HERB21

valstybinės SAUGOMŲ TERITORIJŲ tarnybos

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL radvilonių botaninio draustinio Plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) apsaugos 2018–2020 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2017 m. gegužės 15 d. Nr. V-83

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktu,

t v i r t i n u  Radvilonių botaninio draustinio plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) apsaugos 2018–2020 m. veiksmų planą (pridedama).

 

 

 

Direktorius                                                                                          Albertas Stanislovaitis


 

PATVIRTINTA

Valstybinės saugomų teritorijų

tarnybos prie Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos direktoriaus

2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-83

 

 

radvilonių botaninio draustinio Plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) APSAUGOS 2018–2020 M. VEIKSMŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

Plačialapės klumpaitės TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

Plačialapės klumpaitės teritorijos padėtis, jos ribos ir užimamas plotas

 

1. Radvilonių botaninio draustinio plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) apsaugos 2018–2020 m. veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) teritorija (toliau – teritorija) yra Radviliškio rajono savivaldybėje, Pakalniškių seniūnijoje, apie 2 km į pietvakarius nuo Alksniupių kaimo (1 pav.). Teritorija išsidėsčiusi Radvilonių botaniniame draustinyje, VĮ Radviliškio miškų urėdijos Aukštelkų girininkijos 88 kvartale (2 pav.). Teritorijos centro koordinatės: X 6185232, Y 484266 (LKS-94 sistemoje). Teritorijos plotas – 2,56 ha.

 

Radvilonys 1pav A5

1 pav. Teritorijos padėtis Lietuvoje ir administraciniame vienete

 

 

Teritorijos teisinis statusas ir svarba

 

2. Teritorija yra Radvilonių botaniniame draustinyje, kuris įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes. Draustinio ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“. Radvilonių botaninio draustinio ribos sutampa su buveinių apsaugai svarbia teritorija – Radvilonių miškas (LTRAD0004), kuri priskirta Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ ir yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“.

3. Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai:

– Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;

– Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu nustatyti draudimai kenkti saugomų rūšių buveinėms bei iš dalies reglamentuota jų apsauga;

– Lietuvos Respublikos statybos įstatymu nustatytos asmenų teisės ir pareigos statant statinius saugomose teritorijose ir atsakomybė už savavališkas statybas saugomose teritorijose;

– Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu numatytos pareigos laikytis teritorinio planavimo dokumentų nuostatų;

– Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, nustatyti veiklos draustiniuose, miško paskirties žemėje ir kitose gamtos apsaugai svarbiose teritorijose ribojimai ir ypatumai;

– Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms;

– Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, nustatytas ūkinės veiklos miškuose režimas pagal nustatytas miškų grupes. Teritorija yra ekosistemų apsaugos miškuose, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.

 

 

Radvilonys 2pav A5

 

2 pav. Teritorijos padėtis Radvilonių botaniniame draustinyje

 

Radvilonių botaniniame draustinyje esanti plačialapės klumpaitės populiacija, įsikūrusi Vidurio Lietuvos žemumai būdingoje plačialapių ir mišriųjų miškų buveinėje, svarbi rūšies įvairovės apsaugos ir fitogeografiniu požiūriu. Teritorijoje telkiasi tankiausia Radvilonių botaniniame draustinyje aptinkamos plačialapės klumpaitės populiacijos dalis.

 

Teritorijos fizinės-geografinės sąlygos

 

4. Klimato sąlygos. Teritorija patenka į Vidurio žemumos klimato rajoną, Mūšos-Nevėžio parajonį. Vidutinė metinė temperatūra teritorijoje siekia +6,5–7,0 °C. Šilčiausias mėnuo – liepa – vidutinė temperatūra – +17,8 °C, šalčiausias mėnuo – sausis – vidutinė temperatūra -3,4 °C. Per metus teritorijoje iškrinta 560–700 mm kritulių. Sniego danga išsilaiko 75–90 dienų. Saulė per metus šviečia vidutiniškai 1800 valandų.

5. Geologinės ir geomorfologinės ypatybės. Teritorija yra Rytų Žemaičių plynaukštėje ir priklauso Radviliškio-Šeduvos mikrorajonui, kuriame yra pakraštinių moreninių darinių ruožas. Didelę dalį mikrorajono užima gana lygus, vietomis pelkėtų įlomų gausus reljefas.

6. Dirvožemio ypatybės. Teritorijoje vyrauja labai derlingi karbonatiniai moreniniai priemoliai.

 

Teritorijos biologinės ypatybės

 

7. Laukinės augalijos ypatybės. Teritorijoje vyrauja plačialapių ir mišrūs miškai, kurie neatitinka Europos Bendrijos svarbos buveinių kriterijų. Remiantis 2014 m. Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, populiacijų ir jų buveinių būklės vertinimo duomenimis, be plačialapės klumpaitės teritorijoje aptinkama žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha), kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, ir priskiriama neapibrėžto statuso rūšių 4(I) kategorijai. Yra tikimybė, kad teritorijoje gal augti dar viena Lietuvoje labai reta saugoma rūšis – miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii).

2014 m. Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, populiacijų ir jų buveinių būklės vertinimo duomenimis, plačialapės klumpaitės populiaciją teritorijoje sudarė apie 50 individų. Individai nedidelėmis grupėmis arba pavieniui pasklidę visoje Radvilonių botaninio draustinio teritorijoje. Ankstesnių duomenų apie populiacijos būklę nėra. Daugiausia neigiamos įtakos populiacijai turi gana blogos buveinės apšvietimo sąlygos dėl susiformavusio tankaus krūmų ardo.

8. Laukinės gyvūnijos ypatybės. Duomenų apie teritorijoje esančią laukinę gyvūniją nėra.

 

Žemės ir gamtos išteklių nuosavybė ir naudojimas teritorijoje

 

9. Esamos žemėvaldos: visa teritorija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti miško paskirties žemė, kurią patikėjimo teise valdo VĮ Radviliškio miškų urėdija. Teritorija priskirta Aukštelkų girininkijai.

10. Žemės ūkio veikla teritorijoje nevykdoma.

11. Miško ištekliai ir ūkininkavimas teritorijos miškuose: visas teritorijos plotas apaugęs mišku, teritorijoje vyrauja pribręstantys plačialapių ir mišrūs miškai, kurie priskiriami II grupės (specialiosios paskirties), A pogrupio – ekosistemų apsaugos miškams, kuriuose ūkininkavimo tikslas yra išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Teritorijoje maždaug prieš 10 metų vykdyti sanitariniai kirtimai, o šiuo metu jokie miško kirtimai nevykdomi ir nenumatoma jų vykdyti.

12. Rekreacinė veikla teritorijoje nevykdoma. Šalia teritorijos esančio tvenkinio yra poilsiavietė.

13. Žvejyba ir medžioklė: žvejyba teritorijoje nevykdoma. Teritorijoje vykdoma medžioklė. Šalia teritorijos įrengta žvėrių šėrykla, kuri turi neigiamos įtakos visai plačialapės klumpaitės populiacijai, esančiai Radvilonių botaniniame draustinyje.

14. Kiti vandens telkinių naudojimo būdai: teritorijoje vandens telkinių nėra.

15. Naudingųjų iškasenų gavyba: teritorijoje naudingųjų iškasenų gavyba nevykdoma ir nenumatoma jos vykdyti.

16. Kita gamtos išteklių naudojimo veikla teritorijoje nevykdoma.

 

Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai

 

17. Teritorija nėra reikšminga socialiniu požiūriu, nes netinka žemės ūkio reikmėms ir rekreacijai. Ekonominiu požiūriu svarbus teritorijoje esantis miškas, tačiau dėl miško paskirties kirtimai jame yra ribojami.

 

 

II SKYRIUS

PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

18. Veiksmų plano tikslas – išsaugoti plačialapės klumpaitės populiacijos palankią apsaugos būklę teritorijoje.

19. Veiksmų plano tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

19.1. biotechninėmis priemonėmis atkurti plačialapei klumpaitei palankią buveinės būklę;

19.2. stebėti taikytų Veiksmų plano priemonių poveikį plačialapės klumpaitės populiacijos būklei.

 

 

III SKYRIUS

PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas

 

20. Veiksmų plano tikslui pasiekti parengtas Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas pateiktas 1 lentelėje, o skirtingais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais reikalingų lėšų poreikis pateiktas 2 lentelėje. Veiksmų plano darbų įgyvendinimo laikotarpiai pateikti 2 priede, lėšų poreikio analizė kiekvienai priemonei įgyvendinti pateikta 3 priede.

 

1 lentelė. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo planas

 

Uždavinys

Priemonė

Atsakingas

subjektas

Įgyven-dinimo

laikotarpis

Tvarky-mo plotas

Bendras lėšų poreikis, Eur

Galimi finansavimo šaltiniai

1. Biotechninė-mis priemonė-mis atkurti plačialapei klumpaitei palankią buveinės būklę

1.1. medžių ardo eglių retinimas ir šalinimas

Viešąjį pirkimą laimėjęs

asmuo*

I metai, sausio–vasario ir (ar) gruodžio mėn.

Visa teritorija

1441,00

Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

1.2. krūmų ardo spygliuočių ir lapuočių kirtimas ir šalinimas

Viešąjį pirkimą laimėjęs

asmuo*

I ir III metai, sausio–vasario ir (ar) gruodžio mėn.

Visa teritorija

8580,00

Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

1.3. lazdynų retinimas ir šalinimas

Viešąjį pirkimą laimėjęs

asmuo*

I ir III metai, sausio–vasario ir (ar) gruodžio mėn.

Visa teritorija

6325,00

Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

2. Stebėti taikytų Veiksmų plano priemonių poveikį plačialapės klumpaitės populiacijos būklei

2.1. įvertinti plačialapės klumpaitės populiacijos dydžio ir struktūros pokyčius

Viešąjį pirkimą laimėjęs

asmuo*

II ir III metai, liepos mėn.

Visa teritorija

807,40

Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Iš viso:

17153,40

 

 

* Čia ir toliau tekste viešąjį pirkimą laimėjęs asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė.

 

2 lentelė. Veiksmų plano priemonių įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikis pagal metus

 

Priemonė

Įgyvendinimo metai

Suma

I metai

II metai

III metai

1.1. medžių ardo eglių retinimas ir šalinimas

1441,00

1441,00

1.2. krūmų ardo spygliuočių ir lapuočių kirtimas ir šalinimas

4686,00

3894,00

8580,00

1.3. lazdynų retinimas ir šalinimas

3278,00

3047,00

6325,00

2.1. įvertinti plačialapės klumpaitės populiacijos dydžio ir struktūros pokyčius

403,70

403,70

807,40

Iš viso:

9405,00

403,70

7344,70

17153,40

 

21. Veiksmų plano priemonių aprašymas (prieš pradedant vykdyti Veiksmų plano priemones, žemės sklypo, kurio teritorijoje bus vykdoma Veiksmų plano priemonė, savininkas, valdytojas ir naudotojas turi būti informuotas apie konkrečios priemonės įgyvendinimą). Priemonėms įgyvendinti numatytos išpjauti medienos, žabų ir kitų kirtimo atliekų tūris apskaičiuotas pagal Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Įgyvendinant priemones Nr. 1.1–1.3, darbus organizuoti ir prižiūrėti jų įgyvendinimą bei Veiksmų plano nuostatų laikymąsi privalo rūšies apsaugą išmanantis specialistas, kurio kvalifikacija ir patirtis turi būti patvirtinta mokslinėmis publikacijomis ir (ar) mokslinėmis ataskaitomis ir pan.:

21.1. medžių ardo eglių retinimas ir šalinimas. Dalyje teritorijos gana tankiai augančios antrojo medžių ardo eglės sudaro per didelę ūksmę plačialapei klumpaitei. Dėl to būtina pašalinti dalį antrojo medžių ardo eglių, paliekant sveikiausius individus. Dabar bendras antrojo medžių ardo eglių padengimas teritorijoje siekia apie 60 proc. Plačialapės klumpaitės buveinėje medžių lajų padengimas turi būti nuo 50 proc. iki 70 proc., iš jų eglių – ne daugiau kaip 30 proc. bendro medžių padengimo. Įgyvendinant priemonę medžiai turi būti pjaunami motopjūklu žiemą, tik susidarius ilgalaikei sniego dangai ir (arba) nuolatiniam įšalui (išskyrus, kai tokios sąlygos priemonės įgyvendinimo metais nesusidaro). Nupjauti medžių kamienai turi būti supjaustomi ir išnešami iš teritorijos, kartu pašalinamos visos šakos. Mediena ir šakos turi būti sutvarkytos ir panaudotos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti nupjautos medienos teritorijoje ir draustinių gamtinių buveinių plotuose negalima. Į teritoriją važiuoti transporto priemonėmis negalima, nes taip galima pakenkti plačialapės klumpaitės populiacijai. Medieną ir medžių šakas laikinai (ne ilgiau kaip 1 mėnesį) galima sandėliuoti už teritorijos ribų esančio keliuko pakraštyje. Viešąjį pirkimą laimėjęs asmuo medienos gabenimą ir perdavimą privalo kiekvieną kartą suderinti su miško valdytoju. Priemonė įgyvendinama vieną kartą, pirmaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais, sausio–vasario ir (ar) gruodžio mėnesiais, visoje teritorijoje, kuri užima 2,56 ha. Teritorijoje iš viso turi būti iškirsta ir pašalinta apie 200 eglių, kurių kamieno skersmuo yra 10–20 cm, aukštis – apie 10 m. Numatytų išpjauti eglių medienos tūris sudarys apie 18 m3, šakų tūris – apie 14 m3;

21.2. krūmų ardo spygliuočių ir lapuočių kirtimas ir šalinimas. Palanki plačialapės klumpaitės buveinės būklė turi būti palaikoma išsaugant palyginti atvirą, krūmais neapaugusią buveinę. Dėl to būtina šalinti buveinėje tankiai augančius krūmus. Dabar teritorijoje bendras krūmų ardo padengimas yra apie 80 proc. Plačialapės klumpaitės buveinėje krūmų projekcinis padengimas turi būti ne daugiau kaip 50 proc., iš jų eglaičių – ne daugiau kaip 20 proc. bendro krūmų padengimo. Įgyvendinant priemonę krūmai ir jauni medeliai turi būti kertami kirviu arba pjaunami motopjūklu žiemą, tik susidarius ilgalaikei sniego dangai ir (arba) nuolatiniam įšalui (išskyrus, kai tokios sąlygos priemonės įgyvendinimo metais nesusidaro). Nupjauti ar nukirsti krūmai su visomis nenugenėtomis šakomis turi būti pašalinami iš teritorijos bei sutvarkyti ir panaudoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti nupjautų krūmų teritorijoje ir draustinių gamtinių buveinių plotuose negalima. Nupjautus krūmus laikinai (ne ilgiau kaip 1 mėnesį) galima sandėliuoti už teritorijos ribų esančio keliuko pakraštyje. Į teritoriją važiuoti transporto priemonėmis negalima, nes taip galima pakenkti plačialapės klumpaitės populiacijai. Priemonė įgyvendinama du kartus, pirmaisiais ir trečiaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais, sausio–vasario ir (ar) gruodžio mėnesiais, visoje teritorijoje, kuri užima 2,56 ha. Pirmaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais iš viso teritorijoje turi būti iškirsta ir pašalinta apie 8000 krūmų (daugiausia sausmedžių, šaltekšnių, šermukšnių ir eglaičių), kurių kamieno skersmuo yra 2–7 cm, aukštis – iki 3 m. Trečiaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais turi būti kertamos krūmų atžalos. Numatytų išpjauti krūmų tūris pirmaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais sudarys apie 24 m3, o trečiaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais kertant atžalas jos sudarys apie 5 m3;

21.3. lazdynų retinimas ir šalinimas. Palanki plačialapės klumpaitės buveinės būklė susidaro tada, kai krūmų ardo projekcinis padengimas yra ne daugiau kaip 50 proc. Tankiai sužėlę lazdynai sudaro pernelyg stiprią ūksmę, slopina plačialapių klumpaičių augimą, žydėjimą ir vaisių mezgimą, todėl smarkiai sulėtėja jų dauginimasis. Teritorijoje lazdynų projekcinis padengimas sudaro apie 60 proc. Įgyvendinant priemonę lazdynai turi būti retinami išpjaunant jaunus krūmų stiebus, bet paliekant 2–3 stambiausius ir sveikiausius ūglius. Viso lazdynų krūmo išpjauti negalima, nes smarkiai padidėjęs šviesos srautas skatina aukštaūgių žolių vešėjimą. Lazdynai turi būti retinami kirviu arba pjaunami benzopjūklu žiemą, tik susidarius ilgalaikei sniego dangai ir (arba) nuolatiniam įšalui (išskyrus, kai tokios sąlygos priemonės įgyvendinimo metais nesusidaro). Nupjauti ar nukirsti lazdynų stiebai turi būti pašalinami iš teritorijos bei sutvarkyti ir panaudoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti nupjautų lazdynų teritorijoje ir draustinių gamtinių buveinių plotuose negalima. Nupjautus lazdynus laikinai (ne ilgiau kaip 1 mėnesį) galima sandėliuoti už teritorijos ribų esančio keliuko pakraštyje. Į teritoriją važiuoti transporto priemonėmis negalima, nes taip galima pakenkti plačialapės klumpaitės populiacijai. Priemonė įgyvendinama du kartus, pirmaisiais ir trečiaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais, sausio–vasario ir (ar) gruodžio mėnesiais, visoje teritorijoje, kuri užima 2,56 ha. Pirmaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais iš viso teritorijoje turi būti iškirsta ir pašalinta apie 12 000 lazdynų stiebų, kurių kamieno skersmuo yra iki 4 cm, aukštis – iki 6 m. Trečiaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais turi būti kertamos lazdynų atžalos. Numatytų išpjauti lazdynų tūris pirmaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais sudarys apie 36 m3, o trečiaisiais Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metais kertant atžalas jos sudarys apie 8 m3;

21.4. įvertinti plačialapės klumpaitės populiacijos dydžio ir struktūros pokyčius. Plačialapės klumpaitės populiacijos būklės, dydžio ir sudėties vertinimas turi būti vykdomas nuo antrųjų Veiksmų plano įgyvendinimo metų iki jo įgyvendinimo pabaigos. Vertinimas turi būti atliekamas kartą per metus liepos mėnesį. Vertinimo metu turi būti nustatoma plačialapės klumpaitės buveinės būklė (medžių, krūmų, žolių ir samanų ardų projekcinis padengimas, bendrijos rūšių sudėtis) ir plačialapės klumpaitės populiacijos sudėtis bei būklė (nustatomas populiacijos tankumas, individų ūglių pasiskirstymas pagal brandos grupes, matuojamas ūglių aukštis, skaičiuojamas žiedų ir vaisių skaičius). Plačialapės klumpaitės populiacijos ir buveinės būklė turi būti vertinama pagal „Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodiką“ (2016; 334–337 p., 6.1–6.3 ir 6.6 priedai). Plačialapės klumpaitės buveinės būklės, populiacijos dydžio ir struktūros pokyčius turi vertinti kvalifikuotas botanikas (toliau – ekspertas). Ekspertas privalo turėti saugomų augalų populiacijų ir buveinių būklės vertinimo patirtį. Eksperto kvalifikacija turi būti patvirtinta mokslinėmis publikacijomis ir (ar) mokslinėmis ataskaitomis ar pan. Atlikęs vertinimą ekspertas turi parengti tarpinę ataskaitą, o priemonės įgyvendinimo pabaigoje – baigiamąją ataskaitą su išsamia plačialapės klumpaitės populiacijos ir buveinės būklės pokyčių analize.

 

 

 

Veiksmų plano priemonių lokalizacija

 

22. Teritorija yra miško naudmenose, nuosavybės teise priklauso valstybei bei yra valstybinės reikšmės miškų teritorijoje (teritorijos lokalizacijos brėžinys pateiktas 1 priede). Teritorija pasiekiama gruntiniu keliu ir pravažiuojama miško kvartaline. Atstumas nuo kelio iki teritorijos ribos mažiau kaip 10 m. Teritorija apima dalį VĮ Radviliškio miškų urėdijos Aukštelkų girininkijos 88 kvartalo 21 ir 22 sklypų. Didesnė dalis teritorijos patenka į 21 sklypą, kuriame vyrauja eglės (medyno amžius ~ 74 m., skalsumas 0,7). Nedidelė dalis teritorijos patenka į 22 sklypą, kuriame vyrauja uosiai (medyno amžius ~ 64 m., skalsumas 0,6).

 

 

IV SKYRIUS

PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ FUNKCIJOS

 

23. Veiksmų plano priemones įgyvendina viešąjį pirkimą laimėjęs asmuo pagal Veiksmų planą ir viešųjų pirkimų sutartį dėl Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo.

 

 

V SKYRIUS

PLAČIALAPĖS KLUMPAITĖS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

 

24. Viešąjį pirkimą laimėjęs asmuo Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo metu, atsižvelgdamas į numatytų priemonių įgyvendinimo kliūtis, atsiradusius naujus veiksnius ir grėsmes, teikia pasiūlymus dėl Veiksmų plano priemonių tikslinimo Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT). VSTT sprendžia klausimą dėl Veiksmų plano priemonių pakeitimo.

Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos Veiksmų plano priemonės įgyvendinimo termino pabaigos viešąjį pirkimą laimėjęs asmuo teikia priemonės įgyvendinimo ataskaitą VSTT ir Tytuvėnų regioninio parko direkcijai. Remdamasi šiomis ataskaitomis ir, esant reikalui, faktiniais priemonių vykdymo patikrinimais, VSTT organizuoja Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo stebėseną.

 

____________________


 

Radvilonių botaninio draustinio

plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus)

apsaugos 2018–2020 m. veiksmų plano

1 priedas

 

Veiksmų plano priemonių lokalizaCIJOS brėžinys

 

Radvilonys 3pav A4

____________________


 

Radvilonių botaninio draustinio

plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus)

apsaugos 2018–2020 m. veiksmų plano

2 priedas

 

 

veiksmų plano PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO laikOTARPIAI

 

Darbai

I metai

II metai

III metai

1.1. medžių ardo eglių retinimas ir šalinimas

sausis, vasaris, gruodis

 

 

1.2. krūmų ardo spygliuočių ir lapuočių kirtimas ir šalinimas

sausis, vasaris, gruodis

 

sausis, vasaris, gruodis

1.3. lazdynų retinimas ir šalinimas

sausis, vasaris, gruodis

 

sausis, vasaris, gruodis

2.1. įvertinti plačialapės klumpaitės populiacijos dydžio ir struktūros pokyčius

 

liepa

liepa

 

____________________


 

Radvilonių botaninio draustinio

plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus)

apsaugos 2018–2020 m. veiksmų plano

3 priedas

 

 

FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ POREIKIO ANALIZĖ VEIKSMŲ PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

 

1. Priemonės Nr. 1.1 – medžių ardo eglių retinimas ir šalinimas – išlaidas sudaro (priemonės Nr. 1.1 preliminarus išlaidų apskaičiavimas pateikiamas šio priedo 1 lentelėje):

1.1. medžių pjovimas, medienos ir šakų išnešimas iš teritorijos, medienos ir šakų pakrovimas ir iškrovimas (įrengimų ir įrankių įsigijimas nenumatytas);

1.2. medienos ir šakų išvežimas iš teritorijos (reisas iki 100 km).

 

1 lentelė. Priemonės Nr. 1.1 preliminarus išlaidų apskaičiavimas

 

 

Darbas,

Eur

Transportas,

Eur

Suma,

Eur

Išlaidos

680,001

630,002

1310,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

68,00

63,00

131,00

Iš viso:

748,00

693,00

1441,00

 

1 Vidutinė medienos kirtimo ir sutvarkymo rinkos kaina* 38,00 Eur/1 m3;

2 Vidutinė medienos ir šakų išvežimo rinkos kaina* 2,10 Eur/1 km.

 

2. Priemonės Nr. 1.2 – krūmų ardo spygliuočių ir lapuočių kirtimas ir šalinimas – išlaidas sudaro (priemonės Nr. 1.2 preliminarus išlaidų apskaičiavimas pateikiamas šio priedo 2 lentelėje):

2.1. krūmų kirtimas, išnešimas iš teritorijos, pakrovimas ir iškrovimas (įrengimų ir įrankių įsigijimas nenumatytas);

2.2. krūmų išvežimas iš teritorijos (reisas iki 100 km).

 

2 lentelė. Priemonės Nr. 1.2 preliminarus išlaidų apskaičiavimas

 

 

Darbas,

Eur

Transportas,

Eur

Suma,

Eur

I metai

Išlaidos

3840,001

420,002

4260,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

384,00

42,00

426,00

Iš viso:

4224,00

462,00

4686,00

III metai

Išlaidos

3330,003

210,002

3540,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

333,00

21,00

354,00

Iš viso:

3663,00

231,00

3894,00

Iš viso per 2 metus:

7887,00

693,00

8580,00

 

1 Vidutinė krūmų kirtimo ir sutvarkymo rinkos kaina* 1500,00 Eur/1 ha;

2 Vidutinė biomasės išvežimo rinkos kaina* 2,10 Eur/1 km;

3 Vidutinė krūmų atžalų kirtimo ir sutvarkymo rinkos kaina* 1300,00 Eur/1 ha.

 

3. Priemonės Nr. 1.3 – lazdynų retinimas ir šalinimas – išlaidas sudaro (priemonės Nr. 1.3 preliminarus išlaidų apskaičiavimas pateikiamas šio priedo 3 lentelėje):

3.1. lazdynų retinimas, išnešimas iš teritorijos, pakrovimas ir iškrovimas (įrengimų ir įrankių įsigijimas nenumatytas);

3.2. lazdynų išvežimas iš teritorijos (reisas iki 100 km).

 

3 lentelė. Priemonės Nr. 1.3 preliminarus išlaidų apskaičiavimas

 

 

Darbas,

Eur

Transportas,

Eur

Suma,

Eur

I metai

Išlaidos

2560,001

420,002

2980,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

256,00

42,00

298,00

Iš viso:

2816,00

462,00

3278,00

III metai

Išlaidos

2560,001

210,002

2770,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

256,00

21,00

277,00

Iš viso:

2816,00

231,00

3047,00

Iš viso per 2 metus:

5632,00

693,00

6325,00

 

1 Vidutinė krūmų ugdomojo retinimo ir sutvarkymo rinkos kaina* 1000,00 Eur/1 ha;

2 Vidutinė biomasės išvežimo rinkos kaina* 2,10 Eur/1 km.

 

4. Priemonės Nr. 2.1 – įvertinti plačialapės klumpaitės populiacijos dydžio ir struktūros pokyčius – išlaidas sudaro (priemonės Nr. 2.1 preliminarus išlaidų apskaičiavimas pateikiamas šio priedo 4 lentelėje):

4.1. plačialapės klumpaitės populiacijos dydžio ir struktūros pokyčių vertinimas (įrengimų ir įrankių įsigijimas nenumatytas);

4.2. eksperto ir laboranto kelionės išlaidos į teritoriją ir iš jos (iki 380 km).

 

4 lentelė. Priemonės Nr. 2.1 preliminarus išlaidų apskaičiavimas

 

 

Darbas,

Eur

Transportas,

Eur

Suma,

Eur

II metai

Išlaidos

272,001

95,002

367,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

27,20

9,50

36,70

Iš viso:

299,20

104,50

403,70

III metai

Išlaidos

272,001

95,002

367,00

Papildomos išlaidos (10 proc.)

27,20

9,50

36,70

Iš viso:

299,20

104,50

403,70

Iš viso per 2 metus:

598,40

209,00

807,40

 

1 Eksperto darbas: 12,50 Eur/val. × 16 val. darbo laiko; laboranto darbas: 4,50 Eur/val. × 16 val. darbo laiko (tarifai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1231 „Dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“);

2 Transportas: eksperto ir laboranto atvykimui į teritoriją ir grįžimui iš jos – 0,25 Eur/km × 380 km × 1 kelionė.

 

* Vidutinės darbų kainos nustatytos galimų rangovų apklausos raštu metodu.

 

____________________