ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2016 m. vasario 18 d. Nr. T-50

Šiauliai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 3, 7 ir 8 dalimis, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 7 straipsniu, Šiaulių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatus (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-257 „Dėl Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų patvirtinimo“ su jo pakeitimais.

3. Nustatyti, kad šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                   Antanas Bezaras


 

PATVIRTINTA

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos

2016 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-50

 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS

NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – Komisija) nuostatai reglamentuoja Komisijos funkcijas, teises, pareigas, jos darbo organizavimo, Komisijos atliekamų tyrimų ir sprendimų priėmimo ir jų paskelbimo tvarką ir kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus.

2. Komisijos paskirtis – įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei.

3. Pagrindiniai Komisijos veiklos principai: teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atskaitomybė.

4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

KOMISIJOS VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI

 

5. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, kitais teisės aktais, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) sprendimais, šiais nuostatais, pagarba žmogui, valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais esant skirtingoms politinėms, religinėms pažiūroms ir įsitikinimams.

6. Komisija savo darbe remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis. Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine Komisijos narių atsakomybe už jos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymą, už sprendimų priėmimo nešališkumą.

7. Komisija nagrinėja klausimus, susijusius su politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų laikymusi, užtikrina valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimus.

 

III SKYRIUS

KOMISIJOS SUDARYMAS, JOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

8. Komisija sudaroma Savivaldybės tarybos sprendimu.

9. Komisija sudaroma iš Savivaldybės tarybos esančių politinių partijų atstovų (po 1 nuo kiekvienos partijos) ir gyvenamųjų vietovių bendruomeninių atstovų – seniūnaičių, kurių komisijoje turi būti ne mažiau kaip 1/3 narių.

10. Seniūnaičių sueiga į Etikos komisiją siūlo gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus – seniūnaičius.

11. Savivaldybės taryba šios Komisijos pirmininką mero teikimu skiria iš Savivaldybės tarybos narių. Jeigu yra paskelbta Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia Savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu Savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka.

12. Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą iš Komisijos narių Savivaldybės tarybai tvirtinti teikia Komisijos pirmininkas. Jeigu Savivaldybės taryba nepatvirtina mero ar Komisijos pirmininko teiktų kandidatų, meras ar Komisijos pirmininkas iš Komisijos narių privalo teikti kitą kandidatą.

13. Savivaldybės administracija atlieka Komisijos techninį ir ūkinį aptarnavimą ir sudaro sąlygas Komisijai vykdyti nustatytas funkcijas.

14. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Šios funkcijos įrašomos į tarnautojo pareigybės aprašymą. Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys.

15. Komisija, vykdydama savo funkcijas, rengia posėdžius. Posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma. Posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja Komisijos narių dauguma. Posėdyje gali dalyvauti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai. Posėdyje Komisija priima Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ir šiuose nuostatuose numatytus sprendimus, taip pat rekomendacinio pobūdžio nutarimus organizaciniais ar kitais klausimais.

16. Komisijos posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jei jo nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojas, o kai jų nėra – Komisijos narys, kurį išsirenka Komisijos nariai tam posėdžiui pirmininkauti.

17. Komisijos pirmininkas:

17.1. šaukia Komisijos posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pateikia Komisijos nariams posėdžio medžiagą, vadovauja Komisijos posėdžiams;

17.2. išklauso Komisijos narių bei kitų posėdžio dalyvių nuomones, skiria nariams pavedimus;

17.3. kviečia į Komisijos posėdžius asmenis, susijusius su nagrinėjamu klausimu;

17.4. skaito pranešimus Savivaldybės tarybos posėdžiuose Komisijos veiklos klausimais;

17.5. kiekvienais metais už Komisijos veiklą atsiskaito Savivaldybės tarybai.

18. Komisijos pirmininko pavaduotojas vykdo Komisijos pirmininko pareigas jo atostogų, tarnybinių komandiruočių, laikino nedarbingumo metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų, atlieka kitus Komisijos pirmininko pavedimus.

19. Komisijos narys turi teisę:

19.1. dalyvauti rengiant ir svarstant Komisijos klausimus, balsuoti dėl svarstomų klausimų;

19.2. siūlyti kviesti į Komisijos posėdžius reikalingus asmenis;

19.3. susipažinti prieš posėdį su pateikta medžiaga;

19.4. pareikšti pastabas ir teikti pasiūlymus dėl Komisijos posėdžio protokolo per 3 dienas po jo pasirašymo.

19.5. siūlyti į darbotvarkę įtraukti svarstytinus klausimus.

20. Komisijos narys, negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje, privalo apie tai pranešti Komisijos pirmininkui ar sekretoriui.

Dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos narys gali raštu pateikti dėl svarstomų klausimų savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta Komisijos posėdyje ir įrašyta į protokolą. Tokia nuomonė balsavimu nelaikoma.

21. Posėdžio darbotvarkė tvirtinama posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.

22. Komisijos nariai sprendimą dėl svarstomo klausimo priima atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsuojant kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos posėdžiui pirmininkaujančio balsas.

23. Komisijos narys negali balsuoti dėl svarstomo klausimo, jeigu yra galimas viešųjų ar privačiųjų interesų konfliktas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, jis privalo apie tai informuoti posėdžio dalyvius ir nusišalinti nuo klausimo rengimo, svarstymo ir priėmimo. Nusišalinimo faktas nurodant nusišalinusio Komisijos nario vardą ir pavardę užfiksuojamas protokole.

24. Komisijos posėdžiai protokoluojami ir daromas posėdžio garso įrašas.

25. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimai, svarstymo eiga ir svarstyti dokumentai bei priimti sprendimai. Posėdžio protokolus pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir Komisijos atsakingasis sekretorius.

26. Jeigu dėl Komisijos posėdžio metu priimto sprendimo Komisijos narys (nariai) pareiškia atskirąją nuomonę, ji įrašoma į posėdžio protokolą.

 

IV SKYRIUS

KOMISIJOS FUNKCIJOS

 

27. Komisija vykdo šias funkcijas:

27.1. prižiūri, kaip Savivaldybės tarybos nariai laikosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

27.2. analizuoja Savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo Savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;

27.3. tiria ir priima sprendimus dėl Savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;

27.4. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl Savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

27.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis Savivaldybės tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris Savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.

27.6. Savivaldybės tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia Savivaldybės tarybos nariams rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

28. Komisija, veikdama pagal šių nuostatų 27.2 ir 27.6 papunkčius, rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

 

V SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS POLITIKO ELGESIO TYRIMAS

 

29. Politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

29.1. fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas);

29.2. visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie politiko galimai padarytą pažeidimą.

30. Politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo 29 punkte nurodytų pagrindų atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pratęsti šiame punkte nustatytą tyrimo terminą.

31. Atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę:

31.1. apklausti politiką, kurio elgesys tiriamas, bei kitus asmenis, susijusius su politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla;

31.2. apklausti skundą pateikusį asmenį ir išsiaiškinti jo žinomą informaciją apie politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;

31.3. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją;

31.4. prireikus išvykti į įvykio vietą;

31.5. pasitelkti specialistų.

32. Atlikdami tyrimą, Komisijos nariai privalo:

32.1. vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais;

32.2. laikyti paslaptyje duomenis ar žinias, kuriuos jie sužinojo vykdydami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar žinios sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybos arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;

32.3. nenaudoti 27.2 papunktyje nurodytų duomenų ar žinių asmeninei ar kitų asmenų naudai;

32.4. kol Komisija nebaigė tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis.

33. Šių nuostatų 27 punkto nuostatos taikomos ir Komisiją aptarnaujantiems darbuotojams, ir pasitelktiems specialistams.

34. Atlikdami tyrimą, Komisijos nariai, Komisiją aptarnaujantys darbuotojai ir jos pasitelkti specialistai negali trikdyti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo išankstinių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados.

35. Komisijos nariai už šiuose nuostatuose nustatytų pareigų pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

36. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę:

36.1. teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus;

36.2. baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga;

36.3. dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

37. Politikas, teikiantis Komisijai paaiškinimus, negali būti verčiamas teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

38. Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu.

39. Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šių nuostatų šeštame skyriuje numatytus sprendimus. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.

40. Pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo. Komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal šiuose nuostatuose nustatytas procedūras.

 

VI SKYRIUS

KOMISIJOS SPRENDIMAI

 

41. Politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus:

41.1. konstatuoti, kad politikas nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;

41.2. konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;

41.3. rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar  institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;

41.4. rekomenduoti viešai atsiprašyti;

41.5. įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

41.6. konstatuoti, kad politikas yra praleidęs iš eilės tris Savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties, ir teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo.

42. Komisija gali nutraukti tyrimą, jeigu iki tyrimo pabaigos politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ar institucija, kurioje jis eina pareigas, ir dėl to viešai atsiprašė.

43. Komisijos atliktas tyrimas įforminamas sprendimu. Komisijos priimtame sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant atitinkamą sprendimą.

44. Komisijos priimamą sprendimą sudaro šios dalys: įžanginė, aprašomoji-motyvuojamoji ir rezoliucinė:

44.1. įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma sprendimo priėmimo data ir vieta; Komisijos pavadinimas; posėdyje dalyvaujantys asmenys; Komisijos sekretorius; asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos; tiriami asmens veiksmai;

44.2. aprašomojoje-motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai; įrodymai, kuriais grindžiamos Komisijos išvados; argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodos į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant;

44.3. rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma Komisijos išvada dėl svarstomo asmens veiksmų ir teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas.

45. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Jeigu nėra Komisijos pirmininko ir Komisijos pirmininko pavaduotojo, juos pasirašo tam posėdžiui pirmininkauti iš Komisijos narių išrinktas posėdžio pirmininkas.

46. Apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

47. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

 

VII SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMAS

 

48. Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami institucijos, kurioje politikas eina pareigas, interneto svetainėje ir informaciniame leidinyje, jei toks leidinys yra leidžiamas.

49. Po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Komisijos pirmininkas ar Komisijos įgaliotas narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Komisija.

50. Informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimų išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją.

51. Komisija nuolatos iš anksto informuoja Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją apie visus numatomus organizuoti Komisijos posėdžius, pateikiant išsamią posėdžių darbotvarkę (svarstytinus klausimus), nurodant tikslų posėdžio laiką ir vietą bei priimtus sprendimus. Komisija, jos priimtų ir atitinkama tvarka patvirtintų sprendimų kopijas, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia registruotu paštu ir elektroniniu paštu. Komisija taip pat informuoja Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją apie pasikeitusią Komisijos sudėtį ir Komisijos veiklos nuostatus.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

52. Komisijos nariai už šiuose nuostatuose nustatytų pareigų pažeidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

53. Komisija sudaroma, keičiama, panaikinama ir jos nuostatai tvirtinami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Savivaldybės tarybos sprendimu.

 

______________________