Administracinė byla Nr. eA-1279-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09014-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 23S170786 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pirmąjį prieglobsčio prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymo nepatenkino. Po galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, pareiškėjas pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Paskesnį prieglobsčio prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių pareiškėjas baiminasi, kad (duomenys neskelbtini) jis negalės laisvai išreikšti savo opozicijos (duomenys neskelbtini) valdžiai ir (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) tiek finansiškai, tiek dalyvaudami mitinguose ar keldami įrašus socialiniuose tinkluose palaikantys žmonės (duomenys neskelbtini) yra persekiojami – jiems yra iškeliamos politinės baudžiamosios ar administracinės bylos.
2.2. Migracijos departamento vertinimas yra spekuliatyvus, paremtas vien prielaidomis ir spėjimais, kad neva pareiškėjas anksčiau neturėjo politinių įsitikinimų, nesidomėjo politika, tačiau tokių savo argumentų niekuo nepagrindžia. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, turi vertinti, kaip kilmės valstybės subjektai (t. y. persekiojimą vykdantys subjektai) mato pareiškėjo veiklą ir jo pažiūras, t. y. ar priskiria jam politines pažiūras. Vertinant jo politines pažiūras, Sprendime nėra atsižvelgta į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje C-151/22. Sprendimas priimtas 2023 m. rugsėjo 27 d., t. y., jau po minėto ESTT išaiškinimo, todėl atsakovui minėta praktika turėjo būti žinoma.
2.3. Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo veikla Lietuvoje ((duomenys neskelbtini) finansinis rėmimas, dalyvavimas opozicijos mitinguose Lietuvoje) nėra politinių pažiūrų išraiška, nes politinių pažiūrų, kaip jos suprantamos pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95) 10 straipsnio 1 dalies e punktą, egzistavimui konstatuoti užtenka, kad asmuo tvirtintų, jog turi tokias pažiūras, taip pat nėra reikalavimo, kad asmuo jau būtų sukėlęs galimo persekiojimo vykdytojo įtarimus.
2.4. Migracijos departamentas pripažįsta, kad pareiškėjas „<...> nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai (duomenys neskelbtini)“. Tai, jog Migracijos departamentas suabejojo šių pažiūrų nuoširdumu, nekeičia aplinkybės, kad pagal ESTT praktiką politinių pažiūrų, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2011/95, egzistavimui konstatuoti užtenka tvirtinti, kad pareiškėjas tokias pažiūras turi. Šiuo atveju, pareiškėjas ne tik tvirtina, kad turi opozicines pažiūras, bet jas yra aiškiai išreiškęs – finansiškai parėmė (duomenys neskelbtini), dalyvavo opozicijos mitinguose Lietuvoje. Pareiškėjas prisideda prie (duomenys neskelbtini) integracijos Lietuvoje, nes jo įmonėje dirba penki (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjo ir jo sutuoktinės įmonės (duomenys neskelbtini) tinklapyje galima matyti, kad jie vienareikšmiškai palaiko (duomenys neskelbtini).
2.5. Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjo pažiūrų nuoširdumo yra paremtos prielaidomis ir spekuliacija. Netgi tuo atveju, jei pareiškėjas anksčiau šių pažiūrų stipriai nereiškė, ar pirmajame prieglobsčio prašyme daugiau rėmėsi kitais motyvais, nereiškia, kad tokių įsitikinimų pareiškėjas neturėjo ar neturi ir, kad dėl jų kilmės šalyje jam negresia persekiojimas. Tiek pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tiek pateikus paskesnį prieglobsčio prašymą, pareiškėjas išreiškė kritiką (duomenys neskelbtini) režimui. Tai, jog po (duomenys neskelbtini) pareiškėjo opozicinės-politinės pažiūros tapo itin stiprios, nereiškia, kad pareiškėjo įsitikinimai nėra nuoširdūs. Pradėjus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikų persekiojimas (duomenys neskelbtini) tapo visuotinai paplitęs ir už bet kokią viešai išsakomą kritišką nuomonę asmuo gali būti persekiojamas (tą patvirtina ir atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija), tad šiuo metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas negalėtų laisvai išreikšti šių opozicinių pažiūrų, kaip tai padarė Lietuvoje, ir nepatirti valstybinės represijos. Taigi byloje nėra jokios abejonės, kad pareiškėjas turi politines pažiūras, kurios (duomenys neskelbtini) režimui yra nepriimtinos ir yra baudžiamos.
2.6. Migracijos departamentas pareiškėjo atveju neteisingai vertina grėsmę – atsakovas Sprendime susikoncentruoja į tai, ar būtent pareiškėjo veikla Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) gali sukelti (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų ((duomenys neskelbtini)) persekiojimą. Tačiau tai nėra esminė aplinkybė, kuri lemia vertinimą, ar pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas dėl politinių pažiūrų. Pareiškėjas neprivalo įrodyti, jog jo grįžimo atveju (duomenys neskelbtini) pradės tyrimą būtent dėl veiklos Lietuvoje, ar, tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) jau yra pradėjusi tyrimą dėl pareiškėjo veiklos Lietuvoje. Pagrįstai baimei patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų konstatuoti pakanka nustatyti, jog kilmės šalyje egzistuoja grupė, kuri persekiojama dėl politinių pažiūrų ir kad asmens individualios aplinkybės patvirtina, jog jis šiai grupei priklauso.
2.7. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) faktiškai uždrausta protestuoti (duomenys neskelbtini), o šio draudimo nepaisantiems žmonėms gresia baudžiamoji atsakomybė. Taip pat surinkta informacija patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) finansiškai remiantiems žmonėms (duomenys neskelbtini) gali būti taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, akivaizdžiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) valdžią kritikuojantys ir paramą (duomenys neskelbtini) išreiškiantys žmonės (tiek dalyvaudami protestuose, tiek remiantys finansiškai) sudaro persekiojamą dėl politinių pažiūrų grupę.
2.8. Migracijos departamento rizikos vertinimas Sprendimo dalyje „Dėl prieglobsčio prašytojo paramos (duomenys neskelbtini)“ turėjo susikoncentruoti į aplinkybes, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) negalėtų laisvai išreikšti savo politinių-opozicinių pažiūrų dalyvaudamas protestuose ir finansiškai remti (duomenys neskelbtini), kaip tai padarė Lietuvoje nepatirdamas persekiojimo, o ne į tai, ar dėl pareiškėjo veiklos Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) jį persekioja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, jog (duomenys neskelbtini) grupuotė kalėjimuose nebevykdo mobilizacijos, taip pat pareiškėjas neatitinka profilio asmenų, kurie būtų mobilizuojami. Pagal naujausius duomenis, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
2.9. Migracijos departamentas nesurinko pakankamai kilmės valstybės informacijos, kuri buvo būtina priimant sprendimą, ar pareiškėjas atitinka pabėgėlio apibrėžimą. Taip pat Migracijos departamentas nepilnai surinko informaciją apie pareiškėjo atžvilgiu iškeltus baudžiamuosius kaltinimus ir baudžiamosios bylos kontekstą. Baudžiamoji byla, kurioje figūruoja pareiškėjas, toliau vystosi, keliami nauji kaltinimai. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) tarpusavyje konkuruojančios teisėsaugos grupuotės yra suinteresuotos pareiškėjo parodymais besitęsiančioje kovoje ir baudžiamojoje byloje. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog nerado dalies (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Atsakovas nurodė, kad pavyko rasti informacijos apie (duomenys neskelbtini).
2.10. Migracijos departamentas tinkamai neįvertino kam konkrečiai pareiškėjas perdavė finansinę paramą. Pareiškėjo prieglobsčio byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini) raštas, o Sprendime yra nurodyta, kad visuomeninė organizacija (duomenys neskelbtini), kartu su kitomis organizacijomis (tokiomis kaip (duomenys neskelbtini)), buvo visuomeninio judėjimo (duomenys neskelbtini) narė. Departamentas neatkreipė dėmesio, jog tokios organizacijos, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra uždraustos bei pripažintos ekstremistinės. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės perdavė finansavimą judėjimui, kurį sudaro organizacijos, pripažintos ekstremistinėmis, dėl ko atitinkamai jam ir kyla persekiojimo pavojus.
2.11. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad advokatai (duomenys neskelbtini) susiduria su sisteminėmis kliūtimis ginant savo klientus. Advokatai netenka prieigos tiek prie savo klientų, tiek bylų medžiagos, o galiausiai patys advokatai gali tapti persekiojimo objektais ir nukentėti.
2.12. Apibendrinus visą nurodytą papildomą naują kilmės valstybės informaciją, galima teigti, kad pareiškėjo teiginius patvirtina kilmės valstybės informacija. Randama informacija patvirtina apie toliau vykstančią ir besiplečiančią verbavimo praktiką kalėjimuose. Taip pat informacija patvirtina pareiškėjo baudžiamojoje byloje figūruojančių (duomenys neskelbtini) pareigūnų egzistavimą. Vienas iš svarbiausių aspektų yra tai, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla, kurioje pateikti kaltinimai pareiškėjui, toliau vystosi, o baudžiamasis persekiojimas aktyvizavosi. Galiausiai, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) patys advokatai nėra saugūs ir susiduria su neįveikiamomis kliūtimis ginant savo klientus. Ši informacija nebuvo surinkta ir nebuvo įvertinta Departamento, dėl ko sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nebuvo išsamus ir nuodugnus bei paremtas objektyvia naujausia informacija.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso priimtas dėl to, kad asmuo pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, jog prieglobsčio prašytojas gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) iškeltos naujos baudžiamosios bylos už tėvynės išdavystę bei ekstremizmo rėmimą. Atitinkamai, jo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina „visiškai pagrįsta“, kaip to reikalauja „pabėgėlio“ apibrėžimas. Kadangi „visiškai pagrįsto baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
3.2. Departamentas įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus naujus dokumentus, jo duotus paaiškinimus, bet ir kilmės valstybės informaciją, bei nustatė, kad, atsižvelgus į pateiktų „naujų“ įrodymų trūkumų visumą bei į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, pateikti „dokumentai“ ((duomenys neskelbtini)) nelaikytini patikimais įrodymais bei nepatvirtina juose nurodytų aplinkybių, nei tariamos grėsmės tikimybės. Atitinkamai, naujų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog prašytojui kilmės valstybėje gresia persekiojimas, bei sąlygotų kitas išvadas, nei buvo padarytos Migracijos departamento 2021 m. sausio 7 d. sprendime Nr. (15/6-5) 12PR-6, tyrimo metu nenustatyta.
3.3. Įvertinta ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini), reiškiami politiniai įsitikinimai. Sprendime nurodyta, kad tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, jog iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ar iškart po išvykimo pareiškėjas turėjo įsitikinimus ar požiūrį, priešingą (duomenys neskelbtini) režimui, todėl jo veikla Lietuvoje (duomenys neskelbtini) nėra vertinama kaip kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Aplinkybė, kad pirmojo prašymo suteikti nagrinėjimo metu pareiškėjas nesidomėjo politika, nepaisant (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą prielaidai abejoti jo veiklos (duomenys neskelbtini) nuoširdumu. Savo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurias jis tikslingai sukūrė paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Neatmestina, jog prieglobsčio prašytojas tokiu būdu bando piktnaudžiauti tarptautinės apsaugos sistema, imdamasis „priedangos“ veiklos, kuri yra tik pretekstas siekiant gauti pabėgėlio statusą arba papildomos apsaugos statusą. Nepaisant prieglobsčio prašytojo suinteresuotumo sur place vykdoma veikla, ginčijamame Sprendime buvo įvertinta, ar dėl šios veiklos kyla pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl konvencinių priežasčių bei nustatyta, kad pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais: jis nėra opozicinės partijos narys, nėra valdžios kritikas (viešoje erdvėje ar socialiniuose tinkluose valdžios nekritikavo), nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas ar nepriklausomas žurnalistas, nebuvo mitingų (duomenys neskelbtini) organizatorius ar dalyvis.
3.4. Pareiškėjas cituodamas ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Nr. C-151/22 savitiksliai nepateikia pagrindinio šio teismo argumento, kad „<...> Pagal Direktyvos 2011/95 sistemą prašytojo baimės būti persekiojamam dėl „politinių pažiūrų“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies e punktą ir 2 dalį, pagrįstumo vertinimas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį turi būti individualaus pobūdžio ir atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Atlikdamos tokį vertinimą kompetentingos nacionalinės institucijos turi nustatyti, ar konstatuotos aplinkybės kelia tokią grėsmę, kad, atsižvelgiant į atitinkamo asmens individualią situaciją, jis gali pagrįstai baimintis, kad iš tiesų bus persekiojamas. Šis grėsmės vertinimas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai, turi būti grindžiamas tik konkrečiais faktais ir aplinkybėmis pagal būtent šios direktyvos 4 straipsnio 3–5 dalyse nustatytas taisykles (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Y ir Z, C 71/11 ir C 99/11, EU:C:2012:518, 76 ir 77 punktus).“ Sprendime būtent ir vertinta pareiškėjo individuali situacija sprendžiant, ar prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų, kurias jam gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jo kilmės šalyje. Vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis.
3.5. Pareiškėjo nurodytuose teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. eI3-11088-931/2023; LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje Nr. eA-2224-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje Nr. eA-2113-520/2023) analizuojamos užsieniečių situacijos ir nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra analogiškos pareiškėjo situacijai. Antra, pareiškėjas cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau šios instancijos sprendimai neformuoja teismų praktikos. Trečia, tai, kad cituotame VAAT sprendime buvo nustatytas Migracijos departamento tyrimo trūkumas, nereiškia, jog tai buvo padaryta ir pareiškėjo atveju. Pareiškėjas skunde cituodamas Departamento surinktą informaciją ištraukia tik dalį sau naudingos informacijos, bet ne jos visumą. Vien kritikos valdžiai neužtenka, ji turi būti viešinama ir tokį užsieniečio viešinimą turi identifikuoti teisėsaugos pareigūnai. Be to, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.
3.6. Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl jo (duomenys neskelbtini) mobilizacijos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad surinkta informacija ne tik apie kilmės valstybę (duomenys neskelbtini)), bet ir patį pareiškėją (nėra nuteistas; jis nenurodė, kad turi karinį išsilavinimą ar karinės patirties; jis nėra padaręs smurtinio nusikaltimo; turi sveikatos problemų) nepagrindžia tikimybės, kad prieglobsčio prašytojas bus (duomenys neskelbtini) priverstinai užverbuotas (duomenys neskelbtini). Sprendime taip pat buvo įvertintos aplinkybės susijusios su situacija (duomenys neskelbtini) kalėjimuose, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimais. Pareiškėjo argumentai dėl papildomos naujos ir aktualios kilmės valstybėje informacijos yra nepagrįsti.
3.7. Nors naujausia kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra daug kintamųjų / nežinomųjų elementų – ar prieglobsčio prašytojas bus nuteistas; (duomenys neskelbtini). Rizika pareiškėjui būti užverbuotam vertintina kaip išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Informacijos, kad prieglobsčio prašytojui keliami nauji kaltinimai jo baudžiamojoje byloje, pareiškėjas nepateikė, o tokios informacijos nebuvo rasta ir tyrimo metu. Tai, jog prieglobsčio prašytojo holdingo vadovas tapo tyrimo objektu dėl (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina, jog pareiškėjui bus daromas spaudimas teikti parodymus prieš buvusius vadovus, ypač įvertinus tai, jog (duomenys neskelbtini).
3.8. Pareiškėjo skunde pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) advokato sulaikymą, nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu, jog advokato sulaikymas susijęs su baudžiamąja byla, kurioje yra minimas pareiškėjas. Viešuose šaltiniuose pateikiama informacija neleidžia konstatuoti „pagrįstą“, o ne vien hipotetinę tikimybę, jog prieglobsčio prašytojo tiesioginio vadovo (duomenys neskelbtini) buvęs advokatas (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas ne dėl iš tikrųjų įvykdytos nusikalstamos veikos (narkotinių medžiagų perdavimas), o dėl jo suinteresuotumo tęsti pareiškėjo ar jo vadovų baudžiamąsias bylas. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nutarimų iškelti baudžiamąją bylą ir 2023 m. balandžio 12 d. teistumo pažymos gavimo aplinkybes bei įvertinus minėtų dokumentų trūkumus, dokumentai nelaikytini autentiškais, o juose pateikta informacija nelaikytina tikrovę atitinkančia. Atitinkamai, pareiškėjo pasakojimas, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo iškeltos baudžiamosios bylos už tėvynės išdavystę (dėl (duomenys neskelbtini)) bei dėl ekstremizmo finansavimo ((duomenys neskelbtini)) nelaikomas patikimu įrodymu. Apibendrinus visas prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, įvertinus kilmės valstybėje esančią informaciją, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ginčijamame Sprendime buvo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl užsienietis neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo nuostatų, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesutektinos papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Sprendžiant dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto buvo vadovautasi ne tik kilmės valstybėje esančia informacija, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bylose suformuota praktika, kurioje numatyti kriterijai.
II.
4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą.
6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pirminį pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-6 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 7 d. sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Departamento 2021 m. sausio 7 d. sprendimu, kreipėsi į VAAT, kuris 2021 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2602-811/2021 nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į LVAT, kuris 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-3587-1062/2021) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2021 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. Migracijos departamentui pateikė dar vieną pašymą, t. y. paskesnį, suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą). Prašyme nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pridėjo 2022 m. sausio 19 d. motyvuotą prašymą suteikti pabėgėlio statusą (arba suteikti papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, kuriame, be kita ko, nurodė, kad gavo naujus įrodymus (dokumentus) dėl jam kylančios grėsmės jo kilmės valstybėje ir kt. Prie šio prašymo pridėjo dokumentus. 2023 m. balandžio 19 d. buvo atlikta išsami pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) apklausa. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. taip pat pateikė papildomus paaiškinimus prie 2023 m. balandžio 19 d. interviu Migracijos departamente, pridėjo pažymą. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą susijusį su pareiškėjo kilmės valstybe, įvertinęs pareiškėjo pateiktus naujus duomenis (dokumentus), jo duotus paaiškinimus, (duomenys neskelbtini), reiškiamus politinius įsitikinimus ir kt., 2023 m. rugsėjo 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija dėl pabėgėlių) 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika aiškinant šių teisės normų nuostatas, EŽTT praktika. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju, ir kt., vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs; įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 181 dalimi, kurioje nustatyta, kas yra paskesnis prašymas suteikti prieglobstį. Teismas, įvertinęs Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas siejamas išskirtinai tik su nauja esmine informacija (motyvais) ar duomenimis, kurie nebuvo žinomi priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo. Būtent toks paskesnio prašymo apimties nagrinėjimas atsispindi ir LVAT praktikoje (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019).
8. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas ypač išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, atsižvelgiant į tokio prašymo nagrinėjimo ribas, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, argumentuotai dėl jų pasisakė, vertino kilmės šalies informaciją ir kt., svarbiausia visus duomenis įvertino sistemiškai ir kompleksiškai. Įvertinus individualiai pareiškėjo situaciją nenustatyta tam pagrindų ir sąlygų, t. y. „visiškai pagrįstos baimės“ būti persekiojamam dėl konvencinių priežasčių, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti tarptautinę apsaugą. Departamentas įvertino tiek pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tiek ir jo deklaruojamus politinius įsitikinus. Sprendime nurodyta, kad tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, jog iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ar iškart po išvykimo pareiškėjas turėjo įsitikinimus ar požiūrį, priešingą (duomenys neskelbtini) režimui, todėl jo veikla Lietuvoje (duomenys neskelbtini) nėra vertinama kaip kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Aplinkybė, kad pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nesidomėjo politika, nepaisant (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą prielaidai abejoti jo veiklos (duomenys neskelbtini) nuoširdumu. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjo pažiūrų nuoširdumo yra paremtoms tik prielaidomis ir spekuliacija. Priešingai, kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentas tokią išvadą darė tik įvertinęs byloje esančių duomenų visumą ir jų kompleksiškumą. Visiškai pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas savo paskesnį prieglobsčio prašymą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurias jis tikslingai sukūrė paskesnio prašymo nagrinėjimo metu. Pareiškėjas tokiu būdu bando piktnaudžiauti prieglobsčio teise, imdamasis „priedangos“ veiklos, kuri yra tik pretekstas siekiant gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas tam turi ir akivaizdų bei neabejotiną tikslą, t. y. savo kilmės šalyje išvengti kriminalinio persekiojimo; šios aplinkybės išsamiai įvertintos nagrinėjant pareiškėjo pirminį prieglobsčio prašymą.
9. Teismas vertino, kad pareiškėjo situacija būtent ir atitinka Įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Nepaisant to, Migracijos departamentas vis tiek vertino, ar dėl tokios pareiškėjo veiklos jam kyla pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl konvencinių priežasčių. Nustatyta, kad pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Jis nėra aršus (duomenys neskelbtini) režimo kritikas, nepriklauso opoziciniams judėjimams, nebuvo mitingų organizatorius ar protestų dalyvis (duomenys neskelbtini), nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas ir pan. Tad mažai tikėtina, kad pareiškėjo sudalyvavimas keliose politinėse akcijose Lietuvoje bei finansinis (duomenys neskelbtini) rėmimas gyvenant Lietuvoje ir pan. galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė bei ypatingai neapibrėžta tikimybė, kas yra nepakankamas pagrindas tarptautinei apsaugai gauti. Jau nekalbant apie tai, kad pareiškėjas keliose akcijose ir kt. sudalyvavo jau po jo pirminio prieglobsčio prašymo atmetimo, taip pat (duomenys neskelbtini) parėmė tik simboliškai, beje, irgi tik po pirminio prašymo atmetimo. Kiti pareiškėjo nurodomi atlikti veiksmai, pvz., (duomenys neskelbtini), yra visiškai menkaverčiai bei niekaip nepagrindžiantys šiai bylai svarbių aplinkybių. Priešingai, šios visos aplinkybės ir jų laikas neabejotinai sustiprina įspūdį, kad pareiškėjas iš esmės piktnaudžiauja prieglobsčio teise ir ėmėsi tam „priedangos“ veiklos. Pareiškėjo samprotavimai, kad jis Lietuvoje buvo sekamas (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų bei jog buvo klausomasi jo pokalbių su tėvais, atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Nustatytas pareiškėjo profilis neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas realiai galėjo dominti (duomenys neskelbtini) specialiąsias tarnybas, dar gi taip stipriai, jog jis būtų sekamas net Lietuvoje. Taip pat akivaizdžiai neįtikinamai skamba ir pareiškėjo teiginiai, jog (duomenys neskelbtini). Be to, kaip nustatyta Migracijos departamento, jeigu (duomenys neskelbtini) turėtų informacijos apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tai pareiškėjui būtų iškelta baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) BK (duomenys neskelbtini), o ne pagal (duomenys neskelbtini) BK (duomenys neskelbtini). Tad pareiškėjo teikiami duomenys šiuo aspektu prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Teismo vertinimu, Departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes įvertino individualiai, vertinant jas individualiai tai darė išsamiai ir visapusiškai, pareiškėjas Departamento nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigė.
10. Teismas nurodė, kad ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas priimtas byloje Nr. C-151/22 niekaip nepaneigia Migracijos departamento teisės vertinti visas aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo nurodytais politiniais įsitikinimais ir pažiūromis, bei esant pagrindui padaryti išvadą, jog nurodomos „politinės pažiūros“ tai tik „priedanga“, siekiant neteisėtai gauti prieglobstį, piktnaudžiaujant prieglobsčio teise. Taip pat nepaneigia to, kad prieglobsčio prašytojui turint politines pažiūras ir įsitikinimus, jos vis tiek turi būti įvertintos individualiai, t. y. atsižvelgiant į atitinkamo asmens individualią situaciją. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Sprendime būtent ir buvo vertinta pareiškėjo individuali situacija, ar jis pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų, kurias jam gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jo kilmės šalyje. Tačiau tokių grėsmių nebuvo nustatyta. Taip pat teismas akcentavo, kad vien tik politinių pažiūrų ar įsitikinimų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis ir kitais pareiškėjo nurodomais teismų sprendimais, nes juose analizuojamos užsieniečių situacijos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi.
11. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos Migracijos departamentui įrodinėti neiginius, šiuo konkrečiu atveju, jog pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis ar grasinimais, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) sudaro persekiojamą dėl politinių pažiūrų grupę, iš esmės yra teisingi, tačiau ši nurodoma bendra kilmės valstybės informacija automatiškai negali lemti pareiškėjui prieglobsčio suteikimo. Nagrinėjant konkretų prieglobsčio prašymą vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, bet individuali prieglobsčio prašytojo (šiuo atveju pareiškėjo) situacija kilmės valstybės kontekste. Departamentas įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją (tarp jų jo siekį piktnaudžiauti prieglobsčio teise) priėjo išvados, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl konvencinių priežasčių nėra visiškai pagrįsta. Teismas su tokiu Migracijos departamento vertinimu sutiko.
12. Dėl pareiškėjo baimės būti mobilizuotam (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad ši informacija buvo pakankamai plačiai išnagrinėta ir dėl jos išsamiai pasisakyta nagrinėjant pareiškėjo paskesnį prašymą. Nustatyta, kad pareiškėjas nėra nuteistas, jis nenurodė, jog turi karinį išsilavinimą ar karinės patirties, jis nėra padaręs smurtinio nusikaltimo, turi sveikatos problemų, tad mažai tikėtina, kad jo profilis patrauktų verbuotojų dėmesį. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad tyrimo metu surinkta informacija nepagrindžia tikimybės, jog pareiškėjas bus (duomenys neskelbtini) priverstinai užverbuotas (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovu, kad esamoje situacijoje nėra aišku, ar pareiškėjas bus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Net ir nuteisus pareiškėją realia laisvės atėmimo bausme, neaišku ar vis dar vyks verbavimas, (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju rizika pareiškėjui prievarta būti užverbuotam (duomenys neskelbtini) yra minimali, ji vertintina kaip hipotetinė prielaida, kuri nelemia tarptautinės apsaugos pareiškėjui taikymo poreikio. Teismas taip pat pažymėjo, kad Departamentas tinkamai įvertino ir pasisakė dėl kalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini) bei jos įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui tarptautinės apsaugos poreikio taikymo, įvertinus individualiai pareiškėjo situaciją. Tas pats pasakytina ir dėl užtikrinimo reikiamų sveikatos paslaugų.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę yra pakankami pareiškėjo paskesnio prašymo išsprendimui ir sprendimo priėmimui. Migracijos departamentas ne fragmentiškai vertino tam tikrus kilmės valstybės informacijos aspektus, bet atsižvelgė į jos visumą, atlikdamas individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Be to, Migracijos departamentas dalį duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) opozicijos (duomenys neskelbtini) rėmimu, finansinės paramos perdavimu, baudžiamųjų bylų kėlimu ir kt., kuriuos pareiškėjas teikė kartu su paskesniu prašymu, jau yra įvertinęs nagrinėjant pareiškėjo pirminį prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas nepateikė jokių esminių duomenų, kurie minėtą situaciją leistų vertinti kaip nors kitaip, nei ji buvo įvertinta.
14. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime yra nurodyta, jog organizacijos „(duomenys neskelbtini) raštas yra bendro pobūdžio, nepatvirtinantis nei (duomenys neskelbtini) pareiškėjo perduotų pinigų fakto, nei pinigų perdavimo paskirties, tad vertinamas kaip turintis žemą įrodomąją galią. Tuo pačiu pareiškėjo teiginiai, kad jis perdavė pinigus organizacijai (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas, nagrinėjant bylą teisme, 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui papildomus naujus duomenis: (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. išduotą teistumo (neteistumo) pažymą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 24 d. raštą (duomenys neskelbtini); įvairius straipsnius iš internetinių portalų. Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 11 d., metu pateikė straipsnio ištrauką iš atitinkamo internetinio portalo. Teismas, įvertinęs šiuos naujus duomenis, taip pat jų ryšį su kitais byloje nustatytais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti straipsniai apie tai, jog (duomenys neskelbtini) asmenys už politines pažiūras ir veiksmus bei pan. yra persekiojami ir baudžiami, patvirtina tik bendro pobūdžio šalies informaciją, kurią iš esmės nustatė ir Departamentas. Neabejotina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta žmogaus teisių pažeidimai, tačiau šie straipsniai jokiu būdu nepatvirtina pareiškėjo individualaus persekiojimo, kad pareiškėjas būtų aktyvistas, t. y. aktyvus visuomenės veikėjas, opozicionierius, aktyviai pasisakantis prieš (duomenys neskelbtini). Departamentas individualiai įvertinęs pareiškėjo situaciją padarė išvadą, kad individuali grėsmė pareiškėjui negresia. Antra, (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 24 d. raštas yra bendro pobūdžio ir nepatvirtina pareiškėjo nurodomų pinigų sumų perdavimo (duomenys neskelbtini). Raštą pasirašęs asmuo nedalyvavo pinigų perdavime (duomenys neskelbtini), be to, nenurodyta, kad jam būtų žinomos tos pinigų perdavimo aplinkybės ir pan. Visos minėtos aplinkybės, įskaitant panašaus pobūdžio raštą, buvo įvertintos ankstesniame Migracijos departamento sprendime, kurį patvirtino teismai.
15. Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. išduotą teistumo (neteistumo) pažymą su jos gavimo proceso dokumentais ir nuotraukomis, tiek šalių pozicijas, taip pat bylos medžiagos visumą, pažymėjo, kad, pirma, Migracijos departamentas, be kita ko, pareiškėjo pateiktą 2023 m. spalio 31 d. pažymą lygino su jo pateikta analogiška 2023 m. balandžio 12 d. pažyma, taip pat viešoje erdvėje rastu analogiškos pažymos pavyzdžiu. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, be to, neapsiribojant vien tik kažkokiu konkrečiu ar konkrečiais 2023 m. spalio 31 d. pažymos trūkumais, vertindamas įrodymų visumą ir jų kompleksiškumą, į ankstesniame procese nustatytas aplinkybes, į pareiškėjo elgesį, siekiant piktnaudžiauti prieglobsčio teise, taip pat tikrovės neatitinkančių duomenų teikimą ir pan., vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo teisę ir pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktos 2023 m. spalio 31 d. pažymos autentiškumu ir joje pateikiamos informacijos tikrumu. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti minėtos pažymos gavimo proceso dokumentai, įskaitant nuotraukas, niekaip nepatvirtina šios pažymos legalumo ir joje esančios informacijos patikimumo. Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nenustatė pagrindų ir sąlygų taikyti pareiškėjo atžvilgiu abejonės privilegiją.
16. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog byloje nenustatyta, kad, priešingai negu teigė pareiškėjas, Migracijos departamentas būtų kaip nors nesąžiningai ar neobjektyviai nagrinėjęs pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą ir teikiamus duomenis. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jis neatitinka. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tai, jog jam reikalinga papildoma apsauga, iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą; kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta. Tad tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų realūs kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta beatodairiškas smurtas arba jo lygis yra toks žemas, jog dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuri nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų. Taigi, nebuvo nustatyta, kad būtų pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų Įstatyme numatytos neigiamos pasekmės; kitaip tariant, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
18. Įvertinęs pareiškėjo paskesnį prašymą, prie jo pridėtus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitus byloje esančius duomenis, Migracijos departamento pateiktą užsieniečio bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo paskesnio prašymo nagrinėjimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtą Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, jį priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytas.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, visų pirma, dėl to, kad nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir pareiškėjo teisė į teisingą teismą tuo aspektu, jog teismas visai nesuteikė laiko gauti įrodymus ir visiškai paneigti spekuliatyvią Migracijos departamento poziciją dėl tariamai padirbtos pareiškėjo pateiktos teistumo pažymos. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl jam kylančios grėsmės dėl politinių pažiūrų. Teismas taip pat subjektyviai įvertino jam kylančią grėsmę dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimuose vykdomo karinio verbavimo.
19.2. Pareiškėjo paskesnio prieglobsčio esmė yra susijusi su pareiškėjo pateikta pažyma apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą dėl valstybės išdavystės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas byloje dėjo maksimalias pastangas siekdamas pagrįsti prieglobsčio prašymą, todėl iš viso teikė tris pažymas, kurios patvirtina jo baimę patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Pirmąją 2021 m. balandžio 13 d. pažymą apie neteistumą ir baudžiamojo persekiojimo faktą bei baudžiamojo persekiojimo nutraukimą jis pateikė dar nagrinėjant pirmąjį prieglobsčio prašymą, tačiau teisminio proceso metu tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT pareiškėjui nurodė teikti paskesnį prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą 2022 m. sausį, kurio nagrinėjimas labai ilgai užsitęsė. Norėdamas išsklaidyti bet kokias Migracijos departamento abejones ir įrodyti, kad baudžiamasis persekiojimas dėl tėvynės išdavystės vis dar tebesitęsia, pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. pateikė dar vieną pažymą (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime įvertino šią pažymą ir nutarė, kad ji neva nėra autentiška. Trečiąją pažymą kartu su jos gavimo procedūriniais dokumentais pareiškėjas pateikė kartu su 2023 m. gruodžio 5 d. teismui teiktais papildomais paaiškinimais. Iki 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio atsakovas dėl trečiosios pažymos nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų ir teismo posėdžio metu negalėjo pateikti jokios nuomonės. Teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą iki 2024 m. sausio 11 d. teismo posėdžio pateikti rašytinę nuomonę dėl pareiškėjo pateiktos trečiosios pažymos. Atsakovas nuomonę pateikė tik 2024 m. sausio 9 d., t. y. likus dviem dienoms iki teismo posėdžio. Pareiškėjo atstovas 2024 m. sausio 10 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papunkčiui išdėstė, kodėl atsakovo nuomonė yra visiškai spekuliatyvi, paremta tik subjektyviais ir klaidingais pamąstymais (kai kurie netgi teisiškai nelogiški).
19.3. Pareiškėjo atstovui nebuvo suteikta galimybė veiksmingai atsikirsti į 2024 m. sausio 9 d. atsakovo pateiktą nuomonę, nes ši nuomonė buvo pateikta likus dviem dienoms iki teismo posėdžio ir teismas atsisakė atidėti posėdį dėl to, kad prieglobsčio bylose yra numatytas itin trumpas bylų nagrinėjimo teisme terminas. Pareiškėjas pateikė itin svarbius įrodymus prieglobsčio byloje – (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. išduotą neteistumo pažymą, kuri patvirtina, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl valstybės išdavystės (duomenys neskelbtini). Tokia situacija, kai Migracijos departamento naudai yra atnaujinamas procesas ir jis turi teisę teikti paaiškinimus iki pat teismo posėdžio dienos, o pareiškėjui nesudaroma galimybė tinkamai į juos atsakyti, nors tai yra jo prieglobsčio bylos baigtį iš esmės lemiantis klausimas, pažeidžia pareiškėjo teisę į teisingą teismą, taip pat šalių procesinį lygiateisiškumo principą ir rungimosi principą, nes pareiškėjui užkertamas kelias veiksmingai apsiginti. Pagal ESTT praktiką (2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje C-406/18) teismas turėjo netaikyti Įstatyme numatyto termino, jeigu manė, kad bylai tinkamai išnagrinėti neužteks laiko. Pareiškėjo teikta pažyma byloje yra esminis pagrįstos baimės patirti persekiojimą įrodymas, nes ji gali patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iškelta politinė byla dėl tėvynės išdavystės. ESTT praktikoje teisė į gynybą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai yra itin reikšmingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas akcentuoja, kad teismo proceso metu turi būti užtikrinti asmenų lygybės ir rungimosi principai.
19.4. Pareiškėjas teikė neteistumo pažymas, kurios patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia baudžiamoji atsakomybė už valstybės išdavystę. Pareiškėjas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas šiai organizacijai perdavė pinigus. Šis pinigų perdavimas galėjo tapti baudžiamojo persekiojimo dėl valstybės išdavystės priežastimi. Pareiškėjas taip pat pateikė nutarimų pradėti ikiteisminius tyrimus kopijas. Visus šiuos įrodymus Migracijos departamentas įvertino netinkamai.
19.5. Teismas neatkreipė dėmesio į akivaizdžias atsakovo logines klaidas, pavyzdžiui, dėl reikalavimo apostile patvirtinti Lietuvoje išduotą notarinį įgaliojimą. Migracijos departamentas nurodė, jog “Prieglobsčio prašytojo pateiktame įgaliojime nėra apostilės, tad kyla pagrįstų abejonių, kad toks dokumentas turi juridinę galią (duomenys neskelbtini)” (nuomonės 4 psl.). 2024 m. sausio 10 d. teismui pateiktuose pareiškėjo atstovo paaiškinimuose akcentuota, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsniu, Lietuvoje notariškai patvirtintas dokumentas (duomenys neskelbtini) turi teisinę galią ir apostile tvirtinti tokio dokumento nereikia. Vertindamas šalių argumentus dėl 2023 m. spalio 31 d. pažymos, teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo pozicija. Teismas nevertino pareiškėjo atstovo pateiktų argumentų dėl pažymose nurodytų datų, sutrumpėjusio kaltinimo straipsnių sąrašo, pažymų numeracijos, dėl antspaudo, pažymėto skaičiumi „3“. Teismo sprendimo 27 punkte visiškai neatsispindi, kad buvo vertinti abiejų šalių argumentai, priešingai, šiame punkte teismo pateiktas „vertinimas” išimtinai atspindi tik atsakovo poziciją.
19.6. Teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, nes teismas, sprendime vertindamas pareiškėjo pateiktą pažymą (dėl kurios ir buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas), iš esmės ignoravo pareiškėjo atstovo pateiktus argumentus ir rėmėsi tik Migracijos departamento paaiškinimais, neapteikdamas jokių motyvų, kodėl atmesti pareiškėjo argumentai. Dėl šių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu priėmė motyvuotą sprendimą.
19.7. Teismas pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 24 d. raštą įvertino paviršutiniškai. Iš rašto aišku, kad pinigų perdavimas įvyko per atstovus – pareiškėją, kuris atstovavo (duomenys neskelbtini), kuris atstovavo organizaciją (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad bet kokios organizacijos vadovas negali dalyvauti visuose sandoriuose ar pinigų perdavimuose, todėl tam tikslui deleguoja savo atstovus. Taip pat neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad raštą pasirašęs asmuo turi detaliai žinoti pinigų perdavimo aplinkybes. Rašte (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas manyti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga, sužinojusi apie šias aplinkybes, galėjo pareiškėjui iškelti baudžiamąją bylą dėl tėvynės išdavystės.
19.8. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) nutarimų iškelti baudžiamąsias bylas kopijas, tačiau Sprendimo 17 psl. Migracijos departamentas nurodė (tą patį nurodė ir teismui teiktoje nuomonėje), kad nerado informacijos, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai sąmoningai vengtų išduoti baudžiamųjų bylų dokumentų medžiagą. Skunde teismui nurodė išsamią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) advokatai susiduria su sisteminėmis kliūtimis ginant savo klientus. Internete apstu kilmės valstybės informacijos (ypač tokiu atveju aktuali informacija, kurią pateikia (duomenys neskelbtini) advokatūra), kuri patvirtina pareiškėjo poziciją, tačiau tiek teismas, tiek atsakovas šią informaciją ignoravo. Kol pareiškėjo nėra (duomenys neskelbtini), tol nutarimai ir nebus įteikti, ir tol nutarimus surašęs pareigūnas nepadės antro parašo, kad nutarimai įteikti. Ši išvada yra visiškai logiška ir suderinama su kilmės valstybės informacija, tačiau nei teismas, nei atsakovas į šią informaciją visai neatsižvelgė.
19.9. Pareiškėjas yra aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo kritikas, kuris smerkia (duomenys neskelbtini). Tai vienareikšmiškai patvirtinta skunde pateikta informacija ir foto nuotraukos iš pareiškėjo dalyvavimo opoziciniuose protestuose (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas dalyvavo ir toliau dalyvauja opoziciniuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreiptuose politiniuose protestuose, o taip pat ir kultūriniuose renginiuose tokių atlikėjų, kurie yra uždrausti (duomenys neskelbtini), ir kurie reiškia palaikymą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prisideda prie (duomenys neskelbtini) integracijos Lietuvoje, nes jo įmonėje dirba penki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir jo sutuoktinės įmonės (duomenys neskelbtini) tinklapyje galima matyti, kad jie vienareikšmiškai palaiko (duomenys neskelbtini).
19.10. 2023 m. gruodžio 5 d. teiktuose papildomuose paaiškinimuose buvo pateikta išsami informacija apie (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie išreiškė net pačią menkiausią kritiką (duomenys neskelbtini) režimui (duomenys neskelbtini), persekiojimą. Pareiškėjo profilis ne tik, kad atitinka (duomenys neskelbtini) dėl politinių pažiūrų persekiojimų asmenų profilį, kilmės valstybės informacija patvirtina išvadą, jog (duomenys neskelbtini) žmonės persekiojami dėl daug menkesnės nei pareiškėjo politinių pažiūrų išraiškos. Skunde buvo akcentuojama EŽTT praktika 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20), kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) dėl politinių pažiūrų persekiojamų asmenų – (duomenys neskelbtini) – grupei, todėl jo baimė patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų yra visiškai pagrįsta. Nei atsakovas, nei teismas tinkamai neatsakė ir į tai, ar pareiškėjui nekyla grėsmė patirti persekiojimą dėl to, kad jis Lietuvoje viešai kritikuoja (duomenys neskelbtini), ypač atsižvelgiant į tai, jog didelė jo opozicinės veiklos dalis yra vieša ir, kad Valstybės saugumo departamento informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) žvalgyba stebi išeivijoje gyvenančius opozicijos aktyvistus ir, kad yra atvejų, jog žmonės yra nuteisiami už akių, pavyzdžiui, jau minėta, kad (duomenys neskelbtini).
19.11. Byloje yra nustatyta, jog pareiškėjas visada turėjo opozicines pažiūras, tačiau jos nebuvo taip stipriai ir atvirai reiškiamos, o ypač sustiprėjo po (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo pat pradžių tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) yra paplitusi korupcija ir susidorojimas su politiniais oponentais, tačiau jo pažiūros po (duomenys neskelbtini) tapo itin stiprios. Visiškai natūralu, jog pareiškėjo pažiūros formuojasi reaguojant į politinius pokyčius pačioje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atveju, jis (duomenys neskelbtini), todėl tokio profilio asmeniui, pagal paties atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai grėstų persekiojimas. Įstatymo 83 straipsnio 4 dalis turi būti interpretuojama nepažeidžiant Konvencijos, o tai reiškia, kad visų pirma turi būti siekiama apsaugoti asmenis nuo persekiojimo dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, o ne vertinti, ar asmens pažiūros yra “nuoširdžios” ar ne.
19.12. Teismas netinkamai interpretavo ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Nr. C-151/22. Šio sprendimo esmė yra tai, kad nesvarbu, ar asmens pažiūros yra “nuoširdžios” ar ne, priimant sprendimą dėl prieglobsčio prašymo suteikimo svarbiausia yra nustatyti, ar dėl šių pažiūrų asmuo pagrįstai bijo persekiojimo. ESTT pritarė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – ir JTVPK) pozicijai, kad “Kaip rašytinėse pastabose pažymėjo VPRK, net jei prašytojo nurodytos politinės pažiūros nėra tvirtos ar net nėra „esminės“ ar giliai įsišaknijusios, grįžus į kilmės šalį jam galėtų kilti reali persekiojimo dėl šių politinių pažiūrų arba dėl pažiūrų, kurias galimi persekiojimo vykdytojai šioje šalyje linkę jam priskirti, rizika, atsižvelgiant į asmeninę prašytojo padėtį ir bendrą situaciją toje šalyje. Taigi tik platus sąvokos „politinės pažiūros“, kaip persekiojimo priežasties, aiškinimas gali užtikrinti pirmesniame punkte nurodytą tikslą.” Pagal to paties ESTT sprendimo išaiškinimą, nustačius, kad asmuo turi politines pažiūras (nepriklausomai nuo jų “nuoširdumo”), reikia įvertinti ar dėl tokių pažiūrų pareiškėjas pagrįstai kilmės šalyje bijo patirti persekiojimą. Byloje esanti medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas negalėtų reikšti (duomenys neskelbtini), o jeigu tai padarytų, patirtų persekiojimą. Jokia kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad būtina persekiojimo dėl politinių pažiūrų sąlyga (duomenys neskelbtini) yra asmens žinomumas.
19.13. Vertinant pareiškėjo baimę patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų, teismas nepagrįstai susikoncentravo į tai, ar (duomenys neskelbtini) šiuo metu stebi pareiškėją, o ne į tai, kad tokio profilio asmuo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) patirtų persekiojimą.
19.14. Teismas net nevertino pareiškėjo skunde pateiktos informacijos, kad (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog byloje pareiškėjas pateikė duomenis, kurie prieštarauja atsakovo pozicijai (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šių duomenų visai nevertino ir tik atkartojo atsakovo argumentus apie tai, kad pareiškėjas neatitinka verbuojamų asmenų profilio. Pareiškėjo atveju egzistuoja rizika, kad (duomenys neskelbtini) jis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat byloje yra patikimos informacijos, kad (duomenys neskelbtini). Tokie veiksmai galėtų prilygti persekiojimui, kaip jis suprantamas prieglobsčio teisėje. Be to, pabėgėlių teisės prasme persekiojimui prilygtų ir asmens verbavimas nusikalstamiems (duomenys neskelbtini) veiksmams (duomenys neskelbtini) ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų verbuojamas ne kalėjime, o laisvėje.
19.15. Remiantis Įstatymo 140 straipsnio 2 dalies nuostata buvo apribota pareiškėjo teisė teikti bylai labai reikšmingus įrodymus, todėl ši nuostata ir jos taikymas šioje byloje pažeidžia 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Prieglobsčio procedūrų direktyva), taip pat pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta jokių išimčių, kada šis terminas gali būti pratęstas ar netaikomas. Šio termino absoliutumas iš esmės sudarė sąlygas Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms įtvirtinto reikalavimo užtikrinti, jog “<...> taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme”, pažeidimą. Šis pažeidimas pasireiškė tuo aspektu, kad teismas nesudarė pareiškėjui galimybės gauti ir pateikti bylai esminį įrodymą. ESTT jau buvo keltas klausimas dėl panašios nuostatos, įtvirtintos Vengrijos teisėje, atitikimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui (ESTT 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje C-406/18).
19.16. Šioje byloje kyla klausimas, ar Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, kad teismas nuo skundo priėmimo turi per du mėnesius priimti sprendimą prieglobsčio byloje, nenumatant jokių išimčių, kurios leistų nukrypti nuo šios nuostatos, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo terminą pratęsti tais atvejais, kai tai yra būtina bylai tinkamai išnagrinėti, atitinka Europos Sąjungos teisę. Taip pat kyla klausimas, ar minėtame ESTT sprendime pavartotas terminas „kuo skubiau” gali būti suprantamas taip, kad tuo atveju, kai teismas atnaujina procesą, nes dėl byloje pateiktų įrodymų reikia gauti bylos šalių paaiškinimus ir vienai iš bylos šalių suteikia galimybę pasisakyti dėl naujai pateiktų įrodymų, tačiau negali dar papildomai pratęsti bylos nagrinėjimo (kur suteiktų galimybę kitai šaliai pasisakyti ar pateikti įrodymus), nes turi priimti sprendimą „kuo skubiau”, o byla jau vienąkart buvo atnaujinta. Prašo LVAT kreiptis į ESTT dėl Įstatymo 140 straipsnio 2 dalies nuostatos suderinamumo su Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 3 dalimi ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, pateikiant ESTT šiuos klausimus: Ar nacionaliniame reguliavime įtvirtinta nuostata, tokia kaip Įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prieglobsčio bylą pirmosios instancijos teismas privalo išnagrinėti per du mėnesius nuo skundo priėmimo, ir įstatyme nenumatant jokių išimčių šį terminą pratęsti tam, kad prieglobsčio byla būtų tinkamai išnagrinėta (pavyzdžiui, kai šalims reikia daugiau laiko kreiptis į atsakingas užsienio ar kitas institucijas, kurios patvirtintų byloje esančių esminių rašytinių įrodymų autentiškumą), neprieštarauja Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas? Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, tuomet pateiktinas antras klausimas – tuo atveju, kai nacionalinis teismas nukrypsta nuo nacionalinės teisės nuostatos, kurioje numatytas dviejų mėnesių prieglobsčio bylos nagrinėjimo teisme terminas, ir teismas vieną kartą atnaujina bylos nagrinėjimą, ar Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 3 dalies aiškinimo kontekste ESTT nurodomą terminą „kuo skubiau“ reikia suprasti, kaip apribojantį teismo galimybę pratęsti/atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes byla vienąkart jau buvo atnaujinta?
20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
20.1. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
20.2. Visas teistumo pažymas su juose nustatytais trūkumais teikia pareiškėjas, o jo teikiami paaiškinimai dėl esančių trūkumų vertintini tik kaip gynybinė pozicija ir niekaip jų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino visas pareiškėjo pateiktas pažymas ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas, kad Migracijos departamentas, be kita ko, pareiškėjo pateiktą 2023 m. spalio 31 d. pažymą lygino su jo pateikta analogiška 2023 m. balandžio 12 d. pažyma, taip pat viešoje erdvėje rastu analogiškos pažymos pavyzdžiu. Teismui nesuteikus galimybės dar kartą teikti pareiškėjui naujos pažymos apie teistumą, nėra lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimas, nes pareiškėjas, nesutikdamas jau su Migracijos departamento sprendime teistumo pažymose nustatytais trūkumais, turėjo visas galimybes pateikti ne tik naują teistumo pažymą, bet ir kitus dokumentus patvirtinančius autentiškumą (pareiškėjo teiktos nuotraukos apie siunčiamą pažymą nepatvirtina jos autentiškumo ir turinio tikrumo). Vien tai, jog teismas pateiktus pareiškėjo paaiškinimus vertina ne taip, kaip nori pareiškėjas, negali būti pagrindas teigti, kad sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek pačią pažymą, tiek šalių pozicijas, taip pat bylos medžiagos visumą.
20.3. Pareiškėjo ir jo atstovas ne tik teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, bet ir iki teismo posėdžio, t. y. 2024 m. sausio 11 d. pateikė paaiškinimus teismui dėl Migracijos departamento pateikto paaiškinimo. Pareiškėjas šiuo metu iš esmės pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismui pateiktos 2023 m. spalio 31 d. pažymos (duomenys neskelbtini) ir joje nustatytų trūkumų, tačiau visai neteikia paaiškinimų ir įrodymų dėl 2023 m. balandžio 12 d. pažymos (duomenys neskelbtini). Nors būtent ir šią pažymą pareiškėjas teikė Migracijos departamentui ir joje taip pat nustatyti esminiai trūkumai. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad turi būti vertinama įrodymų visuma ir jų kompleksiškumas, paties pareiškėjo elgesys, kuris ir leidžia abejoti pareiškėjo pateiktos 2023 m. spalio 31 d. pažymos autentiškumu ir joje pateikiamos informacijos tikrumu.
20.4. Ginčijamame Sprendime vertinta būtent pareiškėjo individuali situacija sprendžiant, ar prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų, kurias jam gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jo kilmės šalyje. Tokių individualių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjo nurodytame ESTT sprendime teismas pasisakė, kad prašytojo nurodytų politinių pažiūrų tvirtumas ir galimi veiksmai skleidžiant šias pažiūras yra reikšmingi aspektai atliekant individualų jo prašymo vertinimą pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalį, tačiau svarbu nustatyti ir kitą svarbų elementą, kad jie galėjo arba galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams prašytojo kilmės šalyje ir kad grįžęs į šią šalį prašytojas gali būti persekiojamas. Taigi vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikdamas kilmės valstybės informaciją ir duomenis apie savo dalyvavimą reiškiant savo kritiką (duomenys neskelbtini) valdžiai, t. y. apibūdindamas savo profilį, nepateikia jokių duomenų, kad būtent dėl tokios veiklos juo yra susidomėjusi teisėsauga.
20.5. Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateikti duomenys apie jo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)) nėra susiję su jo prieglobsčio prašymu. Pareiškėjas taip pat deklaratyviai teigia, kad Migracijos departamentas ignoruoja naujienas ir informaciją apie realią situaciją (duomenys neskelbtini). Tiek Departamento Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime, yra pasisakoma apie kilmės valstybės informaciją ((duomenys neskelbtini) asmenys už politines pažiūras ir veiksmus bei pan. yra persekiojami ir baudžiami), tačiau ši informacija yra bendro pobūdžio, bet niekaip nesusijusi su pareiškėjo individualia situacija ir aplinkybėmis, t. y. nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl užsienietis neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
20.6. Pareiškėjas nepagrįstai prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo dėl šioje byloje iškilusio poreikio išaiškinti Įstatymo 140 straipsnio 2 dalį, nes, visų pirma, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra aiškios, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Antra, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia ESTT praktiką jau minėtais klausimais (ESTT 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje C-406/18, ESTT 2018 m. birželio 19 d. sprendimas byloje C-181/16).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 23S170786, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, atmetė pareiškėjo skundą.
23. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, apeliaciniame skunde nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl jam kylančios grėsmės dėl politinių pažiūrų. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo paskesnio prieglobsčio esmė yra susijusi su pareiškėjo pateikta pažyma apie jam pradėtą baudžiamąjį persekiojimą dėl valstybės išdavystės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė itin svarbius įrodymus prieglobsčio byloje – (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. išduotą neteistumo pažymą, kuri patvirtina, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl valstybės išdavystės pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nedavė galimybių pareiškėjui surinkti įrodymus, kuriais galėtų paneigti Migracijos departamento nepagrįstus teiginius, todėl ši pažyma buvo gauta tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
26. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
27. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
28. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).
29. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
31. Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso priimtas dėl to, kad asmuo pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) iškeltos naujos baudžiamosios bylos už tėvynės išdavystę bei ekstremizmo rėmimą. Atitinkamai, jo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikyta „visiškai pagrįsta“, kaip to reikalauja „pabėgėlio“ apibrėžimas. Kadangi „visiškai pagrįsto baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, Departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Sprendime atsakovas taip pat padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
32. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimui dėl jam kylančios grėsmės dėl politinių pažiūrų pagrįsti pareiškėjas teikė įvairius įrodymus, be kita ko, (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 31 d. pažymą, kurios tikrumo Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas nepripažino. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą ir jų kompleksiškumą, atsižvelgęs į ankstesniame procese nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo teisę ir pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktos 2023 m. spalio 31 d. pažymos autentiškumu ir joje pateikiamos informacijos tikrumu.
33. Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškėjo paskesnio prieglobsčio esmė yra susijusi su pareiškėjo pateikta pažyma apie jam pradėtą baudžiamąjį persekiojimą dėl valstybės išdavystės (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių pareiškėjui pateikti duomenis bei dokumentus, paneigiančius Migracijos departamento argumentus dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktos pažymos neautentiškumo ar netikrumo. Pareiškėjo teigimu, ši pažyma turi esminę reikšmę šioje byloje, nes būtent ji pagrindžia pareiškėjo baimę grįžti į savo kilmės valstybę dėl ten jo vykdomo persekiojimo dėl politinių pažiūrų. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo pareiškėjas per savo atstovus (duomenys neskelbtini) kreipėsi į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, siekdamas gauti ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomą medžiagą, reikšmingą bylos nagrinėjimui bei skundo išsprendimui, t. y. dokumentus, patvirtinančius pateiktos pažymos apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą tikrumą.
34. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) atsakymą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo parengta pažyma (duomenys neskelbtini) su apostile (duomenys neskelbtini). Pažymoje patvirtinama: “Išduotos pažymos tikrumą liudiju“. Taip pat pareiškėjas pridėjo pareiškėjo atstovės advokatės susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) dokumentus, patvirtinančius, kad nurodyta pažyma buvo gauta pagal pareiškėjo atstovės paklausimą. Taigi, pareiškėjo teigimu, buvo gautas patvirtinimas, kad minėta 2023 m. spalio 31 d. pažyma, kurios tikrumo Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas nepripažino, yra tikra. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomą įrodymą – 2024 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą su vertimu į lietuvių kalbą, kurios turinys, pareiškėjo teigimu, yra analogiškas turiniui tos pažymos, kurios tikrumo Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas nepripažino.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 32–34 punktuose nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai reikalauja išsamesnės patikros, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo baimė grįžti į savo kilmės valstybę dėl ten jo vykdomo persekiojimo dėl politinių pažiūrų yra visiškai pagrįsta, ar pareiškėjo nurodomas baudžiamasis persekiojimas prilygsta persekiojimui pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste, ar jam suteiktinas pabėgėlio statusas. Šios reikšmingos aplinkybės turi būti patikrintos visų tiek tyrimo Departamente metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pateiktų dokumentų visumos kontekste, įvertinant papildomai pateiktų dokumentų autentiškumą.
36. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai.
37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo išvadoms, sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. ginčijamas Sprendimas naikinamas ir Departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
38. Atskirai pasisakant dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Įstatymo 140 straipsnio 2 dalies nuostatos suderinamumo su Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 3 dalimi ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, teisėjų kolegija pastebi, kad grąžinus klausimą dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde nurodomi galimi prejudiciniai klausimai savaime praranda aktualumą šiame ginčo nagrinėjimo etape.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 23S170786 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. G. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė