Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl 2016 METŲ NACIONALINĖS REFORMŲ DARBOTVARKĖS PATVIRTINIMO
2016 m. balandžio 27 d. Nr. 443
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo koordinavimo Lietuvoje“ 4.2.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 443
2016 metų Nacionalinė reformų darbotvarkė
I SKYRIUS
ĮŽANGA
1. 2015 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija (toliau – EK) paskelbė 2016 m. metinę augimo apžvalgą (toliau – Apžvalga), kuri pradeda 2016 metų Europos semestrą. Apžvalgoje pateikiami pagrindiniai darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkės elementai, nustatoma, ką galima nuveikti Europos Sąjungos (toliau – ES) lygmeniu, siekiant padėti ES valstybėms narėms remti augimą, didinti ekonominę konvergenciją, kurti darbo vietas ir didinti socialinį teisingumą. Siekdama stiprinti ekonomikos atsigavimą ir stabilumą, EK siūlo laikytis 2015 metais nustatytų trijų ES ekonominės ir socialinės politikos pagrindinių krypčių: siekti atnaujinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir laikytis atsakingos fiskalinės politikos.
2. Siekiant geriau integruoti euro zoną ir nacionalinius ES ekonominio valdymo aspektus, su Apžvalga pateiktas ir rekomendacijų rinkinys euro zonai 2016–2017 metams. Euro zonos šalims siūloma toliau imtis priemonių, kurios skatintų ekonomikų atsigavimą, didintų konvergenciją, mažintų makroekonominį disbalansą, didintų konkurencingumą ir produktyvumą. Šalys raginamos vykdyti reformas darbo, prekių ir paslaugų rinkose, mažinti darbo apmokestinimą, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims, skatinti darbo vietų kūrimą biudžetui neutraliais būdais.
3. 2016 metų nacionalinė reformų darbotvarkė (toliau – NRD) apibendrina svarbiausias vykdomas ir planuojamas struktūrines reformas, siekiant įveikti didžiausius ekonomikos iššūkius ir įgyvendinti kiekybinius 2010 m. kovo 3 d. EK komunikato Nr. KOM(2010)2020 „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) tikslus bei 2015 m. gegužės 13 d. ES Tarybos rekomendaciją Nr. KOM(2015)264 „Dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos“. Planuojant naujas priemones struktūrinių reformų srityje, įvertinti ir EK pasiūlymai ES valstybėms narėms, pateikti 2015 m. lapkričio 26 d. EK komunikate Nr. KOM(2015) 690 „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“, 2016–2017 m. euro zonos rekomendacijose ir 2016 m. vasario 26 d. EK komunikate Nr. SWD(2016)83 „Visapusiškas Lietuvos įvertinimas 2016“.
4. NRD struktūra ir formatas parengti atsižvelgiant į atnaujintas EK gaires, paskelbtas 2015 m. gruodžio 10 d. EK Generalinio sekretoriato dokumente Nr. Ares(2015)5723722 „Nacionalinių reformų programų turinio ir formato vadovas“. II skyriuje trumpai aprašomos makroekonominės perspektyvos. III skyriuje nagrinėjamos politikos priemonės ir vykdomos reformos, padedančios įveikti pagrindinius ekonominius iššūkius. IV skyriuje pateikiama informacija apie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą. Struktūrinių fondų panaudojimas apžvelgiamas V skyriuje. VI skyriuje apibendrinama NRD rengimo eiga. NRD priede pateikiama ES Tarybos rekomendacijų Lietuvai 2015–2016 metams įgyvendinimo priemonių plano, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugsėjo 21 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 49, 5 klausimas) „Dėl Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo priemonių plano projekto“, priemonių įgyvendinimo apžvalga.
II SKYRIUS
MAKROEKONOMINĖS PERSPEKTYVOS
5. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) parengtame 2016 m. kovo 18 d. ekonominės raidos scenarijuje 2016–2019 metams numatoma, kad sumažėjusi priklausomybė nuo Rusijos Federacijos rinkos, santykinai stabili pagrindinių Lietuvos Respublikos eksporto rinkų raida (remiantis EK 2016 metų žiemos prognozėmis), ES mastu vykdoma skatinamoji ūkio valdymo politika vidutiniu laikotarpiu sudarys pagrindą spartesniam nei 2015 metais ir subalansuotam Lietuvos Respublikos ekonomikos augimui. 2016 metais Lietuvos Respublikos bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) galėtų augti 0,6 procentinio punkto sparčiau nei praėjusiais metais – apie 2,5 procento. Numatoma, kad 2016 metais sumažėjus priklausomybei nuo Rusijos Federacijos rinkos ir atsigavus išorės paklausai paspartėjęs prekių ir paslaugų eksportas sudarys sąlygas BVP 2017 metais augti dar sparčiau – apie 3,2 procento. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais dėl nepalankių demografinių tendencijų tikimasi kiek lėtesnio, bet vis dar 3 procentus viršijančio BVP augimo. Vidaus paklausa ir toliau bus svarus BVP augimo dėmuo, o eksporto indėlis į BVP augimą stiprės visą vidutinį laikotarpį.
Prognozuojama, kad 2016 metais užimtų gyventojų skaičius didės 0,6 procento, 2017 metais – 0,3 procento, 2018–2019 metais – po 0,1 procento, o nedarbo lygis nuosekliai mažės: 2016 metais sudarys 8 procentus, 2017 metais – 7,1 procento, 2018 metais – 6,3 procento, 2019 metais – 5,4 procento. Dėl didėjančios darbo jėgos paklausos atlyginimų didėjimo tempas vidutiniu laikotarpiu išliks spartus. Darbo užmokestis sparčiausiai augs privataus sektoriaus veiklų, pasižyminčių aukštu darbo našumu, didele darbo jėgos paklausa, srityje, taip pat veiklų srityse, kuriose darbo užmokestis mažiausias. Šiuo atveju poveikį turės minimaliosios mėnesinės algos didinimas (nuo 2016 m. sausio padidinta 25 eurais – iki 350 eurų).
Didėjant darbo užmokesčiui, gyventojų pajamos vidutiniu laikotarpiu taip pat nuosekliai didės. Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausia pajamų Lietuvos Respublikos gyventojai skirs prekių ir paslaugų vartojimui, tačiau didėjanti infliacija mažins gyventojų perkamąją galią, todėl namų ūkių vartojimo išlaidos (palyginamosiomis kainomis) vidutiniu laikotarpiu didės lėčiau nei 2015 metais.
Numatoma, kad defliaciniai procesai baigsis 2016 metais (projektuojama nedidelė 0,7 procento infliacija), o nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui (atsigavus pasaulinėms naftos kainoms), numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį.
Neigiama rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus išlieka ir iš esmės kyla dėl išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumo.
Egzistuoja ir teigiami rizikos veiksniai, nuo kurių gali priklausyti ekonominės raidos scenarijuje numatytų ekonominių rodiklių pagerėjimas. Jeigu euras pigtų labiau, nei buvo numatyta rengiant scenarijų, Lietuvos Respublikos eksportuotojai galėtų pasinaudoti silpno euro kurso pranašumais prekiaudami su ne euro zonos šalimis ir paspartinti eksporto plėtrą labiau, nei numatyta šiame scenarijuje. Didesnis ekonominis aktyvumas ES ir euro zonoje taip pat būtų teigiamas rizikos veiksnys.
Jeigu būtų priimti darbo rinką modernizuojantys Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) pakeitimai, būtų sukurti lankstesni darbo santykiai, sudaryta galimybė pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų.
Smulkesnė informacija dėl ekonominės raidos scenarijaus 2016–2019 metais pateikiama Lietuvos stabilumo 2016 metų programoje.
III SKYRIUS
POLITIKOS PRIEMONĖS, PADEDANČIOS ĮVEIKTI PAGRINDINIUS EKONOMIKOS IŠŠŪKIUS
6. 2015 m. liepos 14 d. buvo patvirtintos 2015–2016 metų ES Tarybos rekomendacijos Lietuvai:
6.1. 1 rekomendacija: 2015 metais vengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir užtikrinti, kad 2016 metais nuokrypis neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su sistemine pensijų reforma; išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą;
6.2. 2 rekomendacija: spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus; sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui;
7. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir į 2016 m. vasario 26 d. EK pateiktą visapusišką Lietuvos Respublikos įvertinimą, 2016 metais svarbiausia struktūrinė reforma yra naujasis socialinis modelis. Kitos svarbios reformos įgyvendinamos gebėjimų, piniginės socialinės paramos ir mokesčių srityse.
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBO RINKOS IR SOCIALINĖ POLITIKA
Naujasis socialinis modelis
8. Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 560 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektų ir kitų susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarta darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio įstatymų paketui (toliau – naujasis socialinis modelis), kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymų projektai: Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas) projektai. 2015 m. spalio 15 d. naujasis socialinis modelis buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas). 2016 m. balandžio 12 d. naujasis socialinis modelis buvo svarstomas Seimo pavasario sesijoje.
Darbo kodekso atnaujinimu siekiama šalinti darbo santykių reguliavimo trūkumus, mažinti nedeklaruotą darbą, skatinti įvairias darbo sutarčių formas, subalansuoti užimtumo garantijas, įtvirtinti užimtumo lankstumo ir saugumo balansą. Tikimasi, kad naujos Darbo kodekso redakcijos įgyvendinimas padės darbuotojams lengviau derinti darbą su kitais įsipareigojimais šeimai ar mokslui, o darbdavius skatins kurti legalias darbo vietas, kilus krizei neskubėti atleisti darbuotojų.
Užimtumo įstatymo projektu siekiama išplėsti dabartinio užimtumo rėmimo taikymo sritį, pateikus užimtumo formų klasifikaciją; įteisinti naują efektyvesnį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį, kuris padėtų spręsti socialinės pašalpos gavėjų užimtumo problemas ir mažinti ilgalaikio nedarbo riziką; išplėsti bedarbių mokymosi ir praktikos darbo vietoje galimybes, siekiant efektyvesnės bedarbių integracijos į darbo rinką; mažinti nelegalaus darbo riziką, nustačius atsakomybę už nelegalų ir nedeklaruotą darbą bei nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus; skatinti tvaresnį užimtumo kūrimą, atitiktį darbo jėgos paklausai, lankstesnius darbo santykius bei gyventojų poreikius atitinkantį socialinį saugumą.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekte siekiama didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skaičių; užtikrinti adekvačias nedarbo socialinio draudimo išmokas, atsižvelgiant į bedarbio statuso pasikeitimus; patikslinti išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus.
Šių teisės aktų įgyvendinimas pagerins darbo rinkos veikimą ir paskatins pokyčius, padidins darbo santykių lankstumą, įtvirtins darbuotojų garantijas išlikti darbo rinkoje, padidins nedarbo socialinio draudimo išmokų aprėptį ir adekvatumą.
Naujuoju socialiniu modeliu siekiama nustatyti pensijų indeksavimą, pagrįstą aiškiais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į ekonomines sąlygas ir demografinius rodiklius. Numatytas automatinis socialinio draudimo pensijų indeksavimas kasmet pagal darbo užmokesčio fondo augimo slankųjį vidurkį. Kartu ketinama keisti netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarką – netekto darbingumo pensijų dydžius susieti su asmeniui nustatytu darbingumo lygiu.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektu siekiama pertvarkyti socialinio draudimo pensijų sistemą – apskaičiavimą padaryti aiškesnį ir skaidresnį, pensijų dydžius padaryti griežčiau priklausomus nuo mokėtų pensijų draudimo įmokų, sudaryti sąlygas pensijų sistemos finansiniam tvarumui ir pensijų dydžių adekvatumui. Parengtais teisės aktų projektais siekiama pertvarkyti socialinio draudimo pensijas, labiau sustiprinti įmokų ir išmokų ryšį: bazinės pensijos dalį atskirti nuo socialinio draudimo ir jas finansuoti iš bendrųjų mokesčių. Taip ilguoju laikotarpiu būtų padidintas pensijų sistemos finansinis tvarumas ir išmokų pakankamumas.
Pagal skaičiavimus, atliktus remiantis šiuo metu svarstomais naująjį socialinį modelį reglamentuojančiais teisės aktų projektais, darbo užmokesčio fondo augimo tempais grindžiamas pensijų indeksavimas kartu su kitomis pensijų reformos priemonėmis (senatvės pensijos amžiaus ilginimas, būtinojo stažo reikalavimo didinimas, išankstinių senatvės pensijų gavimo trukmės mažinimas) ilguoju laikotarpiu leistų turėti subalansuotą pensijų sistemą ir pagal esamas makroekonomines prielaidas leistų sumažinti išlaidas pensijoms iki vidutiniškai 3,7 procentinio punkto BVP (palyginti su baziniu pensijų projekcijų scenarijumi). Naujų darbo sutarčių rūšių atsiradimas, taip pat trumpesni įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai bei mažesnės išeitinės išmokos skatins darbdavius kurti naujas darbo vietas. Prognozuojama, kad visos išvardytos naujovės (lankstesnis darbo laiko reguliavimas, naujos darbo sutarčių rūšys ir atleidimo sąlygų pritaikymas prie rinkos sąlygų, administracinės naštos sumažinimas) paskatins sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų.
Gebėjimai
9. Siekiant sukurti bendros žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos teisinę bazę, Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 162 „Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtintas Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašas. Šiame apraše nustatyta nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos paskirtis, vykdytojai, principai ir koordinavimas. Nutarime numatyta 2016 metais sudaryti Vyriausybės komisiją, kuri nacionaliniu lygiu koordinuos žmogiškųjų išteklių stebėsenos įgyvendinimo procesus, patvirtinti rodiklių aprašus ir Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatus, kurie sudarys galimybes nuolatinei aukštųjų mokyklų absolventų ir baigusiųjų profesines mokymo įstaigas karjeros stebėsenai. Nuolatinė stebėsena, kurią vykdys Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, leis nagrinėti ilgalaikes asmenų įsidarbinimo tendencijas ir gerinti švietimo sistemos bei darbo rinkos poreikių atitiktį. Tam yra kuriama ir plėtojama aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistema. Stebėsenos rezultatai bus naudojami valstybės politikos formaliajam ir neformaliajam švietimui planuoti, kvalifikacijų sistemai, mokymuisi visą gyvenimą įgyvendinti, studijų programoms vertinti ir akredituoti, proporcijoms tarp kolegijų ir universitetų, studijų sričių paskirstyti, taip pat regionų specifikai įvertinti ir kitais aktualiais klausimais. Bus sudarytos galimybės tobulinti žmogiškųjų išteklių paklausos vidutinės trukmės prognozavimo sistemą.
Duomenys stebėsenai bus imami iš Studentų registro, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazės, Lietuvos darbo biržos duomenų bazės, Gyventojų registro. Sujungus duomenis iš šių informacijos šaltinių, bus galima tiksliau nei iki šiol apibūdinti žmogiškųjų išteklių padėtį Lietuvoje.
10. Studijų ir mokymo programos susiejamos su ūkio ministro patvirtintame Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis. Taip bus sudarytos sąlygos nustatyti, ar asmuo dirba pagal įgytą kvalifikaciją. Rengiami šiai priemonei įgyvendinti būtini ES struktūrinių fondų naudojimą reglamentuojantys dokumentai. Taip pat numatyta parengti specialistų kvalifikacijų sąsajų su darbo vietomis analizę.
11. Naudojant struktūrinių fondų lėšas, bus parengti visiems ūkio sektoriams profesiniai standartai, o jais vadovaujantis – modulinės programos. Iki 2022 metų planuojama parengti ir įteisinti 17-os ūkio sektorių profesinius standartus. Ketinama kurti lanksčiu praktiniu mokymu darbo vietoje grindžiamas modulines profesinio mokymo programas, atsižvelgiant į šalies ūkio pasiūlą ir darbdavių poreikius, didinti profesinio mokymo programų prieinamumą, diegti teorinį ir praktinį mokymą darbo vietoje, taikant pameistrystės mokymo organizavimo formą. Iki 2021 metų planuojama parengti visas modulines programas pagal patvirtintus profesinius standartus. Iki 2016 metų pabaigos bus parengtas veiksmų planas pameistrystei plėtoti bei įgyvendinti, kuriame bus pateikta konkrečių pasiūlymų dėl pameistrystės Lietuvos Respublikoje reguliavimo, valdymo ir darbdavių įtraukimo. Numatoma keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą – apibrėžti karjeros specialisto sąvoką, jo funkcijas ir taip užtikrinti profesinio orientavimo (ugdymo karjerai) paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams (šie įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d.). Ketinama toliau plėtoti kokybiškų karjeros paslaugų teikimą realioje ir virtualioje aplinkoje.
12. 2016 metais buvo parengti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo Nr. VIII-822 pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodika (patvirtinta Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 22 „Dėl Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo“); Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programa (patvirtinta Vyriausybės 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 347 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“). Taip bus sukurta suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema, padėsianti suaugusiesiems prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, ir išaugs mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus asmenų grupėje.
13. Siekiant skatinti švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas plėsti suaugusiųjų švietimo paslaugas, pritaikyti jas prie visuomenės ir darbo rinkos poreikių, 2016 metais organizuojamas projektų konkursas finansuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas – tam skirta 290 000 eurų.
Piniginė socialinė parama
15. Nuo 2015 metų visose šalies savivaldybėse nustatytas vienodas piniginės socialinės paramos teikimo modelis. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) teikimas perduotas savivaldybėms kaip savarankiškoji funkcija, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams, visos savivaldybės piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teikia vienodomis sąlygomis, atsisakyta savivaldybių diskrecijos skirti šią paramą, jos neskirti ar ją mažinti savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Diskrecija savivaldybėms palikta tik tais atvejais, kai socialinė parama skiriama kitais, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenustatytais atvejais.
Piniginė socialinė parama tapo taiklesnė, skaidresnė, paskatino savivaldybių bendruomenę aktyviai dalyvauti paramos teikimo procese, sustiprėjo bendradarbiavimas tarp institucijų, siekiant išsamesnės, detalesnės individualių atvejų analizės ir tinkamų paslaugų, integruojant socialiai pažeidžiamus asmenis į darbo rinką ir visuomenę, teikimo.
Per 2015 metus, palyginti su 2014 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų sumažėjo 21 procentu (nuo 140,1 tūkst. iki 110,7 tūkst. asmenų). Tam įtakos turėjo nuoseklus piniginės socialinės paramos pertvarkos įgyvendinimas, gerėjanti šalies ekonominė padėtis, teigiami pokyčiai darbo rinkoje. 45 procentai buvusių socialinės pašalpos gavėjų 2015 metais grįžo į darbo rinką, 55 procentai socialinės pašalpos gavėjų paliko piniginės socialinės paramos sistemą dėl kitų priežasčių: padidėjusių pajamų, padidėjusios turimo turto vertės, nutrauktos darbo paieškos, atsisakymo dalyvauti aktyvinimo priemonėse, nelegalių pajamų ar nedeklaruoto darbo, emigracijos.
Atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos teisinio reguliavimo įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, parengti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma didinti piniginės socialinės paramos adekvatumą bei darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, t. y. išplėsti aplinkybių sąrašą, kai proporcingas socialinės pašalpos mažinimas nebūtų taikomas, atsisakyti nuostatos, numatančios neskirti socialinės pašalpos asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomos socialinės pašalpos dalį įsidarbinus.
ANTRASIS SKIRSNIS
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
16. Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano, patvirtinto Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“, tikslas – pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti teikiamų paslaugų mastą ir struktūrą, racionalizuoti sveikatos sistemos finansinių bei infrastruktūros išteklių panaudojimą, stabilizuoti sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį ir sudaryti galimybes didinti sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių darbuotojų atlyginimus.
Ketvirtajame sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plane numatytos 3 pagrindinės pertvarkos kryptys:
16.1. ambulatorinių paslaugų plėtra, ypač pirminės sveikatos priežiūros ir ligų profilaktikos stiprinimas;
16.2. slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugų plėtra, intensyvesnė dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų plėtra;
17. 2015 metais sukurta e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema, kuri suteikia pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams saugios prieigos prie elektroninės sveikatos istorijos galimybę, galimybę saugoti medicininius vaizdus, išrašyti elektroninį receptą. E. sveikatos paslaugų plėtros informacinių sistemų projektus įgyvendino apie 170 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, jos pradėjo elektroniniu būdu pildyti atsižvelgiant į projektų apimtį numatytus pacientų medicininius dokumentus.
18. 2016 metais siekiama sukurti efektyvesnės ir tikslesnės sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelį, apimantį siūlomų stebėti sveikatos netolygumų rodiklių sąrašą ir jų analizės bei vertinimo metodų aprašymą, kuris leistų vienodai interpretuoti rezultatus ir tikslingiau pasirinkti sveikatos netolygumų mažinimo principus.
19. Siekiant sudaryti prielaidas objektyviai vertinti sveikatos sistemos veiklą, 2016 metais bus kuriamas sveikatos būklės baigčių vertinimo modelis, kuriame bus aprašomi procesai, reikalingi mirties priežasčių kodavimo kokybei ir ligų registravimo tikslumui pagerinti, siekiant sumažinti sisteminių klaidų tikimybę.
20. Mažinant korupcijos lygį sveikatos įstaigose, ketinama parengti neoficialių mokėjimų sveikatos priežiūros sektoriuje mažinimo ir šalinimo priemones, įdiegti bendrą korupcijos apraiškų sveikatos sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistemą. Nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra įgyvendinama antikorupcinė „Švarių rankų“ iniciatyva. Pagal šią iniciatyvą yra reglamentuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos antikorupciniu požiūriu vertinimas ir korupcijos indekso nustatymas.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKESČIŲ POLITIKA
Mokesčių bazės plėtra ir mokestinės naštos perskirstymas
21. Vienas iš būdų, leisiančių perkelti mokestinę naštą ant tų mokesčių, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui, yra sąvartynų operatorių apmokestinimas, įvedant 3 eurų už toną sąvartyno mokestį. 2015 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo Nr. XII-1328 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, jis įsigaliojo 2016 m. sausio 1 dieną.
22. Kita mokestinė priemonė – akcizų tarifų didinimas. 2015 metais priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 48, 53, 57, 58, 581, 59, 60 straipsnių ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas, pagal kurio nuostatus nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti minimalus akcizų tarifas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymo kuras. Nuo 2016 m. kovo 1 d. didėjo akcizai cigaretėms, cigarams bei cigarilėms (apie 5 procentus). Taip pat numatyta 2016–2018 metais nuosekliai (kasmet nuo kovo 1 d.) didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (po 2,5 procento) ir kitiems alkoholiniams gėrimams – alui, visų kategorijų vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei visiems tarpiniams produktams (po 8 procentus).
23. Siekiant sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, 2015 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. maksimalus neapmokestinamųjų pajamų dydis padidintas nuo 166 iki 200 eurų, neįgaliems asmenims – nuo 175 iki 210 eurų, didžiausią negalią turintiems – nuo 235 iki 270 eurų. Neapmokestinamasis dydis už vaikus padidintas nuo 60 iki 120 eurų.
24. Taip pat siekiant tolygiau paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo, nuo 3 000 iki 500 eurų sumažinta neapmokestinamųjų pajamų iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanų už indėlius bei skolos vertybinius popierius riba. Nuo 5 iki 10 metų pailgintas kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpis, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo neapmokestinamos, paliekamos ir toliau galioti lengvatos pajamoms iš gyvenamojo būsto perleidimo.
25. Iki 2016 metų pabaigos planuojama parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, reglamentuojančio mokestį už aplinkos teršimą iš transporto priemonių, projektą, atsižvelgiant į atlikto tyrimo „Dėl transporto priemonių mokesčio dydžio nustatymo kriterijų, pagrindžiant juos kitų šalių patirtimi ir statistiniais duomenimis ir pasiūlymų dėl transporto priemonių apmokestinimo Lietuvos Respublikoje, pagrindžiant siūlomų tarifų dydžius ir planuojamus pasiekti rezultatus“ išvadas. Minėtas įstatymas sudarytų prielaidas efektyviau mažinti oro taršą iš transporto priemonių, o mokestinė našta nesudarytų kliūčių ekonomikai augti.
Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas
26. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokesčių administratoriui suteikiama teisė suformuoti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją ir ją išieškoti, jeigu mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos. Taip bus operatyviau išieškomi nesumokėti ir nedeklaruoti mokesčiai, ribojamos galimybės nemokėti mokesčių atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Be to, minėtais pakeitimais Lietuvos Respublikos finansų įstaigos įpareigotos tvarkyti ir automatiniu būdu kartą per metus pateikti mokesčių administratoriui apmokestinimui reikšmingą informaciją apie Lietuvos Respublikos rezidentų sąskaitas, jeigu jų likutis metų pabaigoje viršys 5 000 eurų arba metinės įplaukos viršys 15 000 eurų.
27. Viena iš priemonių, padėsiančių gerinti mokestinių prievolių vykdymą, didinti administravimo efektyvumą ir mažinti mokesčių mokėtojui naštą, – naujausiais technologiniais sprendimais pagrįsta mokesčių administravimo informacinė sistema i.MAS. Seime priimti atitinkami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo įstatymai, sudarantys teisines prielaidas įgyvendinti i.MAS. Iki 2016 metų spalio ketinama praktiškai įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų, elektroninių važtaraščių, analizės ir rizikos valdymo posistemius. Pažymėtina, kad jau ir šiuo metu mokesčių administratorius rizikingiausiems mokesčių mokėtojams ir subjektams, veikiantiems mokesčių slėpimo požiūriu rizikingiausiuose sektoriuose, yra davęs nurodymus periodiškai teikti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Numatoma, kad iki 2016 metų vidurio tokius pranešimus teiks bemaž pusė PVM mokėtojų, o nuo spalio mėnesio, įgyvendinus i.MAS priemones, prievolė taps visuotine.
IV SKYRIUS
Strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas
PIRMASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMAS, SKURDAS IR SOCIALINĖ ATSKIRTIS
Užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus asmenų grupėje
1 lentelė. Užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus asmenų grupėje
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2015 m. padėtis Lietuvoje |
| 75 procentų užimtumo lygis |
72,8 procento užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus grupėje |
73,3 procento užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus grupėje |
28. Lietuva padarė pažangą siekdama strategijos „Europa 2020“ nacionalinio užimtumo tikslo – pasiekti 72,8 procento užimtumo lygį 20–64 metų amžiaus asmenų grupėje. 2015 metų I ketvirtį užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus grupėje buvo 72,2 procento, II ketvirtį – 73,2 procento, III ketvirtį – 74 procentai, IV ketvirtį – 73,9 procento.
29. Lietuvos Respublikos darbo rinkoje 2015 metais išliko visų amžiaus grupių gyventojų užimtumo lygio didėjimo ir nedarbo lygio mažėjimo tendencijos. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2015 metais sudarė 67,2 procento ir per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 68 procentus, moterų – 66,5 procento, atitinkamai 1,5 ir 1,6 procentiniu punktu daugiau nei prieš metus. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2015 metais padidėjo 4,2 procentinio punkto ir sudarė 60,4 procento.
30. 2015 metais nedarbo lygis sudarė 9,1 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2014 metais. Vyrų nedarbo lygis 2015 metais buvo 10,1 procento, moterų – 8,2 procento. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2,1 procentinio punkto, moterų – 1 procentiniu punktu. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis 2015 metais sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 16,3 procento. Ilgalaikio nedarbo lygis 2015 metais sudarė 3,9 procento ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2014 metais.
31. Per metus darbo biržoje buvo registruota 91 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Iš jų beveik 40 procentų neturėjo jokios profesinės kvalifikacijos, o pirmą kartą darbo ieškojo 32 procentai jaunuolių. Per metus buvo įdarbinti 57 tūkst. 16–29 metų bedarbių (tai 62,6 procento įregistruotų jaunų bedarbių). Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 20,1 tūkst. jaunų 16–29 metų bedarbių.
32. Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą, patvirtintą Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 „Dėl Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, 2015 metais daugiau kaip 16,5 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų įgijo naują ar patobulino turimą profesinę kvalifikaciją. Iš jų turintys aukštąjį išsilavinimą sudarė 9,9 procento, aukštesnįjį – 6,5 procento, vidurinį – 59,7 procento, turintys pagrindinį ar pradinį išsilavinimą – 23,8 procento. Per 3 mėnesius įsidarbino 86 procentai profesinį mokymą baigusių asmenų, per 6 mėnesius – 92 procentai. Įsidarbinusių ir dirbusių ne trumpiau nei 6 mėn. nuo įsidarbinimo dienos rodiklis – 85 procentai.
33. 2015 metais 4,7 tūkst. bedarbių dalyvavo darbo įgūdžių įgijimo darbo vietoje priemonėje. Pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją sudarė 73,7 procento visų dalyvių. Integracijos į darbo rinką rodiklis per 6 mėnesius pasibaigus priemonės finansavimui – 90 procentų. Įsidarbinusių ir dirbusių ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos rodiklis – 58 procentai.
34. Subsidijomis buvo paremtas beveik 22 tūkst. bedarbių įdarbinimas. Iš jų 26,8 procento sudarė ilgalaikiai bedarbiai. Per 6 mėnesius, baigę dalyvauti priemonėje, įsidarbino 88 procentai asmenų. Įsidarbinusių ir dirbusių ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos rodiklis – 53 procentai.
35. Beveik 4,2 tūkst. bedarbių ir darbo ieškančių asmenų pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, iš dalies subsidijuojant pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidas. Tarp subsidijuotų asmenų, vykdančių savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą, 40 procentų sudarė moterys, 18 procentų – ilgalaikiai bedarbiai, 3 procentai – neįgalieji, 33 procentai – jaunimas iki 29 metų.
36. Didelio nedarbo teritorijose buvo įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padedantys didinti atskirų teritorijų gyventojų užimtumą ir plėtoti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. 2015 metais iš viso įgyvendinti 96 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, iš jų 11 procentų – tautinių mažumų regionuose, 57 procentai – kaimuose ir miesteliuose.
Gyventojai, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį
2 lentelė. Gyventojai, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2015 m. padėtis Lietuvoje |
| Bent 20 mln. sumažinti skurdžiai gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia, skaičių |
Ne mažiau kaip 170 tūkst. sumažinti gyventojų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, skaičių, kad 2020 metais jis neviršytų 814 tūkst. |
804 tūkst. gyventojų |
37. Ekonomikos augimas, nedarbo lygio mažėjimas ir spartus minimaliojo darbo užmokesčio bei neapmokestinamųjų pajamų augimas padidino minimalių darbo pajamų augimą ir sumažino skurdo spąstus. Per metus patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį asmenų skaičius sumažėjo 12,3 procento. Didėjanti skurdo rizikos riba (2,7 procento) nedidino skurdo rizikos gylio, kuris sumažėjo net 2,1 procentinio punkto, t. y. žemesnio lygio pajamų augimo tempai aplenkė didesnių pajamų augimo tempus. Viena iš priemonių, kuri padės mažinti patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį asmenų skaičių, – NRD III skyriaus pirmajame skirsnyje aprašyta pensijų reforma. Taip pat ketinama priimti naują nedarbo socialinio draudimo įstatymą, kuris leis padidinti nedarbo socialinio draudimo išmokos adekvatumo lygį ir gavėjų aprėptį nedarbo atveju, didinant nedarbo draudimo išmoką, ilginant jos mokėjimo trukmę ir plečiant aprėptį. Tobulinamas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinis reglamentavimas (aprašyta NRD III skyriaus pirmajame skirsnyje „Piniginė socialinė parama“). Ketinama įgyvendinti perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams. 2016 metais šiai priemonei skiriama 4 mln. eurų. iš valstybės biudžeto.
38. Siekiant padidinti bedarbių pašalpų ir piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą, per krizę įvestas nedarbo draudimo išmokų sumažinimas nustojo galioti ir nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalus dydis išaugo iki 303 eurų. Vidutinis nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis 2015 metais padidėjo 22 eurais ir sudarė 178 eurus. Vidutinis mėnesinis nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjus skaičius 2015 metais padidėjo 4 tūkst. ir siekė 45 tūkst. asmenų (daugiau kaip 26 procentus visų registruotų bedarbių).
39. Nuo 2015 m. liepos 1 d. minimalioji mėnesinė alga padidinta iki 325 eurų (padidėjo 8,3 procento), nuo 2016 m. sausio 1 d. – padidinta iki 350 eurų (padidėjo 7,7 procento). Taip pat buvo padidinti minimalūs tarnybinių atlyginimų schemų dydžiai, siekiant suteikti galimybę labiau įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, darbo sudėtingumą, padidinti mažiausiai atlyginamų darbuotojų darbo užmokestį.
40. 2015 metais vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2014 metais, padidėjo 5,1 procento, arba 35 eurais, ir sudarė 712 eurų. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per metus padidėjo 4,8 procento, arba 25 eurais, ir sudarė 553 eurus. Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgiant į vartotojų kainų pokyčius) per metus padidėjo 5,8 procento.
ANTRASIS SKIRSNIS
INOVACIJOS BEI MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA
3 lentelė. Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2014 m. padėtis Lietuvoje |
| Investicijos į MTEP padidėtų iki 3 procentų BVP |
Investicijos į MTEP padidėtų iki 1,9 procento BVP |
1,01 procento BVP |
41. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) parengė Sumaniosios specializacijos strategiją (toliau – Strategija) – pirmąją tarp Baltijos šalių aprobuotą EK. Strategijoje išskirtos 6 prioritetinės kryptys: energetika ir tvari aplinka; agroinovacijos ir maisto technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos. Strategijos paskirtis – pertvarkyti šalies ūkį aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje, sustiprinti Lietuvos Respublikos tarptautinį konkurencingumą, paspartinti perspektyviausių, mokslui ir verslui imlių sektorių plėtrą, pritraukti užsienio įmones naudotis Lietuvoje sukurta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūra, prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo.
42. Siekdama pagerinti mokslo ir studijų kokybę, Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė mokslo ir studijų sistemos reformos gaires. Pagrindiniai pasiūlymo aspektai susiję su aukštosioms mokykloms keliamų reikalavimų ir mokyklų vertinimo sistemos pertvarka (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme detalesnių apibrėžimų, atsižvelgiant į kolegijų ir universitetų misiją, formulavimu, kriterijais, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui), studijų ir finansavimo programų akreditavimo pertvarka (studijų (studijų krepšelio ir studijų stipendijos skyrimo) ir MTEP veiklos finansavimo metodika), valstybinių universitetų tinklo pertvarka, Lietuvos mokslo tarybos reforma, bendros su verslu mokslo doktorantūros galimybės įteisinimu. 2016 metų I ketvirtį šie pasiūlymai buvo pristatyti Vyriausybės strateginiame komitete ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Mokslo ir studijų sistemos reformos prielaidos atsirastų darant atitinkamus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus.
43. Siekiant kryptingos mokslo ir technologijų parkų plėtros bei jų vaidmens stiprinimo tiek Lietuvos Respublikos inovacijų ekosistemoje, tiek įgyvendinant Strategiją, buvo priimtas Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 963 „Dėl Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos“ pakeitimo“. Šiuo nutarimu buvo pakeista Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija. Koncepcijoje nustatytos mokslo ir technologijų parkų veiklos kryptys, uždaviniai, apibrėžtos jų teikiamos paslaugos, nustatyti veiklos stebėsenos ir vertinimo rodikliai, apibrėžtas šių parkų vaidmuo įgyvendinant Strategiją.
44. Siekiant didinti žmogiškųjų išteklių potencialą, Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“ pakeitimo“ doktorantų stipendijos nuo 2015 m. lapkričio 2 d. padidintos 25 procentais.
45. 2015 metais paremta 13 naujų mokslo ir studijų institucijose susikūrusių žinioms imlių įmonių (angl. spin-off) (skirti 182 467 eurai, iš kurių 2016 metais 9 įmonėms (tęstiniams projektams) planuojama skirti apie 100 000 eurų). Iš viso 2012–2015 metais paremtos 48 naujos mokslui imlios įmonės.
46. Siekiant kurti inovacijoms palankią aplinką, 2015 metais skirta 2,011 mln. eurų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms laboratorijoms akredituoti.
47. 2015 metais baigti įgyvendinti 2 projektai, skirti inovatyvių technologinių įmonių kūrimuisi skatinti. Šių projektų rezultatas – 116 naujų technologinių įmonių, į rinką pateikta 18 naujų produktų, 7 įmonėms suteikta galimybė akceletruotis užsienio verslo akceleratoriuose.
48. Skatinant įmonių bei mokslo ir studijų institucijų bendrų inovatyvių sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautiniuose klasteriuose, įgyvendintas valstybės projektas „Verslo ir mokslo partnerystės tarptautiškumo skatinimas“, kurio rezultatas – 2015 metais įsteigti 5 nauji klasteriai.
49. Siekdama paskatinti daugiau naudoti inovacijų paklausos skatinimo priemones, 2015 metais Ūkio ministerija parengė Ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašą (patvirtintas Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“), ikiprekybinių pirkimų finansavimo iš ES struktūrinių fondų schemą, kuri nurodyta ūkio ministro patvirtintame Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše. Vykdant ikiprekybinius pirkimus, didinami įmonių inovaciniai gebėjimai, aktyvinama inovacinė veikla, kuriant produktus, reikalingus valstybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti.
50. Siekiant sudaryti naujas galimybes inovatyviems sprendimams, 2015 metais Ūkio ministerijos parengtuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektuose pasiūlytas naujas pirkimo būdas – inovacijų partnerystė, kuri sudarys platesnes galimybes perkančiosioms organizacijoms nusipirkti naujo produkto, kurio dar nėra rinkoje, sukūrimą. Šis pirkimo būdas leis perkančiosioms organizacijoms nusipirkti inovatyvaus produkto prototipą, o vėliau – ir pagal jį pagamintas prekes. Taip pat minėtuose įstatymų projektuose siūloma aiškiai įtvirtinti, kad perkančiosios organizacijos gali įvertinti inovatyviuosius aspektus nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus ir viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas. Šiems įstatymų projektams Vyriausybė pritarė 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 241, 25, 26, 31, 32, 44, 46 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Seimui teisės aktų projektai pateikti 2015 m. lapkričio 22 d. (Įstatymų projektų registracijos numeriai – XIIP-3750, XIIP-3751).
51. Vykdant valstybės užsakymus krašto apsaugos srityje, 2015 metais MTEP projektams skirta beveik 225 000 eurų. 2015 metų pabaigoje įvyko pirmojo projektų etapo rezultatų pristatymas realiomis sąlygomis, t. y. organizuoti bepiločių orlaivių skrydžių bandymai.
52. Toliau skatinant intelektinės nuosavybės apsaugą, 2015 metais intelektinės nuosavybės projektams vykdyti skirta 155 700 eurų valstybės paramos. Parama skirta 20 išradimų patentuoti ir 8 dizaino projektams registruoti.
53. Siekiant pagerinti MTEP paslaugų ir rezultatų apskaitą ir deklaravimą verslo įmonėse bei viešojo sektoriaus tyrimų organizacijose, 2015 metais įgyvendintas projektas, kurį vykdant buvo teikiamos inoskaitos konsultacijos (dėl MTEPI veiklos vykdymo ir deklaravimo) smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, pradedantiems vykdyti naujas MTEP veiklas. Konsultacijomis pasinaudojo 1 009 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai.
54. Siekiant nukreipti valstybės išteklius perspektyviausioms mokslo šakoms ir žinioms imlaus verslo sritims, 2016 metų veiksmai turi būti skirti sumaniosios specializacijos procesui tobulinti. Mokslo ir studijų institucijose sumaniosios specializacijos kryptyse planuojama kurti, naujinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skatinti MTEP veiklų, kurių pagrindu kuriamos naujos technologijos, produktai, procesai, vykdymą ir stiprinti žmogiškąjį potencialą. Stiprinant mokslininkų ir kitų tyrėjų pajėgumus vykdyti MTEP veiklas, dėmesys bus telkiamas į MTEP projektus, skirtus aukšto lygio tyrėjų potencialui didinti, mokslinių idėjų mainų, podoktorantūros studijų, tyrėjų pritraukimo iš užsienio veiklas. Atsižvelgiant į sumaniąją specializaciją, taip pat planuojama didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika.
55. Greta kompleksinių mokslinius tyrimus skatinančių priemonių bus nuosekliai tęsiamos sumaniosios specializacijos krypčių priemonės, skirtos tyrėjams paklausiausiose rinkos srityse rengti, mokslo vadybinėms kompetencijoms ugdyti, mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimams stiprinti, taip pat mokslui imliam verslui kurti. Siekiant stiprinti šalies MTEP pajėgumą, bus skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautinėse MTEP programose, žinių ir technologijų perdavimas.
56. Taip pat 2016 metais planuojama:
56.1. skatinti jauno inovatyvaus verslo plėtrą, įgyvendinant priemonę, skirtą pradedančiųjų įmonių kultūros ugdymui, jaunų įmonių inkubavimui ir akceleravimui;
56.2. įgyvendinant Strategiją, 2016 metų I pusmetį paskelbti ES struktūrinių fondų 1 prioriteto priemonių, skirtų MTEP ir inovacijoms skatinti („Inovaciniai čekiai“, „Inoconnect“, „Inopatentas“, „Inomokymai“), kvietimus. Priemonės, skirtos bendriems verslo ir mokslo projektams („Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“), kvietimas buvo paskelbtas 2015 metų pabaigoje;
56.3. pradėti įgyvendinti technologijų žvalgybos ir brokerystės veiklas, palengvinančias ir pagreitinančias inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimą bei inovacijų diegimą. Suformuoti pramoninės doktorantūros priemonę, kurios tikslas – skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiomis verslui temomis, sustiprinti mokslo ir studijų institucijų ir įmonių bendradarbiavimą;
56.4. patobulinti švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos vertinimo metodiką, o sklandaus mokslo ir verslo bendradarbiavimui stiprinti – sudaryti pamatines sąlygas organizuoti bendrą su verslu doktorantūrą;
56.5. detalios inovacijų sistemos grandies funkcionavimui užtikrinti suformuoti priemonę, skatinančią kurti technologijų centrus, skirtus eksperimentinės plėtros veikloms, apimančioms idėjos koncepcijos patikrinimą, maketo ir prototipo kūrimą, testavimą ir demonstravimą, standartizacijos ir sertifikavimo procedūras, bandomąją gamybą ir produkto parengimą rinkai;
56.6. tęsti projektinę veiklą, siekiant pagerinti MTEP paslaugų ir rezultatų apskaitą ir deklaravimą verslo įmonėse bei viešojo sektoriaus tyrimų organizacijose;
Alternatyvios finansavimo priemonės
57. Nuo 2015 metų, siekiant stiprinti visos Europos, taip pat ir Lietuvos Respublikos, finansinį stabilumą, daug dėmesio buvo skiriama naujai Europos Komisijos iniciatyvai – sukurti kapitalo rinkų sąjungą, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti ekonomikos finansavimą per nebankines priemones. Lietuvos Respublikoje taip pat tobulinama nacionalinė reguliacinė aplinka, siekiant užtikrinti kuo platesnį finansavimo šaltinių pasirinkimą. Parengti šios srities pasiūlymai dėl priemonių, skirtų alternatyviam smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvos Respublikoje skatinti, apėmė sutelktinio finansavimo veiklos, uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų viešo platinimo, obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmo, neviešo uždarųjų akcinių bendrovių vertybinių popierių siūlymo kriterijų, galimybės bendrovėms suteikti akcijų savo darbuotojams reglamentavimą bei kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą. Įgyvendinant minėtas priemones, 2015 metais buvo parengti pasiūlymai pakeisti atitinkamus teisės aktus. Toks siekis įvairinti finansavimo šaltinius prisidės ir prie efektyvesnio rizikos pasiskirstymo, ir galiausiai prie finansų sektoriaus tvarumo didinimo. 2016 metais tęsiamas darbas siekiant plėtoti alternatyvius finansavimo šaltinius. Finansų ministerija šioje srityje visų pirma daug dėmesio skiria sutelktinio finansavimo veiklą reglamentuojančių įstatymų projektams. Šiuos įstatymų projektus numatoma pateikti Vyriausybei 2016 metų gegužę. Tikimasi, kad jie bus priimti Seimo pavasario sesijoje. Sutelktinis finansavimas yra naujas finansavimo būdas, papildantis bankų finansavimą ir leidžiantis lengviau ir paprasčiau suvesti tuos, kurie ieško papildomų lėšų (tarp jų – mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios pradėti ar toliau plėsti savo verslą), su potencialiais investuotojais.
58. Lietuvos Respublikoje rizikos kapitalo ir verslo angelų, kaip vieno iš alternatyvaus mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) finansavimo šaltinių, rinka yra ankstyvos vystymosi stadijos, todėl valstybė aktyviai prisideda prie šios rinkos plėtros. Nuo 2008 metų, iš ES struktūrinių fondų lėšų įsteigus JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, buvo pradėtos įgyvendinti 5 rizikos kapitalo priemonės, to rezultatas – 57 mln. eurų (kartu su privačių investuotojų lėšomis) jau investuoti į 90 MVĮ.
2012 metais Europos investicijų fondas kartu su 3-jų Baltijos valstybių vyriausybėmis įsteigė 130 mln. eurų (Lietuvos Respublikos indėlis sudaro 26 mln. eurų) Baltijos inovacijų fondą, todėl kartu su pritrauktomis privačių investuotojų lėšomis į novatoriškas Baltijos regiono šalyse veikiančias įmones bus investuota mažiausiai 260 mln. eurų. Per šį fondų fondą jau yra atrinkti 4 rizikos kapitalo ir mezanino fondai (261,5 mln. eurų vertės), kurie jau investavo 22 mln. eurų (kartu su privačių investuotojų lėšomis) į 5-ias Baltijos regione veikiančias MVĮ.
Siekiant ir toliau didinti galimybes Lietuvos Respublikos MVĮ gauti išorinių finansavimo šaltinių, 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpiu numatoma įgyvendinti 6 naujas rizikos kapitalo priemones ir skirti joms 83,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir iš 2007–2013 metais įgyvendintų finansinių priemonių grįžusių lėšų. Viena iš naujų priemonių skatins verslo angelų rinką Lietuvos Respublikoje, o 2 iš jų, remiantis Strategija, bus skirtos mokslo ir studijų institucijose kuriamų idėjų perdavimo verslui skatinti.
59. Siekiant pritraukti rizikos ir privataus kapitalo investicijų į tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines ūkines bendrijas (toliau – ūkinės bendrijos), parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama tobulinti ūkinių bendrijų teisinį reguliavimą. Siūloma sumažinti privalomai nurodomos informacijos ūkinės bendrijos steigimo dokumente kiekį; sudaromos teisinės galimybės konfidencialius ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių tarpusavio santykius reguliuojančius klausimus aptarti atskiroje, notaro netvirtinamoje ir neviešoje sutartyje.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMAS
Ankstyvojo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas
4 lentelė. Ankstyvojo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2015 m. padėtis Lietuvoje |
| Užtikrinti, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis būtų ne didesnė nei 10 procentų |
Ne daugiau kaip 9 procentai |
5,5 procento |
60. Nuo 2016 metų įteisinamas privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. 2015 metais savivaldybės, rengdamosi visiems būsimiems šešiamečiams sudaryti galimybes dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, įsteigė 151 naują priešmokyklinę ugdymo grupę. 2016 metais planuojama įsteigti daugiau kaip 80 tokių grupių. Be to, didinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, 2015 metais įsteigta 301 nauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė (iš jų 63 kaime), preliminariais duomenimis, jas lankančių vaikų padaugėjo 2,8 tūkst. (iš jų 980 kaime).
61. 2016 metais bus tęsiamos taiklesnio ugdymo turinio ir naujų mokymo organizavimo formų kūrimo veiklos, rengiamasi įvesti kriterinį kaupiamąjį vertinimą ir mokymosi rezultatų pripažinimą. Pradėtas vykdyti Švietimo mainų paramos fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos projektas „Iniciatyva savivaldybėms“, kurio pagrindinis tikslas – suteikti ekspertinę, metodinę pagalbą savivaldybėms. 2016 m. sausio 25 d. patvirtintos naujos Lietuvių kalbos pradinio ugdymo ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos, kuriomis siekiama gerinti mokinių rašymo ir skaitymo gebėjimus. Mažinant prastai besimokančių mokinių skaičių, parengtos ir mokykloms pasiūlytos standartizuotos priemonės, kurios ne tik suteikia galimybę mokykloms palyginti savo mokinių pasiekimus su visos šalies mokinių pasiekimais, bet ir leidžia atlikti išsamią kiekvieno vaiko mokymosi rezultatų analizę. Parengta ir publikuota daug įvairių mokymo ir mokymosi priemonių tiek sprendžiant žemų pasiekimų klausimą, tiek didinant priemonių aukštesniems mąstymo gebėjimams ugdyti pasiūlą.
62. Ketinama didinti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę ir prieinamumą: 2016 metais neformaliajam vaikų švietimui finansuoti krepšelio principu skirta 9,72 mln. eurų, 60 000 mokinių neformaliojo vaikų švietimo veiklos bus finansuojamos tikslinėmis lėšomis. Bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo programų kokybei, gerinti įvairovei ir prieinamumui didinti nuo 2015 m. spalio 1 d. skirta 3,24 mln. eurų. Iš viso 2015 metais neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur pasinaudojo 30,9 procento vaikų ir jaunimo (2014 metais – 28,4 procento vaikų ir jaunimo).
63. Numatoma laipsniškai pertvarkyti specialiojo ugdymo ir socializacijos įstaigas – mažinti kiekvienoje iš jų ugdomų vaikų skaičių, įsteigiant pavyzdines (naujo tipo) įstaigas, plėtoti kompleksiškai teikiamą pagalbą savivaldybėse, tobulinti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, įgyvendinti saugios mokyklos, patyčių, žalingų polinkių ir kitas prevencijos bei pagalbos vaikams programas bendrojo ugdymo mokyklose.
Turinčių aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą asmenų dalies išlaikymas
5 lentelė. Turinčių aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą asmenų dalies išlaikymas
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2015 m. padėtis Lietuvoje |
| Užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 procentų 30–34 metų asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą |
48,7 procento |
56,4 procento |
64. Siekiant geresnės studijų kokybės ir prieinamumo, atitikties darbo rinkos poreikiams, 2016 metais bus plėtojama mokslo ir studijų pažangos vertinimo stebėsenos sistema, kuriai skirta 2,316 mln. eurų. Ši sistema sudarys sąlygas vykdyti nuolatinę ir sistemingą aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą, formuoti įrodymais grįstą mokslo ir studijų politiką, priimti valdymo sprendimus, tobulinti mokslo ir studijų veiklą nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu.
65. 2015 metais Seimui pateiktas atnaujintas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektas, kuriuo siekiama vykdyti aukštojo mokslo reformą: numatomas tikslesnis ir racionalesnis studentų priėmimo planavimo mechanizmas – pagal atskiras studijų kryptis arba krypčių grupes, – kuris užtikrins valstybei reikiamų specialistų rengimą; griežtinami studentų priėmimo reikalavimai – į valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas galės pretenduoti asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius rodiklius. 2016 metais Seimo pavasario sesijoje numatoma svarstyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Švietimo ir mokslo ministerija 2016 metų vasarį pateikė siūlymus Vyriausybei dėl aukštojo mokslo sistemos kokybės gerinimo. Pagrindinės kryptys: tikslesnis universitetų ir kolegijų apibrėžimas, nusakantis jų misiją visuomenėje, perėjimas nuo studijų programų prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštojo mokslo finansavimo reforma – valstybės finansavimą (norminės studijų kainos dydžio studijų krepšelius, studijų stipendijas) gali gauti tik tos mokslo ir studijų institucijos, kurios atitinka nustatytus reikalavimus (minimalūs reikalavimai visiems stojantiesiems, minimalūs studentų, priimamų į studijų programą ar studijų kryptį, skaičiai (siekiant studijų vykdymo efektyvumo ir rentabilumo). Minėtiems Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymams 2016 m. kovo 29 d. pritarta Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje. Seimas taip pat domisi šiais pasiūlymais ir ketina svarstyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, būtinus siūlymams įgyvendinti.
2016 metais bus paskelbti kvietimai teikti paraiškas finansuoti dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo projektus. Naudojant 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšas, numatyta vykdyti projektą, skirtą aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijai tobulinti. Įgyvendinant šį projektą, bus tobulinamos dėstytojų pedagoginės, didaktinės kompetencijos, numatoma sukurti dėstytojų pedagoginių, didaktinių kompetencijų tobulinimo sistemą, bus sukurti kompetencijų centrai. Numatoma pradėti įgyvendinti naują iniciatyvą, skatinančią tarptautinius studentų mainus – bus teikiama parama jungtinių programų studentams (apmokamos kelionės į partnerio šalies aukštąją mokyklą išlaidos). Siekiama didinti aukštojo mokslo tarptautiškumą. Preliminariais duomenimis, daugėja studentų, kurie išvyksta į dalines studijas ar praktikas užsienyje: 2013–2014 metais jų buvo 3,17 procento, 2014–2015 metais – 4,1 procento. Taip pat daugėja užsienio studentų Lietuvos Respublikoje. Visą arba dalį studijų programos studijuojančių užsieniečių studentų dalis 2014 metais, palyginti su bendru šalies studentų skaičiumi, siekė 4,3 procento (2013 metais buvo 3,7 procento). 2015 metais, siekiant remti užsienio dėstytojų vizitus Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, surengtas konkursas užsienio dėstytojų vizitams remti. Finansuoti 80-ies dėstytojų vizitai Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modelį perėmė dvi Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 2016 metais bus vykdomos veiklos, skatinančios studentus siekti gerų studijų rezultatų ir dalyvauti mokslinėje (meninėje) veikloje; didinamas studijų proceso Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose tarptautiškumas, teikiama finansinė parama studentams, išvykstantiems į užsienį pagal jungtines programas, didinamos doktorantūros stipendijos, remiami užsienio magistrantūros studijų studentai. 2017 metais planuojama atnaujinti švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų planą.
66. Svarbu sudaryti socialines ir finansines paskatas studentams iš socialiai jautrių grupių – skirti tikslines išmokas ir socialines stipendijas. Socialinės stipendijos didinamos 8,3 procento, joms mokėti planuojama skirti 8,27 mln. eurų. Tikslinės išmokos bus mokamos įgyvendinant Europos socialinio fondo paremtą projektą, kuriam planuojama iš viso skirti 7,24 mln. eurų.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKA IR KLIMATO KAITA
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimas
6 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2014 m. padėtis Lietuvoje |
| Atsinaujinančių energijos išteklių dalį 2020 metais padidinti iki 20 procentų bendrai suvartojamos energijos |
Atsinaujinančių energijos išteklių dalį 2020 metais padidinti iki 23 procentų bendrai suvartojamos energijos |
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarė 23,86 procento bendrai suvartojamos energijos |
67. Siekiant mažinti priklausomybę nuo importuoto kuro, buvo vykdoma darni atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Užsibrėžti strateginiai tikslai atsinaujinančių energijos išteklių srityje leido sparčiai plėtoti vietinės energijos gamybos pajėgumus ir plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką Lietuvos Respublikoje.
68. 2015 m. kovo 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurie įteisino dvipusės apskaitos sistemą saulės elektrinėms (namų ūkiuose <10 kW, biudžetinėse ir viešosiose įstaigose <50 kW). Tai paskatins papildomų (iki 10 MW) suminės instaliuotosios galios saulės elektrinių įrengimą.
69. 2016 metais planuojama patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016–2020 metų programą, kurios tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose iki 2020 metų, užtikrinti optimalią šių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtrą.
70. 2016 metais planuojama keisti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, siekiant aiškiai reglamentuoti leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir (arba) Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną elektrinių statybai ir eksploatacijai išdavimo sąlygas ir tvarką.
Galutinės energijos vartojimo efektyvumo didinimas
7 lentelė. Galutinės energijos vartojimo efektyvumo didinimas
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2014 m. padėtis Lietuvoje |
| Iki 2020 metų suvartoti 20 procentų mažiau galutinės energijos, negu suvartota 2009 metais |
Iki 2020 metų suvartoti 17 procentų mažiau galutinės energijos, negu suvartota 2009 metais |
Suvartota 4,4 procento mažiau galutinės energijos, palyginti su 2010 metais (be transporto sektoriaus) |
71. Galutinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslui pasiekti įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ (toliau – Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa) ir Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“.
72. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą 2015 metais modernizuoti 767 daugiabučiai namai (3,7 karto daugiau nei 2014 metais). Gyventojų iniciatyva daugiabučiuose namuose įgyvendintos 1 798 atskiros šilumos energijos sąnaudas mažinančios priemonės. 969 daugiabučiuose namuose vykdomi atnaujinimo (modernizavimo) darbai (bendra investicijų suma – 304 mln. eurų).
73. Preliminariais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, nuo 2005 metų, sumažintos apie 485 GWh. Sąnaudos sumažintos apie 15,5 procento daugiau, palyginti su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje planuotu 2015 metų tikslu.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas
8 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas
| 2020 m. ES tikslas |
2020 m. nacionalinis tikslas |
2014 m. padėtis Lietuvoje |
| Iki 2020 metų 20 procentų sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu |
2013–2020 metais ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose kasmet neviršyti Lietuvai nustatytų metinių išmetamųjų ŠESD kiekio kvotų (toliau – t CO2 ekv.) ir pasiekti, kad 2020 metais išmetamųjų ŠESD kiekis nepadidėtų daugiau kaip 15 procentų, palyginti su 2005 metų lygiu, ir neviršytų 15,46 mln. t CO2 ekv. |
ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose kvota – 13,297 mln. t CO2 ekv. 2016 metų Nacionalinės išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos preliminariais duomenimis, faktinis išmetamųjų ŠESD kiekis – 13,126 mln. t CO2 ekv. |
75. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimo tikslui pasiekti įgyvendinamas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos, patvirtintos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Klimato kaitos valdymo tarpinstitucinis veiklos planas). Klimato kaitos valdymo tarpinstituciniame veiklos plane numatytos su išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusios priemonės atskiruose ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Be to, Klimato kaitos valdymo tarpinstituciniame veiklos plane numatytos priemonės apima daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą, taip pat atliekų tvarkymą.
76. 2015 metais, remiantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsniu, apie 29,9 mln. eurų buvo skirta naujiems energinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams finansuoti.
77. 2016 metais Klimato kaitos specialiosios programos, sukurtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymu, lėšomis toliau bus finansuojami projektai, kuriuos įgyvendinus kiekybiškai sumažės ŠESD. Planuojama, kad 2016 metais iš viso bus skiriama 39,4 mln. eurų energinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams.
V SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS struktūrinių fondų INVESTICIJOS
78. Pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą EK 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397 (toliau – veiksmų programa), ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslui įgyvendinti skirta 6 709 mln. eurų. Pažymėtina, kad 2015 metais Lietuvos Respublika įgyvendino visas išankstines (ex ante) sąlygas, skirtas reguliacinio pobūdžio reikalavimams įgyvendinti, kad būtų išvengta neefektyvaus ES fondų investavimo į tuos sektorius arba sritis.
Siekiant efektyvesnio ES fondų lėšų naudojimo, numatoma plačiau naudoti finansines priemones (paskolas, garantijas); taikyti naujus metodus: skirti regionų vystymuisi integruotas teritorines investicijas ir plėtoti bendruomenių inicijuotus objektus; įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės projektus; supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą.
79. Strategijos „Europa 2020“ tikslo didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siekiama įgyvendinant veiksmų programos 1-ąjį prioritetą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“, kuriam skirta 678 mln. eurų ES fondų lėšų.
80. Strategijos „Europa 2020“ tikslų mažinti ankstyvą jaunų žmonių pasitraukimą iš švietimo sistemos ir didinti jaunimo, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dalį siekiama įgyvendinant veiksmų programos 9-ąjį prioritetą „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“. Šiems tikslams finansuoti skirta 150 mln. eurų ES fondų lėšų.
81. Strategijos „Europa 2020“ tikslų didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siekiama įgyvendinant veiksmų programos 4-ąjį prioritetą „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“, kuriam skirta 971 mln. eurų ES fondų lėšų.
82. Įgyvendinant energetikos ministro patvirtintą veiksmų programos priemonę „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, 2015 metais įsteigtas Energijos efektyvumo fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Šio fondo tikslas – energijos vartojimo efektyvumo didinimas investuojant į viešąją infrastruktūrą. Fondui numatyta skirti apie 80 mln. eurų.
83. Strategijos „Europa 2020“ tikslai didinti užimtumą ir mažinti socialinę atskirtį įgyvendinami per atitinkamas 7-ojo prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ ir 8-ojo prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ veiklas. Šioms veikloms finansuoti skirta apie 186,1 mln. eurų ES fondų lėšų.
84. Įgyvendinant 2015 m. liepos 14 d. ES Tarybos rekomendaciją Nr. 2015/C 272/18 „Dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos“ (OL C 272/70 2015 liepos 18 d.), kuria siūloma spręsti darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, numatytos veiksmų programos veiklos, skirtos Lietuvos Respublikos kvalifikacijų sandarai formuoti, kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos plėtrai; praktinių įgūdžių įgijimui remti ir skatinti; profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą valdymo, kokybės ir patrauklumo užtikrinimo sistemoms ir procesams stiprinti; formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtrai ir kita. Šioms veikloms numatyta skirti apie 276 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
85. Siekiant gerinti 84 punkte nurodytoje rekomendacijoje minimus sveikatos priežiūros rezultatus, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas. Nurodyto plano priemonės leis sumažinti teritorinius visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir sveikatos lygio skirtumus. Šiems tikslams pasiekti skirta 260 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Taip pat numatoma investuoti ir į sveiko senėjimo užtikrinimą, įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą. Šio plano įgyvendinimas leis gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.
Nuo 2007 iki 2015 metų pabaigos ES struktūrinių fondų lėšos investuotos į 109 ambulatorinių paslaugų plėtros ir stacionarinių paslaugų optimizavimo projektus bei į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą.
VI SKYRIUS
tarpinstitucinis bendradarbiavimas
86. 2015 m. liepos 29 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 738 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo koordinavimo Lietuvoje“ pakeitimo“. Nutarimo projektas parengtas bendradarbiaujant su Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija.
87. Nutarime užfiksuota, kad iki kiekvienų metų birželio 1 d. Vyriausybei turi būti pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti sklandų Nacionalinės reformų darbotvarkės rengimą ir jos įgyvendinimo Lietuvoje atitiktį Europos semestro reikalavimams.
Šis naujasis nutarimas detaliau reglamentuoja Nacionalinės reformų darbotvarkės projekto rengimo ir Rekomendacijų įgyvendinimo procesą:
87.2. iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. Vyriausybei teikiamas Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas;
88. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikai skirtame visapusiškame šalies įvertinime ir Metinės augimo apžvalgos prioritetuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, numatyta, kad į šiuos dokumentus būtų atsižvelgiama rengiant atitinkamų metų Vyriausybės veiklos prioritetus. Siekiant užtikrinti laiku atliekamą ir visapusišką Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane pateiktų užduočių įgyvendinimą, numatoma, kad ministerijos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės įstaigos ir kitos Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos, rengdamos strateginius veiklos planus ir planuodamos atitinkamų metų veiklos prioritetus bei jų įgyvendinimo svarbiausius darbus, suderintų juos su minėtame plane numatytomis priemonėmis.
2016 metų nacionalinės reformų darbotvarkės
priedas
TARYBOS 2015–2016 METŲ REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMO APŽVALGA
| Tikslas |
Įgyvendinamos ir planuojamos įgyvendinti priemonės |
Poveikis siekiamam tikslui / rezultatas |
Įgyvendinimo terminas |
Atsakinga institucija |
Įgyvendinimo eiga 2016 04 15 |
|
| I SKYRIUS 1 rekomendacija. 2015 metais vengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir užtikrinti, kad 2016 metais nuokrypis neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su sistemine pensijų reforma. Išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą |
||||||
| 1. 2015 metais vengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir užtikrinti, kad 2016 metais nuokrypis neviršytų leidžiamos ribos, susijusios su sistemine pensijų reforma |
1.1. |
Tobulinti valdžios sektoriaus finansų stebėsenos sistemą – įtraukti vietos valdžios subsektoriaus teikiamą informaciją apie numatomus einamųjų metų savivaldybių biudžetų vykdymo rodiklius |
Savivaldybių teikiamos jų pačių parengtos einamųjų metų numatomų finansinių rezultatų projekcijos sudaro galimybę gauti tikslesnius duomenis valdžios sektoriaus finansų stebėsenai |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 491 „Dėl Valdžios sektoriaus balanso rodiklio prognozavimui aktualios savivaldybių informacijos teikimo 2015 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ – didžiosios savivaldybės įpareigotos kas ketvirtį teikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai biudžetų vykdymo prognozinę informaciją. Ši praktika tęsiama ir 2016 metais pagal Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas |
| 1.2. |
Tobulinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatus, siekiant kaupti finansinius išteklius (atsargas) sunkmečiui, juos efektyviai valdyti ir nustatyti šių atsargų panaudojimo aplinkybes |
Sukaupti valstybės finansiniai ištekliai (atsargos) prisidės prie valdžios sektoriaus finansinio stabilumo sunkmečiu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo projekte numatomi papildomi fondo lėšų šaltiniai |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Įgyvendinta. Priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. XII-2020 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir kiti susiję teisės aktai |
|
|
|
1.3. |
Parengti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą |
Įstatymu numatoma užtikrinti, kad visų valdžios sektorių sudarančių subjektų, subjektų grupių ir viso valdžios sektoriaus lygiu būtų atliekama finansinių rodiklių stebėsena, laiku nustatomos finansų valdymo problemos ir taikomos tinkamos priemonės. Numatoma atsakomybė už netinkamą stebėseną. Ši priemonė leis operatyviau nustatyti kylančias valdžios sektoriaus finansų tvarumo problemas |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Rengiamas įstatymo projektas |
| 1.4. |
Parengti 2016 metų valstybės biudžeto (toliau – VB), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF) projektus |
Biudžetų projektai užtikrins, kad būtų laikomasi valdžios sektoriaus finansų drausmę reglamentuojančių teisės aktų, ir ne didesnį nei leistina nukrypimą nuo vidutinio laikotarpio tikslo |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
Įgyvendinta. Patvirtinti 2016 metų VSDF ir PSDF biudžetai, kurie kartu su VB finansiniais rodikliais užtikrina atitiktį valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklėms. 2016 metais, įskaitant sisteminės pensijų reformos kaštus, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys iki 1,1 procento BVP. Šiuo metu įgyvendinamos mokesčių administravimą gerinančios priemonės mažina didesnio valdžios sektoriaus deficito riziką |
|
|
|
1.5. |
2015 metų birželį Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) atliktos Lietuvos Respublikos valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumo analizės išvadų panaudojimas rengiant 2016 metų VB ir socialinių fondų sektoriui priskirtų fondų biudžetus |
Sutaupyta biudžeto lėšų švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse. Jos galėtų būti skirtos struktūrinėms reformoms finansuoti ar valdžios sektoriaus balansui gerinti |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Įgyvendinta (priemonė tęstinė). Ministerijos išanalizavo TVF ataskaitos išvadas ir pagal kompetenciją parengė priemones valdžios sektoriaus išlaidų efektyvumui atitinkamoje srityje pagerinti. Analizės procesas bus tęsiamas ir rezultatai taikomi rengiant vėlesnių metų biudžetų projektus. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pastangomis: patvirtinta nauja eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Parengtas šios metodikos išbandymo penkiose šalies savivaldybėse 2016 metų planas. Atrinktos savivaldybės, kuriose nuo sausio 1 d. bus bandoma nauja metodika. Tam numatyta 3,75 mln. eurų; pakeistas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas; panaikinta nuostata, kad į mokyklos vadovo etatą įskaičiuojamos 5 savaitinės kontaktinės valandos pamokoms vesti. Tam skirta 1,5 mln. eurų |
| 2. Išplėsti mokesčių bazę ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą |
2.1. |
Parengti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) pakeitimus, reguliuojančius finansų rinkos dalyvių informacijos (apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, apyvartas, likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas), juridinių asmenų informacijos (apie fizinių asmenų piniginius įnašus, atsiskaitytinas sumas, taip pat apie juridinių asmenų iš užsienio gautas paslaugas Lietuvos Respublikoje ir išsinuomotus užsienio darbuotojus) bei gyventojų informacijos (apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo šaltinius ir jų pagrįstumą) teikimą mokesčių administratoriui, ir įgyvendinamuosius teisės aktus |
Optimizuojamas informacijos mokesčių administratoriui teikimas, kad būtų gaunama kuo daugiau duomenų, pagal kuriuos galima operatyviai nustatyti mokesčių nemokėjimo riziką; kontroliuoti turto ir pajamų šaltinių pagrįstumą; apmokestinti nedeklaruotas pajamas, tarp jų įgytas ir iš neteisėtos „šešėlinės“ veiklos |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Įgyvendinta. Priimtas Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 68, 87, 89, 101, 1041, 1042, 129, 131, 154 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 ir 611 straipsniais ir 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Taip pat priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1017 „Dėl 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios direktyvą 77/799/EEB ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinimo“. Šiuo nutarimu įgyvendinama 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, panaikinama direktyva 77/799/EEB (OL 2011 L 64, p. 1) ir tarptautinių susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų nuostatos.
Žiūrėti 2016 metų nacionalinės reformų darbotvarkės III skyriaus trečiąjį skirsnį „Mokesčių politika, mokestinių prievolių vykdymo gerinimas“ |
|
|
2.2. |
Suteikti mokesčių administratoriui teisę suformuoti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją ir ją išieškoti, jeigu mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos. Praplėsti mokesčių administratoriaus teisę nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, kai yra rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali nevykdyti savo mokestinės prievolės |
Operatyviau išieškomi nesumokėti ir nedeklaruoti mokesčiai, ribojamos galimybės nemokėti mokesčių atsiskaitant grynaisiais pinigais |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Įgyvendinta. Priimtas Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 68, 87, 89, 101, 1041, 1042, 129, 131, 154 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 ir 611 straipsniais ir 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas. Šis įstatymas įsigaliojo 2016 m. sausio 1 dieną |
| 2.3. |
Riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais |
Neapskaitytos ekonomikos masto mažinimas |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
2014 metų gruodį Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627. Nuo 2016 m. kovo 17 d. minėtas projektas apsvarstytas trijuose Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose. Kitas svarstymas planuojamas gegužės mėnesį |
|
|
|
2.4. |
Diegti naujausiais technologiniais sprendimais pagrįstą mokesčių administravimo informacinę sistemą („Išmanioji mokesčių administravimo sistema, i. MAS“): |
Mokesčių surinkimo gerinimas, administravimo efektyvumo didinimas ir naštos mokesčių mokėtojui mažinimas. Įdiegus šią sistemą, mokesčių mokėtojai bus įpareigoti teikti mokesčių administratoriui sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis, mokesčių administratoriui bus sudarytos sąlygos geriau atlikti nuolatinės mokesčių mokėtojų kontrolės procedūras, užtikrinti mokestinių pažeidimų prevenciją, o mokesčių mokėtojai galės gauti preliminarių PVM deklaracijų suformavimo e. paslaugas, e. važtaraščių naudojimo, apskaitos e. paslaugas ir kita |
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) |
Patvirtinta i. MAS koncepcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 27 d. pasitarime (protokolo Nr. 23, 2 klausimas) pristatytas išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimo planas |
| 2.4.1. Parengti i. MAS įgyvendinti reikalingus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, taip pat susijusius Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio bei Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įstatymų projektus |
2015 metų IV ketvirtis |
2015 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seime priimti Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimai, sudarantys teisines sąlygas i. MAS įgyvendinti. Pakeitimais mokesčių mokėtojams nustatoma pareiga nuolat teikti VMI PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis ir sudaryti sąlygas informaciją naudoti ir perduoti elektroninėje erdvėje. Šiais pakeitimais naudojant modernius mokesčių administravimo metodus bus valdoma mokesčių nemokėjimo rizika, didinamas verslo skaidrumas, mažinama administracinė našta verslui. Pakeitimai įsigalios 2016 metų spalį |
||||
| 2.4.2. Įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų, elektroninių važtaraščių, analizės ir rizikos valdymo posistemes |
2016 metų IV ketvirtis |
Įgyvendinama |
||||
| 2.5. |
Vykdyti PVM sąskaitų faktūrų projektą: padidintos rizikos mokesčių mokėtojai įpareigojami periodiškai VMI teikti PVM sąskaitų registrų duomenis |
Remiantis gaunamais duomenimis, atliekamas PVM sąskaitų faktūrų „kryžminis“ sutikrinimas, nustatomi rizikingi sandoriai su dalyvavimu sukčiavimuose įtariamais mokesčių mokėtojais, taip pat mokesčių nemokančiais mokesčių mokėtojais ir panašiai |
2015 metų IV ketvirtis (planuojama pratęsti priemonės vykdymo terminą) |
VMI |
Įgyvendinama |
|
|
|
2.6. |
Įdiegti standartinę apskaitos duomenų rinkmeną, kuri suformuojama ir pateikiama mokestinio patikrinimo tikslais |
Veiksmingesnis mokesčių administravimas, sutrumpėjusios kontrolės veiksmų procedūros, įdiegtas duomenų teikimo viešojo administravimo institucijoms standartas |
2015 metų IV ketvirtis |
VMI |
Įgyvendinta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 699 „Dėl Apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašas |
| 2.7. |
Vykdyti tikslinius projektus „Ratai“, „Skaidri gamyba“, „Šou be šešėlių“, „Atsakinga statyba“, „Nuostolinga įmonė“, „Sportas“, „Mediena“ |
Mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių tinkamas vykdymas laiku ir mokesčių surinkimo užtikrinimas |
2016 metų III ketvirtis |
VMI |
Tęsiamas projektų „Ratai“, „Skaidri gamyba“, „Šou be šešėlių“, „Atsakinga statyba“ ir „Nuostolinga įmonė“ vykdymas, be to, pradedami du nauji projektai: „Sportas“ ir „Mediena“ |
|
| II SKYRIUS 2 rekomendacija. Spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, siekiant didinti švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus; sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, siekiant perkelti mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui |
||||||
| 3. Spręsti darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemą, siekiant didinti švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti su pagrindiniais gebėjimais susijusius rezultatus ir sveikatos priežiūros sistemos rezultatus |
3.1. |
Pradėti vykdyti naują pameistrystės stiprinimo projektą (meistrų mokymas, jų darbo užmokesčio kompensavimas, įmonių panaudotos pameistriams mokyti medžiagos kompensavimas) |
Plačiau naudojamas mokymas darbo vietose, aktyvesnis darbdavių dalyvavimas profesiniame mokyme |
2016 metų IV ketvirtis (planuojama vykdyti iki 2020 metų) |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Bendradarbiaujant su CEDEFOP (angl. European Centre for the Development of Vocational Training) ekspertais parengta pameistrystės plėtros galimybių Lietuvos Respublikoje apžvalga. Parengtos pameistrystės organizavimo gairės įmonėms ir įstaigoms |
|
|
3.2. |
Dalyvauti vykdant ir vykdyti Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos projektą praktiniam profesiniam mokymui gerinti (angl. Work based learning, WBL-BALT) |
Apsikeitimas profesinio mokymo sistemos reformų, ypač praktinio mokymo darbo vietoje ir pameistrystės diegimo, patirtimi tarp Baltijos šalių |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Iki 2015 metų pabaigos pagal Erasmus + programos projektą parengta pameistrystės situacijos analizė Lietuvos Respublikoje ir pirminis veiksmų planas pameistrystei plėtoti ir įgyvendinti. Iki 2016 metų pabaigos bus parengtas galutinis veiksmų planas ir jame numatyti konkretūs pasiūlymai dėl pameistrystės reguliavimo, valdymo ir darbdavių įtraukimo |
| 3.3. |
Atnaujinti profesinio mokymo programas pagal ūkio ir regiono poreikį: parengti 20 modulinių profesinio mokymo programų ir 5 profesinius standartus |
Išplėtota moderni profesinio mokymo sistema |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Parengti ir atitinkamų sektorinių komitetų aprobuoti 10 profesinių standartų. 2014–2015 metais parengta 60 modulinių profesinio mokymo programų, jos aprobuotos atitinkamuose sektoriniuose komitetuose. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. 28 modulinės programos įregistruotos Mokymo, studijų ir kvalifikacijų registre. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. 19 profesinio mokymo įstaigų pradėtas 6 modulinių profesinio mokymo programų bandymas |
|
| 3.4. |
Didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, suteikti profesinio veiklinimo paslaugas įgyvendinant Europos socialinio fondo (ESF) projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“ |
Geresnis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumas ir kokybė |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
2015 metais pasirašytos 864 bendradarbiavimo sutartys su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis dėl mokinių profesinio veiklinimo. 2015 metais profesinio veiklinimo paslaugas gavo 90 118 mokinių. Sukurta profesinio veiklinimo įstaigų duomenų bazė – http://www.mukis.lt/mod/sarasai/pvo/imones/ |
|
| 3.5. |
Atidaryta 13 sektorinių praktinio mokymo centrų |
Užtikrintas kokybiškų įgūdžių įgijimas švietimo ir mokymo sistemoje |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Įgyvendinta. 2015 metais Lietuvos Respublikoje atidaryta 19 sektorinių praktinio mokymo centrų. Iš viso šalyje veikia 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai |
|
|
|
3.6. |
Pradėti vykdyti projektą pagal Europos ekonominės erdvės stipendijų programą „Norvegijos patirties suaugusiųjų švietimo srityje diegimas Lietuvoje“. Projektas skirtas suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų plėtrai |
Išplėtotos suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugos |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų projektą, kuriamos metodinės priemonės andragogų bazinėms kompetencijoms ugdyti |
| 3.7. |
Parengti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2015–2022 metų plėtros programą; Finansavimo mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas metodiką; Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės gerinimo, veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, dalyvių pažangos ir pasiekimų įsivertinimo, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, kokybės užtikrinimo tvarkos aprašą |
Sukurta suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema, padėsianti suaugusiesiems prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Išaugęs mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 22 „Dėl Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo“. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 347 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“. Pakeistas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Teisės vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, tvarkos aprašas |
|
| 3.8. |
Plėsti sukurtą suaugusiųjų neformaliajam mokymuisi nuotoliniu būdu platformą – suaugusiųjų mokymosi informacinę sistemą (SMIS) |
Skatinamas bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų teikimas įvairioms tikslinėms grupėms |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Įkurtas skambučių centras. Interneto svetainės adresas www.smis.lt |
|
|
|
3.9. |
Koordinuoti ir skatinti iniciatyvas kuriant institucijų partneryste grindžiamą mokymąsi visą gyvenimą profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose |
Vykdomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Paskelbtas konkursas dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų finansavimo 2015 metais. Konkursą laimėjusioms 23 programoms finansuoti skirta 289 620 eurų. 2016 metais skirta 290 000 eurų. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų finansavimo 2016 metais tvarkos aprašas |
| 3.10. |
Pradėti vykdyti projektą „Suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės 2015–2017 m. įgyvendinimas“, numatytą Išvados dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2015 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1148 „Dėl Išvados dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2015 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai“, 3 punkte nurodytos lentelės 2.10 papunktyje |
Koordinuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą srityje |
2017 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Pasirašyta Švietimo ir mokslo ministerijos ir Europos Komisijos sutartis |
|
|
|
3.11. |
Dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo tyrimuose |
Kryptingiau orientuojamos neformaliojo švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo programos |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
Nuo 2014 metų Lietuvos Respublika dalyvauja Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų vertinimo (PIAAC – angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) mokslinių tyrimų programoje. Tyrimo rezultatus numatyta skelbti 2016 metų IV ketvirtį. Rezultatai bus svarbūs sėkmingai įgyvendinant suaugusiųjų švietimo politiką Lietuvos Respublikos regionuose: padės nustatyti pagrindinių kompetencijų poreikį ir tikslingiau parengti mokymo programas |
| 3.12. |
Sukurti ir plėtoti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistemą, nuolat atnaujinti Lietuvos Respublikos ūkio prognozę, priėmimą į aukštąsias mokyklas planuoti remiantis sistemos duomenimis: įdiegti sąsajas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA), VMI, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėmis, Gyventojų registru (tai sudarys sąlygas pereiti prie nuolatinės absolventų karjeros stebėsenos) ir parengti specialistų kvalifikacijų sąsajų su darbo vietomis analizę |
Specialistų kvalifikacijų žemėlapio rezultatai bus naudojami valstybės politikai formaliojo ir neformaliojo švietimo, kvalifikacijų sistemos, mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse įgyvendinti, taip pat priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planavimui, tiksliniam studijų finansavimui, išoriniam mokslo ir studijų institucijų, studijų programų vertinimui ir akreditavimui, mokslo ir studijų institucijų steigimui, pertvarkymui, leidimų vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimui ir priežiūrai, visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimui apie absolventų karjerą, švietimo |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 561, 562 straipsniais įstatymas. Šis įstatymas sudarė teisinį pagrindą valdyti Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, kurti sąsajas su žinybiniais registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, siekiant atlikti švietimo sistemos stebėseną. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 162 „Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašas, kuriuo numatoma parengti ir patvirtinti rodiklių aprašus (2016 metų I ketvirtis), sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisiją, kuri nacionaliniu lygiu koordinuos žmogiškųjų išteklių stebėsenos įgyvendinimo procesus (2016 metų II ketvirtis); parengti Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatų projektą (2016 metų II ketvirtis) |
|
|
|
|
|
pasiūlą ir kitais aktualiais klausimais, kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijos atlikti |
|
|
|
| 3.13. |
Susieti studijų ir mokymo programas su ūkio ministro patvirtintame Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriuje (toliau – LPK) pateiktomis profesijų grupėmis |
Sudarytos sąlygos nustatyti, ar asmuo dirba pagal įgytą kvalifikaciją |
2016 metų III ketvirtis |
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija |
Rengiami šiai priemonei įgyvendinti būtini dokumentai, reglamentuojantys ES struktūrinių fondų panaudojimą. Studijų ir mokymo programos susiejamos su LPK pateiktomis profesijų grupėmis |
|
| 3.14. |
Įgyvendinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programą – joje numatyta užtikrinti esmines aukštos kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, investavus į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir šiuolaikinių technologijų diegimą, gerinant pagrindinių neinfekcinių ligų prevenciją, siekiant sumažinti sveikatos sutrikimų neigiamą poveikį |
Investicijos sudarys prielaidas mažinti gyventojų sergamumą ir mirštamumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų, kuo ilgiau išsaugoti jų darbingumą, ilginti sveiko gyvenimo trukmę. Anksčiau diagnozuotos ligos, trumpesnis tikslios diagnozės nustatymo laikas, skubi kvalifikuota būtinoji pagalba bei specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos turės teigiamą poveikį darbo jėgos produktyvumui šalyje |
2016 metų II ketvirtis |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
2016 metais bus atliekamas programos įgyvendinimo vertinimas. Šioje programoje numatyta užtikrinti esmines aukštos kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, investavus į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir šiuolaikinių technologijų diegimą, gerinant pagrindinių neinfekcinių ligų prevenciją |
|
| 3.15. |
Parengti ir įgyvendinti Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą |
Efektyvus nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos funkcionavimas |
2016 metų II ketvirtis |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ |
|
|
|
3.16. |
Sukurti veiksmingesnį ir tikslesnį sveikatos indikatorių netolygumų stebėsenos modelį |
Sukurtas modelis leis greičiau išmatuoti ir vienodai interpretuoti netolygumų mastą, tikslingiau pasirinkti jų mažinimo būdus ir taikyti juos prioritetinėse probleminėse teritorijose |
2016 metų III ketvirtis |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
Kuriama modelio koncepcija. Veiksmingesnio ir tikslesnio sveikatos netolygumų indikatorių stebėsenos modelio sukūrimas numatytas kaip ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotina priemonė (projektas) |
| 3.17. |
Sukurti sveikatos būklių išeičių vertinimo modelį |
Sudarytos prielaidos objektyviai vertinti sveikatos sistemos veiklą, remiantis galutiniais sveikatos sistemos veiklos rezultatais |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
Sveikatos būklių išeičių vertinimo modelio įgyvendinimas numatytas kaip ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotina priemonė (projektas) |
|
| 3.18. |
Parengti neoficialių mokėjimų sveikatos priežiūros sektoriuje mažinimo ir šalinimo priemones |
Įdiegta bendra korupcijos apraiškų sveikatos sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistema. Numatoma, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, toleruojančių korupciją (visų medicinos darbuotojų procentais), bus: 2016 m. – 50 procentų; 2017 m. – 45 procentai; 2018 m. – 40 procentų; 2019 m. – 35 procentai. Lietuvos Respublikos gyventojų, per pastaruosius 12 mėn. davusių kyšius, susijusius su viešosiomis paslaugomis (visų Lietuvos Respublikos gyventojų procentais), bus: 2016 m. – 24 procentai; 2017 m. – 23 procentai; 2018 m. – 22 procentai; 2019 m. – 21 procentas |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
Įgyvendinama |
|
|
|
3.19. |
Įgyvendinti antikorupcinę „švarių rankų“ iniciatyvą Lietuvos Respublikos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose |
Reglamentuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos antikorupciniu požiūriu vertinimas ir korupcijos indekso nustatymas |
2016 metų I ketvirtis (planuojama atlikti kasmet) |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
2015 metų kovo–gegužės mėnesiais buvo atliktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimas pagal patvirtintus kriterijus |
| 4. Sumažinti didelį mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui |
4.1. |
Rengiant atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektus, parengti ir pateikti pasiūlymus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) didinimo |
Padidintas NPD leistų sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims |
2015 metų IV ketvirtis; 2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Įgyvendinta.
Žiūrėti Nacionalinės reformų darbotvarkės III skyriaus trečiąjį skirsnį „Mokesčių politika“ (Mokesčių bazės plėtra ir mokestinės naštos perskirstymas) |
| 4.2. |
Apmokestinti sąvartynų operatorius – įvesti sąvartyno mokestį |
Aplinkosaugos mokesčių bazės išplėtimas |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija |
2015 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas įsigaliojo 2016 m. sausio 1 dieną |
|
| 4.3. |
Padidinti akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams |
Akcizų tarifų padidinimas leis perkelti mokesčių naštą tiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Įgyvendinta
Žiūrėti Nacionalinės reformų darbotvarkės III skyriaus trečiąjį skirsnį „Mokesčių politika“ (Mokesčių bazės plėtra ir mokestinės naštos perskirstymas) |
|
| 4.4. |
Parengti teisės aktų, reguliuojančių mokestį už aplinkos teršimą iš transporto priemonių, projektus, atsižvelgiant į atliekamo tyrimo „Dėl transporto priemonių mokesčio dydžio nustatymo kriterijų, pagrindžiant juos kitų šalių patirtimi ir statistiniais duomenimis ir pasiūlymų dėl transporto priemonių apmokestinimo Lietuvoje, pagrindžiant siūlomų tarifų dydžius ir planuojamus pasiekti rezultatus“ išvadas |
Aplinkos teršimo iš transporto priemonių apmokestinimas leistų perkelti mokesčių naštą tiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
Atliktas tyrimas ir jo rezultatai pristatyti suinteresuotoms institucijoms. Atitinkamų teisės aktų projektai bus parengti iki 2016 metų pabaigos |
|
| III SKYRIUS 3 rekomendacija. Imtis visapusiškos pensijų sistemos reformos, pagal kurią būtų sprendžiama ir pensijų adekvatumo problema. Padidinti bedarbių pašalpų ir piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą ir sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims |
||||||
| 5. Imtis visapusiškos pensijų sistemos reformos, pagal kurią būtų sprendžiama ir pensijų adekvatumo problema |
5.1. |
Parengti teisės aktų projektus, siekiant pertvarkyti socialinio draudimo pensijų sistemą, labiau sustiprinant įmokų ir išmokų ryšį: bazinės pensijos dalį atskirti nuo socialinio draudimo ir jas finansuoti iš bendrųjų mokesčių |
Ilguoju laikotarpiu padidintas pensijų sistemos finansinis tvarumas ir išmokų pakankamumas |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 560 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektų ir kitų susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio įstatymų paketui (toliau – Naujasis socialinis modelis), kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – Užimtumo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymas (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas). Šie teisės aktai 2016 m. balandžio 12 d. svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje |
|
|
5.2. |
Didinti senatvės pensijos amžių |
2015 metų senatvės pensijos amžius moterims – 61 metai ir 4 mėnesiai, vyrams – 63 metai ir 2 mėnesiai. Ilgalaikis tikslas – iki 2026 metų vyrams ir moterims pasiekti 65 metų senatvės pensijos amžių. Po 2026 metų didinti, atsižvelgiant į ilgėjančią būsimo gyvenimo trukmę |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. pritarė Naujajam socialiniam modeliui, kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymai: Darbo kodeksas, Užimtumo įstatymas ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Šie teisės aktai 2016 m. balandžio 12 d. svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje |
| 5.3. |
Nustatyti aiškų senatvės pensijų indeksavimą, pagrįstą aiškiais kriterijais, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas ir demografinius rodiklius |
Numatytas automatinis socialinio draudimo pensijų indeksavimas kasmet pagal Darbo užmokesčio fondo augimo slenkantį vidurkį |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. pritarė Naujajam socialiniam modeliui, kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymai: Darbo kodeksas, Užimtumo įstatymas ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Šie teisės aktai 2016 m. balandžio 12 d. svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje |
|
| 5.4. |
Keisti netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarką |
Netekto darbingumo pensijų dydžiai susieti su nustatytu asmens darbingumo lygiu |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. pritarė Naujajam socialiniam modeliui, kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymai – Darbo kodeksas, Užimtumo įstatymas ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Šie teisės aktai 2016 m. balandžio 12 d. svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje |
|
| 6. Padidinti bedarbių pašalpų ir piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą |
6.1. |
Tobulinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą – išplėsti aplinkybių, kuriomis piniginės socialinės paramos proporcingo mažinimo schema nebūtų taikoma, sąrašą |
Užtikrintas piniginės socialinės paramos adekvatumas, t. y. nepasiturintiems asmenims garantuojama valstybės parama tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių asmenys negali įsidarbinti |
2016 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. kovo 30 d. pritarė Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 pakeitimo įstatymo projektui. Šiuo metu projektas pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui |
|
|
6.2. |
Suteikti asmenims didesnę socialinę apsaugą nedarbo atveju: didinti nedarbo draudimo išmoką, ilginti jos mokėjimo trukmę bei plėsti šios išmokos aprėptį |
Padidintas nedarbo socialinio draudimo išmokos adekvatumas ir gavėjų aprėptis |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3237, kuris 2016 m. vasario 24 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
| 7. Sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims |
7.1. |
Lankstesnis darbo santykių reguliavimas Darbo kodekse |
Sudarytos prielaidos užimtumui didėti |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektas. Šis projektas 2016 m. vasario 24 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
| 7.2. |
Sudaryti sąlygas efektyviau įdarbinti socialinės paramos gavėjus per savivaldybių organizuojamas užimtumo didinimo programas, taip pat naudojantis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis ir pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus |
Didesnė socialinės pašalpos gavėjų dalyvavimo aktyviose darbo rinkos priemonėse aprėptis |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas. Teisės aktas svarstomas Seimo komitetuose. 2016 m. vasario 11 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
|
| 7.3. |
Taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones atskiroms bedarbių grupėms prioritetine atrankos tvarka, atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją |
Greitesnis vyresnio amžiaus, nekvalifikuotų ir ilgalaikių bedarbių integravimas į darbo rinką |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas. Teisės aktas svarstomas Seimo komitetuose. 2016 m. vasario 11 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
|
| 7.4. |
Pradėti taikyti naują įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonę, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje, o teorinis – profesinio mokymo įstaigoje |
Didesnė darbuotojų įtrauktis per mokymosi priemonę padės išlaikyti ir kelti jų kvalifikaciją |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas. Teisės aktas svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose. 2016 m. vasario 11 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
|
|
|
7.5. |
Organizuoti iki 6 mėnesių trukmės stažuotes, kaip neatlygintinos darbo praktikos laikotarpį, darbiniams įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, susigrąžinti ar tobulinti ir skirti stipendiją |
Padidinta bedarbių motyvacija įgyti darbinių įgūdžių stažuotės būdu ir pagalba jiems siekiant išvengti ilgalaikio nedarbo |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas. Teisės aktas svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose. 2016 m. vasario 11 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
| 7.6. |
Nustatyti asmens padidėjusių kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo tvarką, kai bedarbis įsidarbina į laisvą darbo vietą ar pagal pameistrystės ar darbinio mokymo darbo sutartį, dalyvaudamas remiamo įdarbinimo priemonėje |
Padidinta bedarbių motyvacija įsidarbinti toliau nuo gyvenamosios vietos esančiose darbo vietose
|
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas. Teisės aktas svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose. 2016 m. vasario 11 d. baigtas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete |
|
| 7.7. |
Parengti vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo programą |
Vyresnio amžiaus asmenų (vyresnių nei 54 metų) ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje ir išėjusiųjų iš darbo rinkos lengvesnis grįžimas į ją |
2015 metų IV ketvirtis |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Įgyvendinta. Priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016–2020 metų veiksmų planas |
|