Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 519 „DĖL VALSTYBINIO ATLIEKŲ TVARKYMO
2014–2020 METŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. birželio 1 d. Nr. 544
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014−2020 metų planas (toliau − Planas) parengtas vadovaujantis Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, 2014−2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014−2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (toliau − 2014−2020 metų nacionalinės pažangos programa), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), Europos Bendrijų Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“ (COM (2005) 666 galutinis), Nacionaline aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau − Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija), Nacionaline klimato kaitos valdymo politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ (toliau − Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija), Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015) 614 galutinis) ir Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.“

1.2. Pakeisti 119 punktą ir jį išdėstyti taip:

„119. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių, tokių kaip padangos, akumuliatoriai, baterijos (galvaniniai elementai), vidaus degimo variklių degalų ar tepalų filtrai, įsiurbimo oro filtrai, hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai ir (ar) pakuotės, atliekomis. Taip pat šis įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Šios lėšos kartu su lėšomis, gautomis pagal garantijas ar laidavimo draudimo sutartis ir kitus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą, elektros ir elektroninės įrangos, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, alyvos tvarkymą, naudojamos finansuoti Atliekų tvarkymo programos priemonėms, kurių naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus, uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus, subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“

1.3. Pakeisti 131 punktą ir jį išdėstyti taip:

„131. Aplinkos ministerijos užsakymu parengtų studijų apibendrinti duomenys apie atliekų rūšiavimo, apdorojimo ir perdirbimo, naudojimo energijai gauti, deginimo ir šalinimo esamus bei planuojamus pajėgumus pateikti Plano 4, 5, 13 ir 14 prieduose.“

1.4. Pakeisti 133 punktą ir jį išdėstyti taip:

„133. Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, projektus, iki 2015 metų pabaigos pastatyti ir pradėti eksploatuoti 1 mechaninio apdorojimo ir 9 mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Įrenginiuose iš mišraus atliekų srauto bus išskiriama ir apdorojama biologiškai skaidžių atliekų dalis (su priemaišomis), taip pat išskiriamos antrinės žaliavos ir perdirbti netinkamos, tačiau energinę vertę turinčios atliekos, kurių bendri pajėgumai sudarys apie 1 mln. tonų mišrių komunalinių atliekų. Šiuose įrenginiuose atskirta perdirbti netinkama biologiškai skaidžių atliekų dalis taip pat gali būti naudojama energijai gaminti.“

1.5. Pakeisti 137 punktą ir jį išdėstyti taip:

„137. Iki 2015 metų pabaigos pastatyti ir pradėti eksploatuoti 1 mechaninio apdorojimo ir 9 mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai: 4 regionuose (Alytuje, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje) pastatyti biologinio apdorojimo įrenginiai su biodujų gavyba, Vilniuje biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos biodžiovinimo įrenginyje, Kauno, Marijampolės, Šiaulių regionuose biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos jas kompostuojant ir (arba) biologiškai džiovinant, Tauragės regione – kompostavimui naudojant specialią plėvelę.“

1.6. Pakeisti 138 punktą ir jį išdėstyti taip:

„138. Priklausomai nuo pasirinktos iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirtų biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo technologijos bus gaminamos biodujos, susidarys kietasis atgautasis kuras ir kitos perdirbti netinkamos, energinę vertę turinčios atliekos, techninis kompostas, techninis raugas ir stabilatas. Techninis kompostas, techninis raugas ir stabilatas bus naudojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gautas kietasis atgautasis kuras, kitos perdirbti ar pakartotinai naudoti netinkamos, energinę vertę turinčios atliekos turi būti panaudotos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose, kai tai yra finansiškai, ekonomiškai ir technologiškai pagrįsta.“

1.7. Pakeisti 148 punktą ir jį išdėstyti taip:

„148. Planuojant atliekas naudoti energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, 2014−2020 metų nacionalinės pažangos programos bei Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015−2021 metų programos patvirtinimo“, nuostatomis. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta įgyvendinti strateginę iniciatyvą – naudoti komunalines atliekas šilumos (kartu gaminant ir elektros energiją) gamybai didžiuosiuose šalies miestuose arba prie jų. Jeigu pritrūktų esamų ir suplanuotų komunalinėms atliekoms deginti skirtų pajėgumų, kitos galimos komunalinių atliekų deginimo įrenginių vietos bus numatomos nacionaliniu lygiu.“

1.8. Pakeisti 149 punktą ir jį išdėstyti taip:

„149. 2013 metais pradėta eksploatuoti pirmoji biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė Klaipėdoje. Jos projektinis kuro poreikis – 255 tūkst. tonų per metus, iš jų leidžiama panaudoti energijai gauti 180 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčių komunalinių ir gamybos ar kitos ūkinės veiklos atliekų per metus. Vilniaus mieste planuojama energijai gauti panaudoti iki 160 tūkst. tonų ir (ar) Kauno mieste – iki 200 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių netinkamų pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčių komunalinių atliekų per metus, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą.“

1.9. Pakeisti 150 punktą ir jį išdėstyti taip:

„150. Iki 2016 metų įdiegus suplanuotus mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo ar mechaninio apdorojimo įrenginius, po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos galėtų būti naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose, kurių pajėgumai sudarys iki 540 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. Po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje ir (ar) Kaune.“

1.10. Pakeisti 177 punktą ir jį išdėstyti taip:

„177. 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos gali būti naudojamos atliekų prevencijai skatinti, trūkstamiems atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo pajėgumams sukurti ir esamiems modernizuoti, po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo pajėgumams Vilniuje ir (ar) Kaune sukurti, valstybės, savivaldybių institucijų ir įmonių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti. Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšomis būtų galima sutvarkyti sukauptą senąjį komunalinių nuotekų valymo dumblą (turintį netipinių naujam dumblui savybių).“

1.11. Pakeisti 186 punktą ir jį išdėstyti taip:

„186. Neišplėtojus komunalinių atliekų (pakuočių, maisto / virtuvės, pavojingųjų ir kitų atliekų) rūšiuojamojo surinkimo sistemų, bus sunku didinti atliekų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, gaminti kokybiškus gaminius iš atliekų, vykdyti nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, dauguma buityje susidarančių pavojingųjų atliekų ir toliau bus šalinama nepavojingųjų atliekų sąvartynuose arba deginama atliekų deginimo jėgainėse. Pasirinkus ir įdiegus neefektyvias mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir mechaninio biologinio apdorojimo technologijas, nebus pasiektas planuojamas aplinkosaugos efektas – žemos kokybės techninis kompostas bus šalinamas sąvartynuose, kietasis atgautasis kuras neatitiks aukštos kokybės standarto reikalavimų ir bus deginamas atliekų deginimo įrenginiuose, o iš mišraus srauto išskirtos antrinės žaliavos bus netinkamos perdirbti.“

1.12. Pakeisti 201 punktą ir jį išdėstyti taip:

„201. Kitoks atliekų naudojimas – po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkamų komunalinių atliekų, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, naudojimas energijai gauti, kaip numatyta 2 ir 4 prieduose.“

1.13. Papildyti 201¹ punktu:

„201¹. Būtina plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, siekiant kaip išteklius panaudoti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose susidarantį pelenų šlaką ir kitus deginimo produktus.“

1.14. Pakeisti 206 punktą ir jį išdėstyti taip:

„206. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo savarankiškumo ir artumo principų taikymo. Vadovaujantis artumo principu, siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos (pavyzdžiui, energijai gauti) artimiausiame tinkamai įrengtame atliekoms deginti skirtame įrenginyje, o netinkamos perdirbti ir kitaip naudoti atliekos – šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Siekiama, kad Lietuvoje būtų sukurti pakankami mišrių komunalinių atliekų naudojimo ir atliekų šalinimo įrenginių pajėgumai, atsižvelgiant į geriausiai prieinamas technologijas.“

1.15. Pakeisti 220 punktą ir jį išdėstyti taip:

„220. Daroma prielaida, kad biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai bus įgyvendinti, nors gali tekti keisti finansavimo šaltinius, technologinius sprendinius, pratęsti projektų įgyvendinimo terminus ar numatyti kitus finansavimo šaltinius, jeigu projektų finansavimas Europos Sąjungos lėšomis bus nutrauktas ar sumažintas paramos intensyvumas. Taip pat daroma prielaida, kad eksploatuojant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos, energinę vertę turinčios atliekos bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose.“

1.16. Pakeisti 227.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„227.1.4. tobulinti atliekų tvarkymo srities teisės aktus – nustatyti komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir kitokio naudojimo (pavyzdžiui, energijai gauti) reikalavimus;“.

1.17. Pakeisti 227.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„227.2.1. skatinti perdirbti ir pakartotinai naudoti atliekas, taikant ekonomines priemones;“.

1.18. Pakeisti 227.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„227.2.2. sukurti kitokio naudojimo (pavyzdžiui, energijai gauti) pajėgumus, nustatyti teisines ir ekonomines priemones;“.

1.19. Pakeisti 230.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„230.2. iki 2016 metų perdirbti, pakartotinai ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui, energijai gauti) ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);“.

1.20. Pakeisti 230.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„230.3. iki 2020 metų perdirbti, pakartotinai ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui, energijai gauti) ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);“.

1.21. Pakeisti 232.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„232.1. būtina sukurti reikiamą komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą: nuo rūšiuojamojo atliekų surinkimo priemonių iki mechaninio ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo, atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo ir po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių (Plano 2 priedo 2.2.1, 2.3.3, 2.4.1 ir 2.4.2 papunkčiuose numatytos priemonės);“.

1.22. Papildyti 232.4 papunkčiu:

„232.4. iki bus sukurti komunalinių atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje, ieškoti galimybių laikyti kietąjį atgautąjį kurą, kuris gautas atskyrus po rūšiavimo likusias, perdirbti ir pakartotinai naudoti netinkamas energinę vertę turinčias komunalines atliekas.“

1.23. Pakeisti 243.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„243.2. taikyti atliekų perdirbimą ir naudojimą skatinančias ekonomines priemones: įvesti mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas (taikomas nuo 2016 metų); įvertinti, ar tikslinga įvesti mokesčius už mechaninio ir (ar) mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorojamas atliekas ir atliekų deginimo įrenginiuose naudojamas energijai gauti atliekas (Plano 2 priedo 2.1.1–2.1.3, 2.2.2–2.2.4 papunkčiuose numatytos priemonės);“.

1.24. Pakeisti 262 punktą ir jį išdėstyti taip:

„262. Kad Lietuvoje būtų sukurta efektyvi gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema, turi būti įgyvendintos Plano 2 priedo 3.2.5–3.2.7, 3.2.12, 4.1.1, 4.1.4–4.1.6 ir 5.2.3 papunkčiuose numatytos priemonės.“

1.25. Pripažinti netekusiu galios 271.4 papunktį.

1.26. Pakeisti 273.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„273.3. nustatyti privalomą užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms (Plano 2 priedo 2.1.4 papunktyje numatyta priemonė);“.

1.27. Pakeisti 273.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„273.6. įvertinti galimybes taikyti teisines, ekonomines ir kitas priemones gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems rinkai pakuotes, kurių atliekas perdirbančių technologijų nėra arba kurias perdirbti sudėtinga (Plano 2 priedo 2.1.5 papunktyje numatyta priemonė).“

1.28. Pakeisti 283 punktą ir jį išdėstyti taip:

„283. Kad būtų pasiekti strateginiai atliekų tvarkymo iki 2020 metų tikslai, numatoma taikyti šias ekonomines atliekų tvarkymo priemones: įvesti mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas (mokestis įvestas nuo 2016 metų), įvertinti, ar tikslinga įvesti mokesčius už atliekų apdorojimą mechaninio ir (ar) mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, atliekų naudojimą energijai gauti, taikyti diferencijuotą komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimą, įvesti užstato vienkartinei gėrimų pakuotei sistemą (sistema įvesta nuo 2016 m. vasario 1 d.) (Plano 2 priedo 2.1.1–2.1.5 ir 5.3.1 papunkčiuose numatytos priemonės).“

1.29. Pakeisti 284 punktą ir jį išdėstyti taip:

„284. Viena iš svarbiausių priemonių, užtikrinančių atliekų, tarp jų biologiškai skaidžių, šalinimo sąvartyne mažinimą, yra sąvartyne šalinamų atliekų apmokestinimas. Atsižvelgiant į tai, numatoma parengti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, nustatančių mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas, projektus. Mokesčio už sąvartynuose šalinamas atliekas tikslas – siekiant mažinti jų kiekį, skatinti vengti naudoti pavojingąsias medžiagas ir įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą. Laikantis šio eiliškumo, atliekų šalinimas sąvartynuose turi tapti brangiausiu atliekų tvarkymo būdu. Mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas numatoma įvesti nuo 2016 metų ir nuosekliai jį didinti.“

1.30. Papildyti 290¹ punktu:

„290¹. Būtina užtikrinti atliekų tvarkymo sistemos darnaus vystymo tęstinumą kitu planavimo laikotarpiu įvertinant esamą atliekų sektoriaus situaciją, Europos Bendrijos šalių gerąją praktiką, ES žiedinės ekonomikos ir kitų strateginių planų kryptis Europos Bendrijoje.“

1.31. Pakeisti 1 priedo „Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų siekiamų reikšmių sąrašas“ 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

7 „2. Mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį – plėtoti racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą	įrengti ir veikiantys mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, vienetais	0	10	10	savivaldybės, regioniniai atliekų tvarkymo centrai
	visų per metus susidariusių atliekų dalis, kurią sudaro perdirbtos, pakartotinai ar kitaip panaudotos (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinės atliekos, procentais	23¹	45	65	Aplinkos ministerija (institucija, atsakingauž vertinimo kriterijaus koordinavimą)
	komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų kiekis, kuris būtų paruošiamas naudoti pakartotinai ir perdirbti, procentais	17 (2010)	30	50	Aplinkos ministerija (institucija, atsakingauž vertinimo kriterijaus koordinavimą)
	sąvartynuose pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, palyginti su 2000 metų kiekiu, procentais	66	45	35	savivaldybės“.

1.32. Pakeisti 2 priedą „Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo priemonių planas“:

1.32.1. Pakeisti 2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„2.1. skatinti perdirbti ir pakartotinai naudoti atliekas, taikant ekonomines priemones	2.1.1. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1428, parengti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, nustatančių mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas, projektus	2015 metai	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija)	–	–
	2.1.2. vykdyti sąvartynuose šalinamų atliekų apskaitos ir mokesčio už sąvartynuose šalinamas atliekas apskaičiavimo kontrolę	2015–2020 metai	Aplinkos ministerija (regionų aplinkos apsaugos departamentai)	–	–
	2.1.3. įvertinti, ar tikslinga įvesti mokestį už mechaninio ir (ar) mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorojamas atliekas	2016–2017 metai	Aplinkos ministerija	–	–
	2.1.4. parengti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimų, nustatančių privalomąjį užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms, projektus	2014 metai	Aplinkos ministerija	–	–
	2.1.5. įvertinti galimybes taikyti teisines, ekonomines ir kitas priemones gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems rinkai pakuotes, kurių atliekas perdirbančių technologijų nėra arba kurias perdirbti sudėtinga	2018 metai	Aplinkos ministerija	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	14 481“.

1.32.2. Pakeisti 2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„2.2. sukurti kitokio naudojimo (pavyzdžiui, energijai gauti) pajėgumus, nustatyti teisines ir ekonomines priemones	2.2.1. įrengti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus Vilniuje ir (ar) Kaune	2018 metai	UAB „Lietuvos energija“ įsteigtos bendrovės: Vilniaus mieste – UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, Kauno mieste – UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“, Aplinkos ministerija	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kitos lėšos	320 900 000
	2.2.2. įvertinti, ar tikslinga įvesti mokestį už atliekų naudojimą energijai gauti deginimo įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje ir (ar) Kaune	2016–2017 metai	Aplinkos ministerija	–	–
	2.2.3. parengti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių atliekas energijai gaminti naudojančių ūkio subjektų pareigas ir iš atliekų gaminamos energijos kainodarą	2015–2016 metai	Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), Aplinkos ministerija	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	37 651
	2.2.4. reglamentuoti atliekas energijai gaminti naudojančių ūkio subjektų ir valstybės / savivaldybių susitarimų dėl ilgalaikių atliekas energijai gaminti naudojančių ūkio subjektų įsipareigojimų atliekų deginimo srityje sudarymo sąlygas	2015–2016 metai	Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	11 585“.

1.32.3. Pakeisti 4.1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„4.1.2. Pakeisti Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, − papildyti Atliekų sąrašą nacionaliniais atliekų kodais

2019 metai

Aplinkos ministerija

–

–“.

1.32.4. Pripažinti netekusiu galios 4.2.1 papunktį.

1.33. Pakeisti 4 priedą „Atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo pajėgumai“ ir jį išdėstyti taip:

„ATLIEKŲ NAUDOJIMO ENERGIJAI GAUTI IR ATLIEKŲ DEGINIMO PAJĖGUMAI

Eil. Nr.	Įrenginio pavadinimas	Tvarkymo būdas ir kodas pagal klasifikaciją	Įrenginių vieta	Bendras įrenginių (instaliacinis) pajėgumas, tonomis per metus	Įrenginio paleidimo data	Planuojamas įrenginio eksploatavimo laikotarpis	Ar pakankami pajėgumai
1.	Energijai gauti naudojami įrenginiai	naudojimas energijai gauti (R1)	termofikacinė elektrinė (Klaipėda)	projektinis kuro poreikis – 255 000, iš jų leidžiamas sudeginti atliekų kiekis – 180 000¹ (iš jų 130 000 MKA* ir 50 000 GA**)	2013 metais	neribotas	deginimo įrenginių projektiniai pajėgumai pakankami
2.			atliekas energijai gauti naudojantys įrenginiai (Vilnius ir (ar) Kaunas)	360 000²	planuojama 2018 metais
3.			akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ (Naujoji Akmenė)	projektinis kuro poreikis – 234 000, iš jų 150 000 – GA, 18 000 – pavojingosios atliekos, 45 000 – kitos atliekos, išskyrus naudotas padangas	paleidimo data nenumatyta³
4.	Naudotų padangų tvarkymo įrenginiai	naudojimas energijai gauti (R1)	akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ (Naujoji Akmenė)	21 000	planuojama 2017 metais	neribotas	deginimo pajėgumai pakankami
5.	Medicininių atliekų tvarkymo įrenginiai	deginimas (D10)	Vilniaus miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės	2 000 1 600	neveikia, 2014 metais	neribotas	deginimo pajėgumai pakankami
6.	Pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiai	deginimas (D10)	Šiaulių rajono savivaldybė	8 000	2014 metais	neribotas	deginimo pajėgumai pakankami

¹ UAB „Fortum Klaipėda“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.

² Planuojami po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų pajėgumai Vilniaus ir (ar) Kauno atliekų deginimo įrenginiuose, įvertinus likusių po rūšiavimo ir perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų kiekio prognozes Lietuvoje ir šiuo metu Klaipėdoje veikiančio įrenginio pajėgumą.

³ Sprendimas dėl akcinės bendrovės planuojamos ūkinės veiklos – atliekų naudojimo energijai gauti – leistinumo poveikio aplinkai požiūriu.

* MKA – mišrios komunalinės atliekos, apdorotos mechaninio apdorojimo įrenginiuose.

** GA – gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos.“

2. Šis nutarimas įsigalioja 2016 m. liepos 1 dieną.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas