LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2006 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 3D-2 „DĖL MELIORACIJOS TECHNINIO REGLAMENTO MTR 2.02.01:2006 „MELIORACIJOS STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2022 m. gegužės 16 d. Nr. 3D-336
Vilnius
1. P a k e i č i u Melioracijos techninį reglamentą MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“:
1.1. Papildau 81 punktu:
1.2. Papildau 9.56 papunkčiu:
„9.56. Vamzdinių vandens pralaidų konstrukcinių sprendinių taikymo melioracijos statinių statyboje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Vamzdinių vandens pralaidų konstrukcinių sprendinių taikymo melioracijos statinių statyboje taisyklių patvirtinimo;“.
1.3. Papildau 9.57 papunkčiu:
1.4. Papildau 10.81 papunkčiu:
1.5. Pakeičiu 14.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu 14.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.7. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. Griovių ir sureguliuotų upių planinė padėtis projektuojama naudojant Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinius duomenis (arba topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, jei sistemoje nėra duomenų), kurių tikslumas atitinka atliekant projektavimą sprendžiamus uždavinius. Griovių ir sureguliuotų upių trasą taip pat galima parinkti vietoje (trasuojant).“
1.8. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Parenkant griovių ir reguliuojamų upių vietas, reikia atsižvelgti į esamus ar projektuojamus kelius, žemės naudotojų sklypų ribas, žemėveikslius, kitus objektus ir siekti, kad projektuojamas griovys ar reguliuojama upė nesudarytų žemės dirbimui nepatogių sklypų. Durpynuose griovių ir reguliuojamų upių trasos projektuotinos giliausiomis durpynų vietomis. Pageidautina, kad projektuojamo griovio žemupys ir sureguliuotos upės vagos ruožas, su kuriuo griovys ar reguliuojama upė sujungiama, turėtų bendrą tiesią ašį.“
1.9. Pakeičiu 72 punktą ir jį išdėstau taip:
„72. Grioviuose, sureguliuotose upėse ir jų šlaituose ir griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami (pjaunant ne aukščiau kaip 5 cm nuo žemės paviršiaus lygiagrečiai žemės paviršiui). Natūralizuojamus griovius ir sureguliuotas upes, kai šlaituose numatoma palikti užaugusius medžius ar krūmus, hidrauliškai rekomenduojama skaičiuoti pagal specialią metodiką, įvertinančią šių kliuvinių buvimą, tankumą bei kitus jų parametrus.“
1.10. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
1.11. Pakeičiu 88 punktą ir jį išdėstau taip:
1.12. Pakeičiu 123 punktą ir jį išdėstau taip:
„123. Pralaidos, priskirtos prie melioracijos statinių, turi būti įrengiamos, rekonstruojamos ir remontuojamos pagal Vandens pralaidų konstrukcinių sprendinių taikymo melioracijos statinių statyboje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-171. Tiltai, kelių pralaidos ir lieptai projektuojami ir statomi pagal TR 2.01:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelio tiltų ir tunelių projektavimas“.“
1.13. Pakeičiu 133 punktą ir jį išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu 134 punktą ir jį išdėstau taip:
„134. Drenažo rinktuvams naudojami perforuoti (skylučių plotas ≥24 cm2/m) 80 mm ir didesnio vidaus skersmens vamzdžiai, apvynioti filtruojančia apsaugine medžiaga. Rekomenduojami minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą pateikiami 7 lentelėje. Drenažo rinktuvams ir sausintuvams, esant specialioms sąlygoms, taip pat gali būti naudojami ir neperforuoti vamzdžiai (klojant drenažą tarp želdinių, prie vandens telkinių, taršos šaltinių ir kt.). Rekonstruojant griovius gyvenvietėse, ekonomiškai pagrindus, juos galima keisti kanalizuotais rinktuvais. Vamzdžiai bei jų montavimo fasoninės dalys: balninės atšakos, trišakiai, alkūnės, perėjimai, sujungimo movos, antgaliai, sujungimo vamzdžiai ir kt. drenažo rinktuvams parenkami pagal reikalingus techninius parametrus, o jų žiedinis stipris parenkamas pagal klojimo gylį ir kitas galinčias sugniuždyti vamzdį sąlygas.
7 lentelė. Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą, atliekant joms filtravimo ir atskyrimo funkcijas
| Techniniai parametrai, privalomi vadovaujantis standartu EN 13252 |
|
Geotekstilės tipas |
|||
| Charasteristika |
Metodas |
Matavimo vienetas |
Austinė |
Neaustinė kamšytinė/ neaustinė - termiškai surišta |
|
| Atsparumas tempimui |
EN ISO 10319 |
kN/m |
MD≥ 1,0 CMD≥1,0 |
MD ≥ 2,5 CMD≥1,7 |
|
| Pailgėjimas |
EN ISO 10319 |
% |
MD ≤90 / CMD ≤ 90 |
MD ≤ 120/ CMD ≤ 120 |
|
| Atsparumas statiniam pradūrimui (CBR test) |
EN ISO 12236 |
kN |
≥ 0,4
|
≥ 0,4
|
|
| Atsparumas dinaminiam prakirtimui (Cone drop test) |
EN ISO 13433 |
mm |
≤ 25 |
≤ 25 |
|
| Būdingas kiaurymės matmuo O90 |
EN ISO 12956 |
µm |
45 -200 |
45 -200 |
|
| Laidumas vandeniui plokštumai statmena kryptimi |
EN ISO 11058 |
l/(m 2s) |
> 40
|
> 40
|
|
| Ilgaamžiškumas |
EN ISO 13252 (priedas B) |
metai |
> 50 |
> 50“ |
|
1.15. Pakeičiu 147 punktą ir jį išdėstau taip:
1.16. Pakeičiu 9 lentelę ir ją išdėstau taip:
„9 lentelė. Orientaciniai minimalūs didelio skersmens rinktuvų nuolydžiai, %
| Rinktuvo skersmuo, mm |
250 |
300 |
400 |
| Minimalus nuolydis |
0,25 |
0,20 |
0,15“ |
1.17. Pakeičiu 159.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„159.2. Didelio skersmens rinktuvų tranšėjoms kasti, kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 180 mm, taip pat, kai rinktuvams, įrengiamiems po inžineriniais statiniais ir tinklais, naudojami vienakaušiai ekskavatoriai. Kasamos trapecinio arba kombinuoto (aukštutinė dalis – trapecinė, žemutinė – stačiakampė) skerspjūvio tranšėjos. Tranšėjos šlaitų koeficientai virš gruntinio vandens lygio priimami pagal 10 lentelę. Jei gruntinio vandens lygis yra aukščiau klojamo vamzdyno pado, gruntinio vandens lygis turi būti numatomas pažeminti (iki lygio 0,5 m žemiau klojamo vamzdyno). Drenažas neklojamas esant neigiamai oro temperatūrai.“
1.18. Pakeičiu 176 punktą ir jį išdėstau taip:
„176. Mineraliniuose (molio, priemolio ir priesmėlio) gruntuose esant normalioms sąlygoms sausintuvams taikomi ≥ 50 mm vidaus skersmens perforuoti (perforacijos plotas ≥24 cm²/m) apvynioti filtruojančia medžiaga vamzdžiai. Uždarose lomose, pašlaitėse, gruntinio-spūdinio vandens maitinamuose plotuose sausintuvų skersmuo parenkamas pagal skaičiavimus. Sausintuvus užpilti smėlio-žvyro mišinio (kf ≥3 m/d) sluoksniu, kurio storis (nuo vamzdžio viršaus) ≥ 10 cm. Rinktuvams naudojant perforuotus vamzdžius, juos užpilti smėlio-žvyro mišiniu taip, kad virš vamzdžio būtų ≥ 10 cm storio sluoksnis. Armens sluoksnis ant sausintuvų ir rinktuvų nepilamas. Tokios konstrukcijos drenažas klojamas mineraliniuose gruntuose, išskyrus dulkinius ir geležingus, apsausintus durpinius, šaltiniuotus ir dribsmėlio gruntus, o atstumams tarp sausintuvų taikomas pataisos koeficientas 1,1:
176.1. rinktuvams naudojant lygius neperforuotus plastikinius vamzdžius, juos užpilti vietiniu be akmenų gruntu taip, kad virš vamzdžio būtų ≥ 10 cm vietinio grunto sluoksnis;
176.2. dulkiniuose gruntuose perforuoti plastikiniai vamzdžiai, apvynioti filtruojančia medžiaga, užpilami silpnai susiskaidžiusių trupininių durpių (susiskaidymo laipsnis ≤ 25 % ) sluoksniu, kurio storis (nuo vamzdžio viršaus) ≥ 10 cm;
176.3. geležinguose gruntuose klojami ne mažesnio kaip 80 mm vidaus skersmens gofruoti perforuoti vamzdžiai su kokoso plaušo filtru ir jie užpilami silpnai susiskaidžiusių trupininių durpių (susiskaidymo laipsnis ≤ 25 % ) sluoksniu, kurio storis (nuo vamzdžio viršaus) ≥ 10 cm;
176.4. apsausintuose durpiniuose gruntuose gofruoti perforuoti plastikiniai vamzdžiai, apvynioti filtruojančia medžiaga, užpilami šiaudų sluoksniu, kurio storis (nuo vamzdžio viršaus) ≥ 10 cm, po to užverčiami ≥ 15 cm storio paviršinio sluoksnio durpių, velėnų sluoksniu;
176.5. šaltiniuotuose ir dribsmėlio gruntuose klojami ne mažesnio kaip 80 mm vidaus skersmens perforuoti vamzdžiai, apvynioti filtracine medžiaga, ir jie užpilami šiaudų sluoksniu, kurio storis (nuo vamzdžio viršaus) ≥ 10 cm, po to užverčiami ≥ 30 cm storio paviršinio sluoksnio durpių, velėnų sluoksniu.“
1.19. Pakeičiu 233 punktą ir jį išdėstau taip:
„233. Pakelių vandens nuleidimas į drenažo rinktuvus projektuojamas stambiai banguotose pakelėse, kai arti nėra nuleidžiamųjų griovių. Vandens nuleistuvai pakelėse išdėstomi taip, kad vanduo pakelės paviršiumi tekėtų ne toliau kaip 100 m atstumu, o vandentakos įsigilinimas nebūtų didesnis kaip 40 cm. Vandeniui nuo vandens nuleistuvų į nuleidžiamuosius griovius nuleisti, esant galimybei, taikomi rinktuvai. Kai projektuojamas pakelės vandens nuvedimas į esančią melioracijos sistemą, privaloma atlikti visos melioracijos sistemos hidraulinius skaičiavimus. Jei melioracijos sistema, atlikus hidraulinius skaičiavimus, tokio vandens kiekio priimti negali, projektuojamas atskiras drenažo rinktuvas arba keičiamas esamo rinktuvo skersmuo, atitinkantis hidraulinius skaičiavimus.“
1.20. Pakeičiu 238 punktą ir jį išdėstau taip:
„238. Melioracijos statinių darbo projektui parengti turi būti naudojami Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdviniai duomenys (arba topografinis planas ir inžinerinių tinklų planai, jei sistemoje nėra duomenų) su drenažo tinklu, kurių tikslumas atitinka atliekant projektavimą sprendžiamus uždavinius.“
1.21. Pakeičiu 239 punktą ir jį išdėstau taip:
1.22. Pakeičiu 251 punktą ir jį išdėstau taip:
„251. Pritaikant drenažo tinklą prie kitų statinių (pastatų, kelių ir panašiai) ir inžinerinių tinklų, drenažo sistema pertvarkoma taip, kad rinktuvai, patenkantys po pastatais, rekonstruojami taip, kad jie šiuos pastatus apeitų. Rinktuvų ir sausintuvų susikirtimai su linijiniais statiniais yra leidžiami, tačiau, pertvarkant juos, persikirtimų skaičius turi būti minimalus, sausintuvai grupuojami. Rinktuvų ir sausintuvų persikirtimuose su inžineriniais tinklais turi būti išlaikyti saugūs vertikalieji atstumai, ne mažesni kaip 1 m. Susikirtimų su kitais statiniais ir inžineriniais tinklais vietose rinktuvų ruožai projektuojami iš neperforuotų plastiko vamzdžių ne žemesnės kaip SN8 žiedinio standumo klasės su geotekstilės filtru. O sausintuvų ruožai projektuojami iš perforuotų plastiko vamzdžių ne žemesnio SN8 atsparumo klasės su geotekstilės filtru. Minimalus pertvarkomo drenažo rinktuvo ar sausintuvo ilgis 5 m nuo statinio briaunos arba inžinerinio tinklo ašies:
251.1. inžineriniai tinklai ir statiniai projektuojami vienu metru žemiau, negu projektinio gylio griovio dugnas, nurodant komunikacijų paklojimo po grioviu altitudę. Didesnį projektuojamų inžinerinių tinklų ir statinių gylį nuo projektinio griovio dugno nustato normatyviniai Statinio saugos ir paskirties dokumentai;
251.2. griovio ruožo, kurį kerta antžeminiai statiniai arba inžineriniai tinklai ir statiniai, tvirtinamo patvariomis ir ilgaamžiškomis konstrukcijomis, ilgis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 283 „Dėl techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje ir kaimo vietovėje projektuoti išdavimo“ pakeitimo“ 4 priedu;“.
1.23. Pakeičiu 260 punktą ir jį išdėstau taip:
„260. Jei griovio gylis nepakankamas, kad būtų išlaikyti 259 punkte nurodyti žiočių vamzdžio peraukštėjimai, o griovio gilinti negalima arba ekonomiškai netikslinga, žiotims įrengti gali būti projektuojamas griovys – latakas. Tuo atveju drenažo žiočių vamzdžio dugnas projektuojamas 20 cm virš griovio – latako dugno, o griovio – latako dugnas 10 cm virš nuvedančiojo griovio vegetacijos periodo 10 proc. tikimybės vidutinio vandens lygio, bet ne žemiau kaip 20 cm nuo griovio dugno. Rekonstruojant ir remontuojant drenažo rinktuvus, griovius ir sureguliuotas upes, drenažo žiočių esamas aukštis nuo griovio ar sureguliuotos upės dugno ne mažiau kaip 30 cm iki drenažo žioties apačios, bet jų veikimui pagerinti išnagrinėjamos galimybės ir daromi sprendimai žiotis pakelti arba iškelti į palankesnę vietą.“