Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL JUNGTINĖS GRĖSMIŲ PREVENCIJOS IR KRIZIŲ VALDYMO GRUPĖS SUDĖTIES IR ŠIOS GRUPĖS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1310

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti šią Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės (toliau – Grupė) sudėtį:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovas (Grupės pirmininkas);

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas;

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas;

Lietuvos banko atstovas;

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas;

Lietuvos kariuomenės atstovas;

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas;

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovas;

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas;

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas;

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Radiacinės saugos centro atstovas;

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovas;

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas.

2. Patvirtinti pridedamus Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nuostatus (toliau – Nuostatai).

3. Nustatyti, kad:

3.1. Grupės narį, laikinai dėl svarbių priežasčių negalintį eiti pareigų, pavaduoja atitinkamos valstybės institucijos ar įstaigos pakaitinis Grupės narys;

3.2. Grupės pirmininkui ir jo pakaitiniam nariui laikinai dėl svarbių priežasčių negalint eiti pareigų, Grupės pirmininko funkcijas atlieka kitas Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, tuo metu laikinai atliekantis Vyriausybės kanceliarijos atstovo, kuris paskirtas Grupės pirmininku, funkcijas;

3.3. personalinę Grupės sudėtį (narių ir pakaitinių narių) tvirtina Vyriausybės kancleris.

4. Pavesti 1 punkte nurodytoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, išskyrus nurodytas 5 punkte, per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo paskirti atstovus į Grupę (narį ir pakaitinį narį) ir pranešti Vyriausybės kanceliarijai šių asmenų ir asmenų, skiriamų po vieną į kiekvieną Nuostatų 10 punkte nurodytą ekspertinę darbo grupę, kontaktinius duomenis.

5. Pasiūlyti Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo paskirti atstovus į Grupę (narį ir pakaitinį narį) ir pranešti Vyriausybės kanceliarijai šių asmenų ir asmenų, skiriamų po vieną į kiekvieną Nuostatų 10 punkte nurodytą ekspertinę darbo grupę, kontaktinius duomenis.

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

Krašto apsaugos ministras                                                               Raimundas Karoblis

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1310

JUNGTINĖS GRĖSMIŲ PREVENCIJOS IR KRIZIŲ VALDYMO GRUPĖS

NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės (toliau – Grupė) funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką.

2. Grupės paskirtis – sutelkti valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir analitines kompetencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai koordinuojant grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, apibrėžtų Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija) (toliau – grėsmės), prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes, o kilus krizei – Nacionalinio saugumo komisijai, sudarytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos sudarymo“, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai už krizės valdymą atsakingai institucijai koordinuojant krizės valdymo ir jos padarinių likvidavimo veiksmus.

3. Grupė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionalinio saugumo strategija, Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 700-9 „Dėl Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nuostatais ir kitais teisės aktais.

II SKYRIUS

GRUPĖS FUNKCIJOS IR TEISĖS

4. Grupė, įgyvendindama Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14  skyriaus antrajame skirsnyje nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

4.1. nustato ir vertina grėsmių pokyčius bei jų poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir dalyvauja rengiant apibendrintą grėsmių vertinimo pranešimą;

4.2. dalyvauja rengiant pasiūlymus keisti grėsmių ir potencialių krizių apibūdinimus, grėsmių stebėjimo indikatorius, jų stebėjime bei vertinime dalyvaujančias institucijas ir kitus pasiūlymus, reikšmingus grėsmių stebėjimui, vertinimui ir perspėjimui apie grėsmes;

4.3. dalyvauja rengiant grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių sąrašo projektą, teikia pasiūlymus įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių sąrašą ir dalyvauja vertinant šių priemonių įgyvendinimo rezultatus;

4.4. teikia pasiūlymus valstybės institucijų ir įstaigų strateginės komunikacijos, susijusios su grėsmių prevencija ir krizių valdymu (toliau – strateginė komunikacija), koordinavimo klausimais;

4.5. teikia pasiūlymus dėl nacionalinės krizių valdymo sistemos veikimo procedūrų ir jų suderinamumo su NATO ir ES krizių valdymo procedūromis, svarsto ir siūlo galimas priemones jų veiksmingumui didinti;

4.6. aptaria valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimo valdyti krizes klausimus, siūlo veiksmus ir priemones, kurių reikia grėsmėms ir galimiems jų padariniams sumažinti ar šalinti bei valstybės atsparumui grėsmėms didinti;

4.7. aptaria krizių valdymo mokymų ir pratybų organizavimo poreikį ir siūlo galimas priemones;

4.8. teikia ekspertinę paramą Nacionalinio saugumo komisijai arba Vyriausybės paskirtai už krizės valdymą atsakingai institucijai koordinuojant veiksmų krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti įgyvendinimą;

4.9. svarsto kitus klausimus, susijusius su grėsmių prevencija ir krizių valdymo koordinavimu, ir teikia pasiūlymus Vyriausybės kanceliarijai.

5. Grupė turi teisę:

5.1. gauti funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar ūkio subjektų;

5.2. prireikus pasitelkti ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų atstovų, galinčių suteikti Grupės funkcijoms atlikti reikalingų specifinių žinių.

III SKYRIUS

DARBO ORGANIZAVIMAS

6. Grupės darbą planuoja, organizuoja ir Grupės posėdžiui pirmininkauja Grupės pirmininkas.

7. Pagrindinė Grupės veiklos forma yra posėdžiai, kuriuos mažiausiai kartą per mėnesį kviečia Grupės pirmininkas, informuodamas Grupės narius apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę. Grupės pirmininko sprendimu gali būti organizuojami posėdžiai, į kuriuos kviečiami Grupės nariai, paskirti tų valstybės institucijų ir įstaigų, su kurių kompetencija susiję numatomi svarstyti klausimai. Grupės posėdžiai protokoluojami Grupės pirmininko sprendimu, išskyrus Nuostatų 9 punkte nurodytą atvejį.

8. Grupės pirmininkui nusprendus, posėdžio klausimai gali būti sprendžiami ir apklausos būdu: jie pateikiami Grupės nariams, o šie savo nuomonę pareiškia raštu ir (ar) elektroniniu paštu.

9. Grupės sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir priimami bendru sutarimu. Grupės narys dėl svarstomo klausimo gali pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė turi būti įrašoma protokole arba prie jo pridedama. 

10. Grupės kompetencijai priskirtiems grėsmių prevencijos ir krizių valdymo klausimams detaliai nagrinėti ir siūlomiems sprendimams, teikiamiems Grupei, rengti sudaromos šios ekspertinės darbo grupės (toliau – Darbo grupės; kiekviena atskirai – Darbo grupė):

10.1. Nacionalinio saugumo būklės stebėsenos ir vertinimo darbo grupė;

10.2. Grėsmių užkardymo ir krizių valdymo darbo grupė;

10.3. Strateginės komunikacijos koordinavimo darbo grupė.

11. Darbo grupių nariai, kurie yra valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nėra Grupės nariai.

12. Į Nuostatų 10.1 papunktyje numatytą Darbo grupę paskirtas atstovas savo atstovaujamoje valstybės institucijoje ar įstaigoje tampa kontaktiniu asmeniu visų Nuostatų 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų Darbo grupių funkcijų atlikimo klausimais. Jis užtikrina:

12.1. kad apie valstybės institucijos ar įstaigos skirto atstovo pasikeitimą ar Darbo grupės narį, kuris laikinai dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti Darbo grupės pasitarimuose, pakeisiantį valstybės institucijos ar įstaigos atstovą nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, būtų pranešta Vyriausybės kanceliarijai;

12.2. galimybę prireikus darbo ar nedarbo laiku operatyviai susisiekti su valstybės institucijos ar įstaigos skirtais Darbo grupių nariais.

13. Darbo grupių veiklą organizuoja Vyriausybės kanceliarijos atstovai, Darbo grupių vadovai. Jie atlieka šias funkcijas:

13.1. ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, o Grupės pirmininko pavedimu – nedelsiant organizuoja Darbo grupės narių pasitarimą, suderinę su Grupės pirmininku numatomo pasitarimo datą ir numatomus aptarti klausimus, ir praneša Grupės pirmininkui įvykusio pasitarimo rezultatus. Darbo grupės narių pasitarimai protokoluojami Darbo grupės vadovo sprendimu;

13.2. konsultuojasi su Darbo grupių nariais elektroninių ryšių ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

14. Darbo grupių nariai ar jų funkcijas laikinai atliekantys atstovai privalo dalyvauti Darbo grupių pasitarimuose, į kuriuos yra kviečiami.

15. Grupės ir Darbo grupių nariai turi turėti leidimus dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Grupę ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija.

17. Grupės veiklos dokumentai tvarkomi ir saugomi Vyriausybės kanceliarijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų tvarkymą, nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––