusius darbuotojus bei panaikino Informacijos komunikacijos skyrių. Druskininkų švietimo centras jokia teisine forma neperdavė leidinio „Mano Druskininkai“ leidybos, o minėtasis Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas įgyvendintas.

Paskutinį leidinio numerį Druskininkų švietimo centras išleido 2015 m. gegužės 7 dieną.“

Druskininkų savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas pateikė paaiškinimus Komisijos 2016-01-14 posėdyje:

„Visuomenėje buvo sudaryta neigiama nuomonė apie šį leidinį, todėl Druskininkų švietimo centras įvykdė žurnalistų etikos inspektoriaus rekomendaciją ir nutraukė leidinio „Mano Druskininkai“ leidybą. Šiuo metu leidinio leidėjas yra VšĮ „Kantri medija“, o ar D. Gudelis yra šios įstaigos steigėjas, oficialių duomenų neturi.“

c) kokiomis lėšomis finansuojama leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nuo 2015 m., kai leidinys buvo perduotas VšĮ „Kantri medija“.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė pateikė paaiškinimus Komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdyje.

Atsakydama į Komisijos narių klausimus ji nurodė, kad leidinio „Mano Druskininkai“ leidėjas naudojasi Druskininkų švietimo centro patalpomis pagal nuomos sutartį (su reikalinga įranga). Druskininkų savivaldybės administracija VšĮ „Kantri medija“ nefinansavo.

Kauno apygardos prokuratūros 2016-03-01 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-03-01, Nr. G-2016-1972):

„<...> leidinys „Mano Druskininkai“ nuo 2015-05-12 buvo pradėtas leisti viešosios įstaigos „Kantri medija“ (toliau – VšĮ „Kantri medija“).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2015-06-01 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos – 9 000 EUR sumai, skyrimo. 2015-06-02 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 8 patvirtino paramos skyrimą. 2015-06-02 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ buvo sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-06-04 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu VšĮ „Kantri medija“ pervedė 9000 EUR. 2015-06-29 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos – 10 000 EUR sumai, skyrimo. 2015-06-30 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 12 patvirtino paramos skyrimą. 2015-07-01 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-07-01 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ 10 000 EUR. 2015-07-27 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos 10 000 EUR sumai skyrimo, 2015-07-30 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 13 patvirtino paramos skyrimą. 2015-07-31 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-07-31 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ 10 000 EUR. 2015-08-25 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos 10 000 EUR sumai skyrimo. 2015-07-30 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 15 patvirtino paramos skyrimą. 2015-08-28 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-08-31 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ 10 000 EUR. 2015-09-25 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos – 9 000 EUR sumai, skyrimo. 2015-09-25 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 17 patvirtino paramos skyrimą. 2015-09-25 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-09-28 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ 9000 EUR. 2015-10-21 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos – 10 000 EUR sumai, skyrimo. 2015-10-27 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 19 patvirtino paramos skyrimą. 2015-10-29 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ ir VŠĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-10-30 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ – 10 000 EUR.
2015-11-24 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą, adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos – 10 000 EUR sumai, skyrimo.
2015-11-25 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 22 patvirtino paramos skyrimą, 2015-12-03 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis. 2015-12-04 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ – 10 000 EUR. 2016-01-25 VšĮ „Kantri medija“ pateikė prašymą adresuotą UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdybai ir direktoriui, dėl paramos – 5 000 EUR sumai, skyrimo. 2016-01-27 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ valdyba protokolu Nr. 2 patvirtino paramos skyrimą. 2016-02-01 tarp UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudaryta paramos skyrimo sutartis, 2016-02-01 UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ bankiniu pavedimu pervedė VšĮ „Kantri medija“ – 5 000 EUR.“

4.2. Komisija konstatuoja:

4.2.1. Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-02-28 sprendimu Nr. T1-25 buvo patvirtintas savivaldybės biudžetas. Šiuo sprendimu buvo paskirti asignavimai biudžetinėms įstaigoms, tarp jų ir Druskininkų švietimo centrui. Druskininkų švietimo centras 2011 m. gruodžio mėn. savarankiškai pradėjo leidinio „Mano Druskininkai“ leidybą iš bendroms švietimo reikmėms skirtų asignavimų lėšų.

4.2.2. 2011 m. išleistas vienas leidinio „Mano Druskininkai“ numeris iš biudžetinei įstaigai – Druskininkų švietimo centrui – bendroms reikmėms skirtų biudžeto asignavimų – 2,3 tūkst. Eur. 2012 m. buvo išleista keletas nereguliarių „Mano Druskininkai“ leidinių, taip pat finansuotų pagal Druskininkų švietimo centro patvirtintas programas, kurioms finansavimas buvo numatytas Druskininkų savivaldybės biudžete – 28,3 tūkst. Eur. 2011 m. buvo išleistas vienas leidinio numeris, 2012 m. buvo išleisti 8 leidinio numeriai, nuo 2013 m. leidinys tapo periodiniu.

4.2.3. Nuo 2013 m. iki 2015 m. gegužės mėn. Druskininkų švietimo centro leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nebuvo finansuojama Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšomis. Leidinys šį laikotarpį buvo leidžiamas finansuojant jį paramos lėšomis pagal Švietimo centro ir UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ sudarytas paramos sutartis. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ visos akcijos nuo 2013 m. kovo mėn. pabaigos priklauso Druskininkų savivaldybei, iki tol akcijos priklausė UAB „Druskininkų pramogų parkas“, kurios visos akcijos taip pat priklausė Druskininkų savivaldybei.

4.2.4. Leidinys „Mano Druskininkai“ nuo 2015 m. gegužės 12 d. buvo pradėtas leisti VšĮ „Kantri medija“. VšĮ „Kantri medija“ 2015-06-01 prašymu nuo 2015 m. birželio 2 d. pagal UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudarytą paramos skyrimo sutartį (2015-06-02) UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybos atskirais sprendimais skiriama parama VšĮ „Kantri medija“. Nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ VšĮ „Kantri medija“ skyrė 126 tūkst. Eur paramą, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. skirta 10 tūkst. Eur parama.

4.3. Komisijos išvados:

4.3.1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad leidinį „Mano Druskininkai“ nuo 2011 m. gruodžio 24 d. (1 leidinio numeris) leido Druskininkų švietimo centras iš Druskininkų savivaldybės bendroms švietimo reikmėms skirtų asignavimų (2,3 tūkst. Eur) lėšų. Leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba 2012 m. (8 leidinio numeriai) finansuota pagal Druskininkų švietimo centro patvirtintas programas, kurioms finansavimas buvo numatytas Druskininkų savivaldybės biudžete (28,3 tūkst. Eur). 2013–2014 m. ir iki 2015 m. gegužės mėn. (kai leidinį pradėjo leisti VšĮ „Kantri medija“) leidinio leidyba buvo finansuojama pagal Druskininkų švietimo centro ir UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras“ sudarytą paramos sutartis.

4.3.2. Komisija, susipažinusi su gauta neskelbtina rašytine Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacija bei išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, konstatuoja, kad leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nuo 2015 m., kai leidinį tokiu pačiu pavadinimu pradėjo leisti VšĮ „Kantri medija“, buvo finansuojama pagal su UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras“ sudarytą paramos sutartį.

4.3.3. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje 2015 m. rugsėjo 24 d. pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio vienas iš tyrimo dalykų yra leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras“ lėšomis aplinkybių teisėtumo patikrinimas ir įvertinimas baudžiamuoju aspektu, taip pat yra nustatomos aplinkybės, susijusios su leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba ir finansavimu po 2015 m., kai leidinį tokiu pačiu pavadinimu pradėjo leisti VšĮ „Kantri medija“, Komisija nevertina leidinio „Mano Druskininkai“ perdavimo VšĮ „Kantri medija“ aplinkybių.

4.3.4. Leidinys „Mano Druskininkai“ nuo 2015 m. gegužės 12 d. buvo pradėtas leisti VšĮ „Kantri medija“. VšĮ „Kantri medija“ 2015-06-01 prašymu nuo 2015 m. birželio 2 d. pagal UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ ir VšĮ „Kantri medija“ sudarytą paramos skyrimo sutartį (2015-06-02) UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ valdybos atskirais sprendimais skiriama parama VšĮ „Kantri medija“. Nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ VšĮ „Kantri medija“ skyrė 126 tūkst. Eur paramą, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. skirta 10 tūkst. Eur parama.

5. Dėl UAB Karalienės Mortos mokyklos:

a) ar UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašydama sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. Eur su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą ir lėšas;

b) ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos, nes A. Landsbergienė yra įtakingos partijos pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininko V. Landsbergio anūko G. Landsbergio žmona. Juo labiau kad sprendimai, leidžiantys dabar sudaryti minėtą sutartį, buvo priimti, kai energetikos ministro pareigas ėjo Arvydas Sekmokas.

5.1. Komisija nustatė:

UAB „Lietuvos energija“ atstovai 2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos posėdyje pateikė informaciją apie UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos sutartis bei savo nuomonę dėl galimos žalos valstybei.

UAB „Lietuvos energija“ yra skaidriausia ir geriausiai Lietuvoje valdoma valstybės įmonė. Stebėtojų taryba surinko informaciją, nusprendė atlikti auditą ir pavesti valdybos pirmininkui plačiau ją paanalizuoti. Akcininkui (valstybei) svarbu, kad UAB „Lietuvos energija“ uždirbtų pelno ir mokėtų dividendus į valstybės biudžetą. Antrasis tikslas – maksimaliai mažinti tarifą vartotojui, ir tai yra sistemingai daroma. UAB „NT valdos“ nuo 2010 m. yra nereguliuojamos veiklos įmonė ir dirba grynai komerciniais pagrindais. Visa UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupės apimtis yra daugiau kaip 1 mlrd. Eur, UAB „NT valdos“ – apie 15 mln. Eur. Tai labai maža dalis įmonių grupėje. Stebėtojų taryba įvertino pusmečio, ketvirčio ataskaitas: yra EBITDA augimas, pajamų augimas ir t. t. Įmonių grupėje yra apie 20 ir siekiama jų skaičių sumažinti. Stebėtojų taryba 2016 m. spalio 23 d. posėdyje paprašė informacijos. Susipažinusi su informacija, Stebėtojų taryba pateikė nuomonę, kad projektas nėra išskirtinis palyginti su kitais projektais, yra atliktos analizės, skaičiavimai, įvertintas ekonominis naudingumas, tai iš esmės atitinka įprastą komercinę praktiką. Tačiau po audito, kuris buvo atliktas papildomai, prieita prie nuomonės, kad yra prielaidų peržiūrėti UAB „NT valdos“ strategiją, įvertinant tiesiogiai su įmonių grupės veikla nesusijusio nekilnojamojo turto panaudojimo ar vystymo perspektyvas ir galimybes bei pavesti bendrovės valdybai, konkrečiai Daliui Misiūnui, inicijuoti UAB „NT valdos“ strategijos peržiūrėjimą, atsižvelgiant į bendrovės Vidaus audito tarnybos, Audito komiteto ir Stebėtojų tarybos narių pateiktas pastabas ir rekomendacijas. Įmonės turto apimtis didelė, per paskutinius kelerius metus operacinės išlaidos buvo nuosekliai mažinamos, turto, kuris tiesiogiai reikalingas energetikos įmonėms, vertė sumažėjo iki 40 procentų. Liko tokio nekilnojamojo turto, kurį galima panaudoti komerciniams tikslams. UAB „NT valdos“ vadovams teko iššūkis uždirbti kuo daugiau pajamų, kuo daugiau išnuomoti, jie veikė ta kryptimi. Vis dėlto UAB „Lietuvos energija“ yra energetikos įmonė, o ne nekilnojamojo turto vystymo, todėl tas turtas turi būti panaudojamas kitais būdais (parduodamas ar pan.) ir tai neturi būti įmonės verslas.

Stebėtojų taryba nagrinėjo šį klausimą (dėl objekto Gervėčių g., Vilniuje, plėtros) ir negali teigti, kad jis buvo ekonomiškai blogas. Turto panaudojimo atsiperkamumas buvo pakankamai neblogas. Sandorio ekonominis naudingumas yra vertinimo požiūrio klausimas. Galima surasti ir vienokių, ir kitokių argumentų.

„Visas nekilnojamasis turtas buvo sukeltas į vieną įmonę tam, kad būtų užtikrintas efektyvus jo valdymas. Visas turtas buvo išimtas iš tuo metu buvusių VST ir RST tarifų. Iš turto savininkų, kurie gauna grąžą iš turto ir kuri skaičiuojama į tarifą, perėjo į nuomininkus, kurie moka nuomos mokestį, nustatytą pagal rinkos analizę. UAB „NT valdos“ veikia kaip bet kuri kita nekilnojamojo turto plėtros įmonė, informaciją skelbia internete, klientų ieško per brokerius ir naudoja visus kitus įmanomus būdus, kaip realizuoti turtą. Nuo 2011–2012 m., kai įkurta LESTO, energetikos įmonės labai stipriai traukėsi, t. y. mažėjo jų užimamas patalpų plotas, todėl atsirado daug laisvų patalpų. Dalis šių patalpų laisvos iki šiol, nes nėra jokio susidomėjimo jomis. Dalis turto, pvz., Vilniuje, yra išnuomota. Dalis nuomininkų yra biudžetinės įstaigos, tokiais atvejais NT valdos, UAB dalyvauja jų skelbiamuose konkursuose ir laimi. Kai išnuomojama komerciniams subjektams, nuomininkai surandami per brokerį arba atsiliepia į NT valdos, UAB skelbimą. Šiuo metu yra 659 nuomos sutartys, todėl išanalizuoti kiekvieną nuomininką, ką jis veikia, kaip veikia, nėra įmanoma, daugiausia žiūrima į komercinę sandorio pusę, jei siūloma kaina atitinka rinkos kainas, sudaroma nuomos sutartis.“ Jie nurodė, kad pastatas Gervėčių g. 4, Vilniuje, nuomojamas nuo 2013 metų. Nuo 2011 iki 2013 m. šis pastatas stovėjo tuščias ir buvo prastos būklės. Tai buvo RST skyriaus pastatas, kai jis stovėjo tuščias, atsirado problemų dėl rūsio, nes dėl kanalizacijos problemų jis buvo semiamas, pastogė taip pat reikalavo remonto. Be to, jis buvo šildomas elektra, taip yra ir iki šiol.

Kalbant apie 2013 m. sutartį, tai klientą atvedė brokeris, kliento užsakymu ieškodamas patalpų, jis kreipėsi į UAB „NT valdos“ klausdamas, ar įmonė turi ką pasiūlyti.

Siekdama išspręsti akivaizdžias problemas, UAB „NT valdos“ investavo į šiuos pastatus. 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartis dėl plėtros yra žinoma. Atkreiptas dėmesys į tai, kad šių patalpų negalima sieti su energetika. Kaip ir minėta, „nekilnojamasis turtas buvo išimtas iš tarifo ir sukurta įmonė, kad optimizuotų turto valdymą“. UAB „NT valdos“ siekia tinkamos grąžos. Anksčiau iš tiesų energetikai investuodavo į turimas patalpas, tai padidindavo patalpų balansinę vertę, todėl, siekdama gauti grąžos, įmonė ieškojo būdų išplėsti nuomojamą plotą, taip ir gimė plėtros idėja. Tuo metu, kai paaiškėjo turimas laisvų patalpų plotas, buvo pasiūlytos dvi galimybės – parduoti patalpas arba jas išnuomoti. Tai buvo svarstoma strateginiu lygmeniu (tuo metu nei Š. Kliokys, nei D. Misiūnas nėjo pareigų UAB „Lietuvos energija“) ir priimtas sprendimas „užpildyti patalpas nuomininkais, nes jei bus nuspręsta parduoti, tai bus parceliavimas. Parduodant patalpas be nuomininkų, tokios vertės negalima gauti.“

UAB „NT valdos“ su UAB Karalienės Mortos mokykla yra sudariusi dvi sutartis – 2013 m. nuomos sutartį ir 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariąją sutartį dėl vystymo, kurioje kalbama apie pradinį vystymo etapą ir vėliau, jei šalys susitaria, ši sutartis gali tapti ilgalaike nuomos sutartimi. Šios sutartys yra ekonomiškai pagrįstos. Viena iš jų duoda pajamų iš pastato, kuris iki tol stovėjo tuščias, nuomos. Antra yra paremta „grąžos nuo investuoto turto lygiu“. UAB „Lietuvos energija“ turi strategiją, kurioje pasakyta, kad jei įmonė investuoja, tai nuosavo kapitalo grąža turi būti ne mažesnė kaip 9 procentai. Visiems projektams taikomas tas pats reikalavimas, o šio projekto grąža yra 14 procentų.

56 procentai UAB „NT valdos“ pajamų yra iš „Lietuvos energijos“ grupės įmonių, o 44 procentai – iš kitų subjektų.

2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariąją sutartį pasirašė Olaf Martens.

Nurodyta, kad dėl šios sutarties nebuvo daryta įtaka ir žinomi politikai „nevedė pokalbių ar diskusijų“.

Parlamentinio tyrimo klausimo formuluotė nėra iki galo suprantama ir neaišku, apie kokius A. Sekmoko sprendimus kalbama. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmoji sutartis sudaryta 2013 m., o antroji – dėl vystymo – 2015 m. rugsėjį. Akivaizdu, kad tai nesutampa su A. Sekmoko kadencija.

Pradinis sprendimas buvo „užpildyti pastatus nuomininkais ir maksimaliai padidinti gaunamą iš jų vertę, tai kolektyvas taip ir dirbo. Taip atsitiko, kad „Lietuvos energijos“ grupės įmonė įsisuko į nekilnojamojo turto verslą, kuris jai nėra savas. Žiūrint iš investicinės pusės, ši sutartis pateisinama visiškai, nes tame pačiame sklype suformuojamas didesnis plotas, kurį galima sėkmingai išnuomoti. Pinigų srautų ir pelningumo prasme, tai yra teigiamas žingsnis. Klausimas tas, kad tai nėra pagrindinė įmonių grupės veikla. Šių patalpų nuomai nėra jokios lengvatinės tvarkos, jos nuomojamos rinkos kainomis, o statymas yra galimas pagal parengtą detalųjį planą. Žiūrint iš verslo pusės, čia nėra nieko keisto“.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, susijusiai su UAB Karalienės Mortos mokykla, buvo inicijuotas neeilinis Audito komiteto posėdis. Posėdžio metu (2015 m. lapkričio 11 d.) gauta informacija, kad UAB „Lietuvos energija“ vadovybės sprendimu jau yra pradėtas neplaninis auditas, kurį atlieka Vidaus audito tarnyba, susipažinta su neplaninio audito užduotimi ir ji papildyta. Pasiūlyta išplėsti audito apimtį tokiais klausimais: išanalizuoti, ar nevykdomas kryžminis subsidijavimas, t. y. ar nuomos kainos energetikos įmonėms nėra padidintos, o kitiems nuomininkams – sumažintos, patikrinti, ar UAB „NT valdos“ taiko skaidrumo, viešumo principus, siūlydama nekilnojamojo turto objektus nuomai, peržiūrėti esamas įmonės vidaus politiką, tvarkas ir taikomą nekilnojamojo turto vystymo, pardavimo ir nuomos praktiką; išanalizuoti spaudoje paskelbtas abejones, ar UAB „NT valdos“ patirs nuostolių dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimo, nes nuomininkas – ne PVM mokėtojas; išanalizuoti rangovo parinkimo procedūrų tinkamumą ir skaidrumą; įpareigoti UAB „NT valdos“ vadovybę pateikti nepriklausomo turto vertintojo nuomos įkainių vertinimo ataskaitą Vidaus audito tarnybai; įpareigoti kito posėdžio metu pristatyti audito metu surinktą informaciją, praplėtus audito apimtį. 2015 m. lapkričio 18 d. posėdyje Audito tarnybos vadovė pristatė audito medžiagą, tai buvo aptarta, atsakė į užduotus klausimus. Audito metu pateikta 11 pastebėjimų. Audito komitetas savo iniciatyva rekomendavo Stebėtojų tarybai pavesti įmonės valdybai peržiūrėti įmonių strategines kryptis, kokiu mastu įmonės teikia ar planuoja teikti paslaugas išorės klientams, aukščiausiajai vadovybei tikslinga apibrėžti ribas dėl paslaugų teikimo išorės klientams bei nustatyti aiškų sprendimų tvirtinimo procesą dėl naujų paslaugų vystymo, smulkiai aprašyti vidines procedūras, kad ateityje nekiltų tokių pačių problemų.

Pagrindinis klausimas – ar energetikos įmonių ir kitų subjektų nuomos sutartys yra lygiavertės, ar nėra taip, kad energetikos įmonės moka didesnį nuomos mokestį ir taip didinamas tarifas. Audito tarnyba, atlikusi šių dviejų tipų sutarčių palyginimą, nenustatė jokių reikšmingų neatitikimų tarp energetikos įmonėms ir privataus sektoriaus įmonėms taikomų sandorių sąlygų. Priežasties manyti, kad įmonė manipuliuoja turtu ir sąnaudomis, nėra. UAB „NT valdos“ strategijoje buvo nurodyta neparduoti turto. Kadangi objektų įmonė valdo labai daug, pasiūlyta „pergalvoti jos veiklos strategiją, nes kai kurių objektų neapsimoka vystyti“. Reforma energetikos sektoriuje pradėta 2011 m. Ji yra patenkinama, nes energetikos įmonės sumažino nekilnojamojo turto poreikį daugiau negu per pusę. Finansų ministerija, nuo 2013 m. kaip akcininkė kontroliuodama visą šią grupę įmonių, stebi įmonės veiklą ir rezultatus, turi ir informacijos iš išorinių šaltinių, kurie UAB „NT valdos“ veiklą įvertino teigiamai. 2014 m. Valstybės kontrolės išvadose UAB „NT valdos“, kaip įmonės veiklos modelis ir rezultatai pristatyti teigiamai. Ši įmonė leido energetikos įmonėms sumažinti sąnaudas. „Šiandien yra situacija, kai įmonių grupė susioptimizavimo ir turi laisvo turto. Strategija buvo tokia, kad laisvą turtą reikia maksimaliai išnaudoti, siekti grąžos. Visuose laisvuose pastatuose projektų vystyti nereikia, todėl strategija turi būti išgryninta kitaip, įmonė turi galvoti, ką daryti su pertekliniu turtu. Jei bus nuspręsta atsisakyti to turto, tai neįvyks per dieną ar per metus, tai priklausys nuo rinkos sąlygų. Procesas eis į priekį ir bus stebimas. Iš visos šios situacijos nesimato, kad būtų buvus padaryta žala valstybei. Vidaus auditas parodė, kad projektas Gervėčių g. 4, Vilniuje, būtų atsipirkęs ir yra atsiperkantis. Jei privatus nekilnojamojo turto vystytojas turėtų 10 metų nekilnojamojo turto nuomos sutartį, jis labai džiaugtųsi, nes tai yra jo ateities pelnas, pajamos ir galvos skausmo neturėjimas. Užduodant parlamentinio tyrimo klausimą, bandoma privataus subjekto turtą painioti su valstybės turtu. Valstybė šiuo atveju turi akcijas ir jai svarbu, kad įmonė dirbtų pelningai ir neštų naudą dividendų pavidalu. Dėl šios priežasties supratimas turi skirtis. Vertinimas toks, kad žalos valstybei nėra.

Yra dar keletas lygiagrečiai vystomų investicijų projektų, tačiau tiek parlamentiniame tyrime minimas projektas, tiek kiti projektai dar nėra fizinės statybos etapo. Šie projektai yra tik ant popieriaus ir dažniausiai susiję su turtu, kuris yra sunkiai išnuomojamas arba patrauklus investiciniu požiūriu.

Sutarties vertinimo ir palyginimo su privataus sektoriaus nekilnojamojo turto nuomos sutartimis Finansų ministerija nedarė. Sutartyje yra numatyta dvišalė atsakomybė, dvišalės investicijos, todėl teiginys, kad tai vienašališki NT valdos, UAB įsipareigojimai, atkrinta. Investicija atsipirktų per 7–8 metus.“

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 2.1.5-88 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“:

„2015 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškimas Nr. 170/99 „Dėl galimos žalos valstybės interesams“. Pareiškime nurodoma, kad prieš kelerius metus G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma UAB „Karalienės Mortos mokykla“ buvo pradėta kurti už neįvardytą, kalbama, nepagrįstai mažą kainą iš valstybinės įmonės „Lesto“ (kitomis žiniomis – iš UAB „NT valdos“, kuri taip pat priklauso Lietuvos energijos įmonių grupei) nuomojantis patalpas adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje; valstybinė įmonė, prieš perleisdama šias patalpas nuomininkams, jas suremontavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis prašoma ištirti, kokiomis sąlygomis buvo išnuomotas valstybės turtas, ir ar tuo nepadaryta žalos valstybės interesams.

2015 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškimas Nr. 170/105 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai Energetikos komisijai susipažinus su A. Landsbergienės ir UAB „Lietuvos energija“ dukterinės įmonės UAB „NT valdos“ sutartimi, paaiškėjo, kad minėta valstybės valdoma bendrovė pradėjo investuoti į A. Landsbergienės privatų verslą – savo lėšomis ėmėsi statyti jai naują 4000 kv. m „Karalienės Mortos“ mokyklos pastatų kompleksą valstybei priklausančioje žemėje. Remiantis tuo prašoma ištirti, ar UAB „NT valdos“ vadovas Olaf Martens, pasirašydamas sutartį su UAB „Karalienės Mortos“ mokyklos vadove A. Landsbergiene (sutarties data 2015 m. rugsėjo 11 d.) dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. eurų su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei.

Abu Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimai buvo nagrinėjami kartu, galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu.

2007 m. sausio 3 d. įsteigta UAB „Kruonio investicijos“, 2010 m. spalio 28 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „NT valdos“.

UAB „NT valdos“ įstatuose nurodytas bendrovės veiklos tikslas – ekonominės naudos gavimas savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę ar pramoninę veiklą, įskaitant, bet neapsiribojant, teikiant paslaugas, parduodant prekes bei atliekant darbus ir bendradarbiaujant dėl to ir kitų dalykų bet kuriuo būdu su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus bet kurio pobūdžio juridinius asmenis.

UAB „NT valdos“ įstatuose nurodytas ir Juridinių asmenų registre įregistruotas bendrovės veiklos objektas (tikslai ir rūšys) yra nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų išnuomojimas, plėtra, lizingas, pardavimas ir disponavimas bet kuriuo kitu būdu, taip pat visa kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas, nekilnojamųjų daiktų statyba, įskaitant pastatų, statinių, įtaisų ir jų dalių pastatymą, sumontavimą, nutiesimą, įrengimą, rekonstravimą, remontą, tvarkymą ir griovimą; transporto priemonių nuoma, lizingas, remontas, priežiūra, atnaujinimas, aptarnavimas bei visos su tokiomis paslaugomis plačiausia galima prasme susijusios kitos paslaugos; kitų asmenų turto valdymas, buvimas patikėtiniu, administratoriumi, vykdytoju, kito asmens organo nariu, likvidatoriumi; kita veikla, nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų.

2010 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „NT valdos“ nuosavybės teisė į administracinį pastatą (unikalus Nr. 1095-0002-7018) ir kiemo inžinierinį statinį aikštelę (unikalus Nr. 4400-0961-9670), esančius Gervėčių g. 4, Vilniaus mieste. Įregistravimo pagrindas – 2010 m. spalio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kruonio investicijos“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“.

UAB „NT valdos“ nuomos teise valdo ir naudoja valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0033-9250, kadastro Nr. 0101/0058:115) adresu Gervėčių g. 4, Vilniaus miestas, kuriame yra UAB „NT valdos“ nuosavybės teise priklausantys pastatai ir kiti statiniai (jau minėti administracinis pastatas ir aikštelė), taip pat gamybinis pastatas ir tvora.

Žemės sklypas Gervėčių g. 4, Vilniuje, išnuomotas UAB „NT valdos“ pagal 2003 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2003-28117. Įvertinusi tai, kad šis žemės sklypas turi pilnai neišnaudoto miesto bendrojo plano ir sklypo detaliojo plano galimybes, bendrovė 2013 m. inicijavo šios teritorijos vystymo darbus. Pradėjus analizuoti, kam gali būti reikalingos naujos patalpos minėtoje teritorijoje, UAB „NT valdos“ susisiekė su esamu nuomininku UAB „Karalienės Mortos mokykla“, kuris informavo apie savo ketinimus plėsti veiklą ir su tuo susijusį naujų (papildomų) patalpų poreikį. Atsižvelgiant į tai, tarp UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ buvo inicijuotos derybos dėl galimo papildomo bendradarbiavimo, t. y. naujų pastatų Gervėčių g. 4 Vilniuje esančioje teritorijoje nuomos.

2015 m. vasario 9 d. UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pasirašė ketinimų protokolą Nr. S-15-14200-87, kuriame UAB „NT valdos“ išreiškė ketinimą savo nuomojamame žemės sklype Gervėčių g. 4, Vilniuje, pastatyti administracinės paskirties pastatų kompleksą, o UAB „Karalienės Mortos mokykla“ – ketinimą išsinuomoti dalį komplekso patalpų švietimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti, jeigu bus priimtinos komplekso projektinių pasiūlymų, patalpų nuomos, įrengimo ir kitos sąlygos; ketinimų protokole numatyta, kad: 1) ketinamą statyti pastatų kompleksą sudarys 4 korpusai (pastatai), iš kurių UAB „Karalienės Mortos mokykla“ siūloma nuomotis korpusus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3; 2) preliminarus nuomos mokesčio dydis – 12 eurų už kv. m; 3) preliminarus korpuso Nr. 1 plotas 1120 kv. m, korpuso Nr. 2 – 1345 kv. m, korpuso Nr. 3 – 1315 kv. m, visų korpusų aukštingumas – 3 aukštai; 4) minimalus siūlomas nuomos terminas – 10 metų. Ketinimų protokole numatyta, kad UAB „NT valdos“ parengs ketinamo statyti komplekso projektinius pasiūlymus ir pateiks juos UAB „Karalienės Mortos mokykla“. UAB „NT valdos“ parengus priešprojektinius pasiūlymus, jie buvo suderinti su UAB „Karalienės Mortos mokykla“.

2015 m. liepos 2 d. UAB „NT valdos“ valdybos posėdyje buvo pristatytas ir apsvarstytas Gervėčių g. 4, Vilniuje esančios teritorijos vystymo projektas, pagal kurį šioje teritorijoje vietoj esamo UAB „NT valdos“ nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato numatoma suprojektuoti 4 naujus administracinius pastatus; projekte išnagrinėti 6 skirtingi šios teritorijos vystymo scenarijai, iš kurių didžiausias nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis ROE (13,1 proc.) prognozuojamas A1 (pagrindiniam) scenarijui, pagal kurį 3 iš 4 naujų administracinių pastatų (korpusų) būtų nuomojami UAB „Karalienės Mortos mokykla“.

2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pasirašė preliminariąją sutartį Nr. Ps_N-15-23100-1327, pagal kurią UAB „NT valdos“ įsipareigojo ateityje išnuomoti UAB „Karalienės Mortos mokykla“ ketinamo pastatyti pastatų komplekso patalpas, o UAB „Karalienės Mortos mokykla“ įsipareigojo ateityje nuomotis šias patalpas, sudarydama pagrindinę sutartį; sutartyje numatyta, kad: 1) nuomotojas, pasitelkdamas trečiuosius asmenis (rangovus, statybos projektų valdytojus, projektuotojus ir kt.), savo sąskaita atliks komplekso statybos darbus; 2) kompleksas bus statomas vadovaujantis šalių suderintais priešprojektiniais pasiūlymais, projektiniais pasiūlymais ir techniniu projektu; 3) kompleksą sudarys 4 korpusai, kurie bus statomi etapais; 4) preliminarus korpuso Nr. 1 bendras plotas be cokolinio parkingo – 1393,16 kv. m, aukštingumas – 3 aukštai, atitinkamai korpuso Nr. 2 – 1337,68 kv. m ir 4 aukštai, korpuso Nr. 3 – 1230,39 kv. m ir 3 aukštai, korpuso Nr. 4 – 1527 kv. m ir 4 aukštai; 4) nuomininkas įsipareigoja nuomotis ir sudaryti pagrindinę sutartį dėl korpusų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nuomos, kurių bendras preliminarus plotas be cokolinių parkingų – 3961,23 kv. m. Korpusai išnuomojami 11 m. Korpusų Nr. 1 ir Nr. 2 mėnesinis nuomos mokestis – 12 eurų už kv. m, korpuso Nr. 3 – ne mažiau kaip 12 eurų už kv. m papildomai pritaikius faktinį 2016–2018 m. vartotojų kainų indeksą; 8) į nurodytą nuomos mokestį įtrauktas atlyginimas už 6 automobilių parkavimo vietas korpuso Nr. 1 cokoliniame parkinge; 9) nuomotojas išsinuomotose patalpose vykdys formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo įstaigos veiklą; 10) galutinis pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2016 m. rugpjūčio 15 d., kuris gali būti pratęstas iki 2016 m. gruodžio 15 d; 11) nuomininkas, užtikrindamas savo įsipareigojimų vykdymą, įsipareigoja iki pagrindinės sutarties sudarymo sumokėti nuomotojui 103 308 eurus depozitą (5 įmokos), kuris įskaitomas į korpuso Nr. 1 patalpų nuomos mokesčio mokėjimus, o po pagrindinės sutarties pasirašymo – dar 96 313 eurų plius tuo metu taikytiną PVM už korpusą Nr. 2 bei 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą plius tuo metu taikytiną PVM už korpusą Nr. 3; 12) už pagrindinės sutarties nepasirašymą arba vengimą ar nepagrįstą atsisakymą ją pasirašyti šalys viena kitai įsipareigoja sumokėti 90 000 eurų dydžio baudą; 13) kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl nuomininko kaltės ir nuomotojas per 12 mėnesių nuo pagrindinės sutarties termino pabaigos išnuomoja tretiesiems asmenims patalpas už mažesnį nuomos mokestį, nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas kompensuotų nuomotojo 1 metų negautų pajamų skirtumą; 14) už uždelsimą sumokėti depozito įmokas ir (ar) trūkstamą baudos sumą, nuomininkas moka nuomotojui 0,05 proc. delspinigius nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

2015 m. rugsėjo 25 d. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sumokėjo UAB „NT valdos“ pirmąją depozito įmoką.

Nepriklausomai nuo to, kad AB „Lietuvos energija“ valdo 100 procentų UAB „NT valdos“ akcijų UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarioji sutartis Nr. Ps_N-15-23100-1327 dėl būsimų patalpų Gervėčių g. 4, Vilniuje nuomos yra dviejų privačių ūkio subjektų privatus sandoris dėl ateityje numatomo naudojimosi būsimais privačiais nekilnojamojo turto objektais, kurio sudarymą ir vykdymą reglamentuoja ne viešosios, o privatinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XXII ir XXVIII skyriuose.

Jokios teisės normos nedraudžia UAB „NT valdos“ sudaryti jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų nuomos sandorių su kitais ūkio subjektais.

Prokuroras, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarioji sutartis Nr. Ps_N-15-23100-1327 būtų sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Prokuroras nurodė, kad iš surinktos medžiagos aiškiai matoma, kad UAB „NT valdos“ ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokykla“, o sau privačios nuosavybės teise priklausančius administracinius pastatus, ir vėliau, kaip savininkė, planuoja nuomoti jų patalpas UAB „Karalienės Mortos mokykla“ bei kitiems ūkio subjektams. Jokių objektyvių duomenų, kad tuo UAB „NT valdos“ nesiektų didesnės ekonominės naudos sau ir kad tuo būtų daroma žala valstybės interesams, nėra.“

UAB „NT valdos“ 2016 m. vasario 22 d. raštas Nr. SR-2016-226 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 23 d., Nr. G-2016-1701):

„Pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties, sudarytis su UAB Karalienės Mortos mokykla, nuostatas, pagrindinės sutarties sudarymo procedūros inicijavimas siejamas su pirmojo korpuso statybų pabaiga (80 proc. baigtumo pasiekimas). Šiai dienai NT valdos, UAB nėra pradėjusi naujų korpusų statybos darbų Gervėčių g. 4, Vilniuje esančioje teritorijoje. Remiantis 2015 m. gruodžio 14 d. NT valdos, UAB ir UAB Karalienės Mortos mokykla susitarimu, preliminarioje sutartyje numatytas pirmojo korpuso perdavimo nuomininkui terminas pakeistas iš „nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d.“ į „nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 30 d.“

UAB „Lietuvos energija“ atstovai 2015 m. vasario 23 d. Komisijos posėdyje pateikė informaciją apie UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos sutartis bei savo nuomonę dėl galimos žalos valstybei.

2016 m. vasario 1 d. paskelbtas nekilnojamojo turto pardavimo aukcionas, kaip sistemingo, apie metus trukusio darbo rezultatas, kai UAB „NT valdos“ vertino, koks turtas turi būti išlaikomas, o koks gali būti parduodamas kaip strategiškai nereikšmingas. 2016 m. pabaigoje Valdyba gavo sąrašą objektų, jį apsvarstė ir nusprendė, kurie iš jų gali būti skirti parduoti, nes nėra strategiškai svarbūs „Lietuvos energijos“ įmonių grupei. Visi 32 objektai pateikti aukcionui. Aukcionas įvyks 2016 m. vasario 26 d. Bet kokių veiksmų pagal preliminariąją 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartį vykdymas atidėtas, atsižvelgiant į Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamą tyrimą ir prokuratūros vykdomą viešojo intereso gynimo procedūrą. Šalys susitarė atidėti preliminariosios sutarties vykdymą, kol bus gautos išvados ir kai bus įsitikinta, koks kelias tinkamiausias, taip pat ir atsižvelgiant į aukciono rezultatus. Esamos nuomos sutartys nesudaro apribojimų dėl aukciono, nes buvo planuota, kad ateityje turtas bus pateiktas rinkai. Turto vertę nulemia pinigų srautai, kurie galimi iš esamų sutarčių ir iš būsimų pinigų srautų. Preliminariosios sutarties įsipareigojimai nėra privalomi UAB „NT valdos“ nei naujam įgijėjui. Projektas ir toliau išlieka ekonomiškai naudingas, tačiau UAB „NT valdos“ nėra tikslinga jį plėtoti. Gautas už pardavimą lėšas tikslinga nukreipti į energetikai reikšmingų objektų plėtrą. Bendra vizija, kad nekilnojamasis turtas nėra „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pagrindinė veikla ir to reikia pamažu atsisakyti. Sprendimas parduoti objektą priimtas įmonės valdymo organų sprendimais, nes nekilnojamojo turto vystymas nėra prioritetinė sritis. Sprendimai turi būti ekonomiškai pagrįsti. Finansų ministerija, kaip akcijų valdytoja, yra pritarusi tokiai įmonės krypčiai. Aukciono skelbime nurodyta informacija apie preliminariąją sutartį. Informacija atskleista aukciono dalyviams ir jie patys spręs. Yra atlikti du skirtingi vertinimai ir abu vertintojai konstatavo, kad esant plėtros projektui, objekto vertė yra didesnė negu jo nesant. 2014 m. UAB „NT valdos“ valdyboje nuspręsta atlikti kiekvieno iš objektų vertinimą ir nustatyti, koks yra jų potencialas. Audito komiteto prašymas atlikti auditą buvo platesnio konteksto, t. y. prašymas įvertinti, ar UAB „NT valdos“ strategija atsiperkanti, taip pat buvo vertinama būtent šios sutarties sudarymo aplinkybės, faktai ir visi kiti dalykai. Vidaus auditoriai atlikę tyrimą konstatavo, kad teisės aktų pažeidimų nebuvo, ekonominiais vertinimais ir skaičiavimais projekto atsiperkamumas pagrįstas. UAB „NT valdos“ priimdama sprendimą sudaryti sutartį, nuostolių dėl to nepatyrė. Sutartis yra su abipusiais įsipareigojimais. Palyginti su kitomis sutartimis, ji yra adekvati situacijai. Buvo vertinti ir įmonės procedūriniai klausimai, buvo nuspręsta, kad reikia peržiūrėti tvarkas ir reglamentuoti procesus. Sandorio suma, kada sprendimus gali priimti direktorius, o kada valdyba, nustatyta bendrovės įstatuose. Vadovas turi teisę priimti sprendimus iki 1 mln. litų (atitinkamai 300 000 Eur). Preliminarioji sutartis yra vadovo sprendimas, nes ji yra ne dėl 7 mln., o tik dėl nuomos ir sankcijų pagal ją vertė neviršija 1 mln. litų. Iš viso aukcionui pasiūlyti 32 objektai. Tarp jų yra objektas Gervėčių g. 4, objektas Jeruzalėje, objektas Juodkrantėje ir kt. Šie objektai pagal UAB „NT valdos“ neturi strateginės reikšmės įmonių grupei. Preliminariojoje sutartyje numatyta galimybė išnuomoti pastatytą pastatą, toje sutartyje nekalbama apie investicijų sumas. Pirkėjas įsigyja galimybę pastatyti pastatą, jį išnuomoti ir gauti aiškų nuomos mokestį aiškiu terminu. Pagal preliminariąją sutartį yra tik nutraukimo bauda. Naujam savininkui nereikės ieškoti nuomininko. Kaip tokį pasiūlymą vertina rinka, bus aišku, kai įvyks aukcionas. Jei pasiūlytos kainos netenkins UAB „NT valdos“ lūkesčių, bus priimami kiti alternatyvūs sprendimai. Projektas suteikia papildomos vertės pastatui, tai patvirtino ir projekto vertintojai, nes yra atlikti parengiamieji darbai, gautas leidimas. Žemė po pastatais yra išnuomota pagal ilgalaikės nuomos sutartį, būsimam pastatų savininkui pereitų visos tos pačios teisės ir pareigos, kokias pagal nuomos sutartį turi UAB „NT valdos“. Aukcione yra nustatyta žemutinė kainos riba, atsižvelgiant į vertintojų rekomendacijas, jei tinkama kaina nebus pasiūlyta, valdyba spręs, ką toliau daryti su pastatais. Tiesioginės prielaidos šiai konkrečiai preliminariajai sutarčiai sudaryti atsirado 2015 m. pavasarį–vasarą, kai prasidėjo diskusija su UAB Karalienės Mortos mokykla dėl galimos plėtros. Esamo pastato nuomos sutartis yra sudaryta 2013 m. gegužę ar balandį. UAB „NT valdos“ įsteigta 2007 m. sausio 18 d. Apie sutartį su UAB Karalienės Mortos mokykla sužinojo 2013 m. vasarą, o 2014 m. rudenį sužinojo, kad išsinuomojo patalpas A. Landsbergienės plėtojamas verslas. Tai buvo nušviesta ir žiniasklaidoje. Įmonė turi daugiau kaip 100 sutarčių su nuomininkais, visų neįmanoma sužiūrėti. Jei pastato nenupirktų aukcione, būtų kelios galimybės: daryti pakartotinį aukcioną, peržiūrėti pradinę kainą ir kt. Nekilnojamasis turtas priklauso privačiam juridiniam asmeniui, valstybei priklauso UAB „Lietuvos energija“ akcijos. UAB „NT valdos“ dividendus moka UAB „Lietuvos energija“, o pastaroji moka valstybei. Žemė yra valstybinė, dėl jos sudaryta nuomos sutartis, žemės parduoti įmonė negali. 2012–2015 m. UAB „NT valdos“ veikla buvo pelninga. Elektros vartotojai už šios įmonės išlaikymą nemoka nė cento. Valstybės įmonė yra atskira juridinė forma ir šiuo atveju nėra taikoma. Įmonių grupė jau ketverius metus iš eilės mažina elektros kainą. Vienintelės sankcijos ar kaštai, susiję su sutartimi, yra jos nutraukimo kaštai. Rangos sutarties atveju jos vertė viršytų 300 000 Eur ribą ir sprendimą priimtų įmonės valdyba.

2015 m. vasario 25 d. Komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai nurodė:

„Valstybinės žemės sklypas suformuotas pastatų eksploatacijai ir išnuomotas 2003 m. Pastatus šiuo metu valdo UAB „NT valdos“. Ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo parduoti jų valdomus pastatus. Nacionalinė žemės tarnyba leidimą suteikė. Kai pasikeis statinių savininkai, jie turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos pastatų eksploatacijai. Nacionalinė žemės tarnyba, pasirašydama su naujais savininkais žemės nuomos sutartį, įsitikins dėl esamų statinių eksploatavimo, kokio dydžio žemės sklypo reikia jiems eksploatuoti. Yra suformuotas vienas žemės sklypas, kuriame šiuo metu yra administracinis pastatas, kuriame įrengta mokykla, yra gamybinis pastatas. Valstybinės žemės sklypas nėra parduodamas. Žemės sklypo aras toje vietoje kainuoja apie 11 000 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba yra atlikusi apžiūrą, kaip naudojamas žemės sklypas. Visas sklypas šiuo metu yra naudojamas, nėra apleistas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra numatyta galimybė prieš keičiantis pastatų savininkams priimti sprendimus dėl valstybinės žemės naudojimo. Atlikus detalią patikrą priimamas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo naudojimo. Atnaujintas detalusis planas yra perėjęs viešą svarstymą, tačiau patvirtintas nėra. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2033 m. Sklype esančio administracinio pastato užstatymo plotas yra 551 kv. m, gamybinio pastato užstatymo plotas – 730 kv. m, inžineriniai statiniai (aikštelės). Praktiškai visas sklypas užstatytas statiniais. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybė suformuos naują žemės sklypą ir atiduos jį Nacionalinei žemės tarnybai, jis bus pateiktas grąžinti (atkurti nuosavybės teises). Minėta preliminarioji sutartis žemės naudojimo klausimams neturi įtakos. Statiniai nėra parduodami su detaliojo plano sprendiniais. Žemės sklypas suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti ir jo ribos negali būti keičiamos. Projektiniams sprendiniams sklypai nėra formuojami, tik esamiems statiniams.“

2015 m. vasario 25 d. Komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai nurodė:

„UAB „NT valdos“ pelnas prieš apmokestinimą 2012 m. sudarė 452 000 Eur, 2013 m. – 986 000 Eur, 2014 m. – 627 000 Eur. 2015 m. – 194 000 Eur (dar nėra audituota). UAB „NT valdos“ dirba pelningai. Mokesčių inspekcijos pateikta informacija yra apie bendrovės apmokestinamojo pelno sumą. Mokestinės ataskaitos ir mokestinio pelno ataskaitos yra skirtingi dalykai. Finansinėje atskaitomybėje parodytas grynasis pelnas nesutampa su mokestiniais tikslais paskaičiuota pelno suma. Skirtumas yra dėl Pelno mokesčio įstatymo nuostatų, pagal kurias vertinamos įmonės patirtos sąnaudos arba pajamos. Šiuo atveju tai priklauso nuo to, kad įmonė turi daug nekilnojamojo turto, todėl mokestinės sąnaudos didesnės. Šios taisyklės taikomos visiems asmenims, kurie moka pelno mokestį.“

UAB „NT valdos“ 2016 m. vasario 26 d. raštas Nr. SR-2016-263 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 26 d., Nr. G-2016-1844):

„Pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151208-01563. Leidžiama statyti administracinės paskirties pastatus.“

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu pateikta informacija:

„Remiantis išrašu iš Nekilnojamojo turto registro bei Kultūros vertybių registro teikiamais duomenimis, valstybinės žemės sklypui, esančiam Gervėčių g. 4, Vilniuje, taikomi šie apribojimai:

1. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 0,4937 ha ploto;

2. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos – 0,1856 ha ploto;

3. Dujotiekių apsaugos zonos – 0,0224 ha ploto;

4. Elektros linijų apsaugos zonos – 0,0287 ha ploto;

5. Ryšių linijų apsaugos zonos – 0,0088 ha ploto;

6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – 0,8087 ha ploto (šis apribojimas taikomas visam žemės sklypui).

Remiantis išrašu iš Nekilnojamojo turto registro, valstybinės žemės sklypo, esančio Gervėčių g. 4, vidutinė rinkos vertė 521 000 eurų, kuri nustatyta remiantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1P-623-(1.3.) patvirtintais žemės verčių zonų žemėlapiais. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gruodžio 30 d. suderino pateiktą valstybinės žemės sklypo Gervėčių g. 4 detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai žodžiu patvirtino, kad minėtas detalusis planas nėra patvirtintas.“

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 29 d. raštas Nr. I27.4-02)-5K-1604582)-6K-1601843 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 29 d., Nr. G-2016-1931):

„<...> Preliminarios sutarties dėl naujų korpusų statybos nuomos UAB Karalienės Mortos mokyklos atveju objektas yra šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl būsimųjų (naujai pastatytų) patalpų nuomos. Preliminarios sutartys yra laikomos organizaciniais susitarimais, todėl tiek teisiniu požiūriu, tiek apskaitos požiūriu nesukuria įmonei finansinių įsipareigojimų, kurie turėtų būti registruojami apskaitoje dėl ateityje numatomų prisiimti įsipareigojimų (investicijų atlikimo) vykdymo, jeigu bus pasirašoma pagrindinė nuomos sutartis.

Maksimalūs nuostoliai pagal pasirašytą preliminarią nuomos sutartį yra 90 tūkst. Eurų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl tik ši suma laikytina įmonės įsipareigojimu. Tačiau ši suma įmonės buhalterinėje apskaitoje būtų registruojama tik tuo atveju, jeigu šalys nesudarytų pagrindinės sutarties, ar nesutartų dėl preliminariosios sutarties nutraukimo netaikant preliminarioje sutartyje nustatytų baudų, ar jos pakeitimo ir vykdymo kitu būdu. Todėl, neįvykus išvardytoms sąlygoms ir nesant kitų įmonės sprendimų (pakartotinio aukciono) ir / ar susitarimų pakeitimų, įsipareigojimai įmonės buhalterinėje apskaitoje neregistruojami.“

Vilniaus apygardos aukštesniojo prokuroro sprendimo dėl skundo dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmimo terminas – 2016 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2016 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo UAB „NT valdos“ vadovo įgaliojimų viršijimo pasirašant sutartį su UAB Karalienės Mortos mokykla ir galimos žalos valstybei. Duomenų apie apskundimą nėra.

2016 m. kovo 1 d. Komisijos posėdyje UAB Karalienės Mortos mokyklos atstovas advokatas Justinas Borevičius nurodė:

UAB Karalienės Mortos mokykla patalpas iš UAB „NT valdos“ nuomojasi nuo 2013 m. Pirmas patalpų aukštas subnuomotas UAB „Vaikystės sodas“. Subnuomota už tą pačią kainą. Nuomojamas pastatas administracinės paskirties. Leidimai gauti ir darželiui, ir mokyklai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 5 punktą, administracinės paskirties pastatuose tokia veikla galima. Mokykla ir darželis užregistruoti Švietimo ministerijoje, gautas higienos pasas ir pradėta veikla. Pastatas šildomas elektra, didelės jos eksploatavimo išlaidos. UAB „NT valdos“, kaip pastato savininkas, atliko tam tikrus kapitalinio remonto darbus. Mokykla pati atliko remonto darbų už 470 000 litų. 2014 m. rudenį iš UAB „NT valdos“ gauta informacija apie planuojamas administracinės paskirties pastatų statybas. UAB Karalienės Mortos mokykla bendradarbiavo su nekilnojamojo turto brokeriais UAB „Recomm group“. 2013 m. patalpas surado UAB „Recomm group“. 2014 m. patalpas pasiūlė taip pat UAB „Recomm group“. 2015 m. vasario mėn. surašytas ketinimų protokolas. Vyko intensyvios derybos, 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta preliminarioji sutartis, pagal ją UAB Karalienės Mortos mokykla žino, kad turės patalpas nuomotis, o UAB „NT valdos“ žino, kad pastatys pastatą ir turės jam nuomininką. Iš statomų 4 korpusų 3 nuomosis UAB Karalienės Mortos mokykla, patalpos bus perduodamos etapais iki 2021 m. Neatsimenu, ar fizinis asmuo buvo sudaręs sutartį su UAB „NT valdos“. Nuomos sutarties su fiziniu asmeniu nebuvo. Juridinis asmuo, leisdamas savo patalpose steigti kito juridinio asmens buveinę, paprastai leidimą patvirtina bendrovės antspaudu, nereikia net notarinės formos. Nuomos sutartis jau buvo suderinta. 2013 m. sudaryta sutartis dėl esamo pastato nuomos. Atliktas esamo pastato remontas. Jei UAB „NT valdos“ nuspręstų pastatą parduoti, nuomos sutartis, registruota viešame registre, liktų galioti naujam pastato savininkui tomis pačiomis sąlygomis. Kai būsimos 2013 m. nuomos sutarties sąlygos buvo suderintos, UAB „NT valdos“ sutiko leisti registruoti naujai steigiamos įmonės buveinę jų patalpose. Derinant sutartį daugiausia bendravo su UAB „NT valdos“ teisininku Aleksandru Masaliovu. Idėja, kad reikės steigti įmonę, kilo likus maždaug 3 mėnesiams iki 2013 m. nuomos sutarties sudarymo. UAB „Vaikystės sodas“ įsteigta 2011 m., ar 2010 m. Patarė steigti atskirą juridinį asmenį vidurinio ugdymo veiklai. UAB Karalienės Mortos mokyklai reikia patalpų tik mokyklai, o ne kažkokių kitokių patalpų ar kitai veiklai. Automobilių stovėjimo aikštelė yra įtraukta į nuomos sutartį. UAB Karalienės Mortos mokykla dalį aikštelės naudoja automobiliams parkuoti, kitą dalį – vaikų žaidimo aikštelei. UAB „NT valdos“ atsisakė skaidyti patalpų nuomą į dvi sutartis, todėl atsirado subnuoma UAB „Vaikystės sodas“. UAB „Vaikystės sodas“ bendradarbiavimas su brokeriu UAB „Recomm group“ vyksta nuo 2010–2011 m. Daug patalpų darželiams surado būtent ši bendrovė. 2010 m. kilo mintis ir pradėti steigti darželiai. Natūraliai kilo poreikis ir toliau ugdyti vaikus, mintis steigti mokyklinio ugdymo įstaigą kilo 2012–2013 metais. Patalpų administracinė paskirtis leidžia patalpas pritaikyti labai plačiai veiklai. Kitas klausimas, kaip tos patalpos fiziškai atrodo ir koks jų išdėstymas. Pirmus septynerius metus nuomos sutartis dėl būsimų patalpų apskritai negali būti nutraukta, nes yra numatyti didžiuliai paskaičiavimai. Nežino, ar UAB „NT valdos“ keitė projektinę dokumentaciją. Nežino, ar A. Landsbergienė pažįsta A. Sekmoką. Atstovui neteko bendrauti nei su A. Sekmoku, nei su Energetikos ministerijos pareigūnais. Preliminariosios sutarties 6.4 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę be nuomininko sutikimo perleisti iš sutarties kylančias teises ir pareigas kitam juridiniam asmeniui. Tokio pobūdžio sutartyse visada būna numatyta, kad būsimų patalpų techniniai projektai derinami su būsimu nuomininku. Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pratęstas dėl atliekamų tyrimų. Derybų metu sutarta, kad jei dėl UAB „NT valdos“ kaltės vėluos priduoti patalpas, pastatys modulius, nes UAB Karalienės Mortos mokyklai patalpos reikalingos rugsėjo 1 d. priimti vaikus.“

Kultūros vertybių registro duomenimis (http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-searc), sklypas, esantis adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje, patenka į teritoriją „Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais (kodas 25504)“. Iki 2015 m. liepos 3 d. sklypas pateko į teritoriją „Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Rasų kolonija“.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. (13.2-38)R-8232.

„NT valdos, UAB (kodas 300634954) yra pateikusi metines pelno mokesčio deklaracijas už 2010–2014 m., kuriuose deklaravo:

– 2010 m. 2 642 465 Eur pajamų ir 176 702 Eur nuostolio;

– 2011 m. 11 821 965 Eur pajamų ir 2 267 896 Eur nuostolio;

– 2012 m. 15 580 549 Eur pajamų ir 1 208 336 Eur nuostolio;

– 2013 m. 15 678 472 Eur pajamų ir 616 872 Eur nuostolio;

– 2014 m. 17 086 953 Eur pajamų, 174 423 Eur apmokestinamojo pelno ir 26 163 Eur pelno mokesčio. Pelno mokestį už 2014 m. UAB „NT valdos“ sumokėjo 2015-05-28. Pelno mokestis 2010–2014 metais nebuvo mokamas.“

2016 m. vasario 29 d. Komisijos nario Eduardo Šablinsko pateikta informacija:

„2010 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „NT valdos“ nuosavybės teisė į administracinį pastatą (unikalus Nr. 1095-0002-7018), gamybinį pastatą (unikalus Nr. 1095-0002-7061) ir kiemo inžinierinį statinį – aikštelę (unikalus Nr. 4400-0961-9670), esančius Gervėčių g. 4, Vilniaus mieste. Įregistravimo pagrindas – 2010 m. spalio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kruonio investicijos“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“.

UAB „NT valdos“ nuomos teise valdo ir naudoja valstybinės žemės sklypą, kurio plotas – 0,8087 ha (unikalus Nr. 4400-0033-9250, kadastro Nr. 0101/0058:115), adresu Gervėčių g. 4, Vilniaus miestas. Žemės sklypas Gervėčių g. 4, Vilniuje, išnuomotas UAB „NT valdos“ pagal 2003 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2003-28117 iki 2033 m. spalio 26 d.

UAB „NT valdos“ skelbiasi, kad yra viena didžiausių turto valdymo bendrovių, teikianti nekilnojamojo turto ir transporto nuomos paslaugas visoje Lietuvoje. UAB „NT valdos“ priklauso „Lietuvos energija“, UAB įmonių grupei, todėl verslo plėtrą grindžiame šiai organizacijai bendromis pamatinėmis vertybėmis: atsakomybe, bendradarbiavimu ir rezultatu.

Austėja Landsbergienė su UAB „NT valdos“ pradėjo bendradarbiauti verslo klausimais ir 2013 m. balandžio 2 d. UAB „NT valdos“ patalpose, esančiose adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje, įsteigė naują savo įmonę – UAB Karalienės Mortos mokyklą (juridinio asmens kodas 303033784). Netrukus, 2013 m. balandžio 8 d., buvo sudaryta UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią įmonei 10 metų terminui buvo išnuomotos 1 769,67 kv. m administracinio pastato patalpos ir taip pat suteikta galimybė nemokamai naudotis teritorijoje esančia automobilių stovėjimo aikštele. Sutartyje numatytas 12 Lt/m² nuomos mokestis mėnesiui.

Jau 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB Karalienės Mortos mokykla sudarė šių patalpų subnuomos sutartį su kita savo UAB – „Vaikystės sodas“, teikiančia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugas. 2013 m. rugsėjo mėn. UAB Karalienės Mortos mokykla minėtose patalpose pradėjo vaikų ugdymo veiklą.

Tikėtina, kad, siekiant išvengti vaikų darželio steigimui taikomų labai griežtų higienos normų reikalavimų, UAB Karalienės Mortos mokykla pritaikė subnuomos schemą: UAB „NT valdos“ patalpos, turinčios negyvenamųjų patalpų statusą, nuomojamos UAB Karalienės Mortos mokyklai, mokyklos statusą turinčiai įmonei, kuriai nėra taikomi specialieji reikalavimai, o mokykla, savo ruožtu, subnuomoja jas jai pačiai priklausančiai kitai įmonei – vaikų darželiui UAB „Vaikystės sodas“. Tokiu būdu išvengiama griežtų higienos normų reikalavimų.

2014 m. UAB Karalienės Mortos mokykla informavo UAB „NT valdos“ apie savo ketinimus plėsti veiklą ir su tuo susijusį naujų (papildomų) patalpų poreikį. Atsižvelgiant į tai, tarp UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos buvo inicijuotos derybos dėl naujų pastatų Gervėčių g. 4, Vilniuje, esančioje teritorijoje statybos.

2015 m. vasario 9 d. UAB „NT valdos“ su UAB Karalienės Mortos mokykla pasirašė ketinimų protokolą Nr. S-15-14200-87 dėl naujo pastatų komplekso, skirto švietimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti, statybos ir jo nuomos. Ketinimų protokole numatyta, kad UAB „NT valdos“ parengti priešprojektiniai pasiūlymai privalės būti suderinti su UAB Karalienės Mortos mokykla.

Pasirašius ketinimų protokolą, UAB „NT valdos“ pradėjo vykdyti projekto įgyvendinimo darbus, sudarytos trys sutartys: 2015 m. balandžio 1 d. sudaryta projekto valdymo paslaugos sutartis su UAB „City Projects“; 2015 m. balandžio 30 d. sudaryta projektinių pasiūlymų parengimo sutartis su UAB „Vilniaus architektūros studija“; 2015 m. liepos 17 d. sudaryta projektavimo paslaugų ir projekto įgyvendinimo priežiūros sutartis su UAB „Vilniaus architektūros studija“. Bendra paslaugų kaina – daugiau negu 270 tūkst. Eur be PVM.

2015 m. liepos 2 d. UAB „NT valdos“ valdybos posėdyje buvo pristatytas ir apsvarstytas Gervėčių g. 4, Vilniuje, esančios teritorijos vystymo projektas, pagal kurį šioje teritorijoje vietoj esamo UAB „NT valdos“ nuosavybės teise priklausančio gamybinės paskirties pastato (apie 650 kv. m garažo) numatoma suprojektuoti 4 naujų pastatų kompleksą (toliau – kompleksas) (5 745 kv. m).

2015 m. liepos mėn. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba skubos tvarka žemės sklypą Gervėčių g. 4, esantį Vilniaus senamiesčio istorinėje dalyje, vadinamoje Rasų kolonija, kuriai yra nustatytos vertingosios savybės (pobūdis – archeologinis, architektūrinis, urbanistinis), išėmė iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos. Tikėtina, tai buvo daroma išskirtinai dėl galimybės įgyvendinti itin didelio aukštingumo ir apimties UAB „NT valdos“ naują projektą šioje saugomoje teritorijoje.

2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta preliminarioji sutartis Nr. Ps_N-15-23100-1327 tarp UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos dėl naujos mokyklos statybos ir jos nuomos UAB Karalienės Mortos mokykla.

UAB „NT valdos“ įsipareigoja atlikti komplekso statybos ir įrengimo darbus bei perduoti komplekso patalpas UAB Karalienės Mortos mokyklai. Pastato statyba vyks etapais: pirmasis korpusas privalo būti pastatytas ir perduotas UAB Karalienės Mortos mokyklai iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., antrasis korpusas – iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., trečiasis korpusas – iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Patalpų korpuso Nr. 1 nuomos terminas – 11 metų, antrojo ir trečiojo korpusų – iki korpuso Nr. 1 nuomos termino pabaigos. Taip pat numatytas minimalus patalpų nuomos termino nenutraukimo laikotarpis – 7 metai. Naujojo pastato nuomos mokestis – 12 eurų už kv. m mėnesiui.

Sutartyje numatyta, kad UAB „NT valdos“ savo sąskaita atliks komplekso statybos darbus. Veiks išimtinai savo iniciatyva ir savarankiškai, atitinkamai jokios jo sudarytos sutartys, įskaitant, tačiau neapsiribojant, finansavimo, kredito, rangos sutartis, nesukels ir negali sukelti jokių pasekmių nuomininkui ar jo turtiniams interesams.

Kompleksas bus statomas vadovaujantis tik suderintais su UAB Karalienės Mortos mokykla (toliau – nuomininkas) statybos dokumentais: priešprojektiniais pasiūlymais, projektiniais pasiūlymais ir techniniu projektu. Vykdant komplekso projektavimo darbus, kiekvienas šioje pastraipoje nurodytas projektavimo dokumentas yra atskirai derinamas su nuomininku. Techninis projektas gali būti pradėtas derinti su galiojančių teisės aktų nustatytomis institucijomis turint tikslą gauti statybą leidžiantį dokumentą išimtinai tik tuomet, kai jis bus parengtas remiantis ir laikantis esminių priešprojektinių pasiūlymų reikalavimų ir bus raštu patvirtintas nuomininko parašu. Nuomininkui gavus iš nuomotojo visos sudėties techninį projektą, nuomininkui kyla prievolė jį įvertinti ir patvirtinti.

Tuo atveju, jei nuomininkas nustatytų techninio projekto esminių neatitikimų jo patvirtintai projektavimo užduočiai, nuomotojui kyla prievolė nedelsiant pradėti koreguoti techninį projektą ir jį pateikti nuomininkui pakartotinai vertinti ir tvirtinti. Techninis projektas privalo atitikti nuomininko patvirtintą projektavimo užduotį.

Sutartyje numatyta, kad UAB Karalienės Mortos mokykla išsinuomotose patalpose vykdys formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo įstaigos veiklą.

Sutartyje taip pat numatyta, jog, pasirašant korpuso Nr. 1 perdavimo–priėmimo aktą, prie jo pridedamas žemės sklypo dalies, kuria nuomininkas gali naudotis, planas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komplekso patalpų įrengimui sutartyje nuomininko keliami specifiniai reikalavimai: minimalistinis stilius su visa apdaila. Patalpos įrengiamos ir apdaila atliekama laikantis Sveikatos apsaugos ministro 2011-08-10 įsakymu Nr. V-773 patvirtintų Lietuvos higienos normos Nr. 21:2011 reikalavimų (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“).

Naujai statomo komplekso korpuso Nr. 1 bendrasis plotas be cokolinio parkingo – 1 393,16 kv. m, aukštingumas – 3 aukštai, atitinkamai korpuso Nr. 2 – 1 337,68 kv. m ir 4 aukštai, korpuso Nr. 3 – 1 230,39 kv. m ir 3 aukštai, korpuso Nr. 4 – 1 527 kv. m ir 4 aukštai. Nuomininkas įsipareigoja nuomotis ir sudaryti pagrindinę sutartį dėl korpusų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nuomos, kurių bendrasis preliminarus plotas be cokolinių parkingų – 3 961,23 kv. m.

UAB „NT valdos“ parengus statybų techninį projektą, buvo vertinami pasiūlymai dėl statybos rangos. Planuojama investicija statant šiuos 3 korpusus sieks apie 7 mln. Eur su PVM.

Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad galutinis pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2016 m. rugpjūčio 15 d. Jei UAB „NT valdos“ nespėja atlikti darbų ir sudaryti šios sutarties iki numatyto termino ir prasidėjus oficialiems mokslo metams dėl to nuomininkas negali vykdyti savo veiklos Korpuso Nr. 1 patalpose, UAB „NT valdos“ įsipareigoja įrengti ir sumontuoti kiemo teritorijoje CRAMO tipo modulinius namelius ir laikinai (pagrindinės sutarties sudarymo vėlavimo laikotarpiu) juos neatlygintinai perduoti nuomininkui naudoti.

Parengus naujos statybos ir rekonstravimo projektą Nr. 2015-23 „Administraciniai pastatai“ Gervėčių g. 4, Vilnius, jo pagrindu 2015 m. gruodžio 8 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-151208-01563.

Vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta preliminariąja sutartimi Nr. Ps_N-15-23100-1327 (toliau – Sutartis) tarp UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos dėl naujos mokyklos statybos ir jos nuomos UAB Karalienės Mortos mokyklai, buvo numatytas galutinis terminas – 2015 m. gruodžio 15 d., iki kurio UAB „NT valdos“ turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį, sumokėdama nuomininkui Sutartyje numatytą baudą.

Tikėtina, dėl padidėjusio visuomenės dėmesio UAB „NT valdos“ nesiryžo toliau tęsti šio projekto įgyvendinimo ir 2015 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas
Nr. S-15-26001-1801 su UAB Karalienės Mortos mokykla prie 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos preliminariosios sutarties.

2016 m. vasario 1 d. UAB „NT valdos“ paskelbė aukcioną dėl parduodamų nekilnojamojo turto objektų adresu Gervėčių g. 4, Vilnius, kartu su pradėtu įgyvendinti nauju statybų projektu. Taip ir lieka neaišku, kodėl UAB „NT valdos“ vadovų ir akcininkų teigimu itin pelningą projektą buvo nuspręsta parduoti.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. vasario 26 d. vykusio minėto aukciono dėl UAB „NT valdos“ parduodamų nekilnojamojo turto objektų adresu Gervėčių g. 4, Vilnius, pirkėjams pateiktuose dokumentuose buvo pateikta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis (Priedas Nr. 5), kurios VI skyriuje „Būsimojo pirkėjo teisės ir pareigos“ būsimajam valstybės valdomos įmonės privatizuojamo turto pirkėjui išlieka pareiga vykdyti įsipareigojimus UAB Karalienės Mortos mokyklai – pastatyti naują mokyklą. Dokumente nurodoma: „Būsimajam pirkėjui taip pat yra žinoma, kad Preliminariąja sutartimi Ketinamo parduoti turto savininkas įsipareigojo atitinkamais etapais, pasitelkdamas trečiuosius asmenis (rangovus, statybos projektų valdytojus, projektuotojus ir kt.), pagal su nuomininku suderintą statybos techninį projektą savo sąskaita atlikti komplekso statybos darbus ir gavus komplekso statybos užbaigimo aktus ar kitus teisės aktuose nurodytus statybų užbaigimo dokumentus bei teisės aktų nustatyta tvarka komplekso patalpas įregistravus nekilnojamojo turto registre, perduoti jas nuomininkui ir šalių aptartomis sąlygomis pasirašyti pagrindinę nuomos sutartį. <...> Būsimasis pirkėjas patvirtina, kad perėmęs visas teises ir pareigas pagal aukščiau nurodytus dokumentus, jis taps tiesiogiai atsakingas nuomininkui – UAB „Karalienės Mortos mokyklai“, įmonės kodas 303033784, už tinkamą visų įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį ir ją sudarančius dokumentus įvykdymą.“

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d. Seimo Antikorupcijos komisijai pristatytoje UAB „Lietuvos energija“ Audito tarnybos atliktoje UAB „NT valdos“ patalpų Gervėčių g. 4 nuomos ir turto vystymo audito ataskaitoje UAB „NT valdos“ naujo pastatų komplekso statyba yra įvardijama kaip mokyklos statyba. Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. nuomos sutarties su UAB Karalienės Mortos mokykla pelningumo rodikliai yra santykiškai žemi; UAB „NT valdos“, pagal sutartį su projektavimo įmone parengus techninį projektą, nepirko detalios sąmatos. Rangovų pasiūlymų atitikimas rinkos kainoms buvo įvertintas nepriklausomo eksperto vertinant rangovų pateiktus pasiūlymus; dėl visiems klientams taikomų sutarčių sąlygų įvairovės negalima įvertinti, ar atskiriems klientams nesukuriamos išskirtinės sąlygos, sutartyje su UAB Karalienės Mortos mokykla taikyti skirtingi principai nebuvo išimtis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2010–2014 m. UAB „NT valdos“, administruojanti 91 mln. Eur vertės turtą, uždirbo tik 174 tūkst. Eur apmokestinamojo pelno ir valstybei sumokėjo 26 tūkst. Eur pelno mokesčio. Atsižvelgiant į kontekstą, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog UAB „NT valdos“ vadovas Olaf Martens pasirašė sutartį su UAB Karalienės Mortos mokyklos vadove Austėja Landsbergiene (sutarties data – 2015 m. rugsėjo 11 d.) dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis, kurios statyba bus finansuojama ne UAB Karalienės Mortos mokyklos, bet UAB „NT valdos“ skolintomis (apie 7 mln. Eur su PVM) lėšomis. Taigi, dėl šio sandorio įgyvendinimo kaštų tiek valstybei, tiek energijos vartotojams gali būti padaryta tiesioginė turtinė žala. Tikėtina, kad sandoriai galėjo būti sudaryti neturint būtinų UAB „NT valdos“ valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimų.

Svarbu paminėti, jog UAB „NT valdos“ siekdama padengti ar bent minimizuoti 7 mln. Eur lėšų skolinimosi kaštus, turės arba didinti paslaugų kainas, arba dirbti nuostolingai, dėl ko, tikėtina, didės paslaugų tarifai energijos vartotojams arba valstybė negaus pajamų į biudžetą.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdant 2010–2011 metų elektros energetikos sektoriaus pertvarką, energetikos įmonių netechnologinio turto valdymo funkcija buvo iškelta į aptarnaujančią įmonę UAB „NT valdos“.

1 lentelė. „Lietuvos energijos“ įmonių grupės schema ir pavaldumas

Energetikos ministerija 2010–2011 m. elektros energetikos sektoriaus pertvarką vykdė neturėdama Vyriausybės patvirtinto energetikos sektoriaus pertvarkos plano (Valstybės kontrolės 2011 m. lapkričio 7 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-20-14-16 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“). Tikėtina, kad energetikos ministras A. Sekmokas asmeniškai priimdavo strateginius sprendimus, o privačios bendrovės buvo pagrindinės elektros energetikos sektoriaus pertvarkos plano rengėjos ir jo įgyvendinimo koordinatorės. Šios pertvarkos metu į energetikos įmonių vadovaujamas pareigas buvo paskirti pertvarką vykdžiusių bendrovių, daugiausia UAB „Ernst&Young Baltic“, darbuotojai, kurių nemaža dalis iki šiol jas užima. Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu sukurta nauja įmonių struktūra, iš anksčiau veikusių įmonių atskirtas ir suformuotas naujas aptarnavimo paslaugų įmonių vadinamasis 4 blokas, teikiantis specifines energetikos sektoriui būdingas paslaugas. Nekreipiant dėmesio į tai, kad Direktyvos 2009/72/EB nuostatų perkėlimas to nereikalavo.

Konstatuotina, kad aptarnavimo bloko įmonių teikiamų paslaugų kainos nepatenka į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) reguliavimo sferą. Šių įmonių veiklos kaštai tampa perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų įmonių sąnaudomis, kurios įskaičiuojamos į elektros energijos kainą ir jas apmoka elektros energijos vartotojai. VKEKK ir Valstybės kontrolė ne kartą atkreipė dėmesį į šio klausimo problematiką.“

2 lentelė. Chronologija

Arvydas Sekmokas ėjo energetikos ministro pareigas	Jaroslav Neverovič ėjo energetikos ministro pareigas	Rokas Masiulis eina energetikos ministro pareigas	Susitarimai su UAB Karalienės Mortos mokykla
2009-02-10 – 2012-12-13	–	–	–
–	2012-12-13 – 2014-08-25	–	2013-04-08 patalpų nuomos sutartis
–	–	2014-09-25 – dabar	2015-02-09 ketinimų protokolas 2015-09-11 preliminarioji sutartis

5.2. Komisija konstatuoja:

5.2.1. Pagal UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariąją sutartį Nr. Ps_N-15-23100-1327 įsipareigojimų dydis yra 90 000 Eur. Pagrindinė sutartis pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariąją sutartį su UAB Karalienės Mortos mokykla nėra sudaryta.

5.2.2. 5.2. (kodas 300634954) yra pateikusi metines pelno mokesčio deklaracijas už 2010–2014 m., kuriose deklaravo:

– 2010 m. 2 642 465 Eur pajamų ir 176 702 Eur nuostolio;

– 2011 m. 11 821 965 Eur pajamų ir 2 267 896 Eur nuostolio;

– 2012 m. 15 580 549 Eur pajamų ir 1 208 336 Eur nuostolio;

– 2013 m. 15 678 472 Eur pajamų ir 616 872 Eur nuostolio;

– 2014 m. 17 086 953 Eur pajamų, 174 423 Eur apmokestinamojo pelno ir 26 163 Eur pelno mokesčio. Pelno mokestį už 2014 m. UAB „NT valdos“ sumokėjo 2015 m. gegužės 28 d. Pelno mokestis 2010–2014 metais nebuvo mokamas.

5.2.3. UAB „NT valdos“ planuojamus pastatyti pastatus ketina išnuomoti pagal nuomos sutartis arba parduoti pastatą su plėtros projektu aukcione. Nekilnojamojo turto aukcionas vyko 2016 m. vasario 26 d. Pastatai yra pastatyti ant valstybinės žemės sklypo, suformuoto 2003 m. ir išnuomoto iki 2033 m.

5.2.4. Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo UAB „NT valdos“ vadovo įgaliojimų viršijimo pasirašant sutartį su UAB Karalienės Mortos mokykla ir galimos žalos valstybei, tačiau sprendimo apskundimo terminas nėra pasibaigęs.

5.2.5. Sprendimas dėl skundo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nėra priimtas, jo priėmimo terminas – 2016 m. kovo 1 d.

5.2.6. Sutartys su UAB Karalienės Mortos mokykla sudarytos tuo metu, kai Arvydas Sekmokas nėjo energetikos ministro pareigų.

5.2.7. Komisijai pateiktų dokumentų ir 2015 m. rugsėjo 11 d. sutarties, sudarytos tarp UAB Karalienės Mortos mokyklos ir UAB „NT valdos“ sisteminė analizė galimai atskleidžia aplinkybę, jog valstybei priklausanti įmonė UAB „NT valdos“ išimtinai savo lėšomis ir rizika valstybei priklausančiame žemės sklype ketino statyti pagal nuomininko UAB Karalienės Mortos mokyklos reikalavimus ir jo verslo plėtrai ugdymo poreikiams pritaikytą naujos mokyklos kompleksą, o ne administracinius pastatus sau.

5.2.8. UAB „NT valdos“ nėra privataus kapitalo įmonė. Nors formaliai UAB „NT valdos“ galėtų būti laikoma privačiu juridiniu asmeniu dėl pasirinktos juridinio asmens formos (kaip, pvz., ir UAB „Lietuvos energija“), tačiau de facto tai valstybės valdoma įmonė, veikianti energetikos srityje. UAB „NT valdos“ pasirinkta juridinio asmens forma suteikia teisę valstybei (per UAB „Lietuvos energija“) gauti dividendus iš šios įmonės veiklos. UAB „NT valdos“ paslaugas teikia reguliuojamoms energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurių patiriami kaštai gali turėti įtakos tarifui.

5.2.9. 2010–2011 m. elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu tuometinis energetikos ministras A. Sekmokas asmeniškai priimdavo strateginius sprendimus, o privačios bendrovės buvo pagrindinės elektros energetikos sektoriaus pertvarkos plano rengėjos ir jo įgyvendinimo koordinatorės. Šios pertvarkos metu į energetikos įmonių vadovaujamas pareigas buvo paskirti pertvarką vykdžiusių bendrovių, daugiausia UAB „Ernst&Young Baltic“, darbuotojai, kurių nemaža dalis iki šiol jas užima.

5.3. Komisijos išvados:

5.3.1. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovų, prašo Valstybės kontrolės įvertinti teisėtumo požiūriu sprendimus dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos preliminariosios sutarties ir UAB „NT valdos“ paskelbto nekilnojamojo turto aukciono, kurio metu siūloma įsigyti pastatą, esantį adresu Gervėčių g. 4, Vilnius, su plėtros projektu. Prašoma pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl UAB „NT valdos“ lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir ekonomiškumo viešojo intereso gynimo aspektu. 

5.3.2. UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarydama preliminariąją sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos, savo veiksmais siekė, kad valstybės valdoma įmonė UAB „NT valdos“ savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų. Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto – UAB Karalienės Mortos mokyklos – naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, kad pirmiau minėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei ir jos piliečiams.

5.3.3. Valstybės valdoma įmonė UAB „NT valdos“ savo sąskaita, prisiimdama visą finansinę ir verslo riziką, ketino sukurti didelės vertės (7 mln. Eur) UAB Karalienės Mortos mokyklos privačiam verslui reikalingą infrastruktūrą ir pradėjo į ją investuoti, tai laikytina reikšminga finansine materialine pagalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „NT valdos“ tokio projekto statyba nėra įprastinė veikla, nes tai vienintelis ir išskirtinis sandoris.

5.3.4. Naujos statybos ir rekonstravimo projekto „Administraciniai pastatai“ Gervėčių g. 4, Vilniuje, derinimo metu šis sklypas, esantis Vilniaus senamiesčio istorinėje dalyje, 2015 m. liepos mėnesį netgi buvo išimtas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos. Šio skubos tvarka suderinto projekto pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vietoj esamo menkaverčio gamybinės paskirties neva rekonstruojamo pastato statyti 4 naujų pastatų, 5 745 kv. m bendrojo ploto kompleksą.

6. Ar buvusio ministro pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus veikla, sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, tiesiogiai ar netiesiogiai nelėmė Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus įsidarbinimo paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims?

6.1. Komisija nustatė:

Seimo narys Andrius Kubilius ministro pirmininko pareigas ėjo 1999–2000 metais ir 2008–2012 metais (http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&p_k=1&p_a=5&p_asm_id= 121& pt=sn:3#sn).

Vytautas Kubilius paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu (Estijai, Latvijai ir Lietuvai) pradėjo dirbti 2012 m. sausio mėn. ir dirba iki šiol (linkedin.com duomenys).

VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Google Lithuania“ (kodas 303876350) įsteigta 2015 m. sausio 12 d. (http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=303876350).

2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos posėdyje Seimo narys Petras Gražulis (parlamentinio tyrimo iniciatorius) nurodė:

spaudoje rašyta apie tai, kaip informacinių technologijų (IT) kompanijas protegavo A. Kubilius, galėtų tuos straipsnius surinkti. Vienas iš A. Kubiliaus patarėjų – „Alnos“ vadovas – gavo nemažai projektų. Informaciją dar renka, nurodė, kad pateiks kitam Komisijos posėdžiui. P. Gražulio nuomone, visa Lietuva žino, kaip A. Kubilius protegavo IT kompanijas, technologijas.

P. Gražulis nepateikė Komisijai žadėtos informacijos.

2016 m. sausio 14 d. Komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A. Mačiulis nurodė:

„Vyriausybės kanceliarija neturi informacijos, kaip sąlygų sudarymas investicijoms galėjo daryti įtaką V. Kubiliaus sūnaus įsidarbinimui. Už užsienio investicijų skatinimą atsakinga Ūkio ministerija. „Google“ kompanija nėra smarkiai atėjusi į Lietuvą, diskusijos vyksta apie 10 metų. Kažkuriuo metu buvo galimybių paskatinti „Google“ kompaniją įkurti Lietuvoje duomenų centrą, tačiau „Google“ pasirinko Suomiją. Tai vyko maždaug prieš 10 m. Lietuvoje yra įkurtas nedidelis „Google“ kompanijos padalinys, veikia biuras, teikiantis paslaugų centro paslaugas. Dirba 6–7 žmonės. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ su „Google“ kompanija diskutuoja dėl galimybės išplėsti savo veiklą, bet jokia valstybės parama šiam biurui įsteigti nebuvo suteikta. Lėšos skiriamos bendram finansavimui tada, kai pasirašoma investicijų sutartis. Ūkio ministerija turi tam tikrus finansinius instrumentus skatinti inovacinių kompanijų atėjimą į Lietuvą. Kol kas vyksta diskusijos. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ neatskleidžia informacijos, kol nėra suderėta iki galo. Subsidija investuotojui teikiama laikantis labai griežtų sąlygų.“

2016 m. sausio 14 d. Komisijos posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė nurodė:

„Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) „Google“ kompanija nėra registruota tiekėjų sąrašuose ir nedalyvavo kaip tiekėjas pirkimuose.“

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. sausio 15 d. raštas Nr. 4S-143 „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamo tyrimo“:

„Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) nėra pateikta duomenų apie „Google“ korporacijos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Tarnyba taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perkančiosios organizacijos informaciją apie visus per kalendorinius metus atliktus mažos vertės pirkimus teikia sumine išraiška ir nėra galimybės ją detalizuoti pagal pirkime dalyvavusius ir laimėjusius tiekėjus, sudarytas sutartis ir kt. informaciją, todėl pagal CVP IS kaupiamus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar minėti tiekėjai dalyvavo mažos vertės pirkimuose (iki 2015 m.). Informacijos apie mažos vertės pirkimų sutartis, sudarytas su „Google“ korporacija nuo 2015 m. pradžios, CVP IS sutarčių viešinimo posistemėje nėra.

Tarnyba nėra pradėjusi tyrimų dėl viešųjų pirkimų, kuriuose kaip tiekėjas dalyvavo „Google“ korporacija ar jos padaliniai.“

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2016 m. vasario 23 d. raštas Nr. (23.1-71)3-755 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 29 d., Nr. G-2016-1873):

„Ūkio ministerijos atstovai nedalyvavo korporacijos „Google“ padalinio steigimosi Lietuvoje procese, šiai korporacijai nebuvo skirta finansinė parama iš Ūkio ministerijos administruojamos priemonės „Skatinti užsienio investuotojus investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje“, taip pat nebuvo sudaromos kitos išskirtinės sąlygos šiam investuotojui.

Ūkio ministerija kreipėsi į VšĮ „Investuok Lietuvoje“, prašydama atsakyti į klausimus.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atsakymas

Kaip ir su kitomis tarptautinėmis bendrovėmis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ruošia analitinę informaciją apie investicinį klimatą Lietuvoje, inicijuoja ir dalyvauja susitikimuose su įvairiais „Google“ atstovais, atsakingais už kompanijos IT infrastruktūrą ir paslaugas. Visuomet siekiama ieškoti galimybių pritraukti į Lietuvą į eksportą orientuotų funkcijų ir paslaugų, tačiau nedarėme jokių veiksmų dėl šios bendrovės pardavimų padalinio.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ nedalyvavo korporacijos „Google“ padalinio UAB „Google Lithuania“ steigimosi Lietuvoje procese ir apie jokias priemones bei itin palankias sąlygas duomenų neturi. Apie būsimą biuro steigimą VšĮ „Investuok Lietuvoje“ informaciją gavo iš Baltijos šalių verslo plėtros vadovo Vytauto Kubiliaus tuo pat metu, kai spaudoje pasirodė VĮ Registrų centro informacija apie „Google Lithuania“ įmonės registraciją.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ neturi informacijos apie kokią nors galimą buvusio Ministro Pirmininko A. Kubiliaus įtaką kompanijai „Google“.

Įsidarbinimo procedūros Google

„Google“ kiekvienas metais sulaukia maždaug 2 mln. darbo paraiškų, tačiau įdarbina vos 4 000 žmonių ir kandidatus atrenka griežčiau nei Jeilio ar Harvardo universitetai atsirenka studentus, rašo „The Business Insider“ (http://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/13-savybiu-kuriu-reikia-norint-isidarbinti-google.d?id =67888314).

Informacija iš Google svetainės apie darbuotojų priėmimą

„Kaip mes samdome? <...> Mūsų procesas elementarus: darbuotojų samdymo kelias paprastai susideda iš pirmojo pokalbio su personalo atrankos specialistu, telefoninio pokalbio ir pokalbio viename iš mūsų biurų. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuo mes papildėme samdymo procesą ir kurie įsidarbinimą „Google“ daro kitokiu.

Kaip mes vykdome pokalbį? Mes ieškome protingo, komandos žmogaus, kuris gali susitvarkyti su užduotimis. Kai Jūs dalyvaujate pokalbyje „Google“, Jūs kalbatės su 4–5 googleriais. Jie ieško 4 dalykų: lyderystės, su ketinamomis užimti pareigomis susijusių kompetencijų, Jūsų mąstymo būdo ir Jūsų google’iškumo.

Kaip mes nusprendžiame? Yra dar keletas dalykų, kuriuos mes darome, kad įsitikintume, jog samdome tinkamą kandidatą konkrečioms pareigoms ir „Google“. Mes užsitikriname grįžtamąjį ryšį iš googlerių. „Google“ teks dirbti daugybėje projektų su skirtingomis googlerių grupėmis, komandomis ir laiko zonomis. Kad pajaustumėte, ką iš tiesų reiškia čia dirbti, kai kurie iš pokalbyje dalyvaujančių asmenų bus būsimi Jūsų komandos nariai, kai kurie bus iš kitų komandų. Tai padės mums įvertinti, kaip Jūs bendradarbiaujate ir ar apskritai tinkate „Google“. Nepriklausomi googlerių komitetai padeda mums įsitikinti dėl asmens ilgalaikio samdymo. Nepriklausomas googlerių komitetas susirenka informaciją iš visų pokalbyje dalyvavusių „Google“ atstovų. Šis googlerių komitetas yra atsakingas, kad įdarbinimo procesas būtų sąžiningas ir atitiktų „tinkamas „Google“ standartus, nes mes nuolat augame.

Keletą praėjusių metų mes skyrėme daug laiko tam, kad padarytume įdarbinimo procesą kiek įmanoma efektyvesnį: sutrumpinome įdarbinimo proceso trukmę ir pagerinome komunikaciją su kandidatais (http://www.google.com/about/careers/lifeatgoogle/ hiringprocess/).“

3 lentelė. Chronologija

Seimo narys Andrius Kubilius ėjo ministro pirmininko pareigas	Seimo nario A. Kubiliaus sūnus Vytautas Kubilius pradėjo dirbti paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu (Estijai, Latvijai ir Lietuvai)	UAB „Google Lithuania“ įsteigta
2008-11-28– 2012-12-13	2012 m. sausio mėn.	–
–	–	2015-01-12

6.2. Komisijos konstatuoja:

6.2.1. UAB „Google Lithuania“ įsteigta 2015 m. sausio 12 d. praėjus trejiems metams po to, kai Vytautas Kubilius įsidarbino „Google“ verslo plėtros vadovu (Estijai, Latvijai ir Lietuvai).

6.2.2. Korporacija „Google“ taiko sudėtingas personalo atrankos procedūras ir imasi priemonių, kad būtų užtikrintas priėmimo procedūrų skaidrumas.

6.2.3. Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Ūkio ministerija nėra suteikusi paramos korporacijai „Google“ steigiant padalinį Lietuvoje.

6.3. Komisijos išvada:

Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kviestuosius asmenis, neturi objektyvių duomenų, kad buvusio ministro pirmininko, Seimo nario Andriaus Kubiliaus veikla, sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė jo sūnaus Vytauto Kubiliaus įsidarbinimą paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims.

7. Ar buvusio ministro pirmininko, Seimo nario A. Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus vadovauta reklamos agentūra „Media Contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai gaudavo galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų, susijusių su A. Kubiliaus einamomis pareigomis.

7.1. Komisija nustatė:

Seimo narys Andrius Kubilius ministro pirmininko pareigas ėjo 1999–2000 metais ir 2008–2012 metais (http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&p_k=1&p_a=5&p_asm_id= 121& pt=sn:3#sn).

VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Media contacts“ (dabar – UAB „Idea metrix“; juridinio asmens kodas 301507212) įsteigta 2007 m. rugsėjo 28 d. (http://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=301507212&pav =%2A&p=2).

2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos posėdyje Seimo narys Petras Gražulis (parlamentinio tyrimo iniciatorius) nurodė, kad pateiks papildomos informacijos dėl šio klausimo.

P. Gražulis nepateikė komisijai žadėtos informacijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. sausio 7 d. raštas Nr. S-39-49 „Dėl informacijos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016-01-07, Nr. G-2016-165):

„Vyriausybės kanceliarija nėra ir nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarčių su UAB „Media Contacts“. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės kanceliarija negali pateikti visų prašomų duomenų – jiems gauti kompetentingos institucijos turėtų atlikti tyrimą ir vertinimą.“

2016 m. sausio 14 d. Komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis nurodė (pacitavo) tai, kas nurodyta Vyriausybės kanceliarijos rašte.

2016 m. sausio 14 d. Komisijos posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė nurodė:

„CVP IS duomenimis, UAB „Media contacts“ nėra teikusi paslaugų kaip tiekėjas. Galėtų būti nebent mažos vertės pirkimuose, tačiau, kiek matoma iš statistinės ataskaitos, tokių duomenų nėra.“

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. sausio 15 d. raštas Nr. 4S-143 „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamo tyrimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016-01-20, Nr. G-2016-533):

„CVP IS nėra pateikta duomenų apie UAB „Media contacts“ (dabar – UAB „Idea metrix“) dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Tarnyba taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perkančiosios organizacijos informaciją apie visus per kalendorinius metus atliktus mažos vertės pirkimus teikia sumine išraiška ir nėra galimybės ją detalizuoti pagal pirkime dalyvavusius ir laimėjusius tiekėjus, sudarytas sutartis ir kt. informaciją, todėl pagal CVP IS kaupiamus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar minėti tiekėjai dalyvavo mažos vertės pirkimuose (iki 2015 m.). Informacijos apie mažos vertės pirkimų sutartis, sudarytas su UAB „Media contacts“ (dabar – UAB „Idea metrix“) nuo 2015 m. pradžios CVP IS sutarčių viešinimo posistemėje nėra.

Tarnyba nėra pradėjusi tyrimų dėl viešųjų pirkimų, kuriuose kaip tiekėjas dalyvavo UAB „Media contacts“ (dabar – UAB „Idea metrix“).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. vasario 9 d. raštas Nr. 17.2.-1514 (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 11 d., Nr. G-2016-1332).

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo, kad, Informacinės prokuratūros sistemos duomenimis, prokuratūrose ir ikiteisminio tyrimo įstaigose nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, kurių metu UAB „Media contacts“ būtų pareikšti įtarimai, susiję su galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų gavimu.

VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 8 d. raštas Nr. (1.11.6.)s-585 „Dėl informacijos pateikimo“ Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2016 m. vasario 8 d.,
Nr. G-2016-1207):

UAB „Media contacts“ analizuojamu laikotarpiu vykdė rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausų veiklą, konsultacinę verslo ir valdymo veiklą, reklamos veiklą, kitą niekur nepriskirtą, įvairią verslo veiklą, fotografavimo veiklą. Vytautas Kubilius paskirtas įmonės vadovu 2008 m. sausio 10 d., įgaliojimai pasibaigė 2012 m. sausio 10 d.“

4 lentelė. Chronologija

Seimo narys Andrius Kubilius ėjo ministro pirmininko pareigas	UAB „Media contacts“ įsteigta	Seimo nario A. Kubiliaus sūnus Vytautas Kubilius vadovavo UAB „Media contacts“
–	2007-09-28	–
2008-11-28–2012-12-13	–	2008-01-10–2012-01-10

7.2. Komisija konstatuoja:

7.2.1. Vyriausybės kanceliarija nepateikė duomenų, kad šiuo laikotarpiu buvo sudariusi paslaugų teikimo sutarčių su UAB „Media contacts“.

7.2.2. Viešųjų pirkimų tarnyba nėra pradėjusi tyrimų dėl viešųjų pirkimų, kuriuose kaip tiekėjas dalyvavo UAB „Media contacts“ (dabar – UAB „Idea metrix“).

7.2.3. Prokuratūrose ir ikiteisminio tyrimo įstaigose nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, kurių metu UAB „Media contacts“ būtų pareikšti įtarimai, susiję su galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų gavimu.

7.2.4. Vytautas Kubilius pradėjo vadovauti UAB „Media contacts“ Andriui Kubiliui dar neinant ministro pirmininko pareigų, o jo, kaip vadovo, įgaliojimai pasibaigė anksčiau negu Andriaus Kubiliaus, kaip ministro pirmininko, įgaliojimai.

7.3. Komisijos išvada:

Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kviestuosius asmenis, neturi objektyvių duomenų, kad buvusio ministro pirmininko, Seimo nario Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus vadovauta reklamos agentūra „Media contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai gaudavo galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų, susijusių su A. Kubiliaus einamomis pareigomis.

8. Ar buvusi Seimo pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė žinojo, kad jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovė „Novotersa“ jau po banko „Snoras“ bankroto šiame banke laikytomis lėšomis padengė tame pačiame banke paimtą kreditą; ar buvusi Seimo pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką banko „Snoras“ bankroto administratoriui galimam piktnaudžiavimui atliekant draudžiamą finansinę operaciją.

8.1. Komisija nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-12-09 raštas „Dėl informacijos suteikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2015-12-11, Nr. G-2015-11273, rašte pateikiami ikiteisminio tyrimo duomenys):

„2012-01-26 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00008-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., gavus Lietuvos Respublikos Seimo nario, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Algirdo Butkevičiaus veiksmų gaunant ir paviešinant dokumentus su finansiniais duomenimis apie Gedimino Degučio bendrovės UAB „Novotersa“ finansines operacijas banke „Snoras“ jau po to, kai buvo paskelbtas bankrotas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2013-10-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nes ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o toks asmuo nenustatytas.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00007-12, kuriame Neil Hunter Cooper buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. ir 184 str. 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-09-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų LR BK 184 str. 2 d. ir 229 str. požymių.“

Vilniaus apygardos prokuratūros 2016-02-01 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (dokumentas registruotas Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje duomenų bazėje
2016-02-03, Nr. G-2016-1036):

„Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2016-01-28 Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus prašymas dėl informacijos suteikimo, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, prašoma pateikti informaciją apie tai, ar buvo atliekamas tyrimas dėl Irenos Degutienės tiesiogiai ar netiesiogiai darytos įtakos AB bankas „Snoras“ bankroto administratoriui, atliekant draudžiamą finansinę operaciją.

Atsakydami Jums informuojame, kad ikiteisminis tyrimas dėl Irenos Degutienės galimos įtakos AB bankas „Snoras“ bankroto administratoriui, atliekant finansinę operaciją, nebuvo ir šiuo metu nėra atliekamas.“

2016 m. vasario 11 d. Komisijos uždarame posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša pateikė paaiškinimus.

Komisija išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro informaciją dėl
2012 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atlikto ikiteisminio tyrimo
Nr. 01-2-00008-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-12 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, taip pat kitus ikiteisminių tyrimų duomenis, susijusius su AB bankas „Snoras“ veiksmais. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini.

8.2. Komisija konstatuoja:

8.2.1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. sausio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) dėl informacijos, susijusios su banko „Snoras“ bankroto procedūromis ir duomenimis apie UAB „Novotersa“ pinigines operacijas banke „Snoras“ po bankroto paskelbimo paviešinimo. Kadangi nustatyti asmenį, atspausdinusį duomenis apie užskaitas UAB „Novotersa“ sąskaitose banke „Snoras“ nepavyko, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2013-10-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nes ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o toks asmuo nenustatytas.

8.2.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame Neil Hunter Cooper buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos) ir 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas). Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad buvo atlikti teisės aktams prieštaraujantys veiksmai ir dėl jų kilo didelė žala, tačiau nenustatyta, kad bankroto administratorius būtų veikęs tyčia; taip pat negauta duomenų, patvirtinančių, kad N. H. Cooper suprato, jog dėl jo veiksmų gali kilti neigiami padariniai, ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; taip pat atsižvelgiama į tai, kad N. H. Cooper nėra Lietuvos pilietis, todėl nėra itin išsamiai susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais; taip pat „Zolfo Cooper“ pervedė į BAB banką „Snoras“ piniginę sumą (daugiau kaip 1,2 mln. litų), taip visiškai padengdamas dėl užskaitos pagal dviejų kompanijų (UAB „Novotersa“ ir bendrovės „AviaAM B03“) prašymą patirtus nuostolius. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-09-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje požymių.

8.2.3. Remiantis Komisijai pateikta informacija, konstatuotina, kad ikiteisminių tyrimų metu Irena Degutienė dėl galimos įtakos AB bankas „Snoras“ bankroto administratoriui, atliekant finansinę operaciją, susijusią su UAB „Novotersa“, tiesiogiai apklausta nebuvo. Ikiteisminis tyrimas dėl Irenos Degutienės galimos įtakos AB bankas „Snoras“ bankroto administratoriui, atliekant finansinę operaciją, nebuvo ir šiuo metu nėra atliekamas.

8.3. Komisijos išvados:

8.3.1. Komisija, susipažinusi su turima rašytine informacija bei išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro informaciją, konstatuoja, kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės, Seimo narės Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovės „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo.

8.3.2. Komisija, susipažinusi su turima rašytine informacija bei išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro informaciją, neturi objektyvių duomenų, jog buvusi Seimo pirmininkė, Seimo narė I. Degutienė tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką banko „Snoras“ bankroto administratoriaus galimam piktnaudžiavimui atliekant draudžiamą finansinę operaciją.

8.3.3. Atsižvelgdama į tai, kad sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00008-12 ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00007-12 nebuvo apskųsti procesine tvarka, Komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą peržiūrėti procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.

8.3.4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką. Komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti įvertinimą dėl priimto procesinio sprendimo Neilo Hunterio Cooperio atžvilgiu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00007-12.

______________________