KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. lapkričio 26 d. Nr. TS-375
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. TS-283 „Dėl Kauno rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-375
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO
UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, socialinių paslaugų Kauno rajono gyventojams pirkimo organizavimą ir atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas.
2. Aprašas taikomas mokėti už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Kauno rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybei skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Socialines paslaugas gaunančio asmens (šeimos) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos, kurios steigėjas yra Savivaldybė, tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjo, rūpintojo, atstovo) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo sutartimi.
8. Kai asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos teikiamos ne Savivaldybės įsteigtose įstaigose, trišalę sutartį pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, socialinių paslaugų teikėjas ir socialines paslaugas gaunantis asmuo (rūpintojas, globėjas, atstovas) arba gali būti pasirašytos dvi dvišalės sutartys tarp Savivaldybės administracijos direktoriaus, ar jo įgalioto asmens ir socialines paslaugas gaunančio asmens (rūpintojo, globėjo, atstovo) ir tarp Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens ir socialinių paslaugų teikėjo.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
14. Asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas finansines galimybes vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai ir/ar Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai.
15. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialinės paslaugos dydį nustato Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai ar Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai, vadovaudamiesi šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
16. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų kainos nustatomos Savivaldybės tarybos sprendimu.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
19. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą finansines galimybes vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai.
20. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 proc. šeimos pajamų.
21. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
22. Asmenims (šeimoms), kurių mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 5 proc. asmens (šeimos) pajamų.
23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
24. Socialinės priežiūros paslaugos, kurios teikiamos nemokamai:
24.3. laikino apnakvindinimo paslauga krizių atvejais iki 3 parų, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
24.4. intensyvi krizių įveikimo pagalba krizių atvejais 7 pirmąsias kalendorines dienas, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
25. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugos dydį nustato Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai, Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai, vadovaudamiesi šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
26. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamų socialinės priežiūros paslaugų kainos nustatomos Savivaldybės tarybos sprendimu.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
28. Kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką – pagalbos pinigus. Asmeniui mokama pagalbos pinigų suma apskaičiuojama pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas socialinių paslaugų kainas.
29. Pagalbos pinigai gali būti skiriami suaugusiems asmenims, turintiems negalią, ir jų šeimoms ar senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms.
30. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
31. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami pagal pasirašytą asmens ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sutartį.
32. Pagalbos pinigai gali būti skiriami asmeniui (šeimai), globojančiam vaikus, su globėjais (rūpintojais) nesusijusius artimais giminystės ryšiais (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnį), kuriems Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu buvo nustatyta globa (rūpyba). Už vieną globojamą vaiką skiriama vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pagalbos pinigų suma per mėnesį.
33. Asmuo ar vienas iš vaikus globojančios (rūpinančios) šeimos sutuoktinių dėl pagalbos pinigų mokėjimo už globojamą vaiką kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikia šiuos dokumentus:
34. Pagalbos pinigai vaikus globojančiam asmeniui (šeimai) gali būti skiriami esant asmens (šeimos) sutikimui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai apie vaikus globojančios šeimos tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).
35. Jeigu globojamas (rūpinamas) vaikas, už kurį buvo mokami pagalbos pinigai, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas.
36. Pagalbos pinigai neskiriami ir nemokami, jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
37. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, gavus seniūnijos ar Vaiko teisių skyriaus informaciją, priimamas sprendimas dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo.
38. Pagalbos pinigai skiriami nuo asmens prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos ir mokami už praėjusį mėnesį.
39. Sprendimą dėl pagalbos pinigų skyrimo, mokėjimo trukmės ir nutraukimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
42. Asmens mokėjimo už dienos socialinę globą finansines galimybes vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, Savivaldybės Socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai.
43. Konkretų asmens mokėjimo už dienos socialinę globą dydį nustato Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai ar Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai, vadovaudamiesi šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
44. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 proc. asmens pajamų.
45. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
46. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose ar asmens namuose teikiamos dienos socialinės globos kaina nustatoma Savivaldybės tarybos sprendimu.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ IR ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
48. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
49. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą. Jeigu suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
50. Mokėjimo už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens realiai gaunamų pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
51. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
52. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 proc. vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
53. Trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiamos nemokamai.
54. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
55. Asmens mokėjimo už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą finansines galimybes vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, Socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai.
56. Konkretų asmens mokėjimo už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą dydį nustato Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai ar Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai, vadovaudamiesi šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
57. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
58. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos kainos nustatomos Savivaldybės tarybos sprendimu.
VII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
60. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingi darbuotojai, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, specialistai, socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti darbuotojai vadovaudamiesi šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
61. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
62. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
63. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai:
63.2. asmuo (šeima) gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
64. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
65. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
66. Asmeniui, gaunančiam ilgalaikės socialinės globos paslaugas, nustatytas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokėjimo dydis, pasikeitus Registrų centro nustatytai nekilnojamojo turto ploto vieneto rinkos vertei neperskaičiuojamas. Turto vertės mokėjimo dydis perskaičiuojamas gavus informaciją apie asmens turto pokytį.
67. Gavus informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansinės jo galimybes iš naujo įvertinamos ne vėliau kaip per vienus metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
68. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens (šeimos) pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Socialines paslaugas teikiančiai įstaigai apie pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
69. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam valstybės remiamų pajamų dydžiui, mokėjimą už socialines paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos dydžiui, socialinių paslaugų kainai ar asmens pajamoms, finansinės galimybes iš naujo įvertinamos per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo.
70. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ar Savivaldybės įsteigta socialinių paslaugų įstaiga, gavę informaciją apie asmens, kuriam teikiamos socialinės globos paslaugos, pajamų ar turto pokyčius ar pasikeitus socialinių paslaugų kainai, organizuoja asmens finansinių galimybių vertinimą ir mokėjimo už socialinę globą sutarties pakeitimą.
71. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir Savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo iniciatyva.
72. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ar Savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
VIII. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO ORGANIZAVIMAS
73. Savivaldybės administracija viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams, atsižvelgdama į jų interesus ir nustatytus socialinių paslaugų poreikius.
74. Socialinės paslaugos perkamos tik tais atvejais, kai Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai socialinių paslaugų, kurioms yra nustatytas Savivaldybės teritorijos gyventojų poreikis.
76. Teikiančias trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigas, kurias Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai), ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis dėl asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo socialinės globos įstaigai.
77. Socialinių paslaugų įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkė (savininkas) yra pati Savivaldybė, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, pagal biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas.
78. Savivaldybės taryba nustato maksimalų trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo savo teritorijos gyventojams dydį. Konkrečiam asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis priklauso nuo asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas, įvertintų vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
IX. ASMENS (ŠEIMOS ) ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO
UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
79. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, globėjas, rūpintojas) dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ar paslaugas teikiančią įstaigą ir pateikti motyvuotą prašymą ir pagrindžiančius dokumentus.
80. Asmens (šeimos) prašymą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas svarsto Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, sprendžianti socialinių paslaugų skyrimo klausimus (toliau – Komisija) ir priima išvadą.
81. Asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas, vadovaujantis Komisijos priimta išvada, Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.
82. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo kaštai yra dengiami Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
84. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
85. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.
86. Savivaldybės kontrolierius kontroliuoja Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų socialinių paslaugų įstaigoms socialinėms paslaugoms teikti, panaudojimą pagal paskirtį.
87. Šio Aprašo įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.