Administracinė byla Nr. eAS-898-602/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05699-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas F. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223767 (toliau – ir 2024 m. spalio 3 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225218 (toliau – ir 2024 m. spalio 7 d. sprendimas, Sprendimas); 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245213; 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo F. L. skundo dalį dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundas teismui turėjo būti paduotas pagal specialaus įstatymo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kuriame nurodyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas <...>.
Teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 8 d. raštu Nr. 24SD25777 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjas buvo informuotas apie Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (nurodytose valstybių teritorijose) nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d. Pranešimas pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Taisyklių 20 punkte nustatyta tvarka. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 24SD30270 teismui nurodė, kad apie priimtą Sprendimą pareiškėją informavo teisės aktų nustatyta tvarka 2024 m. spalio 8 d. per MIGRIS komunikaciją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei pateikė šią informaciją patvirtinančius įrodymus (iškarpą iš MIGRIS sistemos su Pranešimo išsiuntimu).
Teismas pažymėjo, kad apie Sprendimą (jo datą, numerį, jį priėmusią instituciją bei turinį) pareiškėjui buvo žinoma vėliausiai 2024 m. spalio 9 d., todėl paskutinė skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo teismui diena buvo 2024 m. spalio 23 d. Skundą teismui pareiškėjas padavė 2024 m. lapkričio 6 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą jam paduoti.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teigia, jog apskundimo terminas nepraleistas, kad su Sprendimu jis nėra supažindintas, neneigia aplinkybės, kad Pranešimas jam buvo išsiųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių paduoti skundą teismui 2024 m. lapkričio 6 d., jo teigimu, neturint paties Sprendimo, tačiau iš Pranešimo žinant jo datą, numerį, jį priėmusią instituciją bei turinį. Todėl aplinkybę, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes neturi paties Sprendimo, teismas vertino kritiškai.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad praleisto termino fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą).
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, taip pat pareiškėjui skunde teigiant, kad apskundimo terminas nepraleistas ir neprašant termino atnaujinti, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo, todėl atsisakė priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas F. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. spalio 8 d. Pranešimu informavo apie Sprendimą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pats Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, jam nebuvo įteiktas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė / įteikė Sprendimą. Identiškomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024 priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir ginčijamą Regionų administracinio teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, vadovaujantis Taisyklių 20 punkto nuostatomis, pareiškėjui Pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. spalio 8 d. pareiškėjo aktyvios paskyros elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Pranešimą perskaitė 2024 m. spalio 8 d. Pagal Taisyklių 20 punktą Migracijos departamentas neturėjo pareigos pareiškėjui įteikti Migracijos departamento Sprendimo. Pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą dėl minėto Sprendimo pateikimo, todėl Sprendimo neįteikimas pareiškėjui yra sietinas tik su paties pareiškėjo neveikimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka su ginčijama Regionų administracinio teismo nutarties dalimi, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių pateikti teismui skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Sprendimas (visos apimties individualus administracinis aktas) jam nebuvo įteiktas, o teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 123 redakcija). Pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Sprendimas priimtas po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku, prie kurio pridėtas Pranešimas. Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, nurodyta, kad „Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-10-07 priėmė sprendimą Nr. 24S225218, kuriuo nuspręsta uždrausti Jums atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-10-07 iki 2027-10-06, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai). Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Jums atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-10-07 iki 2027-10-06.“ Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Kartu su šiuo Pranešimu Sprendimo nuorašas pareiškėjui nebuvo siųstas.
Taigi, byloje nustatyta, kad Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjui buvo išsiųstas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs Pranešimą, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė / įteikė Sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 2024 m. spalio 7 d. sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 6 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo F. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 24S225218 panaikinimo, panaikinti ir perduoti pareiškėjo F. L. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Skirgailė Žalimienė