i SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Suimtųjų ir nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo, šių dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kompetencijų ugdymo valdybos, Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės kalėjimų (toliau kartu – Kalėjimai) viršininkų veiklos prioritetus mažinant smurto pasireiškimo riziką, prevencijos vykdymo tikslus, uždavinius ir veiklos kryptis bei jos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmus, taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau kartu – darbuotojai), veiksmus, pastebėjus sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį, dokumentų dėl suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarką.
2. Šio Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tai nereglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai), kituose teisės aktuose.
3. Aprašo tikslas – nustatyti reikalavimus suimtųjų bei nuteistųjų (areštu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos) kūno sužalojimo atvejams tirti bei smurto rizikos veiksniams valdyti (smurto prevencijai vykdyti), suderinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, Kalėjimų viršininkų ir darbuotojų tarpusavio veiksmus, funkcijas ir atsakomybę.
4. Aprašo uždaviniai:
4.1. nustatyti smurto rizikos valdymo kryptis bei kontrolės metodus, siekiant mažinti smurtinio elgesio pasireiškimo atvejų skaičių bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose;
4.2. užtikrinti smurto prevenciją bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose, nustatant tikslius Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, Kalėjimų viršininkų ir darbuotojų veiksmus ir pareigas bei taikomų priemonių efektyvumo kontrolės mechanizmus;
4.3. nustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir Kalėjimų administracijos padalinių bendradarbiavimo formas, kurios reglamentuotų informacijos apie pastebėtą smurtinį elgesį sklaidą, dokumentų dėl nuteistųjų (suimtųjų) rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarką.
5. Prevencija Apraše suprantama kaip priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurto rizikos veiksniams atsirasti arba jų poveikiui mažinti, stiprinti apsauginius veiksmus. Prevencija yra nuolatinis, cikliškas (ne baigtinis) procesas, apimantis esamų arba potencialiai galimų problemų identifikavimą, tinkamų priemonių joms spręsti parinkimą ir taikymą, poveikio vertinimą ir tolesnių veiksmų planavimą.
6. Prevencijos vykdymo tikslas – sukurti saugią, nuteistųjų (suimtųjų) resocializacijos procesui palankią aplinką, kurioje nuteistieji (suimtieji) bei bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai jaučiasi saugūs ir gerbiami, jų nuomonė bei siūlymai išklausomi ir vertinami. Psichologinė savijauta ir saugumas bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose yra susijęs su emocine nuteistųjų (suimtųjų) ir darbuotojų gerove, gerais jų tarpusavio santykiais.
7. Strateginės smurto apraiškų mažinimo kryptys:
7.1. laikytis nulinės tolerancijos bet kokio pobūdžio smurtui, įskaitant žodinį priekabiavimą ir patyčias, bei juo vadovautis kasdieniame darbe;
7.2. kurti ir skatinti pozityvią kultūrą bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose;
7.3. ugdyti darbuotojų komandinio darbo kompetencijas;
7.4. organizuoti darbuotojų mokymus smurto prevencijos temomis.
8. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
8.1. smurtas (smurtinis elgesys) – tai tam tikrais veiksmais ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio šis patiria fizinę, materialinę, psichologinę ar kitokią neturtinę žalą;
8.2. fizinis smurtas – neteisėtas tyčinis, prieš asmens valią jam daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą arba kitokias fizines kančias. Fizinio smurto išraiškos: įvairus mušimas, smūgiavimas, kumščiavimas, spardymas, stumdymas, smaugimas, spjaudymas, deginimas, badymas, daužymas, žnaibymas, sužeidimas, tampymas už plaukų, kankinimas ir pan.;
8.3. psichologinis smurtas – tyčinis poveikis asmens psichikai, priverčiant jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinamojo pobūdžio veiksmų arba neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinio smurto išraiška dažniausiai yra įžeidžiami žodžiai, pastabos, draudimai, gąsdinimai, kuriais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo, tai yra pažeisti aukos vidinį pasaulį;
8.4. ekonominis smurtas – veiksmai, kuriais draudžiama dirbti, atimami pinigai ar kitoks turtas, auka verčiama gauti pinigų įvairioms reikmėms ir pan.;
8.5. pažeidžiamų asmenų grupė – tai asmenų, kurie dėl savo asmeninės patirties ir / ar kokių nors aplinkos veiksnių turi didesnę tikimybę tapti smurto aukomis, grupė. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose išskiriamos šios pagrindinės pažeidžiamų nuteistųjų (suimtųjų) grupės: turintys sąsajų, dirbę teisėsaugos sistemoje; davę parodymus, bendradarbiaujantys su Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais; dirbantys; tie, kurie laikosi subkultūros ir save priskiria žemesnei nuteistųjų kastai ar yra patyrę seksualinę prievartą; neturintys pažinčių tarp nuteistųjų, nepriklausantys grupuotėms arba priklausantys skirtingoms grupuotėms; vagiliaujantys; agresoriai; žalojantys save; nesilaikantys subkultūros; neturintys pinigų ar įsiskolinę; sergantys psichikos ligomis; protiškai atsilikę; turintys fizinę negalią; pagal nusikaltimo pobūdį – teisti už seksualinius nusikaltimus, tėvų ar vaiko nužudymą; priskiriami etninėms mažumoms ar kitataučiai nuteistieji; LGBT bendruomenės nariai; priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų; jauni; menkų socialinių įgūdžių (jautrūs, nepasitikintys savimi, žemos savivertės);
8.6. kūno sužalojimas – žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo arba veiklos pažeidimas, atsiradęs dėl mechaninio, fizinio, cheminio, biologinio ar psichikos faktorių poveikio;
8.7. kūno sužalojimų klasifikavimas:
8.7.1. buitinis kūno sužalojimas – kūno sužalojimas, įvykęs dėl asmens neatsargaus elgesio buityje, sportuojant, nelaimingo atsitikimo ir kitų aplinkybių, nesusijusių su Aprašo 8.7.2–8.7.5 papunkčiuose apibrėžtomis sąvokomis, metu;
8.7.2. gamybinis kūno sužalojimas (gamybinė trauma) – įvykis, atsitikęs dirbant, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – suimtojo ar nuteistojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai suimtasis ar nuteistasis miršta dėl ligos, nesusijusios su darbu, nėra priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe;
8.7.3. smurtinis kūno sužalojimas – suimtojo ar nuteistojo tyčiniais (sąmoningais) veiksmais padarytas kūno sužalojimas kitam suimtajam ar nuteistajam. Smurtiniu kūno sužalojimu šiame Apraše nelaikomi: 1) atvejis, kai bausmių vykdymo sistemos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka panaudojo prievartą prieš suimtąjį ar nuteistąjį; 2) suimtojo ar nuteistojo panaudotas fizinis smurtas prieš asmenį, kuris dirba ar teisės aktų nustatyta tvarka lankosi bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje;
8.7.4. specialusis kūno sužalojimas – suimtojo ar nuteistojo patirtas kūno sužalojimas, bausmių vykdymo sistemos pareigūnui teisės aktų nustatyta tvarka panaudojus prievartą;
8.7.5. savęs žalojimas – tikslinis agresijos nukreipimas į save patį, išreikštas tyčiniu savęs sužalojimu įvairiais būdais;
8.8. sužalotas asmuo – patyręs ar teigiantis patyręs kūno sužalojimą suimtasis ar nuteistasis, įskaitant ir save žalojusį asmenį;
8.9. smurto rizikos valdymas – pažeidžiamų asmenų, galinčių tapti smurto aukomis, nustatymas, potencialių smurtautojų ir galimų smurto apraiškų identifikavimas, intervencijų, siekiant sumažinti smurtinio elgesio tikimybę, numatymas bei organizavimas.
II SKYRIUS
smurto prevencijos ORGANIZAVIMAS
9. Kalėjimo viršininkas sudaro komisiją, atsakingą už suimtųjų ir nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos priemonių parinkimą ir įgyvendinimą (toliau – Komisija), bei koordinuoja jos veiklą. Į Komisijos sudėtį įtraukiami: Kalėjimo Saugumo valdymo, Resocializacijos skyrių viršininkai ar šių skyrių deleguoti pareigūnai, Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologas (toliau – psichologas), Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko į sudaromą Komisiją paskirtas toje bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbantis Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas. Esant būtinybei į Komisijos posėdį gali būti pakviečiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus deleguotas asmens sveikatos priežiūros specialistas.
10. Komisija renka, kaupia ir apibendrina informaciją apie smurtinio elgesio atvejus (įskaitant pranešimus įtarus smurto prieš suimtąjį ar nuteistąjį panaudojimą) bei suimtųjų ir / ar nuteistųjų sužalojimus, taip pat informaciją apie šių įvykių tyrimus, sužalojimų padarymo priežastis ir dėl tokių įvykių priimtus sprendimus, pateikia rekomendacijų Kalėjimo viršininkui bei supažindina su jomis darbuotojus.
11. Kalėjimo viršininkas ne rečiau kaip kas ketvirtį organizuoja jam pavaldžių darbuotojų pasitarimus, per kuriuos aptariami su smurto prevencija susiję klausimai, mikroklimato ypatumai, pareigūnų ir kitų darbuotojų bendravimo su suimtaisiais ir nuteistaisiais kultūros kūrimo bei konfliktinių situacijų sprendimo būdai.
12. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai privalo susipažinti su asmenų, linkusių žaloti kitus asmenis, sąrašu, taip pat domėtis šių suimtųjų ir nuteistųjų aplinka bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje, nedelsdami reaguoti į kilusius konfliktus ar išryškėjus tokių situacijų požymiams, prireikus imtis priemonių suimtųjų, nuteistųjų bei kitų asmenų gyvybei gelbėti ir jų sveikatai išsaugoti, esant galimybei stengtis išvengti sunkių padarinių.
13. Atlikdamas suimtojo, nuteistojo priėmimo į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą procedūrą, priimantis pareigūnas turi įvertinti pirminius asmens pažeidžiamumo, polinkio smurtauti, priešiškumo kitiems asmenims, polinkio į konfliktus požymius ir į tai atsižvelgti paskirdamas jį į gyvenamąsias patalpas.
14. Kiekvieno naujai į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą atvykusio suimtojo (nuteistojo) pirminio psichologinio vertinimo metu psichologas turi įvertinti asmens pažeidžiamumo lygį, taip pat polinkį smurtauti, priešiškumo kitiems asmenims lygį, polinkį į konfliktus bei šio asmens bendravimo ypatumus. Pastebėjęs galimą smurtavimo prieš kitus asmenis riziką, privalo nedelsdamas žodžiu apie tai informuoti Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai ir pateikti tarnybinį pranešimą Komisijai, taip pat – Kalėjimo viršininkui parengti ir pateikti rekomendacinio pobūdžio pažymą dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ir bendravimo su juo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo.
15. Individualių ir grupinių konsultacijų metu darbuotojai turi atkreipti dėmesį į suimtojo (nuteistojo) adaptavimosi savybes, jo tarpusavio santykius su aplinkiniais bei elgesį. Pastebėję galimą smurto tarp asmenų, esančių vienoje gyvenamojoje ar bendrojo naudojimo patalpoje, atsiradimo riziką, nedelsdami žodžiu apie tai informuoja Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai ir pateikia tarnybinį pranešimą Komisijai.
16. Suimtiesiems (nuteistiesiems), patyrusiems psichologinį ar fizinį smurtą, psichologas teikia individualią psichologinę pagalbą, o bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojams – metodinę pagalbą dėl smurto rizikos valdymo.
17. Kalėjimų Resocializacijos skyrių specialistai per kiekvieną įvadinį pokalbį su naujai atvykusiu į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą suimtuoju (nuteistuoju) turi išsiaiškinti, ar šis neturi bendravimo su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais) problemų, bei paaiškinti, kur kreiptis pagalbos, jei jų kiltų.
18. Keičiantis budinčiosioms pamainoms bei suimtųjų ir nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų vykdymo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai turi atidžiai stebėti suimtuosius ir nuteistuosius, atkreipti dėmesį į asmenis, kurie vengia bendrauti, yra apsirengę ne pagal sezoną ar kažkokiu būdu bando slėpti savo išvaizdą, taip pat į patikrinimuose nedalyvaujančius, miegančius ne jiems skirtose vietose asmenis, o pastebėję tokių suimtųjų ir / ar nuteistųjų, išsiaiškinti tokių aplinkybių atsiradimo priežastis bei įsitikinti, ar šie asmenys nėra sužaloti ir ar prieš juos nėra naudojama psichinė prievarta.
19. Kalėjimų Resocializacijos skyrių specialistai per individualius pokalbius su nuteistaisiais (suimtaisiais) turi atkreipti dėmesį į šių asmenų bendravimo gyvenamojoje patalpoje ypatumus, paaiškinti jiems, kad problemos turi būti sprendžiamos nenaudojant smurto, pabrėžti subkultūros daromą neigiamą žalą tarpusavio santykiams ir asmenybei.
20. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai, pastebėję konflikto užuomazgų, smurto tarp suimtųjų ar nuteistųjų rizikos apraiškų, privalo nedelsdami žodžiu apie tai informuoti Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą bei imtis priemonių konfliktui užkardyti.
21. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai, gavęs informaciją apie kylančią įtampą, smurto tarp suimtųjų (nuteistųjų) riziką, išryškėjus galimo smurto požymiams, turi perkelti galinčius patirti smurtą suimtuosius (nuteistuosius) į kitą gyvenamąją patalpą ar kamerą bei imtis priemonių susidariusiai situacijai išspręsti.
22. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai, identifikavę bet kokius smurto, įskaitant ir žodinį, psichologinį smurtą, tarp suimtųjų ar nuteistųjų požymius, privalo išsiaiškinti situaciją ir imtis veiksmų smurtiniams veiksmams užkardyti.
23. Identifikavus galimus smurto iniciatorius, šiems asmenims jų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose taikoma intensyvesnė priežiūra.
III SKYRIUS
DARBUOTOJŲ VEIKSMAI, PASTEBĖJUS SUŽALOTĄ SUIMTĄJĮ AR NUTEISTĄJĮ
24. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai, pastebėję sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį, esant būtinybei privalo nedelsdami suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą ir apie įvykį pranešti tuo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbančiam Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai.
25. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai privalo užtikrinti, kad:
24.1. suimtąjį ar nuteistąjį patyrus sužalojimų pastebėjęs bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietos darbuotojas surašytų ir teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotų tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes;
24.2. suimtojo ar nuteistojo sužalojimai būtų užfiksuoti vaizdo registratoriumi ar fotografavimo funkciją turinčiu įrenginiu, nurodant vaizdo registratoriaus, kuriuo buvo užfiksuotas kūno sužalojimas, numerį ar fotografavimo funkciją turinčio įrenginio pavadinimą;
24.3. sužalotas suimtasis ar nuteistasis būtų nuvestas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) padalinį, kad jį apžiūrėtų sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis PASPS padalinyje Kalėjimo veiklos teritorijoje (toliau – sveikatos priežiūros specialistas);
24.4. PASPS padalinio ne darbo metu sužalotam asmeniui suteikus pirmąją medicinos pagalbą esant būtinybei būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, o kitą darbo dieną – toks asmuo pristatytas į PASPS padalinį;
24.5. jei yra būtinybė, – sužalotas asmuo būtų izoliuotas nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų arba aplinkos, kurioje įvyko įvykis, būtų atliktos kratos suimtųjų ir / ar nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kamerose, darbo vietose. Sprendimą dėl būtinybės atlikti kratas ir / ar izoliuoti sužalotą asmenį turi priimti tuo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbantis Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai;
24.6. sužalotas suimtasis ar nuteistasis raštu pateiktų paaiškinimą dėl sužalojimo aplinkybių.
25. Sveikatos priežiūros specialistas apžiūri sužalotą asmenį, suteikia jam reikiamą medicinos pagalbą ir, remdamasis jo žodžiu pateikta informacija apie įvykio aplinkybes, asmeniui nustatytus kūno sužalojimus privalo užfiksuoti Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas).
IV SKYRIUS
DOKUMENTŲ DĖL KŪNO SUŽALOJIMŲ RENGIMAS, TVARKYMAS IR APSKAITA
26. Sveikatos priežiūros specialistas apžiūri sužalotą asmenį ir Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025) detaliai aprašo jam nustatytą kūno sužalojimą, nurodo jo padarymo aplinkybes (remdamasis sužaloto asmens pasakojimu), pažymi datą, laiką ir vietą.
27. Detaliai aprašęs kūno sužalojimą, minėtas specialistas Asmens kūno kontūrų formoje (2 priedas) pažymi vietą (-as), kurioje (-iose) padarytas (-i) sužalojimas (-ai), ir prideda šį dokumentą prie Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos (1 priedas), tada parengia Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą (1 priedas), nurodydamas apžiūros datą ir laiką bei detaliai aprašydamas matomų kūno sužalojimų žymes, jų išmatavimus, taip pat aplinkybes, kuriomis jie atsirado, nurodytas sužaloto asmens. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas) negalima konstatuoti, koks kūno sužalojimas: buitinis, smurtinis, gamybinis, specialusis ar savęs žalojimas, padarytas. Nesant išorinių kūno sužalojimo žymių, sveikatos priežiūros specialistas Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas) įrašo: „Išoriškai pastebimų kūno sužalojimo žymių nėra.“
28. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma (1 priedas) ir Asmens kūno kontūrų forma (2 priedas) įtraukiami į Sužalotų asmenų medicininės apžiūros pažymų registrą (3 priedas).
29. Atlikęs Aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytus veiksmus, sveikatos priežiūros specialistas apie sužalotą asmenį nedelsdamas informuoja tuo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbantį Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai ir, šiam pasirašius atitinkamoje Sužalotų asmenų medicininės apžiūros pažymų registro (3 priedas) skiltyje, perduoda jam užpildytą Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą (1 priedas) bei Asmens kūno kontūrų formą (2 priedas).
30. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbantis Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai apie sužalotą asmenį nedelsdamas informuoja Kalėjimo viršininką, jo nesant – jį pavaduojantį asmenį, o savęs žalojimo atveju – Krizių įveikos komandos koordinatorių. Įtaręs smurto prieš suimtąjį ar nuteistąjį panaudojimo atvejį, minėtas specialistas apie tai taip pat informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus ar Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuosius tyrėjus (atsakingus už veiklos teritoriją Kalėjime), o jų nesant – juos pavaduojančius asmenis.
31. Policijos pareigūnų pristatytas ar konvojuotas į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą sužalotas suimtasis ar nuteistasis apžiūrimas Aprašo 26–29 punktuose nustatyta tvarka, tačiau sužalojimo padarymo aplinkybės tiriamos tik tuo atveju, kai iš pirminės medžiagos galima įtarti, jog buvo padarytas Aprašo 8.7.3 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas. Jei tyrimas neatliekamas, Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma (1 priedas) kartu su asmens pristatymo (konvojavimo) į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą dokumentais saugomi asmens byloje.
32. Apie bausmių vykdymo sistemos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, Kalėjimo viršininkas, jo nesant – jį pavaduojantis asmuo informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių bei inicijuoja pranešimo teritorinei prokuratūrai pateikimą.
33. Už pirminės medžiagos apie sužalotą asmenį surinkimą bei jos perdavimą Kalėjimo viršininkui yra atsakingas tuo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbantis Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai.
V SKYRIUS
TYRIMŲ DĖL KŪNO SUŽALOJIMŲ YPATUMAI
34. Dėl įvykio, per kurį bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje buvo sužalotas suimtasis ir / ar nuteistasis, Kalėjimo viršininkas, išnagrinėjęs jam pateiktą pirminę medžiagą (tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes, sužalotam asmeniui nustatytų kūno sužalojimų nuotraukas, Sužaloto asmens medicininę pažymą (1 priedas), Asmens kūno kontūrų formą (2 priedas) ir sužaloto nuteistojo ar suimtojo paaiškinimą), atlieka šiuos veiksmus:
34.1. inicijuoja ir pavaldiems darbuotojams paveda atlikti Aprašo 8.7.1, 8.7.2 ir 8.7.5 papunkčiuose nurodytų kūno sužalojimų atvejų tyrimą;
34.2. Aprašo 8.7.2 papunktyje nurodyto kūno sužalojimo atvejį paveda ištirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, dirbančiam bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje. Apie įvykį darbe, dėl kurio sunkiai sutrikdoma dirbančio nuteistojo sveikata arba jis miršta, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka nedelsiant informuojamos atitinkamos institucijos;
34.3. užtikrina, kad atliekant tyrimą būtų nustatytos sužalojimą / susižalojimą lėmusios priežastys, motyvai bei išaiškinti kiti reikšmingi tyrimui duomenys, pirminio tyrimo veiksmai būtų pradėti nedelsiant, o tyrimas būtų atliktas per kuo trumpesnį terminą, bet ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie įvykį gavimo dienos;
34.4. nustatęs, kad galima įtarti, jog buvo padarytas Aprašo 8.7.3 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas, nedelsdamas inicijuoja jam pateiktos pirminės medžiagos skaitmeninės kopijos perdavimą Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui (toliau – KŽV viršininkas), o pirminės medžiagos originalus (jeigu tokie yra) – bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose dirbantiems Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams dokumentų valdymo priemonėmis. KŽV viršininkas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka inicijuoja gautos informacijos patikslinimą bei procesinio sprendimo priėmimą;
34.5. nustatęs, kad padarytas Aprašo 8.7.4 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas, nedelsdamas inicijuoja pateiktos pirminės medžiagos perdavimą Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui.
35. Kad būtų išsamiai ir objektyviai ištirti suimtųjų ir / ar nuteistųjų kūno sužalojimo atvejai, nustatyti kalti asmenys, rasti sužalojimui padaryti naudoti įrankiai ir / ar priemonės, Kalėjimų Saugumo valdymo skyrių pareigūnai, atsižvelgdami į kūno sužalojimo atvejo aplinkybes, jei yra būtinybė, gali pasitelkę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ir / ar Kalėjimų Resocializacijos skyrių pareigūnų suimtųjų ir / ar nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kamerose, darbo vietose atlikti kratas.
36. Jei atliekant tyrimą nustatoma, kad suimtojo ar nuteistojo sužalojimo metu darbuotojai galimai netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ir neatliko Apraše numatytų veiksmų, Kalėjimo viršininkas teisės aktų nustatyta tvarka privalo inicijuoti tarnybinį patikrinimą.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Sužalotų asmenų medicininės apžiūros pažymų registras (3 priedas) saugomas kiekviename Kalėjime veikiančiame PASPS padalinyje.
38. Tyrimą dėl asmens sužalojimo atlikusio Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinio viršininkas užtikrina, kad vieną kartą per ketvirtį Kalėjimo viršininkui būtų pateikta Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimo atvejų ataskaita (4 priedas).
39. Kalėjimų viršininkai skatina darbuotojus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose smurto prieš pažeidžiamus suimtuosius ir nuteistuosius rizikos valdymo ir prevencijos temomis, sudaro tam sąlygas, taip pat informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Kompetencijų ugdymo valdybą apie tokių mokymų poreikį ir pasiūlo aktualias temas.
40. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kompetencijų ugdymo valdyba užtikrina renginių, skirtų darbuotojų kvalifikacijai su smurto rizikos valdymu ir prevencija susijusiose srityse tobulinti, organizavimą.
