VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI 2018–2020 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2018 m. kovo 27 d. Nr. T-VIII-912
Varėna
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į Mokymosi visą gyvenimą plėtros 2017–2020 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-536 „Dėl Mokymosi visą gyvenimą plėtros 2017–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2018-2020 metų veiksmų planą (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Varėnos rajono savivaldybės tarybos
2018 m. kovo 27 d. sprendimu
Nr. T-VIII-912
VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI 2018–2020 M. VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Varėnos rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2018–2020 m. veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) orientuotas į Varėnos rajono savivaldybės2018–2028 metų strateginio plėtros plano kryptis: I. „Visuomenė“ (1.1.tikslas - plėtoti inovatyvią švietimo, kultūros ir sporto sistemą, ugdančią aktyvią ir kūrybingą asmenybę; uždaviniai: 1.1.1.vystyti šiuolaikišką modernią švietimo sistemą, užtikrinant ugdymo kokybę, 1.1.2. propaguoti visuomenės sveiką gyvenseną ir didinti sportinį užimtumą, 1.1.3. stiprinti rajono kultūros potencialą). II. „Ekonomika“ (2.1. tikslas – sukurti palankią aplinką investicijoms ir rajono verslo vystymuisi; 2.1.1.uždavinys - skatinti verslumą visuomenėje, užtikrinant palankią ekonominę aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui; 2.2. tikslas – plėtoti pažintinį kultūrinį ir kurti aktyvaus laisvalaikio turizmą; uždaviniai – 2.2.1. stiprinti rajono įvaizdį ir tapatybę, plėtojant pažintinį kultūrinį turizmą, 2.2.3. vystyti aktyvaus laisvalaikio turizmą, panaudojant unikalias gamtines sąlygas). III. „Aplinka“ (3.1. tikslas – vystyti ir puoselėti gyvenamąją ir viešąją aplinką, patrauklią gyventi, dirbti, atvykti; 3.1.1. uždavinys – kurti ir palaikyti patrauklią ir švarią aplinką).ir skirtas Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymui, Lietuvos Vyriausybės 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 347 patvirtintos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016-2023 m. plėtros programos 9.2 punkto įgyvendinimui.
2. Veiksmų plano įgyvendinimas grįstas Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme įtvirtintais lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo principais, siekiant įtraukti visus suinteresuotus dalyvius.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4. 2017 metų pradžioje Varėnos r. savivaldybėje gyveno virš 22 tūkst. gyventojų. Savivaldybės apgyvendinimo tankis – 11 gyv./km2. Viena iš gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių yra neigiama natūrali gyventojų kaita – mirusiųjų skaičius savivaldybėje nuo 2008 m. viršija gimusiųjų skaičių. Kita labai svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracijos procesas. 2008–2016 m. migracijos srautai savivaldybėje kito gana nuosekliai – kasmet į Savivaldybę atvykdavo apie 390– 620 gyventojų, išvykdavo apie 720–1000, kas ir lėmė, kad gyventojų skaičius dėl migracijos kasmet sumažėdavo apie 170– 580 gyventojų. Gyventojų mažėjimo tendencija stebima visose amžiaus grupėse. 2008–2016 m. darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo – apie 12 proc. (nuo 15,4 tūkst. iki 13,6 tūkst.); vaikų nuo 0– 15 metų amžiaus skaičius – beveik 34 proc. (nuo 4,59 tūkst. iki 3,03 tūkst.), o pensinio amžiaus skaičius – 15 proc. (nuo 7,45 tūkst. iki 6,33 tūkst.). Demografinės senatvės koeficientas (pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 metų amžiaus) Varėnos r. savivaldybėje yra didžiausias – 200. Varėnos r. savivaldybėje 2016 m. bedarbiai sudarė 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo, sumažėjo vartotojų bazė ir teritorijos ekonominis aktyvumas, sunkiau išlaikyti ir gerinti gyvenimo lygį, užtikrinti užimtumą ir pajamas, daugėja socialinių problemų; be to, didėja infrastruktūros išlaikymo kaštai (pvz., mokesčiai už komunalines paslaugas), sunkiau užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir patogumą (pvz., viešasis transportas, švietimas). Varėnos r. savivaldybėje yra dar pakankamai likusios jaunos darbo jėgos, kurią būtina padidinti arba bent jau išlaikyti esamą, t. y. kelti Varėnos r. užimtumo lygį, keisti viso rajono požiūrį į jaunąją kartą: prioritetu laikyti infrastruktūros, verslumo, socialiniais, švietimo ir kt. klausimus. Varėnos r. savivaldybėje dirbančiųjų pokytis 2008–2017 m. laikotarpiu sudarė net 18,43 proc. ir lyginant su kitomis savivaldybėmis, tai yra didžiausias užfiksuotas neigiamas pokytis, nes po ekonominės krizės, dirbančiųjų skaičius tik mažėjo. Tačiau pagal verslumą (tūkstančiui gyventojui tenkančių įmonių skaičių) Varėnos r. savivaldybėje skaičius 2017 m. siekė net 19,64. Varėnos r. savivaldybėje populiariausios verslo sektoriaus veiklos, lyginant su sukuriama pridėtine verte, yra pramonė, paslaugos ir prekyba. Pagal tiesioginių užsienio investicijų, tenkančiam vienam gyventojui, lyginant su kitomis savivaldybėmis, 2015 m. Varėnos r. savivaldybė siekė 65 Eur TUI vienam gyventojui.
2016 m. Varėnos r. savivaldybėje buvo tik 3 viešbučiai, 2 nakvynės namai, 1 poilsio namai, 1 vaikų vasaros stovykla, 1 sanatorija, 1 kempingas ir du nauji privatūs apgyvendinimo sektoriai – iš viso 11 įstaigų. Vietų skaičius apgyvendinimo įstaigose buvo 447 vietos.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis Varėnos r. savivaldybėje 2016 m. veikė 28 kaimo turizmo sodybos, kurios apgyvendino 15,7 tūkst. turistų ir suteikė 21,8 tūkst. nakvynių per metus. Vidutinis vieno turisto nakvynių skaičius siekė 1,39 dienas.
Turistų traukos centras tiek 2015 m., tiek 2016 m. buvo Dzūkijos nacionalinis parkas, kuris sulaukė virš 20 tūkst. lankytojų. Antroje vietoje pagal turistų skaičių buvo baidarių nuoma (beveik 20 tūkst. lankytojų). 2016 m. išaugo apgyvendinimo įstaigų užimtumas iki 24,7 tūkst. (žm.), t. y. beveik 7,8 tūkst. (žm.).
2016 m. buvo sulaukta 12 proc. daugiau turistų nei 2015 m. 2016 m. pagal suteiktų nakvynių skaičių Varėnos r. savivaldybės lankytojų skaičius atskirais mėnesiais parodo ryškų sezoniškumą birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai turistų skaičius viršija 3 tūkst. turistų per mėnesį, kadangi šiuo laikotarpiu Varėnos r. savivaldybėje traukos objektais tampa patrauklūs lankomi objektai: Merkinės piliakalnis ir apžvalgos bokštas, Merkinės piramidė, Liškiava, Pilnų namų bendruomenė, Ūlos akis, Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas.
Varėnos r. savivaldybė, pagal bendrąjį Lietuvos vietovių turistinį potencialą priklauso vidutinio turistinio potencialo grupei. Visose vidutinio turizmo potencialo vietovėse tikslinga prioritetiškai plėtoti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, pramogų bei laisvalaikio produktus. Varėnos r. savivaldybės patrauklumo potencialas sudaro net 20,71 ir lyginant su kitomis savivaldybėmis, tai yra vienas didžiausių.
Savivaldybėje teikiamas ikimokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis bei profesinis ugdymas. Taip pat veikia neformalaus švietimo įstaigos, kurias moksleiviai ir jaunimas noriai renkasi. Pastebimas vaikų ir jaunimo skaičiaus mažėjimas: nuo 2008 m. iki 2016 m. vaikų ir jaunimo skaičius Varėnos r. savivaldybėje sumažėjo daugiau nei 4500 asmenimis. Vaikų ir jaunimo skaičiaus mažėjimo priežastys yra neigiama natūrali kaita, migracija, ekonominė situacija šalyje ir daug kitų socialinių prielaidų. Varėnos r. savivaldybė turėjo vieną iš didžiausių vaikų ir jaunimo mažėjimo pokytį (-26,4 proc.) lyginant su kitomis savivaldybėmis. Sumažėjęs vaikų skaičius privertė savivaldybę imtis mokyklų tinklo optimizavimo, kuriuo buvo siekiama sukurti optimalų, vykdančių įvairias ugdymo programas mokyklų tinklą, gerinti ugdymo sąlygas ir ugdymo kokybę, racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas ir kt.
Per 2010/2011–2015/2016 mokslo metų laikotarpį bendrojo ugdymo įstaigose mokytojų ir vadovų skaičius sumažėjo 25 proc. – nuo 372 iki 281. Vienam mokytojui vidutiniškai teko 10 mokinių. Vertinant brandos egzaminų išlaikymo rodiklius 2015 m. Varėnos r. savivaldybėje abiturientų gavusių 91–100 brandos egzamino įvertinimo balų, geriausiai pasirodė šiuose dėstomuose dalykuose: užsienio kalba (8,9 proc.), fizika (8,33 proc.), informacinės technologijos (53,84 proc.). Didžiausia abiturientų, gavusių 0–10 brandos egzamino įvertinimo balų, dalis buvo matematika t. y. 18,1 proc. (šalies vidurkis 10,5 proc.).
Varėnos r. savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su jaunimu, taip identifikuodama jo problemas. Dirba 6 už šią sritį atsakingi darbuotojai, iš jų 5 tiesioginiam darbui su jaunimu ir 1jaunimo reikalų koordinatorius. Kadangi su laisvalaikiu susijusios problemos yra nuolat sprendžiamos, dabar rajone yra gausybė renginių, kultūrinės veiklos, sportinių užsiėmimų (skatinamos įvairios sporto šakos); pramogų, laisvalaikio leidimo vietų; jaunimas savarankiškai inicijuoja pilietiškumo renginius, akcijas. Pastebimas augantis jaunimo susidomėjimas savanoriška veikla. Prioritetinės jaunimo sritys išlieka: verslumo skatinimas, savanoriškos veiklos skatinimas, Atviro jaunimo centro ir Atviros jaunimo erdvės veiklos skatinimas, darbo vietų kūrimas jauniems žmonėms, taip juos išlaikant Varėnos r. savivaldybėje.
Varėnos r. veikiančiuose sporto įstaigose sportuojančių žmonių skaičius, 2010–2015 m. laikotarpiu sumažėjo 20 proc. Galima manyti, kad nemaža dalimi tą lėmė jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas rajone bei migracijos skaičiaus padidėjimas analizuojamu laikotarpiu.
2015 m. Varėnos r. savivaldybėje vyko 121 sporto varžybos, kuriuose dalyvavo 6820 dalyvių. Tiek sporto varžybų, tiek jose dalyvavusių asmenų skaičius 2010-2015 m. laikotarpiu sumažėjo (varžybų – 53 proc. , dalyvių – 40 proc.).
Tačiau 2016 m. susidomėjimas bei aktyvumas Varėnos r. sportinėje veikloje išaugo, t. y. sportinę veiklą vykdė 27 sporto organizacijos; sporto varžybų ir sveikatinimo renginių dalyvių skaičius lyginant 2015 m. ir 2016 m. padidėjo 10 proc., t. y. 710 renginių dalyvių daugiau nei 2015 m. Varėnos r. savivaldybė renovuoja ir plečia sporto bazes. Didesnis dėmesys skiriamas sporto kompleksų objektams. Investicijos į sportinius objektus Varėnos r. sudarė didelę dalį visų savivaldybės investicijų: įgyvendintas projektas „Daugiafunkcio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos“ I etapas – pastatytas baseinas; įrengtas modernus stadionas, renovuotos ir įrengtos naujos lauko sporto aikštelės ir t. t. Varėnos r. savivaldybėje veikia Varėnos r. savivaldybės viešoji biblioteka (4 skyriai, 24 kaimo bibliotekos). 2015 m. Varėnos r. savivaldybės viešosios bibliotekos vartotojų skaičius siekė 8286 vartotojus. Vartotojų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 12,45 proc. Vartotojų struktūroje 25,4 proc. sudarė vaikai iki 14 m., 20,4 proc. – asmenys sulaukę 36–55 metų, 19,5 proc. – vyresni nei 55 metų asmenys, visą kitą dalį (34,7 proc.) sudarė asmenys sulaukę 15–16 ir 17–35 metų.
Per metus bibliotekoje vyksta daugiau kaip 678 kultūrinių renginių, organizuojamos edukacinės programos literatūros, meno, suaugusių ir vaikų kūrybinių darbų parodos, veiklos klubuose.
Varėnos r. savivaldybė veikia Varėnos kultūros centras ir 18 jo filialų. Varėnos r. kultūros centre ir jo filialuose 2016 m. surengta 1890 renginių (iš jų vaikų ir jaunimo – 378), kurie pritraukė 570,7 tūkst. lankytojų.2016 m. Varėnos kultūros centre ir jo filialuose veikė 115 mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių, klubų, kuriuose dalyvavo 1163 dalyviai. Lyginant su 2015 m. kultūros centre ir jo filialuose kolektyvų skaičius sumažėjo, pokytis sudarė 13,53 proc., t. y. beveik 18 būrelių mažiau.
Varėnos r. savivaldybėje veikia Merkinės krašto muziejus su trimis teritoriniais struktūriniais padaliniais: Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus, Perlojos istorijos muziejus, Dainavos apygardos partizanų muziejus su memorialu Dainavos apygardos partizanams. Be minėtų muziejų veikia literatūros muziejai skirti poeto M. Vainilaičio atminimui Vaitakarčmio kaime, Valkininkų seniūnijoje; poeto A. Matučio „Drevė“ Pauosupės kaime, Kaniavos seniūnijoje.
2015 m. įvairiose Varėnos r. savivaldybės socialinės paskirties įstaigose socialines paslaugas gavo apie 6500 rajono asmenų, tai sudaro 27,8 proc. visų rajono gyventojų, o 2016 m. – 7100 gyventojų, t. y. 30,86 proc. rajono gyventojų.
2016 m. Varėnos r. savivaldybėje buvo įregistruota 1 440 bedarbių. Vidutiniškai per metus buvo įregistruota 1 367,7 bedarbiai. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo beveik 0,5 proc. punkto ir 2016 m. sudarė 10 proc.2016 m. Varėnos r. savivaldybės bedarbių skaičius sudarė tik 0,94 proc. visos šalies bedarbių. 2016 m. rajone gyveno 6335 pensinio amžiaus gyventojai, tai sudarė 27,5 proc. visų rajono gyventojų. Lyginant šalies ir Varėnos r. statistinius duomenis, 2016 m. Varėnos r. gyveno 5,2 proc. daugiau pensinio amžiaus asmenų negu vidutiniškai Lietuvoje.
Varėnos r. savivaldybė skiria didelį dėmesį prioritetinei socialinių paslaugų sričiai – socialinių paslaugų teikimui namuose. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2011 m. kasmet augo suteiktų socialinių paslaugų namuose skaičius. Varėnos r. 2016 m. šios paslaugos gavėjų namuose buvo 122 asmenys. Tai yra beveik 142 proc. daugiau nei 2011 m.
Varėnos r. 2016 m. pradžioje buvo 13 640 darbingo amžiaus gyventojų, iš jų 2 279 asmenys buvo darbingo amžiaus neįgalūs asmenys (darbingo amžiaus neįgalūs asmenys sudarė 9,9 proc. visų rajono gyventojų). Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2016 m. Varėnos r. gyveno 3 228 neįgalūs gyventojai, tai sudarė 14,07 proc. visų rajono gyventojų. Lyginant Lietuvos Respublikos ir Varėnos r. statistinius duomenis, galima teigti, kad 2016 m. Varėnos r. gyveno 5,6 proc. daugiau neįgaliųjų negu vidutiniškai Lietuvoje.
Varėnos r. savivaldybėje 2016 m. buvo užregistruotos 135 socialinės rizikos šeimos, jose augo 295 vaikai. Socialinės rizikos statistika rodo, kad situacija Varėnos r. savivaldybėje kasmet gerėja – per 2007 – 2016 m. socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo beveik 25 proc., o tokiose šeimose augančių vaikų skaičius sumažėjo apie 40 proc. Situacijos tarp savivaldybių palyginimui naudojant santykinį rodiklį, parodantį, kiek tiriamų šeimų / vaikų tenka tūkstančiui gyventojų, išryškėjo, kad Varėnos r. savivaldybėje socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius – 87,29 vaikai/tūkst. gyv. – apskrityje šis skaičius buvo didžiausias. Pagal socialinės rizikos šeimų skaičių tūkstančiui gyventojų, Alytaus apskrityje didžiausias buvo Varėnos r. savivaldybėje – 6,08 šeimos/tūkst. gyv., o mažiausias Druskininkų savivaldybėje – 2,03 šeimos/tūkst. gyv.
Varėnos r. savivaldybėje socialinio būsto poreikis kasmet auga. 2006 m. sąrašuose socialiniam būstui nuomoti buvo įrašytos 235 šeimos, iki 2014 m. šis skaičius išaugo beveik 2 kartus – iki 410 šeimų. Stebimas ženklus atotrūkis tarp poreikio ir socialinio būsto pasiūlos – kaip rodo 2006–2014 m. statistika, per metus savivaldybės būsto patalpos išnuomojamos 4–49 šeimų: mažiausias išnuomojamų būsto patalpų skaičius užfiksuotas 2008 m. (4), didžiausias 2010 m. – 49. 2014 m. buvo suteikta 10 socialinių būstų, t. y. 0,85 proc. visos šalies suteiktų būstų.
Varėnos r. savivaldybėje 2014 m. praktikavo 52 gydytojai arba 22,1 gydytojas 10 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis buvo mažesnis už šalies ir Alytaus apskrities vidurkius. Varėnos r. savivaldybėje buvo jaučiamas augantis šeimos gydytojų trūkumas. 2013 – 2014 m. laikotarpiu šeimos gydytojų rajone sumažėjo, nors poreikis šios specializacijos gydytojų didėja.2007 – 2014 m. vidutinis vieno gyventojo apsilankymų poliklinikoje ir ambulatorijose skaičius per metus svyravo nuo 6,1 iki 6,9 kartų, mažesnis už šalies vidurkį (8,7).
Greitosios medicinos pagalbos paslaugų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Varėnos r. savivaldybėje buvo vienas iš mažiausių (215/tūkst. gyv.) apskrityje. 2014 m. Varėnos r. savivaldybėje didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba kreipėsi dėl ūmių susirgimų ir būklių (82,3 proc.), likusią dalį sudarė nelaimingi atsitikimai (9,4 proc.), ligonių pervežimas (8,1 proc.), nėštumo patologijos (0,2 proc.).
Higienos instituto duomenimis, Varėnos r. savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, auga asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius. Varėnos r. 2015 m. iš 100 tūkst. gyventojų sergamumas kraujotakos sistemos ligomis buvo 3 971,03 atvejai (Lietuvoje – 6 351,69, Alytaus m. savivaldybėje – 8 454,72).
Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai augo, o Varėnos r. savivaldybė pasižymėjo ypač aukštu sergamumu šiomis ligomis: 2015 m. Lietuvoje buvo – 2 884,01 atvejis/100 tūkst. gyv., Varėnos r. savivaldybėje – 2 870,83 atvejai/100 tūkst. gyv.
Higienos instituto duomenimis, kurie apskaičiuoti remiantis Vėžio registro duomenimis, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Tačiau, Varėnos r. savivaldybėje pastebimas tokių ligų skaičiaus sumažėjimas. 2008–2015 m. laikotarpiu Varėnos r. savivaldybėje onkologinių susirgimų skaičiaus sumažėjo nuo 756,49/100 tūkst. gyv. iki 640,64/100 tūkst. gyv. 2015 m. (640,64/100 tūkst. gyv.) lyginant su 2014 m. (586,7/100 tūkst. gyv.) – sergamumo rodiklis padidėjo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Varėnos r. savivaldybėje sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) buvo didžiausias 2014 m. ir siekė 231,69/100 tūkst. gyv. Šis skaičius viršijo 1,5 karto Lietuvos vidurkį (153,94/100 tūkst. gyv.).
Higienos instituto duomenimis, 2015 m. Varėnos r. savivaldybėje tuberkuliozės sergamumo rodiklis buvo (64,46 atvejai/100 tūkst. gyv.) didesnis už Lietuvos rodiklį (41,86 atvejai/100 tūkst. gyv.).
2015 m. metais bendras Varėnos r. mokinių sergamumas lyginant su 2014 m. nežymiai padidėjo. Analizuojant bendrą sergamumą pagal priežastis matome, kad daugiausiai mokiniai sirgo ūmiais virusiniais susirgimais. Dažna mokinių sveikatos problema yra laikysenos sutrikimai. 2015 m. mokinių, turinčių laikysenos sutrikimų, buvo 37 atvejai, tai yra 25,5 atvejai/tūkst. patikrintų mokinių. Varėnos r. savivaldybė, atsižvelgdama į atliktus tyrimus, skatina profilaktiką ir visuomenės dėmesį sveikatai, teikia kokybiškas ir prieinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Optimizuoja antro lygio specializuotas medicinines paslaugas.
Varėnos kraštas garsėja išsaugota unikalia gamta ir kultūros paveldu, sveika ir saugia aplinka, netradiciniais bei miško gėrybių verslais, turizmo, pramogų ir poilsio paslaugomis. Didžiausią teritorijos dalį (65,7 proc. ploto) užima miškai. Čia plyti Dainavos giria. Vyrauja grybingi pušynai.
Saugomos teritorijos Varėnos r. savivaldybėje užima apie 70 proc. visos savivaldybės teritorijos. Iš viso Varėnos r. yra 28 saugomos teritorijos. Rajone įsteigti Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkeliu valstybinis rezervatas, dešimt draustinių.
Aplinkos oro kokybė – tai viena aktualiausių problemų, nes oro tarša žymia dalimi lemia gyvenamosios aplinkos kokybę ir gyventojų sveikatos būklę. Aplinkos oro tarša iš stacionarių taršos šaltinių 2007 – 2015 m. laikotarpyje Varėnos r. nuolat mažėjo, išmetimai 2015 m. lyginant su 2007 m. sumažėjo 36,5 proc. Tačiau pagrindinė oro taršos priežastis išlieka individualių namų kūrenimas.
Paviršinio vandens telkinius labiausiai teršia nevalytos lietaus nuotekos nuo asfaltuotų gatvių, šaligatvių, gyvenamųjų mikrorajonų kiemų, gamybinių teritorijų, ant kurių paviršių susikaupę teršalai kritulių nuplaunami į lietaus surinkimo sistemas ir nevalyti išleidžiami į paviršinius vandens telkinius.
Varėnos r. savivaldybėje 2016 m. buvo surinkta ir pašalinta į Alytaus regiono komunalinių atliekų sąvartyną 4 368,8 t mišrių komunalinių atliekų, t. y. 887,5 t mažiau negu 2015 m.
Savivaldybės teritorijoje šiuo metu eksploatuojama 178 vnt. varpo formos antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, kurie yra išdėstyti viešose erdvėse ir prie daugiabučių namų esančiose komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse, taip pat individualių gyvenamųjų namų savininkams yra išdalinta 5500 komplektų (stiklo pakuotei, mišri pakuotei) antrinių žaliavų surinkimo konteinerių.
2015 m. Varėnos r. savivaldybėje buvo užregistruotos 492 nusikalstamos veikos. Nuo 2007 m. ryškėja nusikalstamų veikų didėjimo tendencija – per 2007–2015 m. nusikalstamų veikų skaičius padidėjo 11,06 proc. Varėnos r. savivaldybėje 2015 m. nusikalstamų veikų dalis nuo visų įvykdytų nusikalstamų veikų Lietuvoje sudaro tik 0,68 proc. 2015 m. Varėnos r. savivaldybėje išaiškinti 62,8 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų (beveik 309 veikos), t. y. vienas mažiausių procentų nei kitose savivaldybėse.
Nuo 2008 m. policijos pareigūnų skaičius vis mažėjo ir 2015m. šio laikotarpio pokytis buvo net -33,33 proc. Nuo 2014 m. pareigūnų sk. savivaldybėje sumažėjo net 19 pareigūnų. Varėnos r. savivaldybė turi mažiausią policijos pareigūnų personalą –100 tūkstančiui gyventojų tenka 235 pareigūno.
Vertinant gaisrų padėtį Varėnos r. savivaldybėje 2008–2016 m. laikotarpiu jų skaičiaus padidėjo 1,89 proc. Didžiausias gaisrų skaičius Varėnos r. savivaldybėje užregistruotas 2009 m., kai jų kilo net 218. Nuo 2015 m. gaisrų skaičius sumažėjo net 16,14 proc.
Varėnos r. savivaldybė, kaip ir kitos aplinkinės savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, ekstremalių situacijų atveju susiduria su problema dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, kuri siunčia informaciją gyventojų mobiliuosius telefonus, o dalis gyventojų neturi naujesnio modelio telefonų.
Varėnos r. savivaldybėje vandens tiekimo bei nuotekų valymo paslaugas gauna 15 076 rajono gyventojai, tai yra 78,6 proc. Varėnos r. aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių gyventojų. Monitoringo duomenimis iš Varėnos ir Matuizų vandenviečių tiekiamas vanduo atitinka higienos normoje nustatytas specifikuotas ir ribines rodiklių vertes.
2016 m. nuotekų tvarkymo paslauga naudojosi 11 722 rajono gyventojai, tai yra 61,14 proc. visų aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių gyventojų arba 64,56 proc. Varėnos r. aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių gyventojų pagal gyventojų skaičių Varėnos r. seniūnijose 2016 m. gruodžio 31 d. (18 157 gyventojas).
Varėnos mieste suskystintas dujas buitinėms reikmėms iš požeminių dujų rezervuarų mažo slėgio dujotiekio tinklais tiekia UAB „Varėnos dujos“. Šios įmonės pateiktais duomenimis, dujos šildymui nenaudojamos. UAB „Varėnos dujos“ aptarnauja 2 450 vartotojų. Per mėnesį parduoda po 10–12 tonų suskystintų dujų iš grupinių rezervuarų. Vidutiniškai vienas vartotojas per mėnesį sunaudoja 3,5 kub. m suskystintų dujų.
Varėnos mieste centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, šilumos punktus ir miesto katilinę eksploatuoja UAB „Varėnos šiluma“. Ji šiluma centralizuotai aprūpina didelę Varėnos miesto dalį. Pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai Varėnos mieste yra gyvenamieji daugiabučiai ir visuomeniniai pastatai.
Mokymosi visą gyvenimą plėtotė padeda ne tik užtikrinti suaugusiųjų saviraiškos ar asmeninių ugdymosi poreikių tenkinimą, bet ir turi didelę įtaką valstybės ekonominei, socialinei, pilietinei pažangai. Lietuvos gyventojai sensta kone sparčiausiai Europos Sąjungoje. 2011 metais 16,5 procento visų Lietuvos gyventojų sudarė asmenys, vyresni nei 65 metai. Atsižvelgiant į santykinį visuomenės senėjimą, dar aktualesnis tampa suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą. Pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklius, Lietuva tarp ES valstybių užima 21 vietą – tik 5 procentai Lietuvos suaugusiųjų buvo įsitraukę į mokymosi veiklas (ES 2014 metų vidurkis – 10,7 procento). Veiksmų plano įgyvendinimas sustiprins neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugų plėtrą Varėnos rajono savivaldybėje.
III SKYRIUS
NEFORMALAUS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI ILGALAIKĖ (2018-2020 M.) STRATEGIJA (SANTRAUKA)
| STRATEGIJA |
ATITIKTIS ĮSTATYMUI |
ATITIKTIS NSŠ PLĖTROS PROGRAMAI |
ATITIKTIS SAVIVALDYBĖS STRATEGIJAI |
PAGRINDIMAS IŠ KONTEKSTO ANALIZĖS |
| Tikslas (-ai)/siekiniai Didinti dalyvaujančių NSŠ skaičių |
Tikslai: 1) tenkinti savišvietos poreikius; 2) lavinti kūrybines galias ir gebėjimus; 3) įgyti ir tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas; 4) tapti aktyviu demokratinės visuomenės nariu. |
Siekinys: sukurti ir išplėtoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje darbo rinkoje veikiančio asmens ir visuomenės poreikius |
Visuomenė: Išlaikyti gyventojų skaičių, suteikiant visas reikalingas kokybiškas paslaugas: švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir t. t.; Ekonomika: tapti turizmo kraštu ir pradėti vystyti sveikatinimo ir socialines paslaugas; Aplinka: kurti bei išlaikyti kokybišką gyvenamąją aplinką Sveikata; sportas; užimtumas |
Dalyvauja dažniausiai tie, kam privalu tobulintis; TAU aktyvūs nariai. Didelis skaičius nedalyvaujančių ar menkai dalyvaujančių |
| Prioritetinės kryptys: 1. Plėtoti visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, didinat NSŠ svarbos kiekvienam asmeniui supratimą; 2. Skleisti žinią apie kokybiškas NSŠ veiklas, didinat jų prieinamumą, aktualumą ir poreikį ( arčiau, geriau, greičiau, lengviau, patogiau); 3. Prisidėti prie krašto ekonominės plėtros, įgyvendinant profesinio informavimo ir orientavimo, karjeros planavimo, profesinių kompetencijų plėtojimo iniciatyvas |
Principai:Kontekstualumas, lygios galimybės, tęstinumas, veiksmingumas |
sukurti finansinių, teisinių, organizacinių paskatų sistemą, leisiančią formuoti glaudesnį švietimo teikėjų tinklą, apimančią neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo mechanizmą, informavimą ir konsultavimą, numatyti priemones švietimo pasiūlos įvairovei ir kokybei užtikrinti; plėtoti mokymosi visą gyvenimą paslaugas, ypač asmenims, gyvenantiems mažuose miesteliuose ir kaimuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose teritorijose, kuriose didžiausi socialiniai, ekonominiai netolygumai, ir skirti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinatorius savivaldybėse; sudaryti sąlygas suaugusiesiems įgyti bendrųjų kompetencijų ir formuoti jiems teigiamas mokymosi visą gyvenimą nuostatas, plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes, skaitmeninio mokymosi turinį ir programas, sukurti neformaliojo ir praktinio mokymosi metu įgytų kompetencijų pripažinimo mechanizmus.
Skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę pagal šalies ūkio ir visuomenės poreikį, plėtoti veiklos tęstinumo pajėgumus ir kurti lanksčią prieinamumo sistemą, užtikrinti mokymo kokybę, stiprinti kultūros įstaigų, verslo galimybes dalyvauti atliekant tarptautinį suaugusiųjų kompetencijų tyrimą PIAAC Stiprinti motyvaciją mokytis – sieti mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų pasirinkimais, sukurti finansinės paramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegti pameistrystę. Sukurti ir pradėti taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą – teikti individualizuotą įvairių formų pagalbą, organizuoti socialinę reklamą realioje ir virtualioje aplinkoje Tobulinti andragoginių kompetencijų ir pedagoginių psichologinių žinių įgijimą, įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas |
1.1.2 ir 1.1.3. Sveika gyvensena ir sportas; 1.2.1. Kokybiškos sveikatos paslaugos; 1.2.2. Kokybiškos socialinės paslaugos; 2.1.1. Verslumas; 2.2. Turizmas; 3.1.1. Patrauklios aplinkos kūrimas |
1. Menkas suvokimas apie NSŠ naudą tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygiu. Daugeliui nesuprantama pati sąvoka „ neformalus suaugusiųjų švietimas“. Trūksta tinkamai parengtos ir tinkamai pateiktos informacijos skirtingoms suinteresuotosioms pusėms. Nėra NSŠ paslaugų teikėjų duomenų bazės. 2. Nėra aktualių ir moksliškai pagrįstų tyrimų apie NSŠ paslaugų poreikį/pasiūlą.; Informacija apie NSŠ paslaugas/galimybes yra ne visiems pasiekiama. 3. Menkas suvokimas ( ir žinių trūkumas), kaip įsivaizduojama krašto plėtra ir kaip kiekvienas gali prie jos prisidėti |
| Numatomas pokytis 1.Daugiau žmonių supras, kas yra NSŠ ir kokia jo svarba asmeniui, institucijai, kraštui. 2.Kokybiškos NSŠ paslaugos bus prieinamos didesnei žmonių daliai ( ypač patiriantiems socialinę atskirtį) . Didės poreikis tokioms paslaugoms, todėl augs ir jų kokybė. 3.Rasis daugiau norinčių rinktis profesinę karjerą savo krašte, ją keisti, plėtoti, įgyti naujų kompetencijų reikalingų darbui savo krašte. |
25–64 m. LT gyv. per 4 paskutines savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje, dalis (mokymosi visą gyvenimą lygis) (LT statistikos departamentas, Eurostatas: 8 proc. 2018m., ir 12proc. 2023m.; neformaliai mokysis 6 ir 11 proc.; pagal mokymąsi visą gyvenimą ne žemesnė nei 18 vieta ES.; |
2028 m. – 62 proc. darbingo amžiaus gyventojų nuo bendro gyventojų skaičiaus, bus išsaugota ne mažiau kaip 20 tūkst. Gyventojų; 150 asm. slaugos ir globos įstaigose; padidės kultūros renginių lankytojų, sveikatingumo programos dalyvių |
1. Pokytis neįmanomas, jei NSŠ svarba nesuvokiama įvairiais lygmenimis: politiniu-administraciniu, instituciniu (verslo, valstybinio sektoriaus), asmeniniu 2. Didesnis dalyvavimas įmanomas tik tada, kai žmonėms siūloma, tai, kas jiems aktualu. Kuomet paslaugos pačios „ ateina“ jiems patogiu laiku ir vietoje ( taip pat už prieinamą kainą). 3. Ekonominė plėtra neįmanoma be aktyvaus verslo ir švietimo bendradarbiavimo. Tikslingas informavimas, galimybė pabandyti, įgyti praktikos turi būti prieinama įv. amžiaus asmenims. |
|
| Veiksmų pobūdis 1. NSŠ veikėjų ir paslaugų duomenų bazės kūrimas; informacinių paketų skirtingoms SŠ parengimas; aktyvios derybos dėl NSŠ koordinatoriaus etato įsteigimo; NSŠ Patariamosios Tarybos (PT) įsteigimas 2. Mokslinių tyrimų inicijavimas ir atlikimas; projektų inicijavimas ir įgyvendinimas 3. Darbas su formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijomis, NVO bei verslu |
Plėtra, inovacijos, užimtumas; sveikatinimo ir socialinių paslaugų atvykstantiems kūrimas, vystymas bei palaikymas; |
Nėra tyrimų, nėra etato, nėra Tarybos, menka informacijos sklaida |
||
| Įsipareigojimai/ Resursai 1.Savivaldybės tikslingai skiriamos konkursinės lėšos ( PT deleguotas atstovas) 2.Socialinių partnerių ( universitetų) lėšos; ESF projektinės lėšos ( PT deleguotas atstovas) 3.Verslumo programų lėšos ( PT deleguotas atstovas, Ekonomikos ir turizmo skyrius, verslo įmonės) |
LRV, savivalda |
ŠMM, Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija |
Švietimo centras, Savivaldybės administracija ir jos institucijos |
1.Galimybė gauti 2 000 € ir juos skirti konkrečiam prioritetui įgyvendinti; 2. Galimybė pasinaudoti Varėnos studentais, studijuojančiais šalies universitetuose – magistro temų siūlymas; „54+“ projekto lėšos.3. Verslumo programos lėšos, verslo indėlis. |
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
5.Veiksmų plano tikslas –kurti darniai veikiančią suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi sistemą atliepiančią Varėnos rajono gyventojų, verslo ir rajono plėtros strategijos poreikius.
6.Veiksmų plano uždaviniai:
6.1. Informacijos gyventojams apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi prieinamumo ir svarbos suvokimo didinimas.
V SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS
9. Veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES finansinės paramos, Varėnos rajono savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių.
VI SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS
12. Veiksmų planą įgyvendina numatytos įstaigos ir organizacijos:
12.1. Varėnos švietimo centras (neformalus suaugusiųjų švietimas – mokymai, kursai, seminarai, paskaitos, bendrųjų ir profesinių kompetencijų tobulinimas);
12.2. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir jos filialai (gyventojų informacinis aprūpinimas; edukacinės programos; gyventojų užimtumas ir švietimas);
12.3. Varėnos kultūros centras ir jo filialai (meninės, kultūrinės, saviraiškos grupių veiklos, užimtumo renginiai: spektakliai, koncertai, parodos);
12.3. Varėnos rajono muziejai (edukacinės programos; gyventojų ir rajono svečių užimtumas ir švietimas; kultūrinė savišvieta);
12.4. Varėnos rajono ikimokyklinės, bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigos (tėvų švietimas, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas);
12.5. Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyrius (grįžimas į darbo rinką; darbinių įgūdžių atnaujinimas);
12.8. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (aplinkosauginis ir gamtinis pažintinis švietimas);
12.9.Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (gyventojų sveikatinimas ir švietimas fizinės ir psichinės sveikatos tausojimo klausimais);
12.10. Varėnos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba (jaunimo 14-29 metų amžiaus užimtumas, švietimas, aktyvios pozicijos formavimas);
12.11.Varėnos krašto vietos veiklos grupė (edukacinės programos, gyventojų užimtumas, švietimas, projektų vadyba);
13. Veiksmų plano įgyvendinimo lentelė:
| 1. UŽDAVINYS: INFORMACIJOS GYVENTOJAMS APIE NEFORMALŲJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ IR TĘSTINĮ MOKYMĄ(SI ) PRIEINAMUMO IR SVARBOS SUVOKIMO DIDINIMAS. |
||||
| Priemonė |
Atsakingi vykdytojai |
Vykdymo laikas |
Laukiami rezultatai |
Vertinimo kriterijai |
| 1.1 Parengti informaciją apie suaugusiųjų mokymosi galimybes Varėnos rajono savivaldybėje: institucijas, organizacijas bei jų teikiamas paslaugas. |
Varėnos švietimo centras |
2018 m. II-IV ketv. |
Parengta informacija apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą vykdančias institucijas ir jų teikiamas paslaugas savivaldybės gyventojams didins įsitraukimo ir dalyvavimo galimybes. |
Parengtas ir išleistas Varėnos rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi galimybes pristatantis bukletas (vykdančios institucijos, teikiamos paslaugos ir pan. ) bent 1000 egz. |
| 1.2 Pristatyti suaugusiųjų mokymosi galimybes bendruomenei: organizacijose, seniūnijose, švietimo įstaigose, Darbo biržoje ir kitur. |
Varėnos švietimo centras |
2018 IV ketv.- 2019 m. II ketv. |
Informacijos pristatymas įtrauks daugiau suaugusiųjų į neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi. |
Išdalinta seniūnijose ir organizacijose po 500 bukletų per du metus. |
| 1.3 Viešinti aktualią informaciją apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi savivaldybės ir kitų organizacijų internetinėse svetainėse, spaudoje. |
Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugų teikėjai |
Nuolat |
Informacijos viešinimas įtrauks daugiau suaugusiųjų į neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi. |
Viešintų priemonių skaičius: kas mėnesį kiekvienas tiekėjas bent po vieną žinutę. |
| 1.4 Dalytis informacija apie projektų konkursus ir kitus finansavimo mechanizmus su neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi vykdančiomis institucijomis. |
Varėnos švietimo centras, neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą vykdančiosios institucijos |
Esant kvietimams teikti paraiškas, nuolat. |
Informacija apie galimybes pritraukti papildomą finansavimą didins neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugų skaičių, įvairovę bei kokybę. |
Finansuotų priemonių skaičius. |
| 1.5 Organizuoti Suaugusiųjų švietimo savaitę savivaldybėje. |
Varėnos švietimo centras ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugų teikėjai |
2018 m., 2019 m., 2020 m. lapkričio mėn.
|
Visuomenės informavimas, dėmesys suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi aktualijoms. |
Suaugusiųjų švietimo savaitės renginių ir dalyvių skaičius |
| 2. UŽDAVINYS: TARŽINYBINIO BENDRADARBIAVIMO EFEKTYVINIMAS. |
||||
| Priemonė |
Atsakingi vykdytojai |
Vykdymo laikas |
Laukiami rezultatai |
Vertinimo kriterijai |
| 2.1 Atlikti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą (si) teikiančių institucijų veiklos ataskaitų analizę. |
Varėnos švietimo centras |
2019 m. ir 2020 m. II ketv. |
Atlikta analizė padės įvertinti paslaugų poreikį, stipriąsias bei problemines sritis, gerins paslaugų ateityje kokybę. |
Atlikta analizė, 2 vnt. parengtos išvados. |
| 2.2 Organizuoti Apskritus stalus - diskusijas su socialiniais partneriais, verslo atstovais bei institucijomis, vykdančiomis neformalų suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą. |
Varėnos švietimo centras |
2018 m., 2019 m., 2020 m. III ketv.
|
Pasitarimai, diskusijos gerins bendradarbiavimą, vykdomų priemonių derinimą, atskleis aktualius dalykus, bus sudarytos galimybės efektyviau spręsti problemas. |
Susitikimų skaičius, 3 susitikimai, po vieną kiekvienais kalendoriniais metais. |
| 2.3. Suburti neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymos(si) teikėjų Patarėjų tarybą. |
Varėnos švietimo centras |
2019 m. II ketv. |
Stiprės dialogas tarp institucijų teikiančių neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugas bei tarp švietimo ir verslo sektoriaus atstovų. |
Suburta ir veikianti Patarėjų taryba |
| 2.4. Derėtis su rajono politikais dėl neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) koordinatoriaus atskiro etato steigimo Varėnos švietimo centre |
Varėnos švietimo centras |
2019 m. IV ketv. |
Pagerės Švietimo centrui patikėtos funkcijos – koordinuoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą (si) – vykdymo kokybė, bus geriau koordinuojami veiksmai tarp institucijų, stiprės dialogas tarp švietimo ir darbo sektorių. |
Įkurtas atskiras darbuotojo etatas, skirtas jam finansavimas |
| 3. UŽDAVINYS: ĮVAIRIŲ SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ GRUPIŲ POREIKIUS ATITINKANČIO NEFORMALAUS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI INICIJAVIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR VERTINIMAS (PAGAL SAVIVALDYBĖS IR ĮSTAIGŲ 2018-2020 M. STRATEGINIUS VEIKLOS PLANUS, VYKDOMUS PROJEKTUS IR KT. PRIEMONES) |
||||
| Priemonė |
Atsakingi vykdytojai |
Vykdymo laikas |
Laukiami rezultatai |
Vertinimo kriterijai |
| 3.1. Vykdyti neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, veikiančių rajono teritorijoje, apklausą dėl teikiamų paslaugų poreikio ir galimybių. |
Varėnos švietimo centras |
2018 m. – 2020 m. IV ketv. |
Apklausos duomenys padės aptikti naujus poreikius, tikslines grupes, finansavimo specifiškumą. Padės institucijoms geriau įsigilinti į rajono plėtros strategiją ir koreguoti savo veiklą orientuojantis į joje numatytus prioritetus. |
Atliktų apklausų skaičius (po vieną kasmet, skaičius. |
| 3.2. Vykdyti atskirų rajono gyventojų grupių apklausą dėl gaunamų neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) paslaugų prieinamumo, kokybės ir asmeninių lūkesčių. |
Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) teikėjai |
2018-2020 m. II ketv. |
Patenkinti tam tikrų gyventojų grupių ir rajono svečių savišvietos ir užimtumo poreikiai, geresnė paslaugų kokybė ir jų prieinamumas |
Kiekvienas NSŠ paslaugų teikėjas per 3 metus įvykdo bent vieną savo klientų apklausą. |
| 3.3.Bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis ir /arba rajono ugdymo įstaigas baigusiais studentais, vykdant neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) būklės rajone tyrimus. |
Varėnos švietimo centras |
2018-2020 m. |
Konstatuoti tam tikrų gyventojų grupių ir rajono svečių savišvietos ir užimtumo poreikiai, jų tenkinimo galimybės, įvertinta teikiamų paslaugų kokybė, įvardintos šių paslaugų plėtros galimybės. |
Atliktas vienas tyrimas |