I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės) galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Visi Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys) privalo laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Gyvūnų laikymo aprašas), Taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų įsigijimą, laikymą, priežiūrą, registravimą, veisimą, vežimą, pardavimą ir t. t., reikalavimų.
2. Taisyklėse numatyti gyvūnų laikymo ir priežiūros, bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir laikinosios globos, gyvūnų vedžiojimo aikštelių įrengimo reikalavimai.
3. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:
3.1. daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas;
3.2. gyvūno kastravimas – gyvūno visų ar dalies lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas;
3.3. gyvūnų augintinių paplūdimys – sausumos ir tekančio ar stovinčio vandens vieta, skirta poilsiauti ir maudytis gyvūnams augintiniams;
3.4. gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso arba pavojaus gyvūno sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant;
3.5. karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai;
3.6. Vilniaus gyvūnų globos namai – uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ padalinys, esantis L. Giros g. 114.
4. Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo aprašas ir kiti teisės aktai.
II SKYRIUS
Bendrieji GYVŪNŲ LAIKYMo reikalavimai
5. Gyvūnų laikytojai privalo vesdami, vedžiodami, vadeliodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti.
6. Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami. Jei laukinis gyvūnas yra sužeistas, akivaizdžiai serga ar dėl kitų priežasčių jo negalima paleisti, o asmuo neturi būtinų žinių ir priemonių, kad gyvūnui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, apie tokį gyvūną asmuo privalo pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai.
7. Veterinarijos gydytojas, turintis veterinarijos praktikos licenciją, ar jo pavedimu veterinarijos felčeris gali nugaišinti gyvūnus tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.
8. Savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius organizuoja varninių paukščių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus.
9. Draudžiama:
9.1. laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje ar patalpoje be gryno oro, ventiliacijos, palikti juos lauke esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;
9.2. šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Laikydamiesi Taisyklių
IV skyriuje nustatytų reikalavimų, bešeimininkių kačių kastravimo programas (pavyzdinė bešeimininkių kačių kastravimo programos forma pateikta Taisyklių 1 priede) vykdantys asmenys gali šerti bešeimininkes kates tik Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės nustatytose vietose ir vietose, kurias pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus nustatė kiti Savivaldybės administracijos padaliniai;
9.3. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose ir prie Neries upės esančiuose Valakupių I, Valakupių II ir Žirmūnų paplūdimiuose – tik nustatytu maudymosi sezono metu;
9.4. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtu barstyti šaligatviams žiemą, kapinėms tvarkyti, gaisrams gesinti, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais;
9.5. laikyti gyvūnus ant dviejų butų ar daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas vietas ar patalpas;
9.6. laikyti bešeimininkius gyvūnus dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo ar pagalbinėse patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas patalpas;
9.7. įrengti būdas ar kitas slėptuves bešeimininkėms katėms, išskyrus atvejus, kai būdos (slėptuvės) įrengiamos pagal Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas arba suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietoje įrengiama būda (slėptuvė) pagal bešeimininkių kačių būdos (slėptuvės) tipinį projektą (Taisyklių 2 priedas).
10. Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
11. Sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Asmenys privalo užtikrinti, kad sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai nekontaktuotų su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.
12. Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti ir laikyti gyvūno laikymo vietoje arba karantine ne trumpiau kaip 14 parų bei sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
13. Įtariant, kad pagauti bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai serga pasiutlige, jie turi būti laikomi karantine ne trumpiau kaip 14 dienų, kad būtų galima juos stebėti, nustatyti diagnozę, jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis.
14. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, apie tai turi pranešti Vilniaus gyvūnų globos namams arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentui.
15. Asmenys, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais (įskaitant atvejus, kai gyvūnai veisiami neplanuotai, atsitiktinai ar nesistemingai), turi teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.
III SKYRIUS
Šunų, kačių LAIKYMo reikalavimai
16. Šunis, kates laikyti draudžiama:
16.1. parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo įmonėse, gydymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, jei tai nesuderinta su įmonių ar įstaigų vadovais, išskyrus gyvūnų parduotuves. Šunis ir (ar) kates galima laikyti viešojo maitinimo įmonėse, jei tai nekelia grėsmės maisto saugai, o prie įėjimo į tokią įstaigą aiškiai matomoje vietoje yra pakabintas užrašas, įspėjantis apie viešojo maitinimo įstaigoje laikomus šunis ir (ar) kates;
16.2. bendrabučiuose, dviejų butų ir daugiabučių namų butuose, kuriuose gyvenamąją vietą deklaravę ir ten gyvenantys asmenys naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis. Šis draudimas netaikomas, jeigu gyvūnas nelaikomas bendrojo naudojimo patalpose ir gyvūno laikytojas užtikrina, kad gyvūnas nepatektų į bendrojo naudojimo virtuves, tualetus ir vonias, arba jeigu gyvūno laikytojas yra gavęs visų asmenų, kurie kartu su juo naudojasi bendra virtuve, tualetu, vonia, sutikimus.
17. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.
18. Uždarose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi. Jose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, atitinkančios šuns fiziologinius reikalavimus (galimybė matyti dienos šviesą, tinkama temperatūra, maistas, vanduo, plotas ir t. t.). Prie įėjimo į žemės valdą ar patalpas, kuriose laikomas palaidas šuo, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“.
19. Neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi. Dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas žemės valdos bendraturtis tam prieštarauja. Kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje galima laikyti šunį tik tuo atveju, jei žemės valdos savininkas ar teisėtas valdytojas sutinka.
20. Gyvūnų augintinių paplūdimį žymi informaciniai ženklai su užrašu „Gyvūnų augintinių paplūdimys“. Gyvūno augintinio laikytojas į gyvūnų augintinių paplūdimį atvesdamas gyvūną augintinį privalo su savimi turėti gyvūno skiepų knygelę (pasą).
IV SKYRIUS
bešeimininkių kačių kastravimo programos
21. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė derina bešeimininkių kačių kastravimo programas, naikina suderintas programas ir bešeimininkių kačių šėrimo vietas.
22. Bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Gyvūnų globėjai, teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu (įsakymu) įtraukti į Gyvūnų globėjų sąrašą, suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti visoje Savivaldybės teritorijoje. Gyvūnų globėjų sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunai-augintiniai/gyvunu-globeju-sarasas.
23. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdomos tokiais etapais:
23.1. bešeimininkių kačių kastravimo programos parengimas ir derinimas;
23.2. bešeimininkių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų gaudymui;
23.3. bešeimininkių kačių sugavimas;
23.4. bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės, dehelmintizacija, blusų ir kitų parazitų išnaikinimas;
23.5. bešeimininkių kačių kastravimas;
23.6. bešeimininkių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos, ir tolesnė jų priežiūra.
24. Asmuo, norintis mažinti bešeimininkių kačių populiaciją, Savivaldybės administracijos Paslaugų skyriui per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (bendruoju Savivaldybės elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt arba naudodamasis Savivaldybės elektroninių paslaugų teikimo sistema https://paslaugos.vilnius.lt/), paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą pateikia prašymą, kuriame nurodo siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą Nekilnojamojo turto registre užregistruotame žemės sklype asmuo privalo suderinti su žemės sklypo savininku (bendraturčiais) ar teisėtu valdytoju ir pateikti tokį suderinimą patvirtinantį dokumentą. Žemės sklypo ribas galima matyti viešai interneto svetainėje www.regia.lt.
25. Įvertinusi asmens prašyme nurodytą siūlomą bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietą, konkrečios teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą.
26. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodomi programos vykdytojai ir bendravykdžiai, jų duomenys kontaktams, bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija, susijusi su tinkamu programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama schema, kurioje aiškiai nurodoma bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje bus įrengiama būda (slėptuvė), kurioje bešeimininkės katės galės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas būdos (slėptuvės) projektas. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas (vykdytojas) gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio būdą (slėptuvę), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Būda (slėptuvė) turi būti tvarkinga, švari, saugi, padaryta iš tvirtų medžiagų, nuolat prižiūrima ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.
27. Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose. Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.
28. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša asmeniui apie suderintą programą nurodydama, kur ir kada jis gali atsiimti suderintos programos kopiją, arba išsiunčia programos kopiją paštu ar elektroniniu paštu.
29. Programos rengėjas (vykdytojas) privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė arba pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus kitas Savivaldybės administracijos padalinys. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimu ir tolesne jų priežiūra. Suderintų bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo vietos yra skelbiamos Savivaldybės interaktyviajame žemėlapyje https://maps.vilnius.lt/saugus-miestas?zoom=0&x=581205.6146536947&y=6064062.2511536945&safeCityLayer=999!8!10!9!&allLayers=999!&basemap=base-dark&identify=.
30. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui (praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti. Jeigu bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietoje yra pastatyta būda (slėptuvė), prie jos gali būti pritvirtinta tvarkinga ir švari gertuvė su vandeniu.
31. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas netinkamas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
32. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš paleidimą pažymima nukerpant ne daugiau kaip vieną trečdalį vienos ausies kaušelio arba kitu išoriniu žymeniu, kaip nurodyta suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programoje, ir laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bešeimininkių kačių kastravimo programos suderinimo dienos.
33. Paskiepytas ir kastruotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Kastruotas ir paleistas kates toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių kastravimo, arba kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir kastruotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
34. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti, išskyrus atvejus, kai katei randamas globėjas (laikytojas). Jei kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.
V SKYRIUS
bepriežiūriai ir bešeimininkiai GYVŪNai
35. Bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus gaudo, laiko, nugaišina ir pirmąją veterinarinę pagalbą suteikia tik Vilniaus gyvūnų globos namai ir (arba) kitas juridinis asmuo, atitinkantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus gyvūnų globos namų vykdomas funkcijas koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius. Bepriežiūres ir bešeimininkes kates gali gaudyti gyvūnų globėjai ir asmenys, vykdantys bešeimininkių kačių kastravimo programas.
36. Savivaldybė remia nevyriausybines gyvūnų globos organizacijas. Rėmimo tvarka nustatyta Savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-484 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų rėmimo programos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
37. Asmenys informaciją apie Savivaldybės teritorijoje rastus gyvūnus augintinius gali pateikti naudodamiesi Savivaldybės pranešimų sistema https://tvarkaumiesta.lt/. Šia pranešimų sistema taip pat gali naudotis asmenys, ieškantys savo pasimetusių gyvūnų augintinių.
38. Gyvūnų globėjų teritorija, kurioje laikomi gyvūnai, turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai ar pašaliniai asmenys.
39. Teritorijos pastatai ir voljerai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, kitų gyvūnų.
40. Jei pagauti gyvūnai yra registruoti Gyvūnų augintinių registre, Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei apie tokio gyvūno sugavimą. Vilniaus gyvūnų globos namai gali atiduoti sugautą gyvūną savininkui tik po to, kai gyvūną paskiepija nuo pasiutligės, jei gyvūnas nebuvo skiepytas nuo pasiutligės arba nuo paskutinio skiepijimo praėjo daugiau kaip vieni metai.
41. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną iš Vilniaus gyvūnų globos namų, privalo sumokėti už gyvūno sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus.
42. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar nugaišinimo. Vilniaus gyvūnų globos namai informuoja gyvūnų globėjus, su kuriais yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis, apie sprendimą nugaišinti gyvūną. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, nugaišinimo ir kitas išlaidas.
43. Kitų asmenų atiduoti ir bešeimininkiai gyvūnai Vilniaus gyvūnų globos namuose laikomi ne trumpiau kaip 14 parų, jei pagal pasirašytas sutartis ar susitarimus anksčiau neperduodami gyvūnų globėjams. Vilniaus gyvūnų globos namai apie tokį gyvūną tą pačią dieną paskelbia (paviešina gyvūno nuotrauką su aprašymu) interneto svetainėje http://vbgst.grinda.lt/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui gyvūnas gali būti toliau laikomas Vilniaus gyvūnų globos namuose atsižvelgiant į Vilniaus gyvūnų globos namų galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną. Pasiutlige įtariami bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai laikomi Vilniaus gyvūnų globos namuose ne trumpiau kaip 14 dienų siekiant nustatyti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų savininkams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti. Vilniaus gyvūnų globos namai informuoja gyvūnų globėjus, su kuriais Vilniaus gyvūnų globos namai yra sudarę bendradarbiavimo sutartis, apie pasiutlige įtariamus gyvūnus.
44. Vilniaus gyvūnų globos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams ir kitais teisės aktais.
45. Praėjus 14 dienų karantino terminui, Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems pilnamečiams fiziniams ar juridiniams asmenims arba esant tinkamam pagrindui bei informavę gyvūnų globėjus, su kuriais Vilniaus gyvūnų globos namai yra sudarę bendradarbiavimo sutartis, nugaišinti vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.
46. Vilniaus gyvūnų globos namai, gyvūnų globėjai privalo kaupti duomenis apie sugautus, nugaišintus, atiduotus ir dovanotus gyvūnus. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš Vilniaus gyvūnų globos namų tik tada, kai pateikia asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir nurodo vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas.
VI SKYRIUS
gyvūnų vedžiojimo AIKŠTELės
47. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos teisės aktų nustatyta tvarka bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose ir tam tinkamuose žemės plotuose.
48. Aikštelės turi būti aptvertos ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, kietos arba žolės dangos. Jose gali būti pastatytas šis inventorius: šiukšlių urnos, suolai, gyvūnų ekskrementų urnos, informacinė lentelė, kurioje nurodyta, kas tvarko ir prižiūri aikštelę, išvardyti pagrindiniai aikštelės naudojimo reikalavimai.
49. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu gali būti apšviestos.
50. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“.
51. Aikštelės, jų inventorius turi būti dezinfekuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
ViI SKYRIUS
ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
52. Asmenų teises ir pareigas nustato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai.
53. Asmenys, pažeidę Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Gyvūnų laikymo aprašo ar Taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
54. Jei gyvūnų laikytojai nevykdo gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų, teismo ar kitos kompetentingos institucijos (pareigūno) nutarimu gyvūnai, laikantis teisės aktų nustatytų sąlygų, gali būti paimti valstybės ar Savivaldybės nuosavybėn.
