Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 220 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-273 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 187 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-274
2017 m. birželio 7 d. Nr. 422
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimo
Nr. SV-S-178 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-273 (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-274 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas), tačiau siūlyti juos tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Įstatymo projektu teikiamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) pakeitimais siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą (Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniai), įtvirtinant kvalifikuotas šių nusikaltimų sudėtis, kartu šiuos nusikaltimus siekiant prilyginti sukčiavimui (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis), kuris kvalifikuojamas ir pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo atvejais. Vadovaujantis įstatymo projektu teikiamais Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimais, stambaus masto mokesčių vengimu būtų laikomas nusikaltimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, o vadovaujantis galiojančio Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, stambaus masto sukčiavimu (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis) laikomas nusikaltimas, kai įgyjamas 250 MGL dydžio vertės svetimas turtas ar turtinė teisė arba išvengiama tokios pat vertės turtinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, priešingai, nei siekiama įstatymo projektu, baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą mokesčių vengimą ir už stambaus masto sukčiavimą, nepaisant suvienodintos maksimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės, nebus vienoda, kadangi už mokesčių vengimą įstatymo projektu nustatoma dvigubai didesnė (500 MGL) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba, t. y. sunkiu nusikaltimu bus laikomas dvigubai didesnės mokesčių sumos išvengimas, negu nustatyta už kvalifikuotą sukčiavimą. Dėl šių priežasčių, siekiant įgyvendinti įstatymo projekto tikslus, įstatymo projekte reikėtų tiksliau suvienodinti mokesčių vengimo (Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalis ir 221 straipsnio 2 dalis) ir sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis) nusikalstamas veikas kvalifikuojančius požymius (visose šių nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse nurodyti arba 250 MGL, arba 500 MGL dydžio sumas), siekiant užtikrinti siūlomo teisinio reguliavimo sistemiškumą ir nuoseklumą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūlomos Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių kvalifikuotos sudėtys formuluojamos tapačios su Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies (Mokesčių nesumokėjimas) sudėtimi, t. y. visų šių nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse nurodomas vienodas (500 MGL) išvengtų ar nesumokėtų mokesčių sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga įstatymo projektu siūlomas Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies ir 221 straipsnio 2 dalies sankcijas ir jų ribas vienodinti ne su Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies, o su Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies sankcijomis, tokiu būdu kartu tinkamai suvienodinant visų nusikaltimų, susijusių su mokesčių vengimu ar nesumokėjimu, kvalifikuotų sudėčių požymius ir sankcijas.
2. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti vienodą baudžiamosios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą atsiradimo ribą, t. y. atsakomybė atsirastų, kai duomenys nepateikiami arba neteisingai pateikiami, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 50 MGL dydžio sumą (kvalifikuoto nusikaltimo atveju – 500 MGL). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis nustatomas įvertinus visus šios veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, kurių visuma, o ne vienas iš požymių, atskleidžia uždraustos veikos pavojingumą. Todėl vienodas Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tikslas, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, neabejojant dėl jo reikšmės, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus, kaip nurodo įstatymo projekto autoriai, sprendžiant dėl šių nusikaltimų tarpusavio pavojingumo. Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų subjektyviųjų ir objektyviųjų sudėties požymių sisteminis vertinimas atskleidžia, kad šių nusikalstamų veikų pavojingumas vis dėlto yra skirtingas. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, t. y. baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda, kai jis, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją ar kitą dokumentą įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir šį suklastotą dokumentą pateikia valstybės įgaliotai institucijai. Kitaip tariant, juo kriminalizuojama neteisėtų veiksmų, kurie apima ir dokumento suklastojimą, seka. Šiais veiksmais klaidinamas mokesčių administratorius, kyla grėsmė, kad mokesčiai bus neteisingai apskaičiuoti. Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už deklaracijos ar kito dokumento nepateikimą po to, kai mokesčių administratorius apie tai priminė, t. y. baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda tik už neteisėtą neveikimą – pareigos pateikti dokumentą nevykdymą. Šiais veiksmais kliudoma administruoti mokesčius, tačiau savaime mokesčių administratorius nėra suklaidinamas, grėsmė neteisingai apskaičiuoti mokesčius tiesiogiai nekyla. Skirtingą minėtų nusikalstamų veikų pavojingumą pažymėjo ir įstatymų leidėjas, galiojančiame baudžiamajame įstatyme nustatydamas skirtingas baudžiamosios atsakomybės ribas. Už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą baudžiamoji atsakomybė šiuo metu atsiranda, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 10 MGL dydžio sumą, o už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, – kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL dydžio sumą, taigi tarp šių ribų yra net 490 MGL dydžio skirtumas. Atsižvelgiant į tai, Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip pavojingesnė už Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje nurodytą veiką, o tas pats nusikalstamas tikslas – siekis išvengti mokesčių – savaime nereiškia, kad nusikaltimai yra vienodai pavojingi. Priėmus įstatymo projektą, į šiuos nusikalstamų veikų pavojingumo tarpusavio skirtumus liktų neatsižvelgta.
Be to, siūlomais pakeitimais baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą kartu būtų ir švelninama, ir griežtinama, kadangi Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje siūlomas nusikalstamos veikos dekriminalizavimas (riba keliama nuo 10 iki 50 MGL), o Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje – naujo apysunkio nusikaltimo, kuris šiuo metu laikomas administraciniu nusižengimu, kriminalizavimas (riba nuo 500 MGL nuleidžiama iki 50 MGL, t. y. riba mažėja 10 kartų). Kartu įstatymo projektu siūlomos sankcijos už Baudžiamojo kodekso 221 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką stokoja proporcingumo, kadangi ši nusikalstama veika nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, su nedideliais pakeitimais buvo laikoma nesunkiu nusikaltimu, o siūlomais pakeitimais tuos pačius veiksmus dabar siūloma laikyti sunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, nors mokestinis teisinis reguliavimas iš esmės nesikeitė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekte aptariamuoju aspektu kartu nesiūloma tikslinti Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalies dispozicijos, kuri suformuluota tokiais pat principais kaip ir Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių dispozicijos.
Dėl šių priežasčių siūlytina įvertinti skirtingą Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir šiuose straipsniuose įtvirtinti skirtingas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas arba nustatyti skirtingo dydžio sankcijas. Priešingu atveju Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas būtų tikslinga sujungti į vieną naują Baudžiamojo kodekso straipsnį, jame aiškiai apibrėžti šios jungtinės nusikalstamos veikos sudėties požymius, įskaitant kvalifikuotų sudėčių požymius, ir nustatyti bendrą šio straipsnio atgrasančią sankciją. Be to, atliekant Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimus, siūlytina kartu tikslinti ir Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio nuostatas (pavyzdžiui, 219 straipsnio 1 dalyje baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribą pakelti iki 50 MGL dydžio).
3. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 187 straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvengtų mokesčių suma didinama nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip administracinis nusižengimas savo pobūdžiu tampa sunkesnis. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti didinama ir Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta viršutinė baudos riba.