Kasacinio skundo Nr. DOK-4519/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00261-2017-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo ir bylą nutraukti arba panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai konstatavę kad sutartys tarp VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ ir įmonės „Reval sport agency OU“ yra tariamos ir suklastotos, kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kad sutartys yra tariamo (fiktyvaus) pobūdžio, nenurodė, kurios konkrečiai, taip pat neįvardijo, kokios byloje nustatytos aplinkybės lemia šių sutarčių tariamą pobūdį, bei nepaaiškino, kuo remdamasis daro išvadą, kad sutarties šalys realiai neįgijo sutartimis apibrėžtų civilinių teisių ir pareigų. Teismai netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad įmonė „Reval sport agency OU“ sportininkų (ir ne tik) teisėmis į įvaizdį prekiauja daugiau kaip 18 metų, analogiškas sutartis yra sudariusi su daugeliu Europos sporto klubų ir kt. Įmonės „Reval sport agency OU“ vykdoma veikla nėra draudžiama, jos teisėtumo nekvestionuoja nei Estijos, nei kitų šalių institucijos. Byloje nėra duomenų, kad A. K., šios įmonės vardu sudarydamas sutartis su krepšinio klubu, elgėsi išskirtinai, turėjo kokių nors neteisėtų interesų ar siekė kitų tikslų nei santykiuose su kitais sporto klubais. Kad minėtos sutartys atitiko tikruosius šalių tikslus (bent jau iš A. K. ir jo atstovaujamos įmonės perspektyvos), rodo ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Visi klubo žaidėjai mokėjimus iš įmonės „Reval sport agency OU“ gavo į banko sąskaitas ir matė, kas yra mokėtojas. Taigi suprato, kad iš įmonės „Reval sport agency OU“ gauna mokėjimus už jai perleistas teises į įvaizdį. Tai, kad žaidėjai šiuos mokėjimus vertino (suprato) ir kaip dalį jų atlygio už sportinę veiklą klube, niekaip nekeičia sutarčių esmės ir jas sudarant siekto tikslo. A. K. negali būti atsakingas už tokius žaidėjų vertinimus ar laisva valia surašytų sutarčių esmės suvokimo spragas. Dėl minėtų aplinkybių sudarytos sutartys nėra nei tariamos, nei suklastotos. Apeliacinės instancijos teismas neatribojo sutarties sudarymo tikslo ir pagal sutartį gautų pinigų panaudojimo tikslo. Be to, teigiant, kad iš krepšinio klubo gautų lėšų dalis (įmonės „Reval sport agency OU“ pelno marža) yra nusikalstamos veikos rezultatas, sukuriama teisiškai prieštaringa situacija, nes tų pačių lėšų gavimas minėtoje įmonėje laikomas teisėtu ir net apmokestinamas.
Pasak kasatoriaus, prieštaringai ir nenuosekliai įvertinti mokėjimai pagal minėtas sutartis. Nusprendus, kad sutartys dėl įvaizdžio teisių yra tariamos (suklastotos), visi mokėjimai pagal jas turi būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu. Tuo tarpu, jeigu teismai sprendė, kad didžioji dalis mokėjimų pagal šias sutartis nesudaro jokio turtinio nusikaltimo sudėties ir nedaro turinės žalos krepšinio klubui, yra nesuprantama, kodėl dalis mokėjimų pagal šias sutartis vis tik vertinami kaip darantys turinę žalą krepšinio klubui ir kvalifikuojami kaip turto išvaistymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį.
Kasatoriaus teigimu, A. K. ir O. K. tyčios kryptingumas aprašytas prieštaringai. Iš nuosprendžių teksto ir rezoliucinių dalių matyti, kad tuos pačius A. K. ir O. K. veiksmus, pasirašant ir vykdant sutartis dėl krepšinio klubo žaidėjų teisių į įvaizdį, teismai vertino ir kaip nulemtus siekio daryti žalą krepšinio klubui (BK 184 straipsnio 3 dalis) ir kaip nulemtus siekio gauti šiam klubui neteisėtos naudos (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis). Turėjo būti tiksliai nustatyta, kokio tikslo siekė abu nuteistieji, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl tyčios kryptingumo. Kasatoriaus nuomone, jo tyčia neapėmė O. K. veikų. Byloje nenustatytas A. K. psichinis santykis su savo paties ir O. K. veikomis. A. K. nuteistas už padėjimą O. K. iššvaistyti krepšinio klubo turtą ir apgaulingai tvarkyti jo apskaitą, vertinant tik objektyviuosius jam inkriminuotų veikų požymius.
Kasatoriaus nuomone, priešingai negu konstatavo teismai, įvertinus visas bylos aplinkybes, turi būti daroma išvada, kad krepšinio klubas iš sandorių su įmone „Reval sport agency OU“ gavo naudos, o ne patyrė turtinę žalą (BK 184 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismai nepagrįstai sprendė, kad A. K. suklastojant dokumentus buvo padaryta didelės žalos krepšinio klubui. Teismai neaptarė ir neįrodinėjo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos. Dėl to neaišku, kuo ji pasireiškė.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame BPK 369 straipsnyje nustatytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, t. y., kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nurodomas formaliai. Iš tiesų nuteistasis A. K., nesutikdamas su nuteisimu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savaip, sau palankiai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes ir pateikia savą teisinį jų vertinimą, kuris, jo manymu, pagrindžia jo nekaltumą, nepagrįstą civilinių teisinių santykių kriminalizavimą, tyčios jo veiksmuose padėti O. K. iššvaistyti jam patikėtą krepšinio klubo turtą, apgaulingai tvarkyti šio klubo apskaitą ir klastojant dokumentus padaryti didelę žalą nebuvimą bei kt. Pažymėtina, kad iš esmės analogiški argumentai buvo pateikti nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde. Esminius šio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nepateikta teisiškai pagrįstų argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami tik subjektyviais samprotavimais, deklaratyviai nurodant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad jame nebuvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo A. K. ir M. I. veiksmų aprašymo ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nepasisakyta. Dėl to su tuo susiję kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,