Administracinė byla Nr. A-148-502/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03659-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. rugpjūčio 17 d sprendimą Nr. DVS-71945; 2) panaikinti VSDFV 2021 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (10.10)1-6948; 3) panaikinti VSDFV 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (10.10)I-8118 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2021 m. spalio 8 d. skundą“ (toliau kartu – ir Skundžiami sprendimai); 4) priteisti iš Skyriaus 20 000 Eur turtinę ir 50 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (8.2)3-141057 „Dėl bankrutuojančios Europos regbio centras finansinio reikalavimo“ pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-4936-640/2014, kad būtų padengtas įsiskolinimas už apdraustųjų iš Garantinio fondo. 2016 m. šis prašymas buvo patenkintas, todėl atsirado teisinis pagrindas padaryti tikslinimą Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje, nes buvo sumokėtos trūkstamos įmokos ir delspinigiai.
2.2. Nuo lėšų skyrimo praėjo daugiau negu penkeri metai, bet teigiamo sprendimo iš VSDFV Skyriaus nėra. Susirašinėjimas su Skyriumi vyksta jau 12 metų ir tai vyksta teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Taip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, žeminant jo garbę ir orumą, suteikiant kančias ir dvasinius, moralinius ir psichologinius išgyvenimus dėl ko pareiškėjo sveikatos stovis tapo kritinis. Pareiškėjas patyrė materialinę ir moralinę žalą.
2.3. Skyrius ir VSDFV piktnaudžiavo valdžia kai po 2012 m. sausio 14 d. dienos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) kontrolės departamento atlikto operatyvaus tyrimo / patikrinimo asociacijoje „Europos regbio centras“ (toliau – ir Europos regbio centras), buhalterinę apskaitą sąmoningai netikslino ir neįrašė į Registro duomenų bazę, pagal pateiktus patvirtintus Vilniaus AVMI buhalterinės apskaitos dokumentus.
2.4. Valstybinio socialinio draudimo įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą buvo sumokėtos 2007–2008 metais. Taip akivaizdžiai buvo pažeistos jo teisės, laiku negavus ligos pašalpos. Tokiais veiksmais Skyrius žemina pareiškėjo garbę ir orumą.
2.5. Daugiau kaip dešimt metų VSDFV Vilniaus skyrius sąmoningai ir piktybiškais veiksmais naudodamasis tarnybine padėtimi vengė priimti teisingus sprendimus pareiškėjo duomenų įrašymo į Registrą už laikotarpius nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. ir nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.
2.6. Nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. asociacijoje „Europos regbio centras“ dirbo vienas etatinis darbuotojas, t. y. pats pareiškėjas, kuriam už sportinę veiklą buvo mokamas atlyginimas. Kitų darbuotojų nebuvo. Asociacija „Europos regbio centras“ ūkine ir komercine veikla neužsiiminėjo, todėl turto įsigijusi nebuvo. Dėl nemokumo 2014 metais liepos mėnesį pagal T. G. (B.) prašymą Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta asociacijai „Europos regbio centras“ bankroto byla.
2.7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. patenkino VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. prašymą Nr. (8,2)3-141057 „Dėl bankrutuojančios Europos regbio centras finansinio reikalavimo“ ir skyrė lėšas draudėjo – Europos regbio centrui įsiskolinimams padengti už apdraustuosius.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Skyrius 2011 m. balandžio 20 d. prašymu Nr. (8.30) 3-25367 kreipėsi į Vilniaus AVMI dėl Europos regbio centro veiklos tyrimo / patikrinimo atlikimo skubos tvarka. Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 23 raštu Nr. (11.38-30-4)-46-2007 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 17 d. atliktas Europos regbio centro operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus tikrinamuoju laikotarpiu Europos regbio centre dirbusių fizinių asmenų skaičiaus bei jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžio, nes Vilniaus AVMI turima informacija apie tikrinamuoju laikotarpiu Europos regbio centre dirbusių asmenų skaičių, jiems priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas skiriasi nuo informacijos, kurią operatyviam patikrinimui pateikė Europos regbio centras bei Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, NVT ir Vilniaus apskrities ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.
4.2. Europos regbio centras jau 2010–2011 metais Skyriui teikė eilę prašymų, pareiškimų, skundų ir patikslintų socialinio draudimo pranešimų, prašydamas tikslinti Registre pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, tačiau akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo tikslinti Registro duomenis, nes, kaip nurodė Vilniaus AVMI, atlikusi Europos regbio centro operatyvų patikrinimą, esant prieštaringiems duomenims, nebuvo galimybės nustatyti tikslaus Europos regbio centre dirbusių asmenų skaičiaus ir jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžio. Be to, draudėjas, teikdamas prašymus tikslinti pareiškėjo duomenis, nurodydavo pareiškėjui priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tačiau nesumokėdavo nuo šių pajamų apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl Europos regbio centro prašymai dėl pareiškėjo duomenų Registre tikslinimo nebuvo tenkinami.
4.3. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Skyrius gavo pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas vėl prašė tikslinti Registre Europos regbio centro apdraustojo pareiškėjo duomenis, t. y. įrašyti į Registrą pareiškėjo duomenis apie Europos regbio centre gautas pajamas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.
4.4. Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašyme keliami tapatūs reikalavimai dėl pareiškėjo duomenų už 2010 – 2014 metus tikslinimo Registre, kurie buvo reikšti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 20 d. skunduose, 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 25 d. pareiškimuose, į minėtus pareiškėjo skundus ir pareiškimus VSDFV Vilniaus skyrius yra atsakęs pareiškėjui 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (4.40) 3-43004, o pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. skundas ir 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimas, vadovaujantis iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nebuvo nagrinėjami (VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. (7.2) 3-125844).
4.5. Skyrius, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo ir apie tai 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (7.2) DV_S-71945 „Dėl 2021-08-05 prašymo“ informavo pareiškėją. Pareiškėjas šiuos Skyriaus veiksmus apskundė VSDFV, kuri 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (10.10) I-6948 „Dėl 2021-08-27 ir 2021-09-13 skundų“ pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad Skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (7.2) DV_S-71945 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais.
4.6. Pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų argumentų dėl skundžiamų Skyriaus ir VSDFV sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, skundą grindžia vien tik bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
4.7. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį.
4.8. Skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iš to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadinasi, nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
6.1. Skyrius 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavo V. K. 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė tikslinti Registre Europos regbio centro apdraustojo V. K. duomenis, t. y. įrašyti į Registrą V. K. duomenis apie Europos regbio centre gautas pajamas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.
6.2. Skyrius, įvertinęs tai, kad pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašyme keliami tapatūs reikalavimai dėl duomenų už 2010 – 2014 metus tikslinimo Registre, kurie pareiškėjo buvo pateikti 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 20 d. skunduose, 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 25 d. pareiškimuose, į minėtus pareiškėjo skundus ir pareiškimus Skyrius yra atsakęs pareiškėjui 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (4.40) 3-43004, o pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. skundas ir 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimas, vadovaujantis iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusio VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nebuvo nagrinėjami (Skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. (7.2) 3-125844).
6.3. Skyrius, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo ir apie tai informavo pareiškėją 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (7.2) DV_S-71945 „Dėl 2021-08-05 prašymo“.
6.4. Pareiškėjas Skyriaus veiksmus apskundė VSDFV, kuri 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (10.10) I-6948 „Dėl 2021-08-27 ir 2021-09-13 skundų“ pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad Skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (7.2) DV_S-71945 yra teisėtas ir pagrįstas.
6.5. VSDFV 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (10.10)I-8118 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. skundą, kuriame prašoma „sutikslinti asociacijos „Europos regbio centras“ apdraustojo V. K. duomenis Registre už laikotarpius nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. ir nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d.
6.6. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad savo 2021 m. spalio 8 d. skunde (kaip ir 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. skunduose, į kuriuos atsakyta VSDFV 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti VSDFV 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (10.10) I-271 pagrįstumu, atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
6.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą, panaikino Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 ir VSDFV 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863.
6.8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 pagrindu Skyrius priėmė 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (7.1) 5-27-1732 „Dėl draudėjo Europos regbio centras“ (draudėjo kodas 779082) apdraustojo socialiniu draudimu V. K. duomenų tikslinimo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“ ir įrašė Registre draudėjo Europos regbio centro apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d., kurie buvo pašalinti iš Registro duomenų bazės Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“.
6.9. Nesutikdamas su Skyriaus veiksmais, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kitų reikalavimų, prašydamas įpareigoti Skyrių įrašyti pareiškėjo duomenis Registre už laikotarpius nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. ir nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d., vadovaujantis paties pareiškėjo surašyta 2017 m. sausio 5 d. pažyma (administracinė byla Nr. I-3062-208/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01015-2017-0). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje priėmė 2017 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
6.10. Pareiškėjas ir toliau teikė Skyriui prašymus, pareiškimus bei skundus dėl duomenų Registre tikslinimo, vadovaujantis ta pačia pareiškėjo sudaryta 2017 m. sausio 5 d. pažyma. Atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skundą, 2017 m vasario 17 d. skundą, 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą, 2017 m. kovo 20 d. skundą ir 2017 m. kovo 25 d. pareiškimą.
6.11. VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (4.40) 3-55025 „Dėl pareiškimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjas kelia tapačius reikalavimus dėl duomenų tikslinimo Registre, kurie buvo reikšti ankstesniuose pareiškėjo skunduose ir pareiškimuose, į kuriuos VSDFV Vilniaus skyrius yra atsakęs 2017-04-26 raštu Nr. (4.40) 3-43004, todėl pareiškėjo 2017-04-24 pareiškimas nebus nagrinėjamas.
6.12. Skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimą ir 2017 m. lapkričio 17 d. skundą, 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (7.2) 3-125844 „Dėl 2017-11-17 pareiškimo ir 2017-11-17 skundo“ informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjas kelia tapačius reikalavimus dėl duomenų Registre tikslinimo už 2007 – 2014 metų laikotarpį ir dėl ligos pašalpų išmokėjimo, kurie jau buvo reikšti ankstesniuose pareiškėjo skunduose, pareiškimuose ir prašymuose, į kuriuos Skyrius yra atsakęs pareiškėjui 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (9.3) 3-26648, 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (9.3) 3-28829, 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (4.40) 3-43004, todėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškimas ir 2017 m. lapkričio 17 d. skundas nebus nenagrinėjami. Nesutikdamas su Skyriaus veiksmais, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kitų reikalavimų, prašydamas panaikinti minėtą Skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (7.2) 3-125844 (administracinė byla Nr. I-1914-815/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00548-2018-1). Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje priėmė 2018 m. liepos 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas, įvertinęs VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) ir VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų argumentų dėl skundžiamų Skyriaus ir VSDFV valdybos sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, skundą grindė vien tik bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, kurie nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad Skyrius bei VSDFV teisėtai ir pagrįstai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendro pobūdžio paaiškinimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį.
III.
10. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr.5G-2341 melagingai teigiama, kad buvo padaryta žala piliečių, kurie tikrai nedirbo Europos regbio centre, tuo labiau, kad tai patvirtino Vilniaus AVMI, atlikusi operatyvų buhalterinės apskaitos tyrimą Europos regbio centre už
2007 m. –2011 m.
11.2. Absurdiškas Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611 dėl nedirbusių piliečių Europos regbio centre turėjo būti priimtas keliais metais anksčiau.
11.3. Vilniaus AVMI atlikus Europos regbio centro buhalterinės apskaitos vedimo operatyvų patikrinimą už 2007 m. –2011 m., pareiškėjui jokių nuobaudų nebuvo skirta, taip pat jokių nuobaudų pareiškėjui nepaskyrė ir Skyrius.
12. Pareiškėjas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodo, kad Skyrius daug sprendimų priėmė vadovaujantis ikiteisminiu tyrimu Nr. 10-1-00132-09 ir baudžiamąja byla Nr. 1-241-655/2014, todėl tikslinga atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-9849-426/2024, kurioje sprendžiama dėl pareiškėjo prašymo gauti išvadą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
14. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 5-27-11611 ir Skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 5G-2341, nurodydamas, kad šie sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir neteisėtais. Skyrius akcentuoja, kad ginčai dėl minėtų Skyriaus sprendimų panaikinimo jau buvo išnagrinėti teismuose.
15. Atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, pasisakė visais esminiais ginčui aktualiais klausimais ir pagrindė savo išvadas, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus sprendimų, kuriais, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundus, taip pat dėl VSDFV sprendimo, kuriuo patvirtinti Skyriaus sprendimai, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad Skyrius ir VSDFV pagrįstai taikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611 ir Skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 5G-2341 yra naikintini.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str.2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
22. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
23. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl skundžiamų sprendimų nepagrįstumo, tačiau nurodo tik tai, kad Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611 ir Skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 5G-2341 yra naikintini.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 ir Skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 5G-2341 pagrįstumas ir teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, šioje byloje pareiškėjas pateikė skundą dėl Skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d sprendimo Nr. DVS-71945, VSDFV 2021 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (10.10)1-6948 ir VSDFV 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (10.10)I-8118 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2021 m. spalio 8 d. skundą“. Pažymėtina, kad Skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 pagrįstumas ir teisėtumas buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-2185-146/2016) ir šis sprendimas jau buvo panaikintas, o ginčas dėl Skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 5G-2341 užbaigtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 d. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-850-643/2017.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (ar) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
26. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-9849-426/2024. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios administracinės bylos dalyką, taip pat pareiškėjo nurodytos administracinės bylos dalyką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti šią administracinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-9849-426/2024, nes byloje nenustatytas prejudicinis ryšys tarp šių dviejų administracinių bylų.
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija