LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2015 M. RUGPJŪČIO 31 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-559 „DĖL KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ TEIKIMO GAIRIŲ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. ĮV-685

Vilnius

P a k e i č i u Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

„8. Gairėse vartojamos sąvokos:

8.1. Ekspertas – specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos ir darbo patirties jam pavedamose spręsti užduotyse turintis asmuo, teikiantis Tarybai ar Lietuvos kino centrui ekspertinio vertinimo paslaugas;

8.2. Elektroninė kultūros ir meno projektų valdymo sistema – tai sistema, kuria naudojantis paraiškas galima teikti elektroniniu būdu;

8.3. Finansavimo sąlygos – Fondo lėšomis finansuojamų sričių ar programų ar finansavimo specialiuosius reikalavimus pareiškėjams ir (ar) projektams nustatantis dokumentas;

8.4. Kvietimas – laikotarpis, per kurį pareiškėjai gali teikti paraiškas pagal kvietimo skelbime nurodytas sritis ir (ar) programas;

8.5. Paraiška – Lietuvos Respublikos kultūros ministro (toliau – kultūros ministras) nustatytos formos dokumentas, teikiamas Tarybai, siekiant gauti finansavimą srities ar programos projekto įgyvendinimui Gairėse nustatyta tvarka;

8.6. Programa – įvairias meno ir kultūros sritis jungianti veiklų visuma, turinti apibrėžtus veiklos tikslus: mėgėjų menas, kultūros edukacija, Lietuvos kultūros organizacijų dalyvavimas ES programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ paprogramėje „Kultūra“, medijų ir informacinio raštingumo skatinimas, menas žmogaus gerovei, menininkų rezidencijos Lietuvoje, meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas, atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai), skaitmeninių kultūros objektų sklaida, pilietinio, tautinio, lituanistinio ugdymo ir atminties įprasminimo projektai, kultūros paveldas, Lietuvoje rengiami tęstiniai tarptautiniai meno renginiai, nacionaliniai paviljonai Venecijos bienalėje, skaitymo skatinimo iniciatyvos, Lietuvos kultūros ir meno pristatymas užsienyje, Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų plėtra, Lietuvoje rengiami tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai, humanitarinės literatūros leidyba, kvalifikacijos kėlimas, kultūros tyrimai, valstybės stipendijos kultūros ir (ar) meno kūrėjams, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, kultūros ar meno srities asociacijų ar skėtinių organizacijų strateginių programų įgyvendinimas;         

8.7. Projektas – laike apibrėžta kryptingos veiklos priemonių visuma, kurios tikslas – suteikti kultūros paslaugą arba sukurti kultūros produktą, skirtą visuomenės kultūriniams, meniniams ir švietėjiškiems poreikiams įgyvendinti;

8.8. Projekto dalyvis – fizinis ar juridinis asmuo dalyvaujantis įgyvendinant projektą;

8.9. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis, kurio pradžioje turi būti pradėtos, o pabaigoje – baigtos visos projekto veiklos;

8.10. Projekto vykdytojo, partnerių (rėmėjų) indėlis (finansinis, dalykinis ir pan.) – tai lėšų suma ar nepiniginis įnašas (savanoriškas darbas, kilnojamas ar nekilnojamas turtas, suteiktos patalpos ir kt. suteiktos prekės ir paslaugos), kuriuo projekto vykdytojas, partneriai (rėmėjai) prisideda prie projekto įgyvendinimo;

8.11. Projekto sąmata – dokumentas, kuriame pareiškėjas ir (ar) projekto vykdytojas nurodo būsimų ir (ar) esamų išlaidų sumą, būtiną projekto įgyvendinimui ir kuris teikiamas Tarybai kartu su projekto paraiška (kaip jos sudedamoji dalis);

8.12. Projekto vadovas – projekto vykdytojo įgaliotas fizinis asmuo, organizuojantis projekto įgyvendinimą;

8.13. Projekto vykdytojas – už Tarybos narių susirinkimo narių sprendimu Fondo lėšomis finansuoto projekto įgyvendinimą atsakingas juridinis asmuo, pasirašęs sutartį;

8.14. Sąmatos straipsnis – sąmatos struktūrinė dalis, skirta joje nurodyto pobūdžio išlaidoms finansuoti;

8.15. Sritis – meno sritis: architektūra, dizainas, vizualieji menai (dailė, fotografija, tarpdisciplininis menas), scenos menai (teatras, lėlių teatras, opera, muzikinis teatras, šokis, cirkas) ir kitos sritys: literatūra ir leidyba, muzika, etninė kultūra ir tautodailė, kino sklaida, mėgėjų menas, tarpsritiniai projektai; 

8.16. Sutartis – Tarybos pirmininko nustatytos formos projekto įgyvendinimo finansavimo Fondo lėšomis sutartis, sudaroma tarp Tarybos ir Projekto vykdytojo.“

2. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

„24. Paraiškos teikiamos užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti nurodyta: „PARAIŠKA“, srities ar programos, pagal kurią teikiamas projektas, pavadinimas ir pareiškėjo pavadinimas ir adresas, arba naudojantis Elektronine kultūros ir meno projektų valdymo sistema (toliau - LKT IS), kai tokia galimybė numatyta kvietime.“

3. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

„25. Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos naudojantis tik pašto pasiuntinių teikiamomis paslaugomis (paraiška laikoma pateikta laiku, jei ant voko nurodyta pašto antspaudo data ar paraiškos įteikimo pasiuntiniui data yra ne vėlesnė nei paskutinė paraiškų pateikimo diena) ar naudojantis LKT IS, kai tokia galimybė numatyta kvietime. Kitais būdais pristatytos ir (arba) kitais nei skelbime nurodytais adresais pateiktos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos ir nevertinamos.“

4. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:  

„38. Ekspertų darbas organizuojamas Tarybos pirmininko įsakymu patvirtintu Kultūros ir meno sričių ekspertų darbo reglamentu.“

5. Pakeičiu 41.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„41.3. kultūros prieinamumo didinimas ir kultūrų raiškos įvairovės skatinimas;“.

6. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:

„44. Maksimalus projekto vertinimas balais pagal kiekvieną konkretų prioritetą ar kriterijų suteikiamas tokiu atveju, kai projektas visiškai atitinką prioritetą ar kriterijų. Minimalus projekto vertinimas pagal kiekvieną konkretų prioritetą ar kriterijų suteikiamas, kai projektas visiškai neatitinka kriterijaus ar prioriteto. Jeigu projektas atitinka prioritetą ar kriterijų vidutiniškai, jis vertinamas puse maksimalaus prioriteto ar kriterijaus balų skaičiaus. Atitinkamai, daugiau nei puse maksimalaus prioriteto ar kriterijaus balų skaičiaus vertinamas projektas, atitinkantis prioritetą ar kriterijų daugiau nei vidutiniškai, o mažiau nei puse maksimalaus prioriteto ar kriterijaus balų skaičiaus vertinamas projektas, atitinkantis prioritetą ar kriterijų mažiau nei vidutiniškai, jeigu Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sričių ir programų vertinimo kriterijų ir prioritetų vertinimo balų aprašuose nenurodyta kitaip. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sričių ir programų vertinimo kriterijų ir prioritetų vertinimo balų aprašą Tarybos narių susirinkimas tvirtina nutarimu.“

7. Pakeičiu 100 punktą ir jį išdėstau taip:

„100. Pareiškėjams ir projektų vykdytojams, rašytiniu jų prašymu, Taryba pateikia jų projektą vertinusių ekspertų balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ar prioritetą bei konsoliduotus ekspertų grupės argumentus dėl rekomenduojamos skirti lėšų sumos. Tuo atveju, jeigu Tarybos narių susirinkimas dėl projekto finansavimo priėmė kitokį, nei ekspertų rekomenduotas, sprendimą, pareiškėjams ir projektų vykdytojams pateikiamas ir Tarybos susirinkimo protokolo išrašas dėl šio sprendimo priėmimo.“

8. Pakeičiu 103 punktą ir jį išdėstau taip: 

„103. Taryba su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija derina Kultūros ir meno sričių ekspertų darbo reglamento ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sričių ir programų vertinimo prioritetų ir kriterijų vertinimo balų aprašų projektus prieš jų patvirtinimą.“

9. Pakeičiu 3 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

10. Pakeičiu 15 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

11. Pakeičiu 19 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

12. Pakeičiu 29 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

13. Pakeičiu 32 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

14. Pakeičiu 33 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Kultūros ministras Šarūnas Birutis

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

3 priedas

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ SRIČIŲ „SCENOS MENAI (TEATRAS, LĖLIŲ TEATRAS, OPERA, MUZIKINIS TEATRAS, ŠOKIS, CIRKAS)“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos:
1.	Profesionalios kūrybos projektai ir jų sklaida Lietuvoje ir užsienyje, spektakliai, festivaliai, konkursai, vaikams ir jaunimui kuriami kūriniai, projektai, skirti paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
2.	Užsakomi sukurti scenos menų kūriniai (opera, operetė, miuziklas, baletas, literatūros kūrinio inscenizacija, pjesė, choreografija ir kiti kūriniai) su įsipareigojimu juos viešai atlikti.
3.	Lietuvoje arba lietuvių kilmės menininkų sukurtų meno kūrinių ir projektų viešinimas.  Sukurtų meno kūrinių fiksavimas (CD, DVD ir kitose laikmenose), informacijos apie juos kaupimas ir sklaida.
4.	Leidiniai, pristatantys scenos menų (teatro, lėlių teatro, operos, muzikinio teatro, šokio, cirko) raidos procesus (knygos, monografijos, albumai).
5.	Profesionali kritinė, analitinė refleksija spaudoje ir internete.
6.	Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose ir programose, tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai, dalyvavimas konferencijose, festivaliuose.

_______________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

15 priedas

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJŲ STRATEGINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Programos tikslas	Užtikrinti meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimą.
Finansuojama veikla	Meno kūrėjų organizacijų strateginės kūrybinės programos, įgyvendinančios pagrindinius organizacijos veiklos tikslus, numatytus jos įstatuose ir sudarančios prielaidas nacionalinio meno sklaidai ir tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui, formuojančios bendrą šalies meno raidą ir skatinančios menininkų mobilumą ir kūrybiškumą. Meno kūrėjų organizacijų strateginės kūrybinės programos turi atitikti vieną ar kelias iš šių sąlygų: 1. užtikrinti meno kūrėjų tobulėjimo, nuoseklios kūrybos sklaidos ir viešinimo bei prieinamumo visuomenei galimybes (teminės konferencijos bei seminarai / asociacijos narius telkiantys renginiai: parodos, konkursai, apdovanojimai ir kt. / informacijos apie asociaciją ir jos narius sklaida / atstovavimas meno kūrėjų interesams); 2. sudaryti sąlygas jaunųjų menininkų kūrybos sklaidai ir profesiniam meistriškumui plėtoti (periodiškai pristatyti jaunųjų menininkų  kūrybą, organizuoti meistriškumo kursus, seminarus, apdovanojimus ir kt.); 3. realizuoti tarptautinius bei tarpsritinius projektus (tarptautinį bendradarbiavimą plėtojantys projektai, vizitai ir mainai, bendradarbiavimas ir projektai su kitų sričių: švietimo, socialinės apsaugos ir kt. organizacijomis); 4. užtikrinti meno paveldo ir kultūrinės atminties išsaugojimą (informacijos apie asociacijos narių kūrybą kaupimas, skaitmeninimas, atminties išsaugojimas); 5. užtikrinti meno kūrėjų ir jų organizacijų kūrybinės ir socialinės padėties stebėseną, statistinių duomenų kaupimą (Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme nurodytų statistinių duomenų kaupimas ir apdorojimas);  6. dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių profesinių organizacijų ar tinklų veikloje (nario mokesčiai tarptautinėms ir Lietuvos organizacijoms ar tinklams, dalyvavimas konferencijose, seminaruose ir kt. veikloje).
Veiklos vertinimo prioritetas ir jo balas	Programoms, kurios didina kultūros ir meno matomumą visuomenėje, atstovauja meno kūrėjų interesus (0-20).
Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai	1. Programoje numatytos strateginės veiklos aktualumas, pagrįstumas, tęstinumas (0-30). 2. Programos kultūrinė vertė (0-20). 3. Programa skatinamas organizacijos narių profesinis meistriškumas, dalis programos veiklų skirta jauniesiems kūrėjams (0-10). 4. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su skirtingais sektoriais ir institucijomis (0-5). 5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10). 6. Programos rėmėjų įsipareigojimai (projektų įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų (0-5).
Galimi pareiškėjai	Meno kūrėjų organizacijos, kurioms yra suteiktas meno kūrėjų organizacijos statusas vadovaujantis Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymu.
Veiklos finansavimo intensyvumas	Kultūros rėmimo fondo lėšomis skiriamas finansavimas vienai meno kūrėjų organizacijai per vienerius kalendorinius metus yra ne mažesnis nei 20 000 EUR.
Veiklos finansavimo ribos	2017 m. – 700 000 EUR; 2018 m. – 700 000 EUR; 2019 m. – 700 000 EUR.
Veiklai įgyvendinti numatoma suma 2017 m.	700 000 EUR

_____________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

19 priedas

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „KULTŪROS PAVELDAS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Programos tikslas	Užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo aktualizavimą ir sklaidą.
1. Finansuojama veikla	1. Informacijos apie Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą sklaida Lietuvoje, Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo sklaida naudojant informacines technologijas.   2. Tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projektai: regioninis bendradarbiavimas, Europos Tarybos Europos kultūros kelių, Europos Komisijos Europos paveldo ženklo, UNESCO iniciatyvos, leidiniai, aktualizuojantys UNESCO saugomą materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą Lietuvoje. 3. Nacionaliniai kultūros kelių projektai: 3.1. projektai, sudarantys sąlygas aktualizuoti keliems regionams reikšmingą istorijos ir kultūros paveldą, įtraukiantys turimus kultūrinius išteklius – festivalius, šventes, parodas, muges ir kitus panašaus pobūdžio renginius, suburiantys biudžetinių kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų sričių partnerių tinklą ir besiremiantys moksliniais tyrimais; 3.2. regioniniai projektai su mažiausiai viena kaimynine šalimi (Latvija, Estija, Lenkija, Rusija (Kaliningrado sritimi), Baltarusija, Ukraina), ieškant vienijančių tautas ir kultūras vardiklių; 3.3. bendri regionų kultūros įstaigų ir/ar bendruomenių užsienyje projektai, aktualizuojantys regionams reikšmingą istorijos ar kultūros paveldą ir skatinantys kultūrinį turizmą. 4. Piliakalnių tematikai skirti projektai.
Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai	1. Tarptautinio bendradarbiavimo projektams, skirtiems UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąraše esantiems Lietuvos objektams išsaugoti (0-10). 2. Projektams, vykstantiems mažiau išvystytose turizmo aspektu vietovėse (0-10). 3. Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo (registruoto ir neregistruoto) apskaitos projektams (0-10). 4. Piliakalnių tematikai skirtiems projektams (0-10).
Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai	1. Projekto metu vykdomos veiklos aktualumas kultūros paveldo išsaugojimui (0-25). 2. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-10). 3. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-10). 4. Projekto rėmėjų įsipareigojimai (projekto įgyvendinimui pritraukiamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių: savivaldybių, privačių rėmėjų, užsienio valstybių organizacijų) (0-5). 5. Projektu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių ir institucijų (0-10).
Veiklai įgyvendinti numatoma suma 2017 m.	300 000 EUR
2. Finansuojama veikla	Apsaugos techninių priemonių įrengimo projektavimo sakraliniuose objektuose projektai, siekiant išsaugoti juos ir juose esančias kultūros vertybes.
Veiklos vertinimo prioritetai ir jų balai	1. Projektams, kurie numato medinių sakralinių kultūros paveldo objektų apsaugos techninių priemonių įrengimo (elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, žaibosauga ir kitos apsaugos priemonės) projektų parengimą (0-20). 2. Projektams, kurie numato medinių sakralinių objektų apsaugos techninių priemonių įrengimo (elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, žaibosauga ir kitos apsaugos priemonės) projektų parengimą (0-10). 3. Projektams, kurie numato nemedinių sakralinių objektų apsaugos techninių priemonių įrengimo (elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, žaibosauga ir kitos apsaugos priemonės) projektų parengimą (0-10).
Veiklos vertinimo kriterijai ir jų balai	1. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-30). 2. Projekto vadovo patirtis, kvalifikacija ir kiti žmogiškieji ištekliai (kiti projekto įgyvendintojai, bendraorganizatoriai) (0-20). 3. Naujų / šiuolaikiškų apsaugos techninių priemonių parinkimas (0-10).
Specialieji reikalavimai	1. Pareiškėjas pirmiausia turi įvertinti esamų elektros tinklų ir įrenginių būklę, jų atitikimą galiojančioms projektavimo ir saugaus eksploatavimo normoms ir pateikti atitinkamos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą apie sakralinio objekto būklės atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams bei rekomendacijas. Jeigu esami elektros tinklai ir įrenginiai šių normų neatitinka - juos reikia keisti, parengiant elektrotechninės dalies remonto projektą: 1.1. sakralinių objektų elektrotechninės dalies remonto projektavimo darbai turi būti atliekami atestuotų elektrotechninės ir architektūrinės dalies specialistų. Projekte privalo būti numatytas sakralinio objekto kilnojamųjų kultūros vertybių ir vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, išsaugojimas, todėl architektui privalomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) atestatas. 1.2. elektrotechninė projekto dalis turi būti parengta pagal galiojančius projektavimo normatyvus, dalies sudėtis ir apimtis turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“, reikalavimus.   2. Jei sakraliniame objekte nėra įrengtų apsaugos, priešgaisrinių ir žaibosaugos priemonių, jas reikia suprojektuoti. 3. Apsauginės ir gaisrinės signalizacijos projektas turi apimti visas sakralinio objekto patalpas. Projektuojant priešgaisrinę apsaugą būtina apskaičiuoti, kad sakraliniuose objektuose apeigų metu naudojamos žvakės ir smilkalai. Apsauginė ir gaisrinė signalizacija turi būti suprojektuota taip, kad, jai suveikus, signalas būtų perduodamas sakralinio objekto valdytojui ir į objektą saugančios bendrovės centralizuotą pultą distanciniu būdu. Projektavimo darbus gali atlikti atitinkamus kvalifikacinius atestatus turintys atitinkamos srities specialistai, o architektui privalomas KPD atestatas. 4. Parengto kompleksinio projekto (elektrotechninės ir apsaugos bei priešgaisrinių priemonių įrengimo) sprendiniai turi būti suderinti su KPD teritoriniu padaliniu ir savivaldybe, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir kitomis reikalingomis žinybomis (jei jų derinimas būtinas). Prie paraiškos turi būti pridėtas sakralinio objekto apžiūros aktas, parengtas pagal galiojančio statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu D1-347 „Dėl statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ reikalavimus. 5. Prie paraiškos turi būti pridėtas išrašas iš Kultūros vertybių registro (jei tai yra kultūros paveldo objektas), taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių ir vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, sąrašas.
Veiklai įgyvendinti numatoma suma 2017 m.	20 000 EUR
Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2017 m.	320 000 EUR

__________________

Kultūros rėmimo fondo lėšomis

finansuojamų projektų teikimo gairių

29 priedas

KULTŪROS RĖMIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMOS PROGRAMOS „VALSTYBĖS STIPENDIJOS KULTŪROS IR (AR) MENO KŪRĖJAMS“ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Programos tikslas	Skatinti meno ir kultūros kūrėjų individualią kūrybinę veiklą.
Finansuojama veikla	Architektūros, bibliotekų, dailės, dizaino, etninės kultūros ir tautodailės, fotografijos meno, kino, kultūros paveldo, literatūros, muziejų, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, teatro ir cirko meno sričių individualios, edukacinės ir vardinės stipendijos
Kita informacija	Programa įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-226 „Dėl stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Veikloms įgyvendinti numatoma bendra suma 2017 m.	1 100 000 EUR

_____________________