PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PAVOJINGOJO OBJEKTO AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANO PARENGIMO IR PAVOJINGOJO OBJEKTO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2017 m. gruodžio 6 d. Nr. 1-439
Vilnius
Siekdamas užtikrinti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“, III skyriaus reikalavimų įgyvendinimą:
1. T v i r t i n u Pavojingojo objekto avarijų prevencijos plano parengimo ir pavojingojo objekto saugos valdymo sistemos formavimo rekomendacijas (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiomis galios Pavojingo objekto didelio masto avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos formavimo pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų III sk. 15–16 p. ir Tarybos direktyvos 96/82/EB (SEVESO II) reikalavimus rekomendacijas, patvirtintas Civilinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ir Europos Sąjungos direktyvos dėl didelių su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų kontrolės reikalavimus atitinkančių dokumentų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2017 m. gruodžio 6 d.
įsakymu Nr. 1-439
PAVOJINGOJO OBJEKTO AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANO PARENGIMO IR PAVOJINGOJO OBJEKTO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pavojingojo objekto avarijų prevencijos plano parengimo ir pavojingojo objekto saugos valdymo sistemos formavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) yra skirtos veiklos vykdytojams, kurie, įgyvendindami Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pramoninių avarijų prevencijos nuostatai), 13 punkto reikalavimus, privalo parengti pavojingojo objekto avarijų prevencijos planą (toliau – avarijų prevencijos planas), o, vadovaudamiesi Pramoninių avarijų prevencijos nuostatų 17–18 punktų reikalavimais, turi suformuoti tinkamą saugos valdymo sistemą.
2. Rekomendacijų tikslas – padėti veiklos vykdytojams parengti avarijų prevencijos planus ir išsamiau išdėstyti pavojingojo objekto saugos valdymo sistemos aspektų suformavimo principus, kurių tinkamas nusistatymas padės veiklos vykdytojui įgyvendinti numatytą pavojingojo objekto avarijų prevencijos politiką.
3. Rekomendacijose pateikiami bendrieji principai, kurie siūlomi taikyti avarijų prevencijos plano struktūrai ir turiniui, taip pat pavojingojo objekto saugos valdymo sistemos (toliau – SVS) aspektų formavimo ir jų įgyvendinimui nusistatytų tvarkų parengimo minimalūs reikalavimai.
II SKYRIUS
AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANO PARENGIMAS IR ATNAUJINIMAS
5. Avarijų prevencijos planas rengiamas remiantis Pramoninių avarijų prevencijos nuostatais ir šiomis Rekomendacijomis.
6. Avarijų prevencijos planas yra rašytinis dokumentas, kuriame veiklos vykdytojas išdėsto pavojingojo objekto avarijų prevencijos politiką – nurodo bendrus veiklos vykdytojo tikslus, apibrėžia saugios veiklos strategiją, užtikrina, kad turima pakankamai resursų (žmogiškųjų ir materialinių) ir yra tinkama SVS šiems tikslams pasiekti.
7. Avarijų prevencijos planas rengiamas laikantis Pramoninių avarijų prevencijos nuostatų 13.1–13.2 papunkčiuose nustatytų terminų, o atnaujinamas pagal Pramoninių avarijų prevencijos nuostatų 16 ir 18 punktuose nurodytus reikalavimus.
III SKYRIUS
REKOMENDACIJOS AVARIJŲ PREVENCIJOS PLANO TURINIUI
10. Avarijų prevencijos planas pradedamas tituliniu lapu, kuriame nurodomas plano pavadinimas, pavojingojo objekto adresas, žyma, kokiu vadovo įsakymu ir kada planas buvo patvirtintas.
11. Avarijų prevencijos plane galėtų būti aprašyti:
11.1. bendrieji tikslai – nurodomi veiklos vykdytojo bendrieji siekiai, užtikrinantys aukštus saugumo reikalavimus (žmonių ir aplinkos saugos), kad neįvyktų didelių pramoninių avarijų vykdant pavojingojo objekto veiklą;
11.2. politika ir (ar) strategija, kurioje:
11.2.1. turi būti pripažįstama, kad pavojingojo objekto veikla pagal savo pobūdį kelia pavojų žmonių saugumui, aplinkai ir turtui;
11.2.2. aprašomi veiklos vykdytojo įsipareigojimai vykdyti saugią veiklą, kuri užtikrintų darbuotojų ir visuomenės saugumą, aplinkos apsaugą, gamtinių ir materialinių išteklių tausojimą;
11.2.3. nurodomi tarptautiniai standartai (kokybės vadybos sistemos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos, informacijos saugos vadybos sistemos, kt.), jeigu jie yra įgyvendinti, ir siekis juos išlaikyti;
11.2.4. patvirtinama, kad saugiai veiklai vykdyti veiklos vykdytojas turi patikimą ir tinkamai funkcionuojančią SVS, kuri yra adekvati pavojingajame objekte kylantiems avarijų pavojams, pramoninei veiklai, organizacijos struktūros sudėtingumui ir atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;
11.3. patikinama, kad turima pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių nusistatytiems veiklos vykdytojo tikslams ir įgyvendinamai politikai pasiekti;
11.4. glaustai aprašoma SVS (apibūdinami visi aspektai, kurie taikomi pavojingajame objekte išsikeltiems saugos tikslams pasiekti):
11.4.1. organizacija ir personalas – užtikrinama, kad veiklos vykdytojas turi pasitvirtintą valdymo struktūrą, kad yra paskirti darbuotojai, atsakingi už didelių avarijų prevencijos politikos ir SVS įgyvendinimą, yra numatytos darbuotojų, atsakingų už pavojingojo objekto saugos organizavimą, funkcijos, įgaliojimai ir atsiskaitomybė, darbuotojai ir rangovai yra tinkamai atrinkti, išmokyti ir yra atsakingi už savo darbo rezultatus;
11.4.2. didelių pavojų nustatymas ir įvertinimas – užtikrinama, kad veiklos vykdytojas turi nusistatęs tvarkas, kurias taikydamas sistemingai nusistato didelius pavojus visuose įrenginių eksploatavimo etapuose (statybos, paleidimo, įprastos ir neįprastos veiklos, uždarymų ir eksploatavimo nutraukimo metu), nusistato ir įvertina avarijų tikimybes ir jų padariniu, analizuoja ir vertina rizikos vertinimo rezultatus, diegia numatytas rizikos mažinimo priemones;
11.4.3. veiklos kontrolė – užtikrinama, kad veiklos vykdytojas turi nusistatęs tvarkas, pasirengęs instrukcijas įmonės procesų ir įrangos saugiai veiklai (įskaitant techninę priežiūrą). Tvarkos yra reguliariai peržiūrimos, nurodomi asmenys, atsakingi už šių tvarkų, instrukcijų laikymąsi;
11.4.4. pokyčių valdymas – užtikrinama, kad yra nustatytos pakeitimų planavimo arba naujų įrenginių, procesų, sandėliavimo įrenginių pakeitimų tvarkos;
11.4.5. pasirengimas avarijoms – užtikrinama, kad yra nustatytos tvarkos, pagal kurias sistemingai analizuojant numatomos galimos avarijos, rengiami, išbandomi ir periodiškai peržiūrimi reagavimo į tokias avarijas planai, apimantys apsaugos, perspėjimo priemones ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti bet kokios didelės avarijos poveikį;
11.4.6. vykdymo stebėjimas – užtikrinama, kad pagal nustatytas tvarkas nuolat stebima ir vertinama, kaip siekiama veiklos vykdytojo avarijų prevencijos ir SVS tikslų ir vykdomi nusistatyti avarijų tyrimo ir koregavimo veiksmų įgyvendinimo mechanizmai. Užtikrinama, kad visos avarijos ir incidentai, kurie gali pereiti į dideles pramonines avarijas, yra fiksuojami, apie juos yra pranešama, jie tiriami. Nurodomi saugos veiksmingumo rodikliai, jeigu jie yra numatyti;
IV SKYRIUS
PAVOJINGOJO OBJEKTO SAUGOS VALDYMO SISTEMOS FORMAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
12. SVS yra sudedamoji bendros organizacijos valdymo sistemos dalis, apimanti atitinkamų procedūrų, procesų, tvarkų, jų aprašų ir kitų dokumentų visumą, reglamentuojanti pavojingojo objekto saugos valdymą.
13. SVS turi atitikti pavojingajame objekte vykdomos veiklos pobūdį ir sudėtingumą, ji turi būti proporcinga veiklos metu kylantiems pavojams ir apimti valdymo sritis, nurodytas Pramoninių avarijų prevencijos nuostatų 2 priede ir šių Rekomendacijų 11.4 papunktyje.
14. SVS gali būti išplėsta, į ją gali būti integruota valdymo sistemos dalis, skirta darbuotojų saugai ir sveikatai, aplinkosaugai, produkcijos kokybei ir kt.
15. Veiklos vykdytojas, įgyvendindamas aukštesniojo lygio pavojingojo objekto saugios veiklos tikslus ir atsižvelgdamas į veiklos metu kylančius pavojus, privalo parengti tvarkas Pramoninių avarijų prevencijos nuostatų 2 priede ir šių Rekomendacijų 11.4 papunkčiuose nurodytiems SVS aspektams. Veiklos vykdytojas gali parengti papildomų SVS aspektų procedūras, jei jie būtini veiklos metu kylančiai rizikai valdyti.
16. Veiklos vykdytojas, įgyvendindamas žemesniojo lygio pavojingojo objekto saugios veiklos tikslus ir atsižvelgdamas į veiklos metu kylančius pavojus, gali pasirinkti alternatyvius SVS aspektus ar jų realizavimo būdus. Tokiu atveju veiklos vykdytojas privalo išlaikyti pagrįstą ir tinkamą pavojingojo objekto saugos lygį ir atsižvelgti į Pramoninių avarijų prevencijos nuostatuose ir jų 2 priede pateiktus SVS aspektų formavimo principus:
17. Veiklos vykdytojas, reglamentuojančiose tvarkose aprašydamas SVS aspektus, turi pateikti detalią informaciją apie aspekto procesą ar struktūrą, susijusius darbuotojus, jų teises ir atsakomybes, dokumentų srautus ir formas, pakeitimus, peržiūras ir pan. Tvarkos yra rengiamos vadovaujantis veiklos vykdytojo nustatyta dokumentų rengimo tvarka ar praktika. Tvarkas rengia aukštesniojo ir žemesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai.
V SKYRIUS
TVARKŲ, SKIRTŲ SAUGOS VALDYMO SISTEMAI SUFORMUOTI, PARENGIMO REKOMENDACIJOS
18. Organizacija ir personalas – SVS aspektas, apimantis pavojingojo objekto darbuotojų, dalyvaujančių valdant avarijų pavojų visais organizacijos lygmenimis, funkcijas ir atsakomybę, priemones, skirtas šių darbuotojų dalyvavimui tobulinant avarijų pavojaus valdymo procesą skatinti, darbuotojų ir subrangovų darbuotojų, dirbančių pavojingajame objekte ir kurių pareigos svarbios saugos požiūriu, funkcijas, taip pat apimantis darbuotojų mokymo poreikius ir mokymo organizavimą. Parengtuose dokumentuose turi būti nurodyta:
18.1. visų darbuotojų, kurie valdo, atlieka ar patvirtina darbo leidimą ir yra atsakingi už pavojingojo objekto saugos organizavimą, funkcijos, įgaliojimai, atsiskaitomybė, pavaldumas, atsakingumas ir teisės:
18.1.2. darbuotojų, atsakingų už Pramoninių avarijų prevencijos nuostatuose nurodytų SVS aspektų valdymą ir atitinkamų dokumentų rengimą;
18.1.3. darbuotojų, atsakingų už civilinę saugą, gaisrinę saugą, darbuotojų saugą ir sveikatą, potencialiai sprogių aplinkų nustatymą ir reikalavimų jose laikymąsi, aplinkos apsaugą ir cheminių medžiagų valdymą, potencialiai pavojingų įrenginių, elektros, valdymo ir automatikos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų įrenginių ir jų apsaugos sistemų saugų eksploatavimą ir priežiūrą, taip pat ir su šiomis veiklomis susijusios dokumentacijos rengimą;
18.2. darbuotojų, nurodytų šių Rekomendacijų 18.1.1–18.1.4 papunkčiuose, funkcijos, įgaliojimai, atsiskaitomybė, pavaldumas, atsakingumas ir jų teisės gali būti nurodyti šiuose dokumentuose:
18.2.5. sutartyse su rangovinėmis įmonėmis, kai atitinkamos funkcijos yra perduodamos rangovinių įmonių darbuotojams;
19. Didelių pavojų nustatymas ir vertinimas – SVS aspektas, apimantis patvirtintą ir įgyvendinamą tvarką, kurią taikant yra sistemingai nustatomi dideli pavojai, kylantys dėl įprastos ir neįprastos veiklos, įskaitant pagal subrangos sutartis vykdomą veiklą, vertinama didelių pavojų tikimybė ir padariniai, numatomos priemonės nustatytiems dideliems pavojams valdyti. Didelių pavojų nustatymo ir vertinimo tvarka apima:
19.1. pavojų nustatymo ir rizikos analizės tikslą – paaiškinama, kam reikalingas galimų avarijų pavojų nustatymas ir jų keliamos rizikos įvertinimas (kartu su iš jo išplaukiančiais veiksmais avarijoms išvengti ir avarijų padariniams sušvelninti);
19.2. pavojų nustatymo ir rizikos analizės objektą (-us) – nurodomi įrenginiai, pavojingojo objekto veikla, kuri gali kelti avarijų pavojų;
19.3. pavojų nustatymo ir rizikos analizės mastą – nurodomi reikalingi analizuoti rizikos analizės elementai:
19.4. pavojų nustatymo ir rizikos analizės atnaujinimo pagrindus:
19.4.1. aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai vadovaujasi Pramoninių avarijų prevencijos nuostatų 23.1 papunkčio reikalavimais, o žemesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai – Ūkio subjekto, kitos įstaigos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėse rekomendacijose nurodytu periodiškumu (jeigu nebuvo atliktos peržiūros šių Rekomendacijų 19.4.2–19.4.10 papunkčių atvejais);
19.4.9. gavus naujos saugos srities informacijos apie panašiuose pavojinguosiuose objektuose įvykusias avarijas, pavojų nustatymą ir rizikos vertinimą, „išmoktas pamokas“ ir kt.;
19.5. pavojų nustatymo ir rizikos analizės duomenų peržiūrą ir tvirtinimą – aprašoma, kam ir kokiu eiliškumu pateikiami peržiūroms pavojų nustatymo ir rizikos analizės duomenys, nurodomi dokumentai, kurie turi būti tvirtinami, ir kokia bus nustatytų priemonių įgyvendinimo kontrolė;
19.6. naudojamus metodus, būdus pavojams nustatyti ir rizikoms vertinti (aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai vadovaujasi metodais, nurodytais Pavojingojo objekto, kuriame pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija, saugos ataskaitos rengimo rekomendacijose);
20. Veiklos kontrolė – SVS aspektas, apimantis:
20.1. veiklos vykdytojo nustatytų ir įgyvendinamų tvarkų, instrukcijų, technologinių reglamentų, skirtų pavojingojo objekto įrenginių ir įrangos saugiai veiklai, įskaitant eksploatavimą ir priežiūrą, ir parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais ir veiklos vykdytojo nustatytomis dokumentų rengimo tvarkomis ar praktikomis, visumą;
20.2. veiklos kontrolės tvarkas saugos srityse:
20.2.1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir civilinės saugos būklės reikalavimų įgyvendinimo;
20.2.4. darbuotojų saugos ir sveikatos (ugnies darbų, dujų darbų, darbų uždarose erdvėse, žemės darbų, įrenginių išsandarinimo darbų, įrenginių remonto darbų atlikimo, asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir naudojimo) reikalavimų įgyvendinimo;
20.2.7. pavojingojo objekto įrenginių (potencialiai pavojingųjų įrenginių, automatikos, apsaugos nuo slėgio, žaibosaugos, energetikos įrenginių – naftos ir jos produktų, dujų, šilumos, elektros ir kitų apsauginių įrenginių) eksploatavimo ir priežiūros, įskaitant rizikos, susijusios su sumontuotos įrangos senėjimu (moraliniu ir fiziniu susidėvėjimu, erozija, korozija ir pan.), valdymo;
20.3. žinybinių priešgaisrinių pajėgų pasirengimo (pavojinguosiuose objektuose, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius);
21. Pokyčių valdymas – SVS aspektas, apimantis nusistatytą ir įgyvendinamą pavojingojo objekto įrenginių pakeitimų planavimo arba naujų įrenginių, procesų, sandėliavimo įrenginių projektavimo, pavojingųjų medžiagų pokyčių, personalo pokyčių ar dokumentacijos, kurie gali turėti įtakos didelėms pramoninėms avarijoms kilti ar jų padariniams susidaryti, tvarką (-as). Pokyčių valdymo tvarka (-os) apima:
21.1. terminus ir sąvokas (pvz., įrenginių pokytis, pavojingųjų medžiagų pokytis, personalo pokytis, dokumentacijos pokytis, avarinis pokytis, neatidėliotinas pokytis, modifikavimas ir kt.);
21.2. pokyčio inicijavimo proceso aprašymą, kuriame nurodoma, kas ir kokius pokyčius gali inicijuoti, už pokyčių valdymą atsakingus asmenis (sudaromas komisijas, darbo grupes ir kt.);
21.3. pokyčiui svarstyti reikalingos dokumentacijos parengimą – atsižvelgiant į aprašytus terminus ir sąvokas, nurodomi dokumentai, kurie turi būti parengiami, už dokumentų parengimą atsakingi asmenys;
21.4. pokyčio vertinimo proceso aprašymą (įskaitant pokyčio keliamos rizikos vertinimą), kuriame nurodoma, atsižvelgiant į aprašytus terminus ir sąvokas, kas ir kokius parengtus dokumentus analizuoja, svarsto ir kas užtikrina, kad yra įvertintas pokyčio poveikis technologinio proceso saugumui, darbuotojų saugos darbe sąlygoms, aplinkai ir yra atliktas rizikos vertinimas;
21.5. numatytų įgyvendinti veiksmų patikrinimo proceso aprašymą, kuriame nurodomi pildomi dokumentai, atsakingi asmenys (pakeitimai įrenginių dokumentuose, technologinėse ar gamybinės instrukcijose, personalo supažindinimas su įvykdytais pakeitimais) ir kt.;
21.6. įgyvendinto pokyčio stebėjimą ir užbaigimą, kuriame aprašoma vykdoma kontrolė įgyvendinus pokyčius, nurodomi pildomi dokumentai, atsakingi asmenys ir kt.;
22. Pasirengimas avarijoms – SVS aspektas, apimantis nusistatytas ir įgyvendinamas tvarkas, pagal kurias, sistemingai analizuojant, numatomos galimos avarijos, rengiami, išbandomi ir peržiūrimi reagavimo į tokias avarijas planai, organizuojamos viso pavojingojo objekto darbuotojų, įskaitant atitinkamus subrangovų darbuotojus, pratybos reaguoti avarijos atveju (stalo pratybos, funkcinės pratybos, kompleksinės pratybos). Pasirengimo avarijoms tvarkos turi apimti:
22.1. vidaus avarinio plano parengimo, jo patvirtinimo, įgyvendinimo, peržiūrėjimo ir tobulinimo (aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojams), taip pat ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimo, jo patvirtinimo, įgyvendinimo, peržiūrėjimo ir tobulinimo (žemesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojams) procedūras, kurias rengiant būtina pasinaudoti:
22.1.1. Pavojingojo objekto vidaus avarinio plano sudarymo metodinėmis rekomendacijomis (aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojams);
22.1.2. Ūkio subjekto, kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis (žemesniojo lygio pavojingųjų objektų veiklos vykdytojams);
22.2. vidaus avarinio plano ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plano išbandymo ir viso pavojingojo objekto darbuotojų, įskaitant atitinkamus subrangovų darbuotojus, pratybų reaguoti avarijos atveju, tvarkas, kurios parengiamos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka dėl ūkio subjekto, kitos įstaigos darbuotojų civilinės saugos pratybų ir mokymo organizavimo;
23. Vykdymo stebėjimas – SVS aspektas, apimantis nusistatytas ir įgyvendinamas tvarkas, pagal kurias nuolat vertinama, kaip vykdomi veiklos vykdytojo avarijų prevencijos ir SVS tikslai, numatytus vertinimo rodiklius, sukurtus koregavimo veiksmų mechanizmus tiems atvejams, kai nustatomos minėtų tikslų neatitiktys. Šis aspektas taip pat apima numatytą veiklos vykdytojo pranešimo apie avarijas, avarines situacijas arba vos neįvykusias avarijas, ypač tokias, kai nesuveikia apsaugos priemonės, sistemą, taip pat avarijų tyrimą ir koregavimo priemonių įgyvendinimą. Vykdymo stebėjimo tvarka turi apimti:
23.1. nusistatytą tvarką, pagal kurią numatomas avarijų prevencijos politikos vertinimas, apimantis:
23.1.1. nusistatytus SVS vertinimo rodiklius, kurie turi būti aiškūs, vienareikšmiškai suprantami ir aktualūs, t. y. susieti su aktualiomis esamojo laikotarpio veiklos vykdytojo saugos problemomis. Nusistatomi SVS vertinimo rodikliai gali būti šie:
23.1.1.1. aktyvieji saugos vertinimo rodikliai, apimantys įrenginių, įrangos ir įrankių saugos patikrinimą, taip pat atitikties parengimui, instrukcijoms ir saugaus darbo praktikai įvertinimą, atspindintys įvairaus pobūdžio galimus pažeidimus, kurie, susidarius tam tikroms aplinkybėms, galėtų sudaryti sąlygas avarijai įvykti ar apsunkinti jos padarinius (pvz., pavėluotas technologinių reglamentų parengimas ar atnaujinimas, paskyrų-leidimų išdavimo atlikti pavojingus darbus reikalavimų pažeidimas, pavėluotas slėginių indų, vamzdynų būklės, apsauginių vožtuvų patikrinimas, netinkama priešgaisrinių priemonių būklė, avarijų, incidentų ištyrimo ar koregavimo veiksmų įgyvendinimo vėlavimas ir kt.);
23.1.1.2. reaktyvieji saugos vertinimo rodikliai, kurių nusistatymas leidžia įvertinti, ar didelių avarijų rizika yra tinkamai valdoma, nes jie atspindi pavojingajame objekte įvykusias avarijas, incidentus, vos neįvykusius incidentus ar kitus įvykius, kurie kelia pavojų žmogui, aplinkai ar turtui (pvz., toksinių ar degiųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką, apsauginių vožtuvų suveikimas, slėginių indų ar vamzdynų sienelių suplonėjimas, incidentai, susiję su technologinių įrenginių sustojimu, technologinių parametrų pažeidimai ir kt.);
23.1.2. nustatytą reikalingą pateikti SVS vertinimo rodiklių informaciją, gautų duomenų fiksavimą (nurodant duomenų šaltinius, duomenų rinkimo būdus, dažnį, atsakingus asmenis), ataskaitų rengimą ir jų pateikimo tvarką;
23.2. Lietuvos Respublikos teisės aktais nereglamentuojamų avarijų, incidentų, vos neįvykusių incidentų ar kitų įvykių tyrimo tvarką, kurioje pateikiama:
23.2.2. informacijos apie įvykusias avarijas ar incidentus surinkimas, tyrimo eiga, registravimas ir naudojami metodai;
24. Auditas ir peržiūra – SVS aspektas, apimantis nusistatytas ir įgyvendinamas tvarkas, pagal kurias periodiškai vertinamas avarijų prevencijos politikos ir SVS veiksmingumas ir tinkamumas, tokia peržiūra dokumentuojama ir atnaujinama vadovybės, kartu apsvarstomi ir įdiegiami atliekant auditą ir peržiūrą nustatyti būtini pakeitimai. Nusistatytos tvarkos turi apimti:
24.1. auditavimo tvarkos nustatymą, skirtą avarijų prevencijos politikos ir SVS veiksmingumui ir tinkamumui įvertinti ir nustatyti, ar pavojingojo objekto SVS atitinka teisės aktų reikalavimus, ar ji atitinka vidinių tvarkų ir (ar) procedūrų reikalavimus ir gerąją praktiką, nustatyti neatitiktis ir pasiūlyti tobulinimo galimybes. Tvarkose nurodoma:
24.1.1. planinių auditų, kurie atliekami periodiškai, atsižvelgiant į pavojingojo objekto keliamą pavojų, jame vykstančių avarijų dažnumo ir neplaninių auditų, kurie atliekami įvykus avarijai, praėjusio audito metu nustačius neatitikčių ar vadovybei nusprendus atlikti auditą dėl kitų priežasčių, sąvokų apibrėžimas ir audito tvarka;
24.1.2. pasirengimas auditui ir audito planavimas, kuris turi apimti visus SVS aspektus (įskaitant audito planų sudarymą, kuriame turi būti nurodomi audituojami SVS aspektai, laikas, vieta, asmenys, atliekantys auditą);
24.1.3. instrukcijų ir (ar) kontrolinių klausimynų sudarymo tvarka atskiriems SVS aspektams audituoti;
24.1.4. auditorių pasirinkimo kriterijai (auditoriai turi būti kompetentingi taikyti sudarytas instrukcijas ir (ar) kontrolinius klausimynus);
24.2. veiklos vykdytojo pasirengtą avarijų prevencijos politikos ir SVS peržiūros tvarką, kurios tikslas – nustatyti, ar esama pavojingojo objekto SVS yra tinkama veiklos vykdytojo iškeltiems avarijų prevencijos politikos tikslams pasiekti (veiklos vykdytojas nustatytu periodiškumu peržiūri aktyviuosius ir reaktyviuosius saugos vertinimo rodiklius ir auditų rezultatus, padaro galutines išvadas dėl SVS atitikties avarijų prevencijos politikai ir išsikeltiems saugos tikslams, o įvardijus neatitiktis yra numatomos politinės ir (ar) strateginės koregavimo priemonės SVS tobulinti arba avarijų prevencijos politikai ir saugos tikslams tikslinti). Peržiūros tvarka apima:
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS