LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Suimtųjų IR nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo, ŠIŲ dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. rugsėjo 12 d. Nr. V-756
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, 8.3, 8.4, 11.1 ir 12.2 papunkčiais:
1. Tvirtinu Suimtųjų ir nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo, šių dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrinių padalinių vadovams užtikrinti šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Aprašo reikalavimų tinkamą vykdymą;
3. Pripažįstu netekusiu galios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V-534 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo, šių dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus
2024 m. rugsėjo 12 d.
įsakymu Nr. V-756
Suimtųjų IR nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo, ŠIŲ dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) VIETose tvarkos aprašAS
i SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Suimtųjų ir nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo, šių dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) struktūrinių padalinių vadovų, Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės kalėjimų (toliau kartu – kalėjimai) viršininkų veiklos prioritetus mažinant smurto pasireiškimo riziką, prevencijos vykdymo tikslus, uždavinius ir veiklos kryptis bei jos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmus, taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau kartu – darbuotojai), veiksmus, pastebėjus sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį, sužalojimų fiksavimo, dokumentų dėl suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarką.
2. Šio Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek smurtinio elgesio prevencijos ir kūno sužalojimų tyrimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai), kiti teisės aktai.
3. Aprašo tikslas – nustatyti reikalavimus suimtųjų bei nuteistųjų (areštu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos) kūno sužalojimo atvejams fiksuoti ir tirti bei smurto rizikos veiksniams valdyti (smurto prevencijai vykdyti), suderinti Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrinių padalinių vadovų ir darbuotojų tarpusavio veiksmus, funkcijas ir atsakomybę.
4. Aprašo uždaviniai:
4.1. nustatyti smurto rizikos valdymo kryptis bei kontrolės metodus, siekiant mažinti smurtinio elgesio pasireiškimo atvejų skaičių bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose;
4.2. užtikrinti smurto prevenciją bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose, nustatant tikslius Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrinių padalinių vadovų ir darbuotojų veiksmus ir pareigas bei taikomų priemonių efektyvumo kontrolės mechanizmus;
5. Prevencija Apraše suprantama kaip priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurto rizikos veiksniams atsirasti arba jų poveikiui mažinti, stiprinti apsauginius veiksmus. Prevencija yra nuolatinis, cikliškas (ne baigtinis) procesas, apimantis esamų arba potencialiai galimų problemų identifikavimą, tinkamų priemonių joms spręsti parinkimą ir taikymą, poveikio vertinimą ir tolesnių veiksmų planavimą.
6. Prevencijos vykdymo tikslas – sukurti saugią, nuteistųjų (suimtųjų) resocializacijos procesui palankią aplinką, kurioje nuteistieji (suimtieji) bei bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai jaučiasi saugūs ir gerbiami, jų nuomonė bei siūlymai išklausomi ir vertinami. Psichologinė savijauta ir saugumas bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose yra susijęs su emocine nuteistųjų (suimtųjų) ir darbuotojų gerove, gerais jų tarpusavio santykiais.
7. Strateginės smurto apraiškų mažinimo kryptys:
7.1. laikytis nulinės tolerancijos bet kokio pobūdžio smurtui, įskaitant žodinį priekabiavimą ir patyčias, bei juo vadovautis kasdieniame darbe;
8. Apraše vartojamos sąvokos:
8.1. smurtas (smurtinis elgesys) – tai tam tikrais veiksmais ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio šis patiria fizinę, materialinę, psichologinę ar kitokią neturtinę žalą;
8.2. fizinis smurtas – neteisėtas tyčinis, prieš asmens valią jam daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą arba kitokias fizines kančias. Fizinio smurto išraiškos: įvairus mušimas, smūgiavimas, kumščiavimas, spardymas, stumdymas, smaugimas, spjaudymas, deginimas, badymas, daužymas, žnaibymas, sužeidimas, tampymas už plaukų, kankinimas ir pan.;
8.3. psichologinis smurtas – tyčinis poveikis asmens psichikai, priverčiant jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinamojo pobūdžio veiksmų arba neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinio smurto išraiška dažniausiai yra įžeidžiami žodžiai, pastabos, draudimai, gąsdinimai, kuriais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo, tai yra pažeisti aukos vidinį pasaulį;
8.4. ekonominis smurtas – veiksmai, kuriais draudžiama dirbti, atimami pinigai ar kitoks turtas, auka verčiama gauti pinigų įvairioms reikmėms ir pan.;
8.5. pažeidžiamų asmenų grupė – tai asmenų, kurie dėl savo asmeninės patirties ir / ar kokių nors aplinkos veiksnių turi didesnę tikimybę tapti smurto aukomis, grupė. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose išskiriamos šios pagrindinės pažeidžiamų nuteistųjų (suimtųjų) grupės: turintieji sąsajų, dirbę teisėsaugos sistemoje; davę parodymus, bendradarbiaujantys su Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais; dirbantieji; tie, kurie laikosi subkultūros ir save priskiria žemesnei nuteistųjų kastai ar yra patyrę seksualinę prievartą; neturintys pažinčių tarp nuteistųjų, nepriklausantys grupuotėms arba priklausantys skirtingoms grupuotėms; vagiliaujantys; agresoriai; žalojantys save; nesilaikantys subkultūros; neturintys pinigų ar įsiskolinę; sergantieji psichikos ligomis; protiškai atsilikę; turintys fizinę negalią; pagal nusikaltimo pobūdį – teisti už seksualinius nusikaltimus, tėvų ar vaiko nužudymą; priskiriami etninėms mažumoms ar kitataučiai nuteistieji; LGBT bendruomenės nariai; priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų; jauni; menkų socialinių įgūdžių (jautrūs, nepasitikintys savimi, žemos savivertės);
8.6. kūno sužalojimas – žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo arba veiklos pažeidimas, atsiradęs dėl mechaninio, fizinio, cheminio, biologinio ar psichikos veiksnių poveikio;
8.7. kūno sužalojimų klasifikavimas:
8.7.1. buitinis kūno sužalojimas – kūno sužalojimas, įvykęs dėl asmens neatsargaus elgesio buityje, sportuojant, nelaimingo atsitikimo ir kitų aplinkybių, nesusijusių su Aprašo 8.7.2–8.7.5 papunkčiuose apibrėžtomis sąvokomis, metu;
8.7.2. gamybinis kūno sužalojimas (gamybinė trauma) – įvykis, atsitikęs atliekant darbinę veiklą, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys – suimtojo ar nuteistojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbinėje veikloje, kai suimtasis ar nuteistasis miršta dėl ligos, nesusijusios su darbine veikla, nėra priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe;
8.7.3. smurtinis kūno sužalojimas – suimtojo ar nuteistojo tyčiniais (sąmoningais) veiksmais padarytas kūno sužalojimas kitam suimtajam ar nuteistajam. Smurtiniu kūno sužalojimu šiame Apraše nelaikomi: 1) atvejis, kai bausmių vykdymo sistemos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka panaudojo prievartą prieš suimtąjį ar nuteistąjį; 2) suimtojo ar nuteistojo panaudotas fizinis smurtas prieš asmenį, kuris dirba ar teisės aktų nustatyta tvarka lankosi bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje;
8.7.4. specialusis kūno sužalojimas – suimtojo ar nuteistojo patirtas kūno sužalojimas, bausmių vykdymo sistemos pareigūnui teisės aktų nustatyta tvarka panaudojus prievartą;
8.8. sužalotas asmuo – patyręs ar teigiantis patyręs kūno sužalojimą suimtasis ar nuteistasis, įskaitant ir save žalojusį asmenį;
8.9. smurto rizikos valdymas – pažeidžiamų asmenų, galinčių tapti smurto aukomis, nustatymas, potencialių smurtautojų ir galimų smurto apraiškų identifikavimas, intervencijų, siekiant sumažinti smurtinio elgesio tikimybę, numatymas bei organizavimas;
8.10. budintis specialistas – kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai;
8.12. kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose ir kituose bausmių bei suėmimo vykdymo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
smurto prevencijos ORGANIZAVIMAS
9. Kalėjimo viršininkas sudaro komisiją, atsakingą už suimtųjų ir nuteistųjų smurtinio elgesio prevencijos priemonių parinkimą ir įgyvendinimą, (toliau – komisija) bei koordinuoja jos veiklą. Į komisijos sudėtį įtraukiami: kalėjimo Saugumo valdymo, Resocializacijos skyrių viršininkai ar šių skyrių deleguoti pareigūnai, kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologas (toliau – psichologas), Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko į sudaromą komisiją paskirtas toje bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbantis Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas. Esant būtinybei į komisijos posėdį gali būti pakviečiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos PASPS vedėjo deleguotas asmens sveikatos priežiūros specialistas.
10. Komisija renka, kaupia ir apibendrina informaciją apie smurtinio elgesio atvejus (įskaitant pranešimus įtarus smurto prieš suimtąjį ar nuteistąjį panaudojimą) bei suimtųjų ir / ar nuteistųjų sužalojimus, taip pat informaciją apie šių įvykių tyrimus, sužalojimų padarymo priežastis ir dėl tokių įvykių priimtus sprendimus, pateikia rekomendacijų kalėjimo viršininkui bei supažindina su jomis darbuotojus.
11. Kalėjimo viršininkas ne rečiau kaip kas ketvirtį organizuoja jam pavaldžių darbuotojų pasitarimus, per kuriuos aptariami su smurto prevencija susiję klausimai, mikroklimato ypatumai, pareigūnų ir kitų darbuotojų bendravimo su suimtaisiais ir nuteistaisiais kultūros kūrimo bei konfliktinių situacijų sprendimo būdai.
12. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai privalo susipažinti su asmenų, linkusių žaloti kitus asmenis, sąrašu, taip pat domėtis šių suimtųjų ir nuteistųjų aplinka bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje, nedelsdami reaguoti į kilusius konfliktus ar išryškėjus tokių situacijų požymiams, prireikus imtis priemonių suimtųjų, nuteistųjų bei kitų asmenų gyvybei gelbėti ir jų sveikatai išsaugoti, esant galimybei stengtis išvengti sunkių padarinių.
13. Atlikdamas suimtojo, nuteistojo priėmimo į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą procedūrą, priimantis pareigūnas turi įvertinti pirminius asmens pažeidžiamumo, polinkio smurtauti, priešiškumo kitiems asmenims, polinkio į konfliktus požymius ir į tai atsižvelgti paskirdamas jį į gyvenamąsias patalpas.
14. Kiekvieno naujai į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą atvykusio suimtojo (nuteistojo) pirminio psichologinio vertinimo metu psichologas turi įvertinti asmens pažeidžiamumo lygį, taip pat polinkį smurtauti, priešiškumo kitiems asmenims lygį, polinkį į konfliktus bei šio asmens bendravimo ypatumus. Pastebėjęs galimą smurtavimo prieš kitus asmenis riziką, privalo nedelsdamas žodžiu apie tai informuoti budintį specialistą ir pateikti tarnybinį pranešimą komisijai, taip pat – kalėjimo viršininkui parengti ir pateikti rekomendacinio pobūdžio pažymą dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ir bendravimo su juo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo.
15. Individualių ir grupinių konsultacijų metu darbuotojai turi atkreipti dėmesį į suimtojo (nuteistojo) adaptavimosi savybes, jo tarpusavio santykius su aplinkiniais bei elgesį. Pastebėję galimą smurto tarp asmenų, esančių vienoje gyvenamojoje ar bendrojo naudojimo patalpoje, atsiradimo riziką, nedelsdami žodžiu apie tai informuoja budintį specialistą ir pateikia tarnybinį pranešimą komisijai.
16. Suimtiesiems (nuteistiesiems), patyrusiems psichologinį ar fizinį smurtą, psichologas teikia individualią psichologinę pagalbą, o bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojams – metodinę pagalbą dėl smurto rizikos valdymo.
17. Kalėjimų Resocializacijos skyrių specialistai per kiekvieną įvadinį pokalbį su naujai atvykusiu į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą suimtuoju (nuteistuoju) turi išsiaiškinti, ar šis neturi bendravimo su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais) problemų, bei paaiškinti, kur kreiptis pagalbos, jei jų kiltų.
18. Keičiantis budinčiosioms pamainoms bei suimtųjų ir nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų vykdymo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai turi atidžiai stebėti suimtuosius ir nuteistuosius, atkreipti dėmesį į asmenis, kurie vengia bendrauti, yra apsirengę ne pagal sezoną ar kažkokiu būdu bando slėpti savo išvaizdą, taip pat į patikrinimuose nedalyvaujančius, miegančius ne jiems skirtose vietose asmenis, o pastebėję tokių suimtųjų ir / ar nuteistųjų, išsiaiškinti tokių aplinkybių atsiradimo priežastis bei įsitikinti, ar šie asmenys nėra sužaloti ir ar prieš juos nėra naudojama psichinė prievarta.
19. Kalėjimų Resocializacijos skyrių specialistai per individualius pokalbius su nuteistaisiais (suimtaisiais) turi atkreipti dėmesį į šių asmenų bendravimo gyvenamojoje patalpoje ypatumus, paaiškinti jiems, kad problemos turi būti sprendžiamos nenaudojant smurto, pabrėžti subkultūros daromą neigiamą žalą tarpusavio santykiams ir asmenybei.
20. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai, pastebėję konflikto užuomazgų, smurto tarp suimtųjų ar nuteistųjų rizikos apraiškų, privalo nedelsdami žodžiu apie tai informuoti budintį specialistą bei imtis priemonių konfliktui užkardyti.
21. Budintis specialistas, gavęs informaciją apie kylančią įtampą, smurto tarp suimtųjų (nuteistųjų) riziką, išryškėjus galimo smurto požymiams, turi perkelti galinčius patirti smurtą suimtuosius (nuteistuosius) į kitą gyvenamąją patalpą ar kamerą bei imtis priemonių susidariusiai situacijai išspręsti.
22. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai, identifikavę bet kokius smurto, įskaitant ir žodinį, psichologinį smurtą, tarp suimtųjų ar nuteistųjų požymius, privalo išsiaiškinti situaciją ir imtis veiksmų smurtiniams veiksmams užkardyti.
III SKYRIUS
DARBUOTOJŲ VEIKSMAI, PASTEBĖJUS SUŽALOTĄ SUIMTĄJĮ AR NUTEISTĄJĮ
24. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojai, pastebėję sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį, esant būtinybei privalo nedelsdami suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą ir apie įvykį pranešti tuo metu bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje dirbančiam budinčiam specialistui.
25. Bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietų darbuotojas, pastebėjęs sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį, nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki savo darbo pamainos pabaigos, privalo surašyti ir budinčiam specialistui pateikti tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes.
26. Budintis specialistas privalo užtikrinti, kad:
26.1. sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį pastebėjęs bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietos darbuotojas surašytų ir budinčiam specialistui pateiktų tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes;
26.2. vaizdo registratoriumi ar fotografavimo funkciją turinčiu įrenginiu būtų padaryta suimtojo ar nuteistojo kūno sužalojimų nuotrauka ar nuotraukos, iš kurių turi būti galima identifikuoti sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį (matytųsi jo ar jos veidas). Nuotrauka ar nuotraukos turi būti detalios, padarytos iš pakankamai arti, kad aiškiai matytųsi visi sužalojimai. Jei vienoje nuotraukoje negalima užfiksuoti visų sužalojimų, daromos kelios nuotraukos. Budintis specialistas nurodo vaizdo registratoriaus numerį ar fotografavimo funkciją turinčio įrenginio pavadinimą, kuriuo buvo užfiksuotas kūno sužalojimas, Aprašo 28 punkte nurodytame tarnybiniame pranešime;
26.3. sužalotas suimtasis ar nuteistasis būtų nuvestas į Lietuvos kalėjimų tarnybos PASPS padalinį, kad jį apžiūrėtų sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis PASPS padalinyje kalėjimo veiklos teritorijoje (toliau – sveikatos priežiūros specialistas);
26.4. PASPS padalinio ne darbo metu sužalotam asmeniui suteikus pirmąją medicinos pagalbą esant būtinybei būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, o kitą darbo dieną – toks asmuo pristatytas į PASPS padalinį;
26.5. jei yra būtinybė, galimai smurtavęs asmuo ar asmenys būtų izoliuoti nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų arba aplinkos, kurioje įvyko įvykis, jei nėra galimybės to užtikrinti – būtų izoliuojamas sužalotas asmuo;
26.6. jei įtariama, kad sužalojimai atsirado dėl smurto ir yra būtinybė, užtikrina įvykio vietos, kurioje galimai įvyko smurto atvejis, apsaugą, įvykio vietoje nieko nekeisdamas ir neleisdamas kitiems tvarkyti ar keisti įvykio vietos patalpų ar aplinkos, kol bus užfiksuotos visos reikšmingos su įvykiu susijusios aplinkybės. Vaizdo registratoriumi fiksuoja visas reikšmingas su įvykiu susijusias aplinkybes: įvykio aplinką, joje esančius asmenis ir jų būklę, patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklę, sugadintą ar apgadintą turtą ir kitas įvykio tyrimui reikšmingas aplinkybes;
26.7. jei yra būtinybė, būtų atliktos kratos suimtųjų ar nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kamerose, darbo vietose ar kitose teritorijose;
27. Budintis specialistas apie visus suimtųjų ar nuteistųjų sužalojimo atvejus nedelsdamas informuoja kalėjimo viršininką, jam nesant – pavaduojantį asmenį, elektroninio ryšio priemonėmis praneša LKT Skaitmeninio monitoringo skyriaus specialistui, o savęs žalojimo atveju – ir Krizių įveikos komandos koordinatoriui.
28. Įtaręs smurto prieš suimtąjį ar nuteistąjį atvejį ar jei pagal Aprašo 33 punktą užpildytoje Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas) pažymėta „Įtariama, kad sužalojimai smurtiniai“, budintis specialistas apie tai taip pat informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus ar Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuosius tyrėjus (atsakingus už veiklos teritoriją kalėjime) (toliau – atsakingas KŽV pareigūnas), o jiems nesant – pavaduojančius asmenis. Jei galimai smurtą patyręs suimtasis ar nuteistasis konvojuojamas į ligoninę skubiai medicininei pagalbai suteikti, budintis specialistas apie tokį įvykį nedelsiant telefonu informuoja atsakingą KŽV pareigūną.
29. Budintis specialistas užtikrina, kad Aprašo 26.1–26.9 papunkčiuose nurodyti veiksmai būtų atlikti kaip įmanoma greičiau nuo informacijos apie sužalotą suimtąjį ar nuteistąjį gavimo ir ne vėliau kaip iki savo darbo pamainos pabaigos parengia ir kalėjimo viršininkui pateikia tarnybinį pranešimą (2 priedas) apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą, prie jo pridėdamas Aprašo 25 punkte numatytą tarnybinį pranešimą, Aprašo 26.2 papunktyje numatytas nuotraukas, sveikatos priežiūros specialisto parengtą Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą (1 priedas), Aprašo 26.8 papunktyje numatytą sužaloto asmens paaiškinimą bei kitus aiškinantis įvykio aplinkybes surinktus dokumentus.
30. Sprendimą dėl Aprašo 26.5 – 26.7 papunkčiuose numatytų veiksmų atlikimo tikslingumo priima budintis specialistas.
31. Jei yra būtinybė, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti suimtųjų ar nuteistųjų kūno sužalojimo atvejus, nustatyti kaltus asmenis, rasti sužalojimui padaryti naudotus įrankius ar priemones, kalėjimų Saugumo valdymo skyrių pareigūnai, gali atlikti Aprašo 26.7 papunktyje numatytas kratas, pasitelkę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos ar kalėjimų Resocializacijos skyrių pareigūnus.
IV SKYRIUS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTO VEIKSMAI FIKSUOJANT SUŽALOJIMUS
32. Sveikatos priežiūros specialistas apžiūri sužalotą asmenį, suteikia jam reikiamą medicinos pagalbą ir, remdamasis jo žodžiu pateikta informacija apie įvykio aplinkybes, asmeniui nustatytus kūno sužalojimus privalo užfiksuoti Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas). Apžiūrėdamas sužalotą asmenį, sveikatos priežiūros specialistas privalo apžiūrėti visą asmens kūną.
33. Sveikatos priežiūros specialistas Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas):
33.2. detaliai aprašo matomas kūno sužalojimo žymes: jų vietą ant kūno, išmatavimus (ilgį, plotį, gylį) milimetrais, spalvą, kitas reikšmingas savybes;
33.4. nesant išorinių kūno sužalojimo žymių, pažymi: „Išoriškai pastebimų kūno sužalojimo žymių nėra“;
33.5. remdamasis sužaloto asmens pasakojimu, nurodo sužalojimo atsiradimo aplinkybes, kitas reikšmingas sužaloto asmens nurodytas aplinkybes;
34. Atlikęs Aprašo 31 ir 32 punktuose nustatytus veiksmus, sveikatos priežiūros specialistas nedelsdamas informuoja budintį specialistą ir, šiam pasirašius atitinkamoje Sužalotų asmenų medicininės apžiūros pažymų registro (3 priedas) skiltyje, perduoda jam užpildytą Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą (1 priedas).
35. Sveikatos priežiūros specialistas, atlikęs sužaloto asmens apžiūrą, duomenis įrašo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a).
V SKYRIUS
TYRIMŲ DĖL KŪNO SUŽALOJIMŲ TVARKA
37. Kalėjimo viršininkas, išnagrinėjęs jam pateiktą Aprašo 29 punkte numatytą tarnybinį pranešimą ir jo priedus, dėl įvykio, per kurį bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietoje buvo sužalotas suimtasis ar nuteistasis, atlieka šiuos veiksmus:
37.1. nustatęs, kad padarytas Aprašo 8.7.5 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas, nedelsdamas dokumentų valdymo priemonėmis medžiagą perduoda Krizių įveikos komandos koordinatoriui;
37.2. nustatęs, kad padarytas Aprašo 8.7.2 papunktyje numatytas sužalojimas, nedelsdamas dokumentų valdymo priemonėmis perduoda medžiagą Turto valdymo skyriaus vedėjui. Jei įvykio darbinės veiklos metu sunkiai sutrikdoma darbinę veiklą atliekančio nuteistojo sveikata arba jis miršta, taiko Aprašo 37.3 papunktį;
37.3. jei suimtojo ar nuteistojo susižalojimo aplinkybės neaiškios ir galimai buvo padarytas 8.7.3 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas, nedelsdamas dokumentų valdymo priemonėmis perduoda visą medžiagą Kriminalinės žvalgybos valdybos ar Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui (toliau – KŽV), o medžiagos originalus (jeigu tokie yra) perduoda bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietose dirbantiems Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams KŽV Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka inicijuoja gautos informacijos patikslinimą bei procesinio sprendimo priėmimą;
37.4. nustatęs, kad Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 priedas) pažymėta „Įtariama, kad sužalojimai smurtiniai“, taiko Aprašo 37.3 papunktį;
37.5. nustatęs, kad padarytas Aprašo 8.7.4 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas, nedelsdamas dokumentų valdymo priemonėmis medžiagą perduoda Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui;
38. Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas ar jo pavaduotojas medžiagą dėl Aprašo 8.7.1 papunktyje numatyto sužalojimo perduoda pavaldžiam pareigūnui, kuris įvertinęs įvykio aplinkybes ir nustatęs, jog suimtajam ar nuteistajam padarytas akivaizdus buitinis sužalojimas, t. y. kai suimtasis ar nuteistasis susižalojo neatsargiai elgdamasis buityje ar sporto metu pareigūno akivaizdoje ar trauma užfiksuota vaizdo stebėjimo įrenginiais, parengia pažymą (5 priedas). Rengiant pažymą suimtųjų ar nuteistųjų paaiškinimai vertinami tik kaip papildomi duomenys apie įvykio aplinkybes. Parengta pažyma (5 priedas), suderinta su Saugumo valdymo skyriaus viršininku ar jo pavaduotoju, užregistruojama Aprašo 42 punkte nurodytame registre ir perduodama kalėjimo viršininkui, kuris įvertinęs pažymoje nurodytus duomenis, užrašo rezoliuciją „Saugoti asmens byloje“. Jei nustatoma, kad galimai buvo padarytas Aprašo 8.7.3 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas, taikomas Aprašo 37.3 papunktis.
39. Apie bausmių vykdymo sistemos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, kalėjimo viršininkas, jam nesant – jį pavaduojantis asmuo, nedelsiant informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių bei užtikrina, kad apie įvykį nedelsiant būtų pranešta teritorinei prokuratūrai.
40. Policijos pareigūnų pristatytas ar konvojuotas į bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) vietą sužalotas suimtasis ar nuteistasis apžiūrimas Aprašo 32–34 punktuose nustatyta tvarka, tačiau medžiaga KŽV perduodama ir sužalojimo padarymo aplinkybės tiriamos tik tuo atveju, kai galima įtarti, jog buvo padarytas Aprašo 8.7.3 papunktyje nurodytas kūno sužalojimas. Jei tyrimas neatliekamas, surinkta dokumentinė medžiaga saugoma suimtojo ar nuteistojo asmens byloje.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Tarnybiniai pranešimai, numatyti Aprašo 29 punkte, ir jų priedai (Aprašo 25 punkte numatytas tarnybinis pranešimas, Aprašo 26.2 papunktyje numatytos nuotraukos, sveikatos priežiūros specialisto parengta Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma (1 priedas), Aprašo 26.8 papunktyje numatytas sužaloto asmens paaiškinimas) registruojami ir saugomi Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos (DBSIS) atitinkamam kalėjimui priskirtame Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų registre. Sužalotų asmenų medicininės apžiūros pažymų registras (3 priedas) saugomas kiekviename kalėjime veikiančiame PASPS padalinyje.
43. Asmens ar jo advokato (advokato padėjėjo) prašymu, jam įteikiamos atitinkamo asmens atžvilgiu parengtos Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos (1 priedas) ir Aprašo 26.2 papunktyje numatytų nuotraukų kopijos.
44. Tyrimą dėl asmens sužalojimo atlikusio Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinio viršininkas užtikrina, kad vieną kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d. kalėjimo viršininkui būtų pateikta Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimo atvejų ataskaita (4 priedas). Kalėjimo viršininkas paveda komisijai apibendrinti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinių gautus duomenis, parengti bendrą Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimo atvejų ataskaitą (4 priedas) bei ją užregistruoti Aprašo 42 punkte nurodytame registre.
45. Kalėjimų viršininkai skatina darbuotojus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose smurto prieš pažeidžiamus suimtuosius ir nuteistuosius rizikos valdymo ir prevencijos temomis, sudaro tam sąlygas, taip pat informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Kompetencijų ugdymo valdybą apie tokių mokymų poreikį ir pasiūlo aktualias temas.