CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS

2001 M. SPALIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 82 „DĖL BENDROSIOS AVIACIJOS LĖKTUVŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“  PAKEITIMO

 

2015 m. liepos 29 d. Nr. 4R-130

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisykles, patvirtintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 82 „Dėl Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 1.18 punktą ir jį išdėstau taip:

„1.18. lėktuvo vadas – lėktuvo savininko arba naudotojo paskirtas pilotas, atsakingas už orlaivio naudojimą ir saugą viso skrydžio laiku;“

2. Papildau 1.34 punktu ir jį išdėstau taip:

„1.34. tolimieji skrydžiai virš vandens – virš vandens vykdomi skrydžiai, kurių metu orlaivis nuo priverstiniam tūpimui tinkamos sausumos yra nutolęs daugiau kaip 93 kilometrus (50 jūrmylių) arba didesniu nuotoliu už tą, kurį orlaivis kreiseriniu greičiu nuskrenda per 30 minučių, priklausomai nuo to, kuris nuotolis yra mažesnis.“

3. Papildau 24.2 punktu ir jį išdėstau taip:

„24.2. Skrydis pagal vizualių skrydžių taisykles (toliau – VST). Lėktuve yra pakankamas degalų ir tepalų kiekis, kuriuo galima:

24.2.1. kai skrydis vykdomas dienos metu, nuskristi iki numatytojo tūpimo aerodromo ir skrydį tęsti dar 30 min. kreiseriniame aukštyje; arba

24.2.2. kai skrydis vykdomas nakties metu, nuskristi iki numatytojo tūpimo aerodromo ir skrydį tęsti dar 45 min. kreiseriniame aukštyje.“

4. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:

„48. Visuose vienvarikliuose sausumos lėktuvuose turi būti po vieną gelbėjimosi liemenę arba lygiavertę individualią plaukimo priemonę kiekvienam lėktuve esančiam žmogui, ir jos turėtų būti padėtos taip, kad žmogus iš savo krėslo arba miegamosios vietos lengvai galėtų pasiekti jam skirtą plaukimo priemonę kai:

48.1. lėktuvas skrenda virš vandens ir atstumas iki kranto viršija didžiausią (ribinį) lėktuvo sklendimo nuotolį.

48.2. lėktuvu kylama ar tūpiama į aerodromus ir lėktuvo vado nuomone tūptinės ar kiltinės trajektorija yra virš vandens tokioje padėtyje, kad, atsitikus nelaimei, yra pavojaus lėktuvui tūpti ant vandens.“

5. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:

„49. Visuose lėktuvuose, atliekančiuose tolimuosius skrydžius virš vandens, turi būti po vieną gelbėjimosi liemenę arba lygiavertę individualią plaukimo priemonę kiekvienam lėktuve esančiam žmogui, ir jos turi būti padėtos taip, kad žmogus iš savo krėslo arba miegamosios vietos lengvai galėtų pasiekti jam skirtą plaukimo priemonę.“

6. Papildau 491 punktu ir jį išdėstau taip:

„491. Vykdant tolimuosius skrydžius virš vandens, lėktuvo vadas turi įvertinti riziką, kurią sukeltų lėktuvo priverstinis tūpimas ant vandens, lėktuve esančių žmonių saugai. Lėktuvo vadas privalo atsižvelgti į jūros sąlygas, vandens ir oro temperatūrą, nuotolį iki priverstiniam tūpimui tinkamos sausumos vietos, paieškos ir gelbėjimo įrangos priemones ir kitas skrydžio vykdymo sąlygas. Remdamasis atliktu rizikos vertinimu lėktuvo vadas priima sprendimą, ar be įrangos, numatytos 49 punkte, lėktuve papildomai turėtų būti:

491.1. tiek gelbėjimo plaustų, kad užtektų visiems lėktuve esantiems žmonėms išgelbėti, ir juos lengva būtų naudoti avarinėmis aplinkybėmis, taip pat kita avarinė gelbėjimo įranga, įskaitant gyvybės užtikrinimo priemones, kurios atitiktų skrydžio sąlygas;

491.2. įranga, nelaimės signalui perduoti.“

7. Pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:

„77. Lėktuvo vadas avarijos ar incidento metu atsako už visus su skrydžiu susijusių skrydžio savirašių įrašus ir, jei tai būtina, pačius skrydžio savirašius, taip pat ir už jų saugojimą patikimoje vietoje iki jų atitinkamo perdavimo.“

8. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:

„80. Visuose lėktuvuose, vykdančiuose tarptautinius skrydžius ar skrendančiuose Lietuvos Respublikos oro erdve, kurie virš vandens nutolsta didesniu kaip 12 jūrmylių nuotoliu  nuo priverstiniam tūpimui tinkamos sausumos vietos arba atliekantiems skrydžius virš 50 punkte nurodytų specialiai pažymėtų sausumos rajonų, turi būti:

80.1. bent vienas bet kurio tipo ELT lėktuvuose, kurių tinkamumo skraidyti pažymėjimai pirmąkart buvo išduoti iki 2008 m liepos 1 d.;

80.2. bent vienas automatinis ELT lėktuvuose, kurių tinkamumo skraidyti pažymėjimai pirmąkart buvo išduoti po 2008 m liepos 1 d., arba skrydžių įgulos nario ar keleivio nešiojamas gelbėjimosi ELT (ELT(S) arba asmeninis radiolokacinis švyturys (PLB), kai didžiausioji sertifikuota keleivių krėslų konfigūracija yra šeši arba mažiau krėslų.“

9. Pripažįstu netekusiu galios 81 ir 82 punktus.

10. Pakeičiu 83 punktą ir jį išdėstau taip:

„83. ELT įranga, nurodyta 80 punkte, turi veikti pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedo III tomo nuostatas.“

 

 

 

Direktorius                                                                                                                  Joris Gintilas