Administracinė byla Nr. eA-2595-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02789-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HTF Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. U. (S. K. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HTF Group“) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. K. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S127921 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. gegužės 23 d. atsakovo sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taip pat pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymas). Teikdamas minėtą prašymą, pareiškėjas nurodė, kad jis siekia sudaryti darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „HTF Group“ (toliau – ir Bendrovė) ir dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.
3. 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S219159 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovo sprendimas). Nesutikdamas su minėtu atsakovo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
4. 2024 m. kovo 6 d. administracinėje byloje Nr. eI2-4794-872/202403-06 pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą panaikinti 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimas).
5. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024 m. gegužės 23 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimdamas 2024 m gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas konstatavo, kad: 1) prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 2) yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė; 3) pareiškėjas neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Atsakovas nurodė, kad, siekdama įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, Bendrovė neatitiko krovininio kelių transporto veiklai vykdyti keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, atsakovas priėjo prie išvados, kad Bendrovė negali įdarbinti pareiškėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Remdamasis šia išvada, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
6. Pareiškėjas teigė, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai nesivadovavo 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimo nuostatomis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas vadovavosi 2023 m. gruodžio 18 d. surinktais duomenimis. Pareiškėjas pastebėjo, kad minėtus duomenis atsakovas surinko prieš šešių mėnesių laikotarpį ir šie duomenys nėra teisingi. Pareiškėjas nurodė, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iki 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo momento atsakovas pakartotinai vykdė pareiškėjo individualios situacijos tyrimą. Tačiau nuo 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo momento jokių veiksmų, susijusių su pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas neatliko. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas nesusipažino su 2024 kovo 6 d. teismo sprendimu ir, rinkdamas duomenis apie pareiškėjo individualią situaciją, peržengė savo kompetencijos ribas.
7. Pareiškėjas teigė, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose numatytų sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neatliko jokio papildomo tyrimo ir (ar) vertinimo dėl pareiškėjo pateiktų duomenų atitikties tikrovei bei jo nelegalios migracijos grėsmės. Atsakovas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo turima kvalifikacija bei darbo funkcijų atlikimu ir nepaaiškino atlikto vertinimo dėl pareiškėjo pateiktų duomenų (ne)atitikties tikrovei. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nenurodė konkrečių UTPĮ 44 straipsnio nuostatose numatytų sąlygų, kurių, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko.
8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė sėkmingai vykdo krovininių kelių transporto veiklą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse.
9. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
10. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teikdamas minėtą prašymą, pareiškėjas nurodė, kad jis siekia sudaryti darbo sutartį su Bendrove ir dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir
44 straipsnio nuostatose numatytais pagrindais.
11. Išnagrinėjęs 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjo prašymą, 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nustatė, kad Bendrovė nevykdo deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos. Nesutikdamas su šiuo atsakovo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
12. 2024 m. kovo 6 d. administracinėje byloje Nr. eI2-4794-872/202403-06 pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą panaikinti 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
13. Pakartotinai nagrinėdamas 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjo prašymą, atsakovas nustatė, kad Bendrovė vykdo krovininių kelių transporto (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kitų statybos baigiamųjų ir apdailos darbų (ekonominės veiklos kodas – 4339) veiklą. Remdamasis Bendrovės pateikto tarpininkavimo rašto Nr. 20230814-151156 duomenimis, atsakovas pastebėjo, kad Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklai vykdyti (ekonominės veiklos kodas – 4940).
14. Siekdamas įvertinti Bendrovės deklaruojamos veiklos vykdymo realumą bei Bendrovės galimybes sudaryti realius darbo santykius su užsieniečiais, 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas kreipėsi į Bendrovę, prašydamas pateikti informaciją apie nuosavybės ir (ar) nuomos teise valdomas krovinines kelių transporto priemones ir Bendrovėje dirbančius tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus. 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. gruodžio 28 d. Bendrovė pateikė atsakovui prašomus dokumentus.
15. Vertindamas surinktus duomenis, 2023 m. gruodžio 18 d. atsakovas nustatė, kad Bendrovėje dirba daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų nei Bendrovė valdo kroviniams vežti skirtų transporto priemonių. Remdamasis nurodyta aplinkybe, atsakovas priėjo prie išvados, kad nuolatiniam darbui Bendrovė negali įdarbinti pareiškėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose.
16. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad, priimdamas 2024 m.
gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nepaisė 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimo ir neįvykdė teismo įpareigojimų. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas 2024 m. kovo 6 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovo sprendimo nuostatose pateiktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nevertino apie Bendrovę naujai paaiškėjusios informacijos. Tačiau, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą jam laikinai gyventi Lietuvos Respubliką, atsakovas įvertino naujai paaiškėjusią informaciją, t. y. pagal 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimą iš esmės atliko naują pareiškėjo individualios situacijos tyrimą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas atliko visus pareiškėjo individualios situacijos tyrimo veiksmus iki 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Atsakovas nurodė, kad vien aplinkybė, jog dar iki 2024 m. kovo 6 d. teismo sprendimo, prašydamas pateikti informaciją, jis kreipėsi į Bendrovę bei kitas viešąsias institucijas, savaime nereiškia, kad atsakovas neturėjo pagrindo vadovautis surinktais duomenimis ir po teismo sprendimo iš naujo atlikti tuos pačius veiksmus. Atsakovas pažymėjo, kad jis kreipėsi į kitas viešąsias institucijas, prašydamas pateikti informaciją apie kitus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo Bendrovėje siekiančius įgyti asmenis. Atsakovas taip pat pastebėjo, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių oficialią valstybės institucijų pateiktą informaciją.
17. Atsakovas prieštaravo pareiškėjo pozicijai, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas peržengė priskirtos kompetencijos ribas. Vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, atsakovas pažymėjo, kad kompetencija priimti sprendimus išduoti, pakeisti ir (ar) panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra priskirta Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Priimdamas minėtus sprendimus, atsakovas turi teisę reikalauti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir bendrovių pateikti reikalingą informaciją. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas teigė, kad, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis atliko tinkamą, išsamų ir visapusišką pareiškėjo individualios situacijos tyrimą, įvertino visus surinktus duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
18. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, jis nenurodė duomenų, paneigiančių pareiškėjo galimybes sudaryti darbo sutartį su Bendrove ir atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo darbo funkcijas. Atsakovas akcentavo, kad, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas siekė įsidarbinti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigose. Vertindamas Bendrovės pateiktus duomenis, atsakovas nustatė, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų nei Bendrovė turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių. Įvertinęs viešųjų institucijų bei Bendrovės pateiktus duomenis, atsakovas pastebėjo, kad Bendrovė neatitinka profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti nustatytų reikalavimų ir negali įdarbinti pareiškėjo krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo darbo funkcijoms atlikti. Remdamasis šia aplinkybe, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad faktiškai Bendrovė neketino sukurti darbo santykių su pareiškėju.
19. Atsakovas teigė, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nustatė bei įvertino visas reikšmingas pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes. Atsakovas neapsiribojo vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, nustatė ir įvertino ne pavienes aplinkybes, o juridinių faktų visetą, ir jį susiejo su taikomomis teisės normomis. Priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas vadovavosi objektyviais duomenimis bei aktualiomis teisės aktų normomis, pateikė išsamias bei motyvuotas išvadas.
II.
21. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo 2022 m. lapkričio 14 d. išduotą nacionalinę vizą, galiojančią iki 2023 m. lapkričio 11 d. Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikoje. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teikdamas 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, pareiškėjas turėjo galiojančią nacionalinę vizą. Prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jis siekia sudaryti darbo sutartį su Bendrove ir dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose.
23. Išnagrinėjęs surinktą informaciją, atsakovas pastebėjo, kad Bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos (tarptautinio krovinių vežimo). Taip pat atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Remdamasis šia informacija, 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su minėtu atsakovo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
24. 2024 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
25. Pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas pastebėjo, kad, teikdama tarpininkavimo raštą, Bendrovė deklaravo, jog ji vykdo krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą (ekonominės veiklos kodas – 4940). Tačiau, remdamasis viešosios įstaigos „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) pateiktais duomenimis, atsakovas nustatė, kad Bendrovė vykdo krovininio kelių transporto veiklą (ekonominės veiklos kodas – 4941) ir statybos baigiamuosius darbus (ekonominės veiklos kodas – 4339). Pagal viešai prieinamus Lietuvos transporto saugos administracijos duomenis atsakovas taip pat nustatė, kad Bendrovė turi 15 Bendrijos licencijų, suteikiančių teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), yra didesnė kaip 3,5 tonos (toliau – ir Bendrijos licencijos). Nuosavybės ir (ar) nuomos teise Bendrovei priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7 transporto priemonės yra krovininės, tačiau tik 4 transporto priemonės yra tinkamos dalyvauti viešajame eisme. 10 Bendrijos licencijų yra susietos su konkrečiomis krovininio transporto priemonėmis. Bendrovėje dirba 82 darbuotojai, iš kurių 44 darbuotojai dirba tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo pareigose. Atsižvelgdamas į nustatytus duomenis, atsakovas priėjo prie išvados, kad Bendrovė negali užtikrinti pareiškėjui nuolatinio darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Remdamasis šia aplinkybe, 2024 m. gegužės 23 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su kitais asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
26. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytų sąlygų. Priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas įvardijo, kad, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negalėtų dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose.
27. Įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas netyrė pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje aplinkybių ir pareiškėjo bei Bendrovės sudarytos darbo sutarties turinio. Nors atsakovas nurodė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog, turėdamas pagal Bendrovės tarpininkavimo raštą išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas gali dirbti ne Bendrovėje, tačiau, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas šio teiginio tiesiogiai nesusiejo su pareiškėjo įdarbinimo aplinkybėmis bei pareiškėjo bei Bendrovės darbo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atlikdamas pareiškėjo individualios situacijos vertinimą, atsakovas turėjo nustatyti ne Bendrovės veiklos organizavimo, o pareiškėjo įdarbinimo sąlygų atitiktį UTPĮ nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas savaime nesuponuoja išvados, jog prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teikimo ir 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatitiko UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose įtvirtintų sąlygų. Taip pat, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas nenurodė, kurio(-ių) UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygų pareiškėjas neatitiko.
28. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 bei 6 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad, atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas neatliko objektyvaus ir nešališko pareiškėjo individualiosios situacijos aplinkybių vertinimo ir nenurodė aiškaus bei konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis atsakovas priėmė ginčijamą administracinį aktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos atitiktį Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas.
29. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad administracinėje byloje pareiškėjas ir Bendrovė pateikė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti jam iš atsakovo 722,50 Eur (700 Eur + 22,50 Eur) dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Išnagrinėjęs Bendrovės prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti Bendrovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, teikdama minėtą prašymą, Bendrovė nepagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė privalėjo pateikti šių išlaidų būtinumą, dydį ir jų ryšį su byla pagrindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Bendrovė neteikė jokio procesinio dokumento. Taip pat, teikdama prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė nepateikė PVM sąskaitos-faktūros ir (ar) kitų dokumentų, apibūdinančių jai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį bei momentą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad, teikdama prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos patirtų išlaidų ir administracinės bylos.
III.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HTF Group“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimą: 1) priteisti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HTF Group“ naudai patirtas
605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 2) priteisti pareiškėjo S. K. U. (S. K. U.) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bendrovė nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje pateiktus dokumentus ir paaiškinimus.
33. Bendrovė paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje jai atstovauja advokatas. 2024 m.
spalio 14 d. Bendrovės advokatas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus. Kartu su minėtais rašytiniais paaiškinimais Bendrovės advokatas pateikė 2024 m. liepos 25 d. Bendrovei išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą MK Nr. 434 už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas. Bendrovei apmokėjus minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, Bendrovės advokatas pateikė pirmosios instancijos teismui apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, Bendrovė teigia, kad, teikdama pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus bei administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, ji aktyviai dalyvavo administracinės bylos nagrinėjimo procese. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas Bendrovė pateikė pirmosios instancijos teismui iki galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento.
34. Bendrovė pabrėžia, kad, išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo naudai palankų sprendimą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Bendrovė palaikė pareiškėjo poziciją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Bendrovė laikosi pozicijos, kad ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bendrovė pažymi, kad jos prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
35. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Bendrovės apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad Bendrovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
36. Atsakovas teigia, kad, teikdama apeliacinį skundą, Bendrovė iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime vartotinais žodžiais bei sakiniais ir įvardija tik savo subjektyvų vertinimą. Atsakovas pabrėžia, kad vien aplinkybė, jog, įvertinęs administracinės bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė Bendrovei nepriimtinas išvadas, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos medžiagą.
37. Atsakovas sutinka su Bendrovės argumentais, kad ji pateikė pirmosios instancijos teismui PVM sąskaitą-faktūrą už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas. Tačiau atsakovas atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitą-faktūrą už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas Bendrovė pateikė teismui likus vienai dienai iki teismo posėdžio. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, atsakovas teigia, kad, teikdama prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė neįrodė priežastinio ryšio tarp Bendrovės patirtų išlaidų ir administracinės bylos. Administracinėje byloje Bendrovė nepateikė jokio procesinio dokumento. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas laikosi pozicijos, kad, teikdama prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė nepagrindė patirtų išlaidų būtinumo bei nenurodė šių išlaidų ryšio su administracinės bylos nagrinėjimo procesu. Atsakovas nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas elgėsi pasyviai. Todėl Bendrovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pažeidžia protingumo bei ekonomiškumo principus.
38. Pareiškėjas S. K. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Bendrovės apeliacinį skundą. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės apeliacinis skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Pareiškėjas paaiškina, kad, dalyvaudama administracinės bylos nagrinėjimo procese, Bendrovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo momento pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Bendrovė pateikė duomenis, pagrindžiančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir, teikdama apeliacinį skundą, aiškiai ir konkrečiai įvardijo atliktus procesinius veiksmus. Pareiškėjas tvirtina, kad Bendrovės atlikti veiksmai atitinka įstatymų leidėjo valią dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiojo suinteresuoto asmens naudai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl Bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir atsisakė tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HTF Group“ prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti tenkinti Bendrovės priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė pateikė apeliacinį skundą.
42. ABTĮ 140 straipsnis nustato, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
43. Teikdama apeliacinį skundą, Bendrovė nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsisakyti tenkinti Bendrovės prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tenkinti pareiškėjo skundą Bendrovė neginčija. Remdamasi šia aplinkybe, teisėjų kolegija nagrinėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą bei teisėtumą.
44. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
45. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad, vadovaudamasi ABTĮ 52 straipsnio nuostatomis, šios administracinės bylos nagrinėjimo metu Bendrovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašė teismo tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.
3 d.).
46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Bendrovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. spalio 14 d. Bendrovė pateikė teismui 2023 m. gruodžio 13 d. tarp Bendrovės ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ (juridinio asmens kodas: 304174962) sudarytos teisinių paslaugų sutarties kopiją bei 2024 m. liepos 25 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą MK Nr. 434. Minėtą PVM sąskaitą-faktūrą advokatų profesinė bendrija „Baltic Lex“ išrašė Bendrovei už suteiktas paslaugas – susipažinimą su administracine byla Nr. eI2-11412-428/2024, Bendrovės rašytinių paaiškinimų rengimą bei pateikimą teismui ir Bendrovės atstovavimą. 2024 m. spalio 15 d. Bendrovė pateikė teismui 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos-faktūros MK Nr. 434 apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 90031; apmokėtos sumos dydis - 605.00 Eur). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendrovė pateikė duomenis, pagrindžiančius administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
47. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatose.
48. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad maksimali priteistina suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 878,56 Eur (2 196,4 Eur x 0,4)
49. Bendrovės prašoma priteisti 605 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos dydžio. Todėl ši suma priteistina Bendrovės naudai iš atsakovo.
50. Apeliaciniame skunde Bendrovė taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
51. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
52. Teikdama prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, Bendrovė pateikė 11,25 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis (banko „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymas Nr. 418). Todėl Bendrovei priteistina sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma. Kitų duomenų, pagrindžiančių administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Bendrovė nepateikė.
53. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti Bendrovės prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuojančias ABTĮ nuostatas. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra keičiama – Bendrovės naudai iš atsakovo priteisiama administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtų 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Pareiškėjas prašo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
55. 2024 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą į Bendrovės apeliacinį skundą bei prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teikdamas atsiliepimą į Bendrovės apeliacinį skundą, pareiškėjas prašė teismo tenkinti Bendrovės apeliacinį skundą. Kartu pareiškėjas įteikė teismui 2024 m. lapkričio 15 d. tarp jo bei advokato Žydrūno Ambrizo sudarytos atstovavimo sutarties kopiją. 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas įteikė teismui jam 2024 m. lapkričio 15 d. advokato Žydrūno Ambrizo išrašytą sąskaitą
Nr. 24/11-15 už suteiktas teisines paslauga bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius duomenis (banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 77777855; apmokėtos sumos dydis - 200 Eur).
56. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
57. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
58. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei šios nutarties 54 punkte nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nors pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pareiškėjas pateikė nedidelės apimties atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nedėstė jokių sudėtingų teisės klausimų. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, Rekomendacijų nuostatomis bei vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta iki 100 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HTF Group“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atsisakė tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „HTF Group“ prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pakeisti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HTF Group“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) dydžio administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HTF Group“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo teikimą apeliacinės instancijos teismui.
Priteisti pareiškėjui S. K. U. (S. K. U.) 100 Eur (vieną šimtą eurų) dydžio administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis