LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2005 M. SAUSIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 3-36 „DĖL PERVAŽŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. lapkričio 14 d. Nr. 3-431-(E)
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
1.3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklėse:
1.3.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.2. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Taisyklių reikalavimai taikomi visoms veikiančioms ir projektuojamoms geležinkelio pervažoms, geležinkelio perėjoms ir jas prižiūrinčiam personalui, išskyrus geležinkelio perėjas, skirtas geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo) ar kitos įmonės darbuotojams pereiti per geležinkelio kelią (kelius) viename lygyje.“
1.3.3. Papildau 3 punktą nauja penktąja pastraipa:
1.3.4. Papildau 3 punktą nauja šeštąja pastraipa:
1.3.5. Papildau 3 punktą nauja septintąja pastraipa:
1.3.6. Buvusias 3 punkto penktąją–šešioliktąją pastraipas atitinkamai laikau aštuntąja–devynioliktąja pastraipomis.
1.3.7. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – Geležinkelių transporto kodeksas), Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai), Geležinkelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 „Dėl Geležinkelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Geležinkelio eismo taisyklės), ir kituose teisės aktuose.“
1.3.8. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą, visų kelio ženklų, pervažų šviesoforų ir perėjos šviesoforų su pėsčiųjų simboliu įrengimą reglamentuoja šie teisės aktai:
5.1. Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
5.2. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 „Dėl Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“;
1.3.10. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Įmonės teritorijoje esančios geležinkelio kelių ir įmonės darbui skirtų kelių sankirtos vadinamos technologinėmis pervažomis ir į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registrą neįtraukiamos. Eismo saugumą šiose pervažose užtikrina įmonės administracija. Šių pervažų įrengimo, naudojimo, priežiūros, remonto ir eismo per jas reikalavimus nustato geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“
1.3.11. Papildau 181 punktu:
„181. Pervažos gali būti neprižiūrimos pervažininkų, jeigu:
181.1. atlikta pavojaus analizė ir įvertinimas, kaip nustatyta 2009 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 352/2009 dėl bendrojo saugos būdo, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta pavojaus analize ir įvertinimu, priėmimo (OL 2009 L 108, p. 4);
1.3.12. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. Pervažos ir perėjos įrengiamos, rekonstruojamos, panaikinamos ir perkeliamos į kitą vietą vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais.
Atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą, laikantis saugaus eismo reikalavimų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, norminių statybos techninių dokumentų nustatytos tvarkos, pervažų įrengimo ir rekonstrukcijos projektus būtina derinti su automobilių kelio savininku.“
1.3.14. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.3.15. Pakeičiu 29.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.3.16. Pakeičiu 29.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.3.17. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Draudžiama organizuoti troleibusų eismą veikiančiose pervažose; organizuoti autobusų eismą veikiančiose pervažose, vadovaujantis Reikalavimais gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 3-747 įsakymu „Dėl Reikalavimų gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarusis keleivinio transporto eismas, patvirtinimo“, galima tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui leidus, jeigu pervažoje įrengiama pervažų signalizacija, ir remiantis komisijos, sudarytos pagal Taisyklių 16 punkto reikalavimus, išvadomis.“
1.3.18. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Pervažos važiuojamosios dalies plotis turi būti lygus automobilių kelio važiuojamosios dalies pločiui ir po 0,5 m į abi puses, bet ne mažesnis kaip 6 m, o klojinio plotis gyvulių varymo vietose – ne mažesnis kaip 4 m.
Klojinys turi užtikrinti kelių transporto projektinį greitį, saugų eismą, jo komfortą per ekonomiškai pagrįstą tarnavimo laiką, atitikti projektą ir statybos techninių reglamentų reikalavimus.
Vėžės išorinėje pusėje klojinys klojamas vienu lygiu su bėgių galvučių viršumi; vėžės viduje jis turi būti 0–30 mm aukščiau bėgių galvučių, eksploatuojamose pervažose iki planinio remonto gali būti 30–40 mm.
Jeigu perėjoje yra numatyta vieta, kur pėstieji gali sustoti ir praleisti bėginę transporto priemonę, šios vietos dangos plotas turi būti pažymėtas geltona spalva.“
1.3.19. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:
„45. Pervažos signalizacijos šviesoforų ir gabarito vartų atramos turi būti statomos už kelkraščio ne arčiau kaip 0,75 m nuo automobilių kelio briaunos. Turėklai, tvoros, atitvarai įrengiami vadovaujantis Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklėmis KPT TAS 09, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės KPT TAS 09). Naujai įrengiamose pervažose statomi atitvarai, o rekonstruojamose pervažose sargšuliai keičiami į atitvarus (4 priedas).
Sergimosiose pervažose 6 m, 8 m ar 10 m atstumu pagal užtvaro užkardo ilgį įrengiami apsauginiai turėklai arba tvora.“
1.3.20. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:
„49. Jeigu per pervažą eina daug pėsčiųjų (daugiau kaip 100 žmonių per valandą), pervažoje turi būti įrengiama perėja su garso ir šviesoforų signalizacija. Gyvenvietėse esančiose pervažose, prie kurių nutiestas šaligatvis, turi būti įrengta perėja su garso ir šviesoforų signalizacija nepriklausomai nuo pėsčiųjų skaičiaus.
Ėjimo per perėją tvarką nustato Pėsčiųjų ėjimo per perėjas taisyklės (13 priedas).“
1.3.21. Papildau 491 punktu:
1.3.22. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Pervažos prieigose iš geležinkelio pusės turi būti pastatyti atitinkami nuolatiniai švilptelėjimo signaliniai ženklai arba artėjimo prie pervažos signaliniai ženklai (16 priedas). Iš automobilių kelio pusės prieš pat nesergimąją pervažą turi būti pastatytas Kelių eismo taisyklėse nustatytas kelio ženklas Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“ arba kelio ženklas Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“ ir kiti (5 ir 6 priedai). Ženklai gali būti tvirtinami ant to paties stiebo kaip ir šviesoforas; jeigu šviesoforo nėra, signaliniai ženklai statomi ne arčiau kaip 20 m nuo bėgių.“
1.3.23. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:
„51. Švilptelėjimo signaliniai ženklai tarpstočiuose statomi dešinėje traukinių eismo krypties pusėje 500–1500 m atstumu, o geležinkelių linijose, kur traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h, – 800–1500 m atstumu nuo pervažos. Prieš nesergimąsias pervažas, kai jose matomumo sąlygos nepatenkinamos, turi būti statomi papildomi švilptelėjimo ženklai – 250 m atstumu nuo pervažos (kai traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h, – 400 m atstumu).
Artėjimo prie pervažos signaliniai ženklai statomi dešinėje traukinių eismo krypties pusėje pervažos ruože. Atstumas, kokiu nuo pervažos ruožo pradžios statomas artėjimo prie pervažos signalinis ženklas, yra lygus atstumui, kurį nuvažiuoja traukinys per 7–12 s, važiuodamas didžiausiu atitinkamoje linijoje leistinu greičiu.
Stotyse ir privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose esančiose pervažose švilptelėjimo signaliniai ženklai statomi geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta tvarka.“
1.3.24. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:
„52. Jei kelių transporto priemonių vairuotojams blogai matomi artėjantys traukiniai, prieš nesergimąsias pervažas statomas kelio ženklas Nr. 204 „STOP“. Taisyklių 16 punkte nurodyta komisija nustato, kokiu atstumu nuo pervažos šis kelio ženklas turi būti pastatytas.
Kelio ženklas Nr. 204 „STOP“ statomas ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo artimiausio geležinkelio kelio bėgio.
Kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ galima neįrengti, o įrengtą nuimti, jeigu Taisyklių 16 punkte nurodyta komisija nustato, kad eismo saugumas pervažoje bus užtikrinamas ir nesant minėto ženklo.“
1.3.25. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:
„55. Pervažų prieigose automobilių keliuose prieš užtvarus, o jeigu jų nėra, – prieš kelio ženklus Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“ arba Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“ 150–300 m atstumu, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu nuo artimiausio bėgio statomi kelio ženklai Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“ arba Nr. 102 „Pervaža be užtvaro“ ir kiti kelio ženklai (5 ir 6 priedai).
Vertikalieji kelio ženklai įrengiami vadovaujantis Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklėmis ĮT VŽ 14, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-81 „Dėl Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklių ĮT VŽ 14 patvirtinimo“ (toliau – Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklės ĮT VŽ 14).
Vertikaliųjų kelio ženklų minimalus atspindžio koeficientas RA parenkamas pagal Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklių ĮT VŽ 14 1 priedo lentelę.
Techniniai reikalavimai, eksploatacinių savybių reikalavimai vertikaliesiems kelio ženklams nurodyti Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų apraše TRA VŽ 12, patvirtintame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašo TRA VŽ 12 patvirtinimo“.
Ypač pavojingose pervažose įrengti ženklai turi būti pagaminti ar sukomponuoti ryškiaspalviuose skyduose, kurie turi būti fluorescencinės geltonos spalvos. Prireikus šie ženklai gali būti pastatyti kitokiu atstumu, kuris tokiu atveju nurodomas lentelėje Nr. 801 „Atstumas iki objekto“.“
1.3.26. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.27. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.28. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.29. Pakeičiu 63 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.30. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
„66. Šviestuvai turi šviesti žemyn. Greitkeliuose ir magistraliniuose keliuose esančiose pervažose šviestuvai statomi pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, reikalavimus. Pervažos, per kurias tamsiu paros metu traukiniai nevažiuoja, neapšviečiamos.“
1.3.31. Papildau 721 punktu:
„721. Prieš pervažas su automatine šviesoforų signalizacija geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali įrengti artėjimo prie pervažos signalinius ženklus (16 priedas). Šių ženklų reikšmės yra šios:
721.1. ženklo žiburiai mirksi – pervažos įrenginiai įjungti ir tvarkingi, traukinys dar neįvažiavo į pervažos ruožą;
721.2. ženklo žiburiai nuolat šviečia – traukinys įvažiavo į pervažos ruožą, pervažos signalizacijos įrenginiai, skirti automobilių transportui ir pėstiesiems, suveikė tinkamai;
1.3.32. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:
„80. Automatinė šviesoforų signalizacija turi būti sureguliuota taip, kad sustojimo signalas į automobilių kelio pusę būtų duodamas prieš tiek laiko, kiek reikia, kad kelių transporto priemonės suspėtų išvažiuoti iš pervažos. Traukinio įvažiavimo į pervažos ruožą momentu pervažų šviesoforuose į automobilių kelio pusę užsidega mirksimieji raudoni žiburiai ir pasigirsta garso signalai (skambalai arba sirenos), skirti pėstiesiems; balti žiburiai (jeigu jie yra) gęsta; artėjimo prie pervažos signalinių ženklų (jeigu jų yra) žiburiai nustoja mirksėti ir pradeda šviesti nuolat.“
1.3.33. Pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:
„81. Raudoni pakaitomis degantys pervažos šviesoforų žiburiai į automobilių kelio pusę užgęsta ir balti žiburiai (jei jų yra) užsidega, o artėjimo prie pervažos signalinių ženklų (jei jų yra) žiburiai pradeda mirksėti, traukiniui pervažiavus pervažą. Važiuojant traukiniui netaisyklinguoju keliu dvikeliais ir daugiakeliais ruožais, raudoni pakaitomis degantys pervažos šviesoforų žiburiai užgęsta ir balti žiburiai (jeigu jie yra) užsidega, traukiniui pervažiavus pervažos ruožą, esantį už pervažos traukinio važiavimo kryptimi.“
1.3.34. Papildau IV1 skyriumi:
„IV1. MINIMALŪS TECHNINIAI PERĖJŲ REIKALAVIMAI
1001. Įrengiant naujas perėjas, rekonstruojant ar modernizuojant jau įrengtas perėjas, perėjos plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,60 m. Perėjos plotis didinamas atsižvelgiant į pėsčiųjų eismo intensyvumą, t. y. jeigu per valandą per perėją praeina 600 pėsčiųjų, perėjos plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,40 m, jeigu per valandą per perėją praeina 800 pėsčiųjų, perėjos plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,20 m, ir t. t.
1002. Perėjos klojinys vėžės išorinėje ir vidinėje pusėje klojamas vienu lygiu su bėgių galvučių viršumi. Perėjos klojinio kraštai turi būti tiesūs (lygiagretūs perėjos išilginei ašiai). Perėjos, kuri įrengiama pervažoje, klojinį rekomenduojama prijungti prie pervažos klojinio (be tarpo tarp pervažos ir perėjos klojinio). Perėjos klojinio neprijungiant prie pervažos klojinio, perėjos klojinys negali būti įrengtas arčiau kaip 2 m ir toliau kaip 10 m atstumu nuo pervažos klojinio krašto.
1003. Tam, kad geležinkelių riedmenų ratų antbriauniai nekliudytų perėjos pakloto, per visą griovelio plotį dedami gretbėgiai arba kitokiomis priemonėmis užtikrinama, kad paklotas būtų stabilus perėjos projekte numatytoje padėtyje. Griovelio plotis turi būti 75–110 mm, gylis – ne mažesnis kaip 45 mm.
1004. Prieš perėją, įrengtą ne pervažoje arba pervažoje, neturinčioje signalizacijos įrenginių, iš pėsčiųjų tako pusės ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio turi būti įrengiamas informacinis stendas „Geležinkelio perėja“.
1005. Prieš perėją, įrengtą pervažoje, turinčioje signalizacijos įrenginius, iš pėsčiųjų tako pusės ne arčiau kaip 6 m atstumu nuo kraštinio bėgio turi būti statomas informacinis stendas „Geležinkelio perėja“.
1006. Jeigu pėsčiųjų tako danga yra kieta, tokiu pačiu atstumu nuo kraštinio bėgio kaip statomas informacinis stendas „Geležinkelio perėja“ skersai pėsčiųjų tako brėžiama ne siauresnė kaip 100 mm įspėjamoji linija. Šios linijos spalva turi būti kontrastinga pėsčiųjų tako dangos spalvai. Jeigu perėjoje yra numatyta vieta, kur pėstieji gali sustoti ir praleisti bėginę transporto priemonę, šios vietos dangos plotas turi būti pažymėtas geltona spalva.
1007. Sugedus perėjos signalizacijai pranešimas apie perėjos signalizacijos gedimą automatiškai perduodamas artimiausios geležinkelio stoties budėtojui arba, jeigu eismas yra valdomas centralizuotai, – traukinių eismo tvarkdariui.
1008. Geležinkelio stoties budėtojas arba traukinių eismo tvarkdarys, pastebėjęs pranešimą dėl perėjos įrenginių gedimo, radijo ryšio priemonėmis nedelsdamas apie tai praneša visiems perėjos link važiuojantiems (t. y. nesustojantiems stotyse arba sustojantiems stotyse, kuriose nėra budėtojų ir kurios yra prieš tokią perėją) traukinio mašinistams ir nurodo, kad važiuoti per perėją reikia budriai ir tokiu greičiu, kad prireikus traukinio mašinistas galėtų sustabdyti traukinį laiku. Traukinio mašinistams, kurių valdomi traukiniai sustoja stotyse, kuriose yra stoties budėtojas ir kurios yra prieš tokias perėjas, Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka išduodami E-20 formos įspėjamieji lapeliai apie perėjos signalizacijos gedimus.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojas perėjos įrenginių gedimus turi pašalinti nedelsdamas.
1009. Atsižvelgiant į pavojaus analizės ir įvertinimo metu nustatytus pėsčiųjų perėjų reikalavimus ir saugos vertinimo ataskaitoje pateiktas teigiamas išvadas, perėjose gali būti įrengiamos papildomos saugos priemonės – atitvarai, labirintai, automatiniai signalizacijos įrenginiai ir pan.
1.3.35. Papildau 1181 punktu:
1.3.36. Pakeičiu 120 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.37. Pakeičiu 121.1. papunktį ir jį išdėstau taip:
„121.1. geležinkelių infrastruktūros valdytojas:
121.1.1. įrengia viešojo naudojimo pervažų klojinį (automobilių kelio važiuojamąją dalį), kuris turi dengti visus geležinkelio kelius ir tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių bėgių, ir atlieka automobilių kelio (po 10 m į abi puses nuo kraštinių bėgių) priežiūros darbus;
1.3.38. Pakeičiu 122 punktą ir jį išdėstau taip:
„122. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas prižiūri ir remontuoja viešojo naudojimo pervažų klojinį pervažos ribose (kuris turi tęstis ne mažiau kaip 0,5 metro į abi puses nuo kraštinių kelių bėgių) ir atlieka šių pervažos įrenginių priežiūros ir remonto darbus:
1.3.39. Pakeičiu 121.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.3.40. Pakeičiu 129 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.41. Pakeičiu 130 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3.42. Pakeičiu 132 punktą ir jį išdėstau taip:
„132. Kad nebūtų sugadintos geležinkelio kelio statinių atramos, atsižvelgiant į jų konstrukciją ir vietos sąlygas, vadovaujantis Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklių KPT TAS 09 reikalavimais, turi būti įrengti atitvarai.
Atitvarai turi būti paženklinti pakaitomis einančiomis baltos ir juodos spalvos juostomis arba turėti atšvaitus.“
1.3.44. Pakeičiu Taisyklių 8 priedo 2 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.3.45. Pakeičiu Taisyklių 8 priedo 2 punkto lentelės paskutiniąją eilutę ir ją išdėstau taip:
„Privažiuojamajame geležinkelio kelyje, kur pervažos ruožuose negalima įrengti normalaus ilgio bėgių grandinių |
Šviesoforų signalizacija su elektriniais, mechaniniais arba rankiniais užtvarais |
Statomi šviesoforai su raudonu ir baltu signaliniais žiburiais, kuriuos valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojo paskirti asmenys“ |
1.3.46. Papildau Taisyklių 8 priedą 31 punktu:
„31. Pervažose įrengtose perėjose, kuriose įrengiama nauja automatinė signalizacija arba modernizuojami signalizacijos įrenginiai, perėjos ruožų ilgiai turi atitikti pervažos ruožų ilgius.
Ne pervažose įrengtose perėjose, kuriose įrengiama nauja automatinė signalizacija arba modernizuojami signalizacijos įrenginiai, perėjos ruožų ilgiai turi būti apskaičiuoti įvertinant skaičiuojamąjį perėjos ilgį, kuris yra lygus atstumui tarp abiejose perėjos pusėse įrengtų informacinių stendų „Geležinkelio perėja“, didžiausią traukinių greitį šioje geležinkelių linijoje ir vidutinį pėsčiųjų greitį perėjoje – 5,0 km/val.“
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių
1 priedas
MATOMUMO NUSTATYMAS EKSPLOTATUOJAMOSE PERVAŽOSE IR PERĖJOSE
Eksploatuojamose pervažose ir perėjose patenkinamu laikomas toks matomumas, kai iš kelių transporto priemonės, esančios ne arčiau kaip 50 m nuo kraštinio bėgio, o pėsčiajam, esančiam prie informacinio stendo „Geležinkelio perėja“, artėjantis iš bet kurios pusės traukinys matomas ne arčiau kaip:
Traukinių greitis, km/h |
Atstumas, m |
121–160 |
500 |
81–120 |
400 |
41–80 |
250 |
26–40 |
150 |
25 ir mažiau |
100 |
Artėjančio traukinio mašinistas turi matyti pervažos vidurį 1000 m atstumu.
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių
4 priedas
SijinIS vienpusIS metalinIS atitvaraS
PASTABA. Atstumas A nustatomas pagal statybos projektą
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių
13 priedas
PĖSČIŲJŲ ĖJIMO PER PERĖJAS TAISYKLĖS
1. Jeigu yra įrengtos perėjos, pereiti geležinkelio kelią pėstieji privalo tik per perėjas (taip pat tiltus, viadukus, požemines perėjas). Eiti per perėjas galima tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir kad kertamais geležinkelio keliais neartėja bėginė transporto priemonė.
2. Įeidami į perėją pėstieji privalo vadovautis ženklinimu, šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, garso signalais, užtvaro padėtimi ar eismą reguliuojančio asmens, kurį paskiria geležinkelių infrastruktūros valdytojas, signalais. Eismą reguliuojančių asmenų signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų ar garso signalams.
3. Jeigu pervažose įrengtose perėjose nėra pėstiesiems skirtų šviesoforų ir garso signalų, pėstieji privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelių pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.
4. Rekomenduojama, kad per perėją einančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
5. Užsidegus draudžiamajam šviesoforo signalui ar artėjant bėginei transporto priemonei ar kitais atvejais, kai eiti per perėją yra draudžiama, pėsčiasis, atsižvelgdamas į tai, kurioje perėjos dalyje jis yra, privalo nedelsdamas iš jos pasitraukti, baigti eiti per ją, jeigu tai neįmanoma, – sustoti. Pėsčiasis privalo sustoti prieš perėjos šviesoforą su pėsčiųjų simboliu, pervažos šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio (t.y., prieš informacinį stendą „Geležinkelio perėja“) ir praleisti bėginę transporto priemonę. Jeigu perėjoje yra numatyta geltona spalva pažymėta vieta, skirta pėstiesiems sustoti ir praleisti bėginę transporto priemonę, – rekomenduojama sustoti joje.
6. Perėjoje pėsčiasis visais atvejais privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.
Prieš pradėdamas eiti pėsčiasis privalo įsitikinti, kad prie perėjos neartėja bėginė transporto priemonė.
7. Pėstiesiems einant per perėjas draudžiama:
7.2. įeiti į perėją, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, dega draudžiamasis šviesoforo signalas, sklinda garso signalas arba eismą reguliuojantis asmuo draudžia eiti;
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių
14 priedas
INFORMACINIS STENDAS „GELEŽINKELIO PERĖJA“
Rekomenduojami informacinio stendo matmenys: plotis – 0,50 m, aukštis – 0,75 m.
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių
15 priedas
PERĖJA PERVAŽOJE IR NE PERVAŽOJE
Perėja pervažoje, turinčioje signalizacijos įrenginius
1 – perėjos klojinio kraštas; 2 – perėjos klojinys; 3 – pervažos klojinys; 4 – pervažos klojinio kraštas; 5 – pėsčiųjų takas; 6 – automobilių kelias; 7 – pervažos signalizacijos šviesoforas; 8 – kelio ženklas Nr. 138; 9 – pervažos užtvaras; 10 – perėjos šviesoforas su pėsčiųjų simboliu; 11 – informacinis stendas „Geležinkelio perėja“; 12 – horizontaliojo ženklinimo plati linija 1.11; 13 – automobilių kelio horizontaliojo ženklinimo linija 1.1; 14 – automobilių kelio horizontaliojo ženklinimo linija 1.6; 15 – atitvaras (tvora); 16 – įspėjamoji linija.
Perėja pervažoje, neturinčioje signalizacijos įrenginių
1 – perėjos klojinio kraštas; 2 – perėjos klojinys; 3 – pervažos klojinys; 4 – pervažos klojinio kraštas; 5 – pėsčiųjų takas; 6 – automobilių kelias; 7 – informacinis stendas „Geležinkelio perėja“; 8 – atitvaras (tvora); 9 – įspėjamoji linija.
Perėja ne pervažoje
1 – perėjos klojinio kraštas; 2 – perėjos klojinys; 3 – pėsčiųjų takas; 4 – perėjos šviesoforas su pėsčiųjų simboliu; 5 – informacinis stendas „Geležinkelio perėja“; 6 – geležinkelio kelio ašis; 7 – įspėjamoji linija.