MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS MARIJAMPOLĖS LIGONINĖS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 24 d. Nr. DV-1720
Marijampolė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktu ir 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsniu ir 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-168 „Dėl viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės įstatų patvirtinimo“ 2 punktu:
2. Į g a l i o j u viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės direktorių Mantą Čėsną pasirašyti įstatus ir įregistruoti Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu
Nr. DV-1720
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS MARIJAMPOLĖS LIGONINĖS ĮSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė (toliau – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Marijampolės savivaldybės viešosios įstaigos teisinės formos pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės sveikatos priežiūros srityje veikiantis viešasis juridinis asmuo, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais bei šiais įstatais.
3. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą ir sąskaitas bankuose.
5. Įstaigos steigėjas (savininkas) – Marijampolės savivaldybė. Marijampolės savivaldybės, kaip viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės steigėjo, teises ir pareigas, išskyrus išimtinei Marijampolės savivaldybės tarybos ir mero kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priskirtas funkcijas, kurias įgyvendina pati Marijampolės savivaldybės taryba ir meras, įgyvendina Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius.
II SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR SRITYS
11. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos gyventojų sveikatą, gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jų tinkamumą, prieinamumą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą,
12. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai: organizuoti ir teikti nespecializuotas, specializuotas, kvalifikuotas stacionarines ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas regiono ir Marijampolės savivaldybės gyventojams, diegti Europos Sąjungos standartus.
13. Pagrindinės veiklos sritys:
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS DALININKAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS, DALININKO TEISIŲ PARDAVIMO KITIEMS ASMENIMS IR DALININKO ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
15. Įstaigos steigėjas, Viešųjų įstaigų įstatymo, šių įstatų nustatyta tvarka perdavęs viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininku. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkams.
16. Įstaigos dalininku visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu gali tapti fizinis arba juridinis asmuo, kuris įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs įstaigai įnašą ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
17. Asmuo, norintis tapti įstaigos dalininku, pateikia prašymą įstaigos vadovui. Vadovas privalo teikti naujo dalininko priėmimo klausimo įtraukimą į artimiausio visuotinio įstaigos dalininkų susirinkimo darbotvarkę. Visuotinis įstaigos dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl naujo dalininko priėmimo. Jei visuotinis dalininkų susirinkimas sutinka priimti naują dalininką, asmuo, pateikęs prašymą juo tapti, privalo savo įnašą į dalininkų kapitalą įnešti per 10 darbo dienų po įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas priimti naują dalininką. Įstaigos dalininko teises, įnašą padaręs asmuo, įgyja nuo įnašo, kuris įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo įstaigos vadovas bei įnašą perdavęs asmuo, perdavimo dienos.
18. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
18.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
18.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organų kompetenciją;
19. Įstaigos dalininkas turi tokias turtines teises:
19.3. vienam ar keliems asmenims parduoti ar kitokiu būdu perleisti jų nuosavybėn savo dalį šiuose įstatuose nustatyta tvarka;
20. Dalininkas turi teisę įstatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Valstybės ar savivaldybės dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
21. Dalininkas, parduodantis savo dalį, pateikia įstaigos vadovui pareiškimą raštu apie savo dalies pardavimą, nurodydamas jo dydį ir kainą. Įstaigos vadovas per 10 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo privalo informuoti visus įstaigos dalininkus apie bendrosios nuosavybės dalies perleidimą. Kai kiti dalininkai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise arba šios teisės neįgyvendina per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį už nurodytą kainą bet kuriam asmeniui.
22. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas dalininkas turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti panaikinti sandorį.
23. Perleidžiant savo dalį kitam asmeniui, anuliuojami perleidėjo dokumentai ir išduodami atitinkami dokumentai naujajam dalininkui. Taip pat daromi atitinkami įrašai įstaigos dalininkų registracijos knygoje.
25. Įstaigos dalininko įnašai sudaro įstaigos dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais dalininkų įnašais. Papildomi įnašai įstaigai perduodami dalininko iniciatyva.
26. Įstaigos dalininko įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
27. Dalininko įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:
27.2. turtas įstaigai perduodamas surašant perdavimo priėmimo aktą, kurį pasirašo dalininkas ar jo įgaliotas asmuo ir įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas, pretenduojančio tapti dalininku, lėšomis.
IV SKYRIUS
ĮSTAIGOS ORGANAI
28. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.
V SKYRIUS
VISUOTINIS DALININKŲ SUSIRINKIMAS, JO KOMPETENCIJA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
30. Aukščiausias įstaigos organas – visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame sprendžiamojo balso teisę turi visi įstaigos dalininkai.
31. Kiekvienas dalininkas turi po vieną balsą, jei visų dalininkų įnašų dydžiai lygūs. Jei dalininkų įnašų dydžiai skirtingi, tai mažiausios vertės dalininko įnašas suteikia dalininkui vieną balsą, o kitų dalininkų balsai apskaičiuojami, jų įnašų vertę dalinant iš mažiausios vertės dalininko įnašo.
32. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
32.3. nustato paslaugų, išskyrus teikiamų paslaugų kainas, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
32.4. teisės aktų nustatyta tvarka paskiria ir atšaukia asmenis į įstaigos kolegialaus organo (stebėtojų tarybos) narius;
32.5. teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip;
32.7. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybes teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
32.11. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką;
32.12. priima sprendimą dėl įstaigos filialų steigimo, jų likvidavimo ir tvirtina filialų nuostatus;
32.13. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
32.18. tvirtina pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus;
32.21. sprendžia ir kitus įstatymuose, kituose teisės aktuose, įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.;
33. Įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti dalininkų susirinkime be balso teisės.
35. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos įstaigos vadovas privalo sušaukti eilinį visuotinį dalininkų susirinkimą. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą.
36. Jei nėra kvorumo, pakartotinis įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas turi būti sušauktas per 15 darbo dienų. Jis turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaus įstaigos dalininkų.
37. Neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas:
37.2. kai įstaiga yra skelbiama (arba pati skelbiasi) nesugebanti įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų;
37.3. kai atsistatydina arba negali eiti savo pareigų visuotinio dalininkų susirinkimo išrinktas įstaigos vadovas;
38. Neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius(iai), įstaigos vadovui pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, siūlomų nutarimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu įstaigos vadovas nesusitaria su susirinkimo iniciatoriumi(iais), kaip spręsti susirinkimui siūlomus klausimus kitais būdais, jis privalo per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą. Įstaigos vadovui nesušaukus susirinkimo per nurodytą laikotarpį, dalininkas(ai) turi teisę kreiptis į teismą dėl susirinkimo sušaukimo.
39. Visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkę rengia įstaigos vadovas. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus.
40. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie darbotvarkės pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip ir apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą - ne vėliau kaip 15 dienų iki susirinkimo.
41. Visuotinis dalininkų susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi įstaigos dalininkai.
42. Apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą įstaigos vadovas skelbia ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šaukiamo susirinkimo datos, o apie pakartotinai šaukiamą susirinkimą – ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakartotinai šaukiamo susirinkimo datos respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ arba apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą kiekvienam įstaigos dalininkui pranešama registruotu laišku arba pranešimas įteikiamas pasirašytinai. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jei su tuo raštiškai sutinka visi įstaigos dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo.
43. Pranešime apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą turi būti nurodyta:
44. Apie dokumentus, įrodančius, kad dalininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis dalininkų susirinkimas, įstaigos vadovas privalo informuoti dalininkus susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo.
45. Asmenys, atvykę į visuotinį dalininkų susirinkimą, registruojami susirinkimo dalyvių sąraše pasirašytinai. Juridinį asmenį atstovaujantis fizinis asmuo privalo pateikti juridinio asmens antspaudu patvirtintą įgaliojimą. Fizinį asmenį atstovaujantis kitas fizinis asmuo privalo pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.
46. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Tačiau ne mažiau kaip 2/3 sprendimo teisę turinčių ir susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų turi būti priimami sprendimai šiais klausimais:
VI SKYRIUS
ĮSTAIGOS VADOVAS IR JO KOMPETENCIJA
48. Įstaigai vadovauja įstaigos vadovas - direktorius, kuris į darbą priimamas ir iš pareigų atšaukiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Direktoriaus kvalifikacija turi atitikti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos vadovą į pareigas skiria ir atleidžia iš pareigų, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina ir skiria nuobaudas savivaldybės meras. Savivaldybės merui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Savivaldybės meras taip pat įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Apie įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais savivaldybės mero įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas praneša Juridinių asmenų registrui.
49. Įstaigos vadovas - direktorius:
49.3. skiria darbuotojams paskatinimus, drausmines nuobaudas ir priima sprendimus dėl darbuotojų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir/ar dėl pakartotinio darbo pareigų pažeidimo;
49.4. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigos darbuotojais;
49.11. tvirtina įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas, administracijos darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
49.12. kreipiasi į dalininkus dėl neefektyviai dirbančių įstaigos struktūrinių padalinių ir filialų reorganizavimo ar likvidavimo;
49.13. suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, nustato įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus;
49.14. suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;
49.15. atsako už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir saugojimą;
49.16. įstaigos vardu pasirašo dokumentus, sudaro sandorius ir įgalioja kitus asmenis vykdyti vadovo kompetencijos funkcijas;
49.17. atstovauja įstaigai teisme ir kitose institucijose arba įgalioja kitus darbuotojus atstovauti įstaigą;
49.18. gavęs visuotinio dalininkų susirinkimo pritarimą pasirašo sutartis dėl įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjekto prievolių vykdymo;
49.19. teikia visuotiniam dalininkų susirinkimui tvirtinti paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką bei įkainius, jeigu to nenustato kiti teisės aktai;
VII SKYRIUS
ĮSTAIGOS STEBĖTOJŲ TARYBA
51. Stebėtojų tarybos tikslai:
52. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.
53. Į stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
54. Įstaigos Stebėtojų tarybos sudėtį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos stebėtojų taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją sudariusiam visuotiniam dalininkų susirinkimui ir atlieka savo funkcijas iki visuotiniame dalininkų susirinkime bus patvirtinta nauja įstaigos stebėtojų tarybos sudėtis.
55. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti jo paskirtus stebėtojų tarybos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja 51 punkte nurodytos institucijos vadovas, delegavęs atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.
57. Stebėtojų tarybos kompetencija:
57.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms eiti ir pareikšti savo nuomonę dalininkams;
57.4. derinti įstaigos administracijos sprendimo projektą dėl darbuotojų darbo apmokėjimo, premijavimo tvarkos neviršijant patvirtinto darbo užmokesčio fondo;
58. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą.
59. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas, įstaigos vadovo siūlymu arba savo iniciatyva, privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus. Pirmininko pavaduotojas išrenkamas pirmojo stebėtojų tarybos susirinkimo metu. Jis gali vykdyti pirmininko pavestus jam įgaliojimus, eiti pirmininko pareigas jam išvykus, susirgus ar jį nušalinus iki naujo pirmininko išrinkimo.
60. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
61. Stebėtojų tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Stebėtojų tarybos posėdžių protokolus pasirašo pirmininkas ir sekretorius. Kitus stebėtojų tarybos parengtus dokumentus pasirašo stebėtojų tarybos pirmininkas.
VIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS GYDYMO TARYBA
63. Įstaigos gydymo taryba sudaroma 5 metams iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. Įstaigos gydymo tarybą įsakymu sudaro įstaigos direktorius iš ne mažiau kaip 5 gydytojų, kurie yra renkami bendro gydytojų atstovų susirinkimo metu atviru balsavimu.
64. Gydymo tarybai pirmininkauja gydytojas, kurį iš savo narių renka įstaigos gydymo taryba. Gydymo tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
65. Įstaigos gydymo taryba:
67. Gydymo taryba gali priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Gydymo tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia gydymo tarybos pirmininko balsas.
68. Gydymo tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Gydymo tarybos posėdžių protokolus pasirašo pirmininkas ir sekretorius. Kitus gydymo tarybos parengtus dokumentus pasirašo gydymo tarybos pirmininkas.
69. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui.
IX SKYRIUS
ĮSTAIGOS SLAUGOS TARYBA
71. Įstaigos slaugos taryba sudaroma 5 metams iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Įstaigos slaugos tarybą sudaro įstaigos direktorius įsakymu iš ne mažiau kaip 5 slaugos specialistų, kurie yra renkami bendro Įstaigos slaugos specialistų atstovų susirinkimo metu atviru balsavimu.
72. Slaugos taryba:
73. Slaugos tarybai pirmininkauja slaugos specialistas, kurį iš savo narių renka įstaigos slaugos taryba Slaugos tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
74. Slaugos tarybos posėdžius šaukia pirmininkas esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
75. Slaugos taryba gali priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė tarybos narių. Slaugos tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia slaugos tarybos pirmininko balsas.
76. Slaugos tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Slaugos tarybos posėdžių protokolus pasirašo pirmininkas ir sekretorius.
77. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui.
X SKYRIUS
ĮSTAIGOS MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA
79. Įstaigoje trejiems metams sudaroma Medicinos etikos komisija iš 7 narių, kuriuos renka įstaigos visuotinis darbuotojų susirinkimas slaptu balsavimu. Komisiją turi sudaryti ne daugiau kaip 2/3 sveikatos priežiūros specialistų. Išrinktą komisijos sudėtį tvirtina įstaigos vadovas savo įsakymu.
80. Komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei sekretorius renkami iš komisijos narių pirmame komisijos posėdyje.
81. Medicinos etikos komisija įstaigoje nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
82. Medicinos etikos komisijos posėdžius šaukia pirmininkas esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
83. Medicinos etikos komisija gali priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
84. Medicinos etikos komisijos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo pirmininkas ir sekretorius.
XI SKYRIUS
VIEŠO KONKURSO PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA, ĮSTAIGOS VADOVO ATŠAUKIMO IŠ PAREIGŲ PAGRINDAI (PRIEŽASTYS) IR TVARKA
86. Įstaigos padalinių vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos direktorius. Įstaigos padalinių vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
87. Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros specialistai privalo turėti atitinkamų profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentų (licenciją, sertifikatų ar kt), suteikiantį teisę dirbti darbą, į kurį specialistas priimamas.
88. Įstaigos vadovo atšaukimo pagrindų (priežasčių) sąrašas:
88.1. asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
88.2. asmuo pripažintas kaltu dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
88.3. asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymui;
88.4. asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
88.5. asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
88.6. asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
88.8. asmuo yra atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
88.10. asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;
88.11. asmens padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus ir nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėję 3 metai;
88.12. asmuo netinkamai atliko darbo pareigas, asmens vykdoma veikla neatitiko įstaigos interesų, asmuo nesilaikė teisės aktų reglamentuojančių sveikatos apsaugą ir kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų;
88.13. asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
88.14. asmuo įtariamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nuo administracinės atsakomybės taikymo nepraėjo 1 metai ar administracinė atsakomybė nebuvo taikyta, taip pat praėję naikinamieji drausminės atsakomybės taikymo terminai;
88.15. paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse eiti Įstaigos vadovo pareigas asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į vadovo pareigas.
88.16. asmens savybės, ryšiai ar kitos su juo ar jo aplinka susijusios aplinkybės ar faktai jį į pareigas priimančiam asmeniui sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad asmuo akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jas kompromituoja.
89. Įstaigos vadovo atšaukimo tvarka:
89.1. įstaigos vadovas atšaukiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsniu praradus pasitikėjimą vadovu be kaltės arba esant vadovo kaltiems veiksmams;
XII SKYRIUS
ĮSTAIGOS TURTAS IR LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA
91. Įstaigos turtą sudaro teisės aktų nustatyta tvarka dalininkų perduotas ilgalaikis materialusis turtas, turtas gautas kaip parama, turtas gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai (lėšos) ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
93. Įstaiga gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar užtikrinti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, tik leidus visuotiniam dalininkų susirinkimui.
94. Įstaigos lėšų šaltiniai:
94.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sveikatos priežiūros sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
95. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat ir kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Jei šias lėšas perduodamas asmuo nurodymų nepateikė, tuomet įstaiga naudoja lėšas savo nuožiūra. Įstaiga privalo šias lėšas laikyti atskiroje sąskaitoje ir sudaryti išlaidų sąmatą, jei to reikalauja lėšas perdavęs asmuo. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta įstaigos įstatuose.
97. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios veiklos tikslams siekti.
XIII SKYRIUS
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
99. Įstaigos turtą sudaro savininko įstaigai perduotas turtas, turtas gautas kaip labdara ar parama, turtas gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
100. Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka įstaigai perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise priima savivaldybės taryba. Įstaiga negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
XIV SKYRIUS
ĮSTAIGOS FINANSINĖ VEIKLOS KONTROLĖ
102. Įstaigos atliekamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka viešųjų įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kituose įstatymuose numatytos institucijos.
XV SKYRIUS
ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMAS
XVI SKYRIUS
ĮSTAIGOS FILIALŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
107. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal įstaigos įstatus ir įstaigos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose.
108. Filialų skaičius neribojamas. Sprendimą steigti filialą priima visuotinis dalininkų susirinkimas.
109. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas gali turėti subsąskaitas.
110. Filialas registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Apie filialo veiklą jų vadovai atsiskaito įstaigos vadovui ir kitiems patariamiesiems organams.
111. Įstaigos filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja įstaigos vadovas.
112. Įstaigos filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
XVII SKYRIUS
ĮSTAIGOS PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA
114. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimai ir kiti pranešimai, su kuriais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba šiuos įstatus būtina supažindinti visus įstaigos dalininkus ir kitus asmenis išsiunčiami jiems ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nutarimo priėmimo arba pranešimo parengimo dienos. Sprendimai ir pranešimai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Ši taisyklė netaikoma įstaigų pranešimams apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą.
115. Įstaigos pranešimai ir skelbimai, kurie pagal įstatymus ir įstatus turi būti skelbiami viešai, spausdinami respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.
XVIII SKYRIUS
DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR VISUOMENEI TVARKA
117. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti iš įstaigos visą pageidaujamą informaciją apie įstaigos veiklą ir finansinę padėtį.
118. Įstaiga, gavusi dalininko prašymą dėl dokumentų ar kitos informacijos pateikimo, per 10 dienų raštu pateikia prašomą informaciją ar dokumentus.
119. Dalininkui teikiamų dokumentų kopijos turi būti atitinkamai patvirtintos, o lydraštis pasirašytas įstaigos vadovo.
120. Įstaigos vadovo parengta metinė veiklos ataskaita ir metinis finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo visuotinio dalininkų susirinkimo turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui ir paskelbti Įstaigos interneto svetainėje. Metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudarančiose finansinėse ataskaitose ir veiklos ataskaitoje turi būti pateikta aktuali informacija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
XIX SKYRIUS
ĮSTAIGOS PERTVARKYMAS, REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS