Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BALANDŽIO 21 D. NUTARIMO NR. 447 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. sausio 9 d. Nr. 20
Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 3 dalimi ir 9 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES (OL 2013 L 158, p. 356), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.2. Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.3. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.4. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą;

1.5. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašą.

2. Paskirti:

2.1. Lietuvos Respublikos muitinę:

2.1.1. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį;

2.1.2. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;

2.2. teritorines ir specializuotas policijos įstaigas:

2.2.1. kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį;

2.2.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;

2.2.3. lydėti valstybinės reikšmės keliais važiuojančias didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones ir (ar) jų junginius, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis, ir taip užtikrinti saugų eismą;

2.3. Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos:

2.3.1. kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį;

2.3.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę;

2.4. Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos – organizuoti ir tvarkyti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimą informacinėje sistemoje.

3. Nustatyti, kad Lietuvoje įteisinus kelių rinkliavos sistemą ji bus diegiama pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus perkeliant į nacionalinę teisę 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 856).

4. Įgalioti vidaus reikalų ministrą ir susisiekimo ministrą iki 2015 m. balandžio 1 d. nustatyti lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką.“

2. Nustatyti, kad kelių naudotojo mokesčiai, sumokėti iki šio nutarimo įsigaliojimo, galioja iki jų nustatyto mokesčio galiojimo laikotarpio pabaigos.

3. Pavesti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo patvirtinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti ataskaitų formas.

4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bei neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio Šilutė–Rusnė atkarpa sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                      Rimantas Sinkevičius

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

 

 

 

MOKESČIO UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮREGISTRUOTAS KROVININES TRANSPORTO PRIEMONES DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

1. Transporto priemonių valdytojai kasmet į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) surenkamąsias sąskaitas „Transporto priemonių mokestis“ Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – Programa) finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones:

 

Eil. Nr.

Transporto priemonės tipas

Mokesčio dydis (eurais)

 

I. N2/N3 KATEGORIJŲ KROVININĖS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS, iš JŲ o4 klasės PRIEKABOS IR PUSPRIEKABĖS

 

1.

Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

86

2.

Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

127

3.

Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

92

4.

Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

133

5.

Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

98

6.

Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

139

7.

Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

127

8.

Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

286

9.

Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

133

10.

Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

292

11.

Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

139

12.

Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

298

13.

Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

144

14.

Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

304

15.

Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

150

16.

Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

309

17.

Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės*

156

18.

Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės**

315

19.

Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

162

20.

Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

321

21.

Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

167

22.

Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

327

23.

Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

237

24.

Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

376

25.

Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

243

26.

Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

382

27.

Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

249

28.

Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

388

29.

Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

254

30.

Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

393

31.

Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

260

32.

Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

399

33.

Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

266

34.

Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

405

35.

Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

376

36.

Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

558

37.

Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės*

382

38.

Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės**

564

39.

Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

388

40.

Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

570

41.

Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

393

42.

Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

576

43.

Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

535

44.

Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

735

45.

Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

541

46.

Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

741

47.

Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

547

48.

Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

747

49.

Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

553

50.

Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

753

51.

Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

558

52.

Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

758

53.

Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

564

54.

Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

764

55.

Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*

570

56.

Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**

770

 

II. KROVININIŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUNGINYS N3+O4

 

57.

Nuo 40 tonų (įskaitytinai) iki 41 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus

*

654

**

967

58.

Nuo 41 tonos (įskaitytinai) iki 42 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus

*

666

**

984

59.

Nuo 42 (įskaitytinai) iki 43 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus

*

680

**

1 013

60.

Nuo 43 (įskaitytinai) iki 44 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus

*

695

**

1 042

 

Pastabos: 1. Viena žvaigždutė (*) rodo, kad ašis (-ys) yra su pneumatine pakaba arba pripažintu ekvivalentu.

2. Dvi žvaigždutės (**) rodo kitą ašies (-ių) pakabų sistemą.

3. Viena pėda = 30,48 centimetro.

4. N kategorija – automobiliai kroviniams gabenti.

5. O kategorija – priekabos ir puspriekabės.

 

2. Transporto priemonių valdytojai mokestį moka už kiekvieną transporto priemonę atskirai, išskyrus mokestį už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4 (nuo 40 iki 44 tonų (transporto priemonės) didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus). Pastaruoju atveju mokama už visą junginį.

3. Mokesčio dydis apskaičiuojamas:

3.1. už motorines transporto priemones ir priekabas – pagal transporto priemonės registracijos liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) nurodytą didžiausią techniškai leistiną pakrautos transporto priemonės masę arba didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės, kuri eksploatuojama registracijos valstybėje, masę (taikoma ta, kuri mažesnė);

3.2. už puspriekabes – pagal susisiekimo ministro nustatytą didžiausiąją leidžiamąją puspriekabės bendrąją ašių apkrovą arba registracijos liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) įrašytą puspriekabės ašims tenkančią didžiausią techniškai leistiną pakrautos transporto priemonės masės dalį (taikoma ta, kuri mažesnė).

4. Transporto priemonių valdytojai mokestį turi teisę mokėti grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais.

5. Transporto priemonės mokesčio mokėjimo dokumente turi būti nurodyta:

5.1. mokesčio mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas);

5.2. mokesčio pavadinimas ir įmokos kodas;

5.3. transporto priemonės valstybinis numeris ir mokesčio suma.

6. Transporto priemonių valdytojai mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

7. Mokestis į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas „Transporto priemonių mokestis“ Programai finansuoti sumokamas iki transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros ir kontroliuojamas jos metu.

8. Mokestis mokamas kasmet, tačiau ne už kalendorinius metus, o skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros datos iki kitos privalomosios techninės apžiūros datos. Jeigu transporto priemonė pateikiama privalomajai techninei apžiūrai nepasibaigus laikotarpiui, už kurį sumokėtas mokestis, mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

 

 

M – mokėtina mokesčio suma;

K – mokesčio dydis;

m – mėnesių skaičius nuo paskutinės privalomosios techninės apžiūros datos, įskaitant einamąjį kalendorinį mėnesį.

9. Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys mokesčio sumokėjimą. Jeigu pateikiama mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija arba mokėjimo nurodymas, atliktas per elektroninės bankininkystės sistemą, jie turi būti patvirtinti transporto priemonės valdytojo ar jo įgalioto asmens parašu.

10. Mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai lieka privalomąją techninę apžiūrą atliekančioje įmonėje ir saugomi su privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortele, kurioje įrašoma, kad mokestis sumokėtas.

11. Techninės apžiūros kontrolierius, nustatęs, kad mokestis nesumokėtas arba sumokėtas neteisingai, tai įrašo į privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomosios techninės apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų neišduoda, o pateiktus dokumentus apie mokesčio sumokėjimą grąžina transporto priemonės savininkui ar valdytojui.

12. Transporto priemonių valdytojams mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones negrąžinamas, išskyrus permoką, kuri susidaro sumokėjus didesnį už nustatytą mokestį.

13. Pristatant privalomajai techninei apžiūrai transporto priemones, už kurias šis mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės priskyrimą atitinkamai transporto grupei ar (ir) jų priklausymą atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

14. Permokėjus mokestį, valdytojo prašymu techninės apžiūros centras išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą transporto priemonės mokesčio grąžintiną sumą pagal valdytojo rašytinį prašymą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, į kurios pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėtas transporto priemonės mokestis.

 

 

––––––––––––––––––––

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

 

 

 

KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

 

 

1. Transporto priemonių ar jų junginių valdytojai už naudojimąsi magistraliniais keliais pagal Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) moka kelių naudotojo mokestį:

 

Transporto priemonės

Mokesčio dydis (eurais)

metų tarifas

mėnesio tarifas

savaitės (7 dienų) tarifas

dienos tarifas

EURO IV ir mažiau taršios

EURO 0, I, II, III

EURO IV ir mažiau taršios

EURO 0, I, II, III

EURO IV ir mažiau taršios

EURO 0, I, II, III

Autobusai

M2

 

transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 tonos

304

28

14

6

 

M3

A

B

 

transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 tonos

550

52

26

11

 

M3

I–III

transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neskaitant vairuotojo

753

75

37

11

Krovininės kelių transporto priemonės ir jų junginiai

N1

iki 3,5 tonos (įskaitytinai)

304

28

14

6

 

N2

 

nuo 3,5 tonos iki 12 tonų (įskaitytinai)

550

753

52

75

26

37

11

 

N3

 

nuo 12 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės

753

1 071

75

107

37

52

11

 

N1–N3

iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas

304

28

14

6

Specialio-sios paskirties transporto priemonės

M2–M3

N1–N3

 

transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti naudojant specialią įrangą

347

28

14

6

 

2. Transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos po 2006 m. spalio 1 d., atitinka EURO IV arba mažiau taršią emisijos klasę. Iki šios datos pagamintų ir įregistruotų transporto priemonių atitiktis EURO IV arba mažiau taršiai emisijos klasei nustatoma pagal gamintojo ar oficialaus jo atstovo išduotą sertifikatą (pažymą). Nepateikus tokio dokumento kontrolę vykdantiems pareigūnams, laikoma, kad transporto priemonė šios klasės neatitinka.

3. Kelių naudotojai turi teisę kelių naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais).

4. Sumokėjus kelių naudotojo mokestį, išduodami mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai – vinjetės, kurių formą, reikalavimus ir naudojimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

5. Sumokėti kelių naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę (-es) galima degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais, prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius. Jeigu įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar fizinio arba juridinio asmens buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę (-es), transporto priemonių valdytojai tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės, vykstant pasirinktu maršrutu.

6. Kelių naudotojai, sumokėję kelių naudotojo mokestį, įgyja teisę važiuoti šiais magistraliniais keliais:

6.1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,15–91,00 km; 102,93–303,74 km);

6.2. A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,70 km);

6.3. A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);

6.4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,51–133,96 km);

6.5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–97,06 km);

6.6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (6,02–185,40 km);

6.7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);

6.8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);

6.9. A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,14 km);

6.10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);

6.11. A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,41 km);

6.12. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,70 km; 59,43–185,96 km);

6.13. A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–24,77 km; 26,75–45,15 km);

6.14. A14 Vilnius–Utena (10,66–95,60 km);

6.15. A15 Vilnius–Lyda (10,66–49,28 km);

6.16. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,55–135,48 km);

6.17. A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,28 km);

6.18. A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,08 km).

7. Kelių naudotojo mokestis netaikomas, jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertamas mokamas kelias, žiedinėse sankryžose. Kelių naudotojo mokestis netaikomas ir žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žemdirbyste ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kai jie važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo. Jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamą kelią stačiu kampu kelių sankryžoje arba pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio leidžiama iki artimiausios apsisukimo vietos.

8. Kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį moka atskirai už kiekvieną autobusą, krovininę kelių transporto priemonę ar transporto priemonių junginį pagal transporto priemonės didžiausiąją leidžiamąją masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių.

9. Kelių naudotojo mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės registravimą patvirtinančiame dokumente nurodytą didžiausiąją leidžiamąją transporto priemonės masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Transporto priemonių klasifikavimas ir kodai nurodyti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko.

10. Kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

11. Transporto priemonių, už kurių važiavimą Aprašo 6 punkte nurodytais magistraliniais keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, vairuotojai privalo turėti dokumentus, patvirtinančius transporto priemonės, už kurią šis mokestis nemokamas, priskyrimą pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą atitinkamai transporto grupei ir (ar) jų priklausymą atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

 

 

 

––––––––––––––––––––

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

 

 

 

MOKESČIO UŽ NAUDOJIMĄSI VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIAIS VAŽIUOJANT DIDŽIAGABARITĖMIS IR (AR) SUNKIASVORĖMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS AR JŲ JUNGINIAIS DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

1. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis, nustatytus susisiekimo ministro, transporto priemonių valdytojai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą „Mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) didžiausioji leidžiamoji masė viršija didžiausiuosius leidžiamus dydžius“ (toliau – Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaita) Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – Programa) finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

 

Didžiausieji leidžiamieji matmenys viršyti (centimetrais)

Mokesčio dydis (eurais)

aukščio

pločio

ilgio

vienkartinis tarifas, 10 kilometrų

mėnesio tarifas

metų tarifas

–

10–20

–

1,44

168

844

11–30

21–60

101–300

1,76

206

1 031

31–50

61–100

301–500

2,14

246

1 245

–

101–145*

501–750*

2,40

280

1 402

 

* I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta.

 

2. Jeigu transporto priemonės ar jų junginio matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis daugiau, negu nurodyta 1 punkto lentelėje, transporto priemonė tampa ypač pavojinga saugiam eismui. Tokioms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis mokestis (M), išreikštas eurais už 10 kilometrų, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo (K), kuris nustatomas, kai didžiausieji leidžiamieji matmenys viršijami, pridedamas papildomas 0,29 euro mokestis (K1) už kiekvieno atitinkamo matmens viršijimą, tai yra už kiekvieną aukščio viršijimą 10 centimetrų (X1), pločio viršijimą 10 centimetrų (X2) ar ilgio viršijimą 1 metru (X3), padaugintas iš koeficiento 1,5: M = K + (K1 × XX × 1,5), kur Xx= X1 arba X2, arba X3. Visais atvejais, kai viršijami du ar visi trys matmenys, mokestis nustatomas sumuojant mokesčius už atskirų matmenų viršijimą.

3. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kai ašies (ašių) apkrova viršija didžiausiąją leidžiamąją apkrovą, nustatytą susisiekimo ministro, transporto priemonių valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

 

Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta (tonomis)

Mokesčio dydis (eurais)

vienkartinis tarifas, 10 kilometrų

mėnesio tarifas

0,6–1,0

0,69

121

1,1–1,5

1,39

243

1,6–2,0

2,08

364

2,1–3,0

3,66

641

3,1–4,0

5,90

1 033

4,1–5,0

8,34

–

5,1–6,0

10,42

–

6,1–7,0

12,51

–

7,1–8,0 įskaitytinai

15,98

–

 

4. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvoriais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais, kurių ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, nustatytą susisiekimo ministro, traktorių ir savaeigių mašinų valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

 

 

Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta (tonomis)

 

Mokesčio dydis (eurais)

vienkartinis tarifas, 10 kilometrų

 

mėnesio tarifas

 

0,6–1,0

 

0,23

 

40

 

1,1–1,5

 

0,46

 

81

 

1,6–2,0

 

0,69

 

121

 

2,1–3,0

 

1,22

 

214

 

3,1–4,0

 

1,96

 

344

 

4,1–5,0

 

2,78

 

–

 

5,1–6,0

 

3,47

 

–

 

6,1–7,0

 

4,17

 

–

 

7,1–8,0 įskaitytinai

 

5,32

 

–

 

5. Didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimas iki 0,6 tonos neapmokestinamas įvertinant krovinių paskirstymą ir išdėstymą transporto priemonėje ir technines svėrimo priemonių paklaidas.

6. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginių masę (40 tonų, o vežant 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus, – 44 tonas), transporto priemonių valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

 

 

Didžiausioji leidžiamoji masė viršyta (tonomis)

 

Mokesčio dydis (eurais)

 

vienkartinio mokesčio už kiekvieną viršytą toną tarifas, 10 kilometrų

 

mėnesio tarifas*

 

1,0–20,0

 

1,15

 

144

 

21,0–40,0

 

1,33

 

–

 

daugiau kaip 40,0

 

1,73

 

–

 

* Taikoma šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir ne didesnė kaip 48 tonos.

 

7. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvoriais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, nustatytą susisiekimo ministro, traktorių ir savaeigių mašinų valdytojai į Mokesčio už viršytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį:

 

 

Didžiausioji leidžiamoji masė viršyta (tonomis)

 

Vienkartinio mokesčio dydis už kiekvieną viršytą toną,
eurais už 10 kilometrų

 

1,0–20,0

 

0,17

 

21,0–40,0

 

0,21

 

daugiau kaip 40

 

0,34

 

8. Kai ašies (ašių) faktiška apkrova ir faktiška transporto priemonės ar jos junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršija didžiausiuosius leidžiamus dydžius, nustatytus susisiekimo ministro, nustatomas tas mokestis, kuris yra didesnis.

9. Jeigu didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės matmenys viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis, mokestis apskaičiuojamas sumuojant mokesčius už kiekvienų parametrų viršijimą. Kai viršijamos didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos, mokestis skaičiuojamas sumuojant mokesčius už kiekvienos ašies (kiekvienų sudvejintų ašių) didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimą. Kai viršijama didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova ar didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė, mokestis pridedamas prie mokesčio už didžiausiųjų leidžiamųjų matmenų viršijimą. Kai viršijama didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova ir didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė, nustatomas tas mokestis, kuris yra didesnis, ir įmokos pridedamos prie mokesčio už didžiausiųjų leidžiamųjų matmenų viršijimą. Kai sunkiasvorė transporto priemonė turi daugiau ašių, nei nustatyta pagal didžiausiuosius leidžiamuosius transporto priemonių matmenis, leidžiamąsias ašies (ašių) apkrovas, didžiausiąją leidžiamąją masę, mokestis skaičiuojamas tik už didžiausiosios leidžiamosios masės (40 tonų, o vežant 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius su nedalomu kroviniu, pagamintus pagal ISO standartus, – 44 tonų) viršijimą.

10. Mokestį apskaičiuoja ir už jo apskaičiavimo teisingumą atsako leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išduodantys Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai.

11. Vienkartinio mokesčio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į didžiausiųjų leidžiamųjų naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techninių parametrų viršijimą ir didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo maršruto ilgį pagal atstumų tarp Lietuvos miestų ir pasienio kontrolės punktų lentelę, kurią tvirtina susisiekimo ministras. Jeigu atstumų tarp Lietuvos miestų ir pasienio kontrolės punktų lentelėje nėra punkto, į kurį vyksta didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė, mokestis skaičiuojamas iki lentelėje pažymėto punkto, esančio arčiausiai nuo to punkto, į kurį vyksta didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė, arba naudojantis kelių žemėlapiu.

12. Jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 metru, aukštį – daugiau kaip 10 centimetrų, plotį – daugiau kaip 9 centimetrais, ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, o valdytojas neturi leidimo, mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą apskaičiuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

13. Per klaidą sumokėjus mokestį, jį permokėjus, panaikinus leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kai gali būti sugrąžintas sumokėtas mokestis, transporto priemonės ar jų junginio valdytojo prašymu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina mokesčio suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą sumą pagal transporto priemonės ar jų junginio valdytojo rašytinį prašymą Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko, nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

 

 

––––––––––––––––––––

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

 

 

 

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

1. Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšos iš visų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytų šaltinių kaupiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kaip ir visos kitos biudžetui priklausančios įmokos.

2. Į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pervedamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) pajamų įmokų sąskaitoje sukauptos fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – juridinis asmuo) ir užsienio valstybių perduodamos tikslinės lėšos, kurios naudojamos šia tvarka:

2.1. Fizinių ar juridinių asmenų perduodamos tikslinės lėšos gali būti naudojamos tik šių asmenų siūlomiems valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) neįsigyjant naujų žemės sklypų (toliau – kelių projektas):

2.1.1. Kelių projektas gali būti finansuojamas tik fizinių ar juridinių asmenų perduodamomis tikslinėmis lėšomis arba bendromis fizinių ar juridinių asmenų ir metinėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje kelių projektams finansuoti numatytomis lėšomis. Iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos tam tikram kelių projektui įgyvendinti skiriamos lėšos negali viršyti 80 procentų visos projekto vertės. Įvertinus kelių projekto atitiktį šio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.1.3 papunktyje nustatyta tvarka, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius nustato konkretų kelių projektui įgyvendinti skiriamo Programos finansavimo lėšų dydį.

2.1.2. Fiziniai ar juridiniai asmenys, pageidaujantys perduoti tikslinių lėšų kelių projektui įgyvendinti, teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasiūlymus, kuriuose pateikiamas kelių projekto aprašymas, nurodoma šio projekto įgyvendinimo vieta, tikslas, nauda, siūloma perduoti tikslinių lėšų suma, preliminari kelių projekto vertė, kartu su techniniu projektu, jeigu jis parengtas.

2.1.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktus pasiūlymus įvertina atsižvelgdama į siūlomą perduoti tikslinių lėšų dydį, kelių projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams, galimybę skirti lėšų iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje kelių projektams įgyvendinti numatytų lėšų, poveikį saugiam eismui tame kelyje, naudą visuomenei, šalies ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui. Pasiūlymai vertinami ir kelių projektai pripažįstami tinkamais įgyvendinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus nustatyta tvarka.

2.1.4. Pripažinus pasiūlytą kelių projektą tinkamu įgyvendinti, su fiziniu ar juridiniu asmeniu, pateikusiu pasiūlymą, Lietuvos automobilių kelių direkcija sudaro kelių projekto finansavimo sutartį. Sutartyje, be kita ko, numatomas fizinio ar juridinio asmens perduodamų tikslinių ir iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos skiriamų lėšų dydis, jų perdavimo ir skyrimo terminai, sutarties sąlygų laikymosi užtikrinimo būdai, šalių atsakomybė.

2.1.5. Sudarius kelių projekto finansavimo sutartį, Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja kelių projekto įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka rangovą.

2.1.6. Parinkus kelių projekto įgyvendinimo rangovą ir nustačius tikslią kelių projekto įgyvendinimo darbų kainą, fizinis ar juridinis asmuo privalo įmokėti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamų įmokų sąskaitą kelių projekto finansavimo sutartyje numatytas perduoti tikslines lėšas.

2.2. Užsienio valstybių perduodamos tikslinės lėšos:

2.2.1. Kai nenurodomas konkretus valstybinės reikšmės kelių juostoje esantis kelių objektas, siūlomas projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) neįsigyjant naujų žemės sklypų, naudojamos Aprašo 4.1 papunktyje nustatytam tikslui.

2.2.2. Kai nurodomas konkretus valstybinės reikšmės kelių juostoje esantis kelių objektas, siūlomas projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) neįsigyjant naujų žemės sklypų, naudojamos Aprašo 2.1 papunktyje nustatytam tikslui.

3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) kasmet, per mėnesį po to, kai patvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ateinančių metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą, kuriame numatyta, kad 70 procentų, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 65 procentai Programos finansavimo lėšų naudojama valstybinės reikšmės keliams, perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, taip pat gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Šio rezervo lėšos skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kai stokojama lėšų pradėtiems darbams užbaigti, taip pat nenumatytų kelių tinklo plėtojimo, rekonstravimo ir funkcionavimo darbų finansavimui užtikrinti. Savivaldybės, kitos institucijos ir įstaigos prašymus skirti rezervo lėšų teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, poveikį saugiam eismui, naudą visuomenei, sudaro objektų prioritetų sąrašą, kurį pateikia Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministerija, įvertinusi objektų prioritetų sąrašą ir jų finansavimo rezervo lėšomis galimybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą.

Metinėse lėšų naudojimo sąmatose turi būti numatoma skirti valstybei ir savivaldybėms 25 procentus, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 30 procentų Programos finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Metinėse Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatose numatoma Programos finansavimo lėšų dalis, skirta skoloms (jeigu jų yra) už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, sumokėti. Programos finansavimo lėšų sąmatą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija.

4. Programos finansavimo lėšos valstybinės reikšmės keliams naudojamos automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų:

4.1. keliams tiesti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti);

4.2. žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;

4.3. tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams apskaityti, statyti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti);

4.4. Lietuvos finansavimo daliai Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamuose projektuose automobilių keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti;

4.5. institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti;

4.6. keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams prižiūrėti;

4.7. kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, statinių statybos techninei priežiūrai, statinių saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;

4.8. Susisiekimo ministerijos įsteigtų valstybės įmonių, prižiūrinčių valstybinės reikšmės kelius, kelių technikai, technologijoms, transporto ir kitoms gamybos priemonėms įsigyti;

4.9. gamybiniams-buitiniams kelių statiniams projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir eksploatuoti;

4.10. keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su keliais (dangos stiprinimu, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių būklės nustatymu ir kita), vykdyti;

4.11. išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, už želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) valstybinės reikšmės kelius;

4.12. poilsio aikštelėms, autobusų sustojimo aikštelėms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams, oro sąlygų kelyje stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms, kitiems techniniams įrenginiams ir kitiems kelio statiniams plėtoti;

4.13. ekstremalių įvykių padariniams likviduoti;

4.14. saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų valstybinės reikšmės keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą), kitoms kelių srities reikmėms finansuoti;

4.15. dviračių ir pėsčiųjų takams prie kelių įrengti ir prižiūrėti;

4.16. institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, išlaikymo išlaidoms apmokėti ir kontrolės įrangai įsigyti;

4.17. keliams, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;

4.18. kelių informacinėms sistemoms kurti;

4.19. bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis finansuoti;

4.20. teisės aktams ir normatyviniams dokumentams rengti;

4.21. svėrimo įrangai, skirtai institucijoms, įgaliotoms atlikti kelių transporto priemonių svėrimo funkcijas, įgyti;

4.22. kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;

4.23. mokesčiams administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;

4.24. Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;

4.25. kitoms valstybinės reikšmės kelių srities reikmėms finansuoti, iš jų:

4.25.1. perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bilieto kainai kompensuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi;

4.25.2. gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti.

5. Į Programos finansavimo sąskaitą pervestas lėšas, gautas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, administruoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šios lėšos skiriamos transporto priemonių greičio matavimo stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti. Likusi nepanaudota transporto priemonių greičio matavimo stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti šių lėšų dalis po lygiai paskirstoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomoms saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti.

6. Programos finansavimo lėšos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojamos:

6.1. valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, taip pat privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams – 4 procentai;

6.2. vietinės reikšmės kelių (gatvių), kurių sąrašą kasmet sudaro ir raštu suderinęs su vidaus reikalų ministru tvirtina susisiekimo ministras, tiksliniam finansavimui – 20 procentų, kurie paskirstomi taip:

6.2.1. pagal savivaldybių kelių reikmėms finansuoti patvirtintas programas ir nenumatytais vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo plėtojimo, rekonstravimo ir funkcionavimo užtikrinimo atvejais – 90 procentų;

6.2.2. vietinės reikšmės keliams (gatvėms) Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse pagal suteiktų nakvynių viešbučiuose, poilsio įstaigose, sveikatingumo įmonėse skaičių – 10 procentų;

6.3. likusi lėšų dalis, tai yra 76 procentai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus paskirstoma taip:

6.3.1. miestų savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) – 35 procentai, kurie paskirstomi taip:

pusė sumos – pagal nuolatinių gyventojų skaičių;

ketvirtis sumos – pagal kelių (gatvių) tinklo ilgį;

ketvirtis sumos – pagal savivaldybėse įregistruotų transporto priemonių skaičių;

6.3.2. kitoms savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) – 65 procentai, kurie paskirstomi taip:

pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių;

pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.

7. 2014 metais ne mažiau kaip 30 procentų, 2015 metais – ne mažiau kaip 40 procentų, nuo 2016 metų – ne mažiau kaip 50 procentų pagal Aprašo 6.3 papunktį skirtų lėšų turi būti naudojama kapitalo investicijoms į vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimą, rekonstravimą ir kapitalinį remontą; ne mažiau kaip 5 procentai pagal Aprašo 6.3 papunktį skirtų lėšų turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) finansuoti.

8. Vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti skirtos lėšos naudojamos pagal kelių valdytojų pateiktus ir su Lietuvos automobilių kelių direkcija suderintus objektų sąrašus. Laikomasi šių nuostatų:

8.1. Už lėšų naudojimą, projektų, sąmatų ir techninių dokumentų rengimą, viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, darbų kokybės kontrolę, techninę priežiūrą, objektų pripažinimą tinkamais naudoti atsako savivaldybės, valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų keliuose – atitinkamų institucijų vadovai, o pasienio ir privažiuojamuosiuose prie krašto apsaugos objektų keliuose – šių kelių valdytojai ir (ar) atitinkamų institucijų vadovai.

8.2. Programos finansavimo lėšos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) naudojamos:

8.2.1. keliams (gatvėms) projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

8.2.2. apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių (gatvių) statyti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti);

8.2.3. paviršiaus vandens nuleidimo įrenginiams, lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti);

8.2.4. tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

8.2.5. techninėms eismo reguliavimo ir kitoms inžinerinėms saugaus eismo priemonėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti;

8.2.6. ekstremalių įvykių padariniams likviduoti;

8.2.7. keliams (gatvėms), kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;

8.2.8. apšvietimui keliuose (gatvėse) įrengti, rekonstruoti;

8.2.9. automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti;

8.2.10. šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

8.3. Už Programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį priežiūrą (kontrolę), darbų kokybės kontrolės priežiūrą objektuose atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija.

8.4. Už Programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti lėšomis finansuojamų objektų projektų, sąmatų ir techninių dokumentų parengimą, projektų ekspertizę, viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, darbų kokybės kontrolę, techninę priežiūrą, atliktų darbų priėmimą, statinių pripažinimą tinkamais naudoti ir lėšų tikslinį naudojimą, atsiskaitymą su rangovu atsako savivaldybės ir institucijos, kurioms skirtos Programos finansavimo lėšos iš rezervo.

9. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, kitų juridinių asmenų prašymai skirti Programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti, taip pat nurodytų Aprašo 6.2.1 papunktyje lėšų teikiami ir vertinami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

10. Pasibaigus metams, savivaldybės ir atitinkamos institucijos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai atliktų darbų ir lėšų naudojimo ataskaitas.

 

 

 

––––––––––––––––––––

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

 

 

 

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO PERKĖLIMO KELTAIS PER KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJĄ Į KURŠIŲ NERIJĄ IR IŠ KURŠIŲ NERIJOS BILIETO KAINAI KOMPENSUOTI IR GYVENTOJŲ IR JŲ LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ NEATLYGINTINO PERKĖLIMO UŽLIETU KRAŠTO KELIO ŠILUTĖ–RUSNĖ RUOŽU SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI TVARKOS APRAŠAS

 

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato keleivių ir transporto priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje (toliau – keleiviai ir transporto priemonės), perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų kainos kompensavimo ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudų kompensavimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

3. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai, taip pat gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšos.

4. Kiek Programos finansavimo lėšų reikia keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, nustatoma atsižvelgiant į praėjusiais metais faktiškai parduotų keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų skaičių ir nominalias jų vertes. Kiek lėšų reikia gyventojams ir jų lengviesiems automobiliams kelti užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu, nustatoma atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinį lapkričio–balandžio mėnesių paros eismo šiuo keliu intensyvumą ir kompensuotų sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo, kuro, medžiagų, detalių, amortizacijos ir remonto darbų ir kitų) dydį.

 

II SKYRIUS

KELEIVIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PERKĖLIMO KELTAIS BILIETO KAINOS IR NEATLYGINTINO GYVENTOJŲ IR JŲ LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ PERKĖLIMO UŽLIETU KRAŠTO KELIO ŠILUTĖ–RUSNĖ RUOŽU SĄNAUDŲ KOMPENSAVIMAS

 

5. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) kasmet iki sausio 1 d. sudaro su vežėju keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo sutartį, o su valstybės įmone, prižiūrinčia krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, – gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo organizavimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu ir sąnaudų kompensavimo sutartį.

6. Kompensacijos suma apskaičiuojama pagal vežėjo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensacijoms gauti iki kito mėnesio 5 dienos Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktose jos nustatytų formų ataskaitose nurodytą faktiškai kompensuotų bilietų skaičių, nominalias, vertes ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.

7. Valstybės įmonė, prižiūrinti krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, organizuoja gyventojų ir jų lengvųjų automobilių perkėlimą užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu potvynio laikotarpiu, kai Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius priima įsakymą dėl ekstremalaus įvykio – potvynio. Valstybės įmonė, prižiūrinti krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai jos patvirtintos formos gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu sąnaudų ataskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.

8. Lietuvos automobilių kelių direkcija pagal pateiktus dokumentus perveda lėšas į vežėjo ir valstybės įmonės, prižiūrinčios krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą, sąskaitas.

9. Už pateiktų ataskaitų teisingumą atsako vežėjas ir valstybės įmonė, prižiūrinti krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožą.

 

 

 

––––––––––––––––––––