Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2045, LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ DARBUOTOJŲ IR EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ PENSINIŲ TEISIŲ IŠSAUGOJIMO IR PERKĖLIMO ĮSTATYMO 6, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2046, LIETUVOS RESPUBLIKOS MINIMALIOJO DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIŲ, SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO INDEKSAVIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2047, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2048, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2049, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2050, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 1, 4, 5, 10, 11, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2051, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2052, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALSTYBINĖS RENTOS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2053, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 16, 19, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2054, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2056 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3, 9, 14, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2057
2016 m. birželio 8 d. Nr. 571
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 27–38 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2057 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems nesusituokusiems (išsituokusiems) ar tapusiems našliais asmenims vienodas teises gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją“. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad „vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui, ar jis būtų tapęs našliu, ar niekada nesusituokęs (išsituokęs), vienodai sunku pragyventi iš Lietuvoje gaunamos nedidelės pensijos, todėl santuokos nebuvimo priežastys neturėtų būti pagrindas skirti ar neskirti papildomą pensiją“. Darytina prielaida, kad Įstatymų projektais siekiama vieniems gyvenantiems asmenims nustatyti naujos rūšies išmokas, būdingas ne valstybinių socialinio draudimo, valstybinių pensijų bei rentų sistemai, o socialinės paramos, kurią reglamentuoja kiti specialūs įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), sistemai. Siūlomos nustatyti naujos išmokos vieniems gyvenantiems asmenims skyrimas nebūtų siejamas su Įstatymų projektais keičiamų įstatymų paskirtimi bei reguliavimo sritimi.
2. Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį išmokos nustatomos vienam gyvenančiam senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui neatsižvelgiant į kitus kriterijus (pavyzdžiui, pajamas, turtą), nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Įstatymų projektuose nustatytų išmokų skyrimas, įvertinus asmens pragyvenimo lygį tik pagal jo šeiminę padėtį, daugeliu atvejų neatspindėtų tikrosios asmens materialinės padėties, taigi siūlomos vieno gyvenančio asmens išmokos skyrimas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas.
3. Lietuvos statistikos departamento 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis apie gyventojų (15 metų ir vyresnių) santuokinę padėtį, 2011 metais Lietuvoje gyveno 32,2 procento niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir 23,5 procento niekada santuokoje negyvenusių moterų, o išsituokusių vyrų ir moterų atitinkamai buvo 9,3 ir 12,4 procento. Darant prielaidą, kad panašus gyventojų procentinis pasiskirstymas pagal santuokinę padėtį būtų pensinio amžiaus asmenų kategorijoje, niekada negyvenusių santuokoje asmenų ir išsituokusių asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, skaičius sudarytų apie 246 tūkstančius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 220 tūkstančių valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų, šioms pensijoms mokėti per metus panaudojama apie 57 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pareigūnų ir karių, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas ir valstybines signataro rentas mokančių institucijų duomenimis, valstybines našlių pensijas ir rentas gauna apie 19 tūkstančių asmenų, šioms pensijoms per metus panaudojama apie 4 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus šiuos duomenis, priėmus Įstatymų projektus tikėtinas papildomas metinis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis galėtų sudaryti 62,7 mln. eurų, o papildomas metinis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis – 4,4 mln. eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto), šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.