LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. spalio 14 d. Nr. D1-742

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano I skyrių trečiuoju skirsniu:

„TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.3.1-FM-F-002 „SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS“

1. Priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-002 „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą;

1.4. galimi galutiniai naudos gavėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. savivaldybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo ar panaudos teise valdantys subjektai;

1.4.3. energijos taupymo paslaugų teikėjai.

2. Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

3. Projektų atrankos būdas

Nepildoma

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1.948	1.680
P.B.232	„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“	kWh/metai	5.940.000	27.000.000
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	tonos CO2 ekviva-lentu	1.320	6.000
P.N.003	„Paskolų ar garantijų, suteiktų savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui, skaičius“	Skaičius	10	80

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
46.617.037	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3.720.237	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
50.337.274	0	0		0	0	0	0“

2. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių dvyliktuoju skirsniu:

„DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. Nacionalinei oro teršalų ir ŠESD apskaitos sistemai tobulinti reikalingų dokumentų parengimas ir priemonių įsigijimas;

1.3.2. hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų, prognozavimo, modeliavimo, hidrometeorologinių ir klimato paslaugų teikimo, informacijos koordinavimo ir informavimo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas;

1.3.4. miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės techninių pajėgumų atnaujinimas ir tobulinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.3. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba;

1.4.4. Valstybinė miškų tarnyba;

1.4.5. Aplinkos ministerija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.009	„Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis“	Procentai	87	91
P.S.326	„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“	Skaičius	6	140
P.N.010	„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui ir kontrolei vykdyti“	Skaičius	75	80
P.N.011	„Patobulinta nacionalinė oro teršalų ir ŠESD apskaitos sistema“	Skaičius	0	1
P.N.012	„Sukurtas klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas“	Skaičius	1	1
P.N.013	„Modernizuota aplinkos informacinė sistema“	Skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16.797.961	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
16.797.961	0	0		0	0	0	0“

3. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių tryliktuoju skirsniu:

„TRYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.3.1-APVA-V-011 „VANDENS IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR APSAUGA“

1. Priemonės Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų būklės tyrimams atlikti, įsigijimas;

1.3.2. jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimai ir vertinimai;

1.3.3. taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos tobulinimas;

1.3.4. priemonių, reikalingų Baltijos jūros biologinei įvairovei išsaugoti, įgyvendinimas;

1.3.5. vandens telkinių būklės valdymo dokumentų rengimas;

1.3.6. požeminio vandens būklės monitoringo sistemos stiprinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos geologijos tarnyba;

1.4.3. Lietuvos jūrų muziejus;

1.4.4. Lietuvos kariuomenė;

1.4.5. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.326	„Vidutinė bendra azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“	mg/l	0,50	0,25
P.N.040	„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“	Skaičius	3	10
P.N.041	„Parengti jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimai“	Skaičius	1	5
P.N.042	„Įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“	Skaičius	0	4
P.N.043	„Parengti vandens telkinių būklės valdymo dokumentai“	Skaičius	1	6
P.N.044	„Įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras“	Skaičius	0	1
P.N.045	„Įsigytos priemonės požeminio vandens būklės monitoringui ir laboratoriniams tyrimams vykdyti“	Skaičius	2	2

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
13.322.521	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
13.322.521	0	0		0	0	0	0“

4. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių keturioliktuoju skirsniu:

„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.5.1-APVA-V-018 „BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA“

1. Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. saugomų teritorijų dokumentų ir saugomų rūšių veisimo programų, saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo dokumentų parengimas;

1.3.2. saugomų teritorijų monitoringo ir tvarkymo pajėgumų stiprinimas;

1.3.3. gamtosaugos ir gamtotvarkos priemonių saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir kitose, saugomų teritorijų statuso neturinčiose, teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių reguliavimo priemonės, įgyvendinimas;

1.3.4. gyvųjų genetiškai modifikuotų organizmų rizikos vertinimas ir valdymas;

1.3.5. augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir atkūrimo užtikrinimui reikalingos įrangos įsigijimas;

1.3.6. saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.3. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.4. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba;

1.4.5. Saugomų teritorijų direkcijos;

1.4.6. VĮ Telšių miškų urėdija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos ministerija;

1.5.2. saugomų teritorijų direkcijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos;

1.5.4. miškų urėdijos;

1.5.5. viešosios įstaigos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.333	„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“	Procentai	20	40
P.B.223	„Buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, plotas“	Hektarai	0	1 150
P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai “	Skaičius	143	248
P.N.081	„Įsigyti įrangos, reikalingos saugomų teritorijų ir genetinių išteklių apsaugai, komplektai“	Kom-plektų skaičius	15	99
P.N.082	„Įgyvendintos gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės	Skaičius	0	170
P.N.083	„Parengti GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos dokumentai“	Skaičius	1	4
P.N.084	„Įrengta GMO/GMM stebėsenos ir kontrolės laboratorija“	Skaičius	1	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28.382.762	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
28.382.762	0	0		0	0	0	0“

5. Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus trečiojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ 1.4 ir 1.5 papunkčius ir išdėstau juos taip:

„1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai.

1.5. galimi partneriai – savivaldybių administracijos.“

6. Pakeičiu Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo 6.1 papunktį (priemonė Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“) ir išdėstau jį taip:

„6.1.

R.N. 091

„Terito-rijų, kuriose įgyven-dintos krašto-vaizdžio forma-vimo priemo-nės, plotas“

Hek-tarai

Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones

Auto-matiš-kai apskai-čiuoja-mas

Sumuojamas bendras teritorijos plotas (hektarais), kuriame įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės pagal kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektą arba kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektą arba atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektą arba pažeistų žemių rekultivavimo projektą arba bešeimininkių pastatų ar įrenginių griovimo aprašą arba techninį projektą.  Jeigu teritorijoje vykdomi keli projektai, persidengianti teritorija du kartus nesumuojama (didesniosios teritorijos plotas skaičiuojamas atėmus persidengiančios pagal kitą projektą teritorijos plotą).

Pirmi-niai šalti-niai: darbų priė-mimo–perda-vimo aktai Antri-niai šalti-niai: mokė-jimo prašy-mai

Stebėse-nos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyven-dinimo pabai-goje pasirašomas darbų priėmi-mo– perda-vimo aktas

Už stebėse-nos rodiklio pasieki-mą ir duome-nų apie pasiektą stebėse-nos rodiklio reikšmę teikimą antri-niuose šalti-niuose atsakin-gas projekto vykdyto-jas“

7. Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus pirmojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ 7 punktą ir išdėstau jį taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešo-sios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
84.737.554	0	6.824.605		0	372.897	0	6.856.972
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
84.737.554	0	6.824.605		0	372.897	0	6.856.972“

8. Papildau Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą 12, 13, 14 ir 15 punktais:

Eil. Nr.	Ro-dik-lio ko-das	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskai-čiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
„12.	Priemonė Nr. 04.3.1-FM-F-002 „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“
12.1.	P.N.003	Paskolų ar garantijų, suteiktų savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui, skaičius	Skaičius	Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas) Garantija – susitarimas, apsaugantis kreditorių, jei skolininkas negrąžintų paskolos (šaltinis: Europos terminų žodynas „EUROVOC“) Savivaldybės viešasis pastatas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis šildomas ir (arba) vėsinamas administracinės, kultūros, mokslo, sporto, gydymo, specialiosios ir gyvenamosios (vaikų namai, prieglaudos, globos namai) paskirties pastatas. (šaltinis: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa) Pastato atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas)	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui suteiktas paskolas ir garantijas	Pirminiai šaltiniai: savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartys (pagal finansinių tarpininkų pateiktus duomenis apibendrinta informacija apie sutarčių skaičių) Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai finansinis tarpininkas su projekto administra-toriumi pasirašo savivaldybės viešojo pastato atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartį	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
13.	Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-004 „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“
13.1.	R.N.009	„Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis“	Procentai	Prie pavojingų, stichinių ir katastrofinių reiškinių Lietuvos Respublikos teritorijoje priskiriami tokie meteorologiniai reiškiniai, kurie savo intensyvumu ir trukme pasiekia pavojingų, stichinių ir katastrofinių reiškinių rodiklius bei apima ≥  ⅓ Lietuvos Respublikos teritorijos. Pavojingų meteorologinių reiškinių rodikliai patvirtinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-28. Stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių rodikliai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870.	Įveda-masis	Skaičiuojama numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis (procentais) nuo faktinių reiškinių skaičiaus per metus. Rodiklio reikšmė apskaičiuojama vadovaujantis Meteorologinių prognozių instrukcija, patvirtinta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-62. Rodiklio reikšmė įvedama remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos oficialiai pateikta informacija.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos hidrometeo-rologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos oficialiai pateikti duomenys dėl numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalies (procentais) Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos hidrometeo-rologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
13.2.	P.N.010	„Įsigyti ir (ar) atnaujinti priemonių komplektai aplinkos monitoringui ir kontrolei vykdyti“	Skaičius	Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas) Priemonė – daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti. (šaltinis: Terminų žodynas www.zodynas.lt) Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys. (šaltinis: Terminų žodynas www.zodynas.lt) Įsigijimas – produktų, paslaugų ar procesų per pirkimą įsigijimas Atnaujinimas – esamų priemonių ar jų dalių pakeitimas naujomis ar jų atkūrimas, siekiant pagerinti jų veikimą Skaičiuojami komplektai: 1. hidrometeorologinėms ir klimato paslaugoms teikti Hidrometeorologinės paslaugos – hidrometeorologinės veiklos sukuriamos informacijos pagrindu ir paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos. Hidrometeorologinė veikla – hidrometeorologiniai stebėjimai (matavimai), duomenų analizė ir patikimumo nustatymas, kaupimas ir saugojimas, hidrometeorologinių (tarp jų klimato kaitos) prognozių sudarymas. (šaltinis: Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos įstatymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 187). Klimato paslaugos apima  veiklas, kuriančias ir teikiančias informaciją, paremtą praeities, dabarties ir ateities klimatu ir jo įtaka gamtinei ir visuomeninei aplinkai. Klimato paslaugoms kurti naudojami istoriniai klimatologiniai duomenys, ilgalaikės (mėnesių, sezonų ar dešimtmečių trukmės) klimatinių elementų prognozės bei įvairūs ilgalaikių klimato kaitos scenarijų, tokių kaip ateities šiltnamio dujų emisijos, duomenys. Sudedamoji klimato paslaugų dalis yra papildoma informacija ir pagalba vartotojams: sprendimų priėmimo procesui darančios įtaką klimatinės informacijos aprašymas, apimantis jos panaudojimo reikiamose sferose galimybes bei reikiamo produkto pasirinkimo rekomendacijas (šaltinis: Pasaulio meteorologijos organizacijos 2011 m. išleista ataskaita Nr. 1065). 2. oro kokybės tyrimams atlikti Oro kokybė – aplinkos oro užterštumas urbanizuotose teritorijose. Prognozuojant oro kokybę reikia vertinti šalies klimatinius pokyčius, ozono sluoksnio pokyčius, nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį ir kt. (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 patvirtintas Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos 1 priedas) 3. miško dauginamajai medžiagai identifikuoti ir miškų kontrolei vykdyti Miško dauginamoji medžiaga (MDM) – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams veisti ir atkurti (šaltinis: Miško dauginamosios medžiagos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521) Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Dauginamosios medžiagos identifikavimas –miško dauginamosios medžiagos siuntų tapatumo identifikavimas pagal DNR kodus. Miškų kontrolė – valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė. Miškų kontrolė taip pat apima miškotvarkos darbų kokybės kontrolę bei miško valdytojų ir naudotojų konsultavimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 dalies 3, 5, 9 punktai).	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Rodiklio apskaičiavimui sumuojami šie komplektai: 1. hidrometeorologinėms ir klimato paslaugoms teikti: 1.1. įsigyta aukštos skiriamosios gebos meteorologinių sąlygų skaičiavimo sistema ir jos funkcionavimą užtikrinančios įrangos komplektas; 1.2. sukurtas skaitmeninis klimato stebėjimų duomenų archyvas Lietuvoje nuo stebėjimų pradžios iki 2011 m; 1.3. atnaujinta ir praplėsta hidrometeorologinio tinklo informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra: įrengta telekomunikacijų patalpa su elektros tiekimo, vėsinimo ir gesinimo įranga; įdiegtas ir pajungtas elektros generatorius; įsigyta telekomunikacinių ryšių ir elektroninės saugos sistema; atnaujinta hidrometeorologinės informacijos valdymo sistema; atnaujinta meteorologinių pranešimų perdavimo sistema; 1.4. atnaujintos hidrometeorologinių reiškinių prognozavimo sistemos: sinoptikų darbo vietų techninė ir programinė įranga; 1.5. įsigytos priemonės hidrometeorologinių stebėjimų tinklui aptarnauti: įsigyti automobiliai, valtys su varikliais, darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių komplektai; 1.6. įgyvendintos klimato, meteorologinės ir hidrologinės informacijos teikimo gerinimo priemonės: parengta studija informacijos teikimo gerinimo priemonėms nustatyti; įsigyta techninė ir programinė įranga, skirta duomenų pateikimui, apdorojimui; įrengta nuolatinė ekspozicija apie klimato stebėjimus, kaitą, jos padarinius ir prisitaikymą prie klimato kaitos; sukurtos ir įdiegtos priemonės, skirtos įvairiems gamtos reiškiniams ir procesams interaktyviai pristatyti, informacijai skleisti visuomenei. 2. oro kokybės tyrimams atlikti: 2.1. oro taršos kontrolės įrangos komplektas; 2.2. įrangos oro mėginiams iš foninių stočių tirti komplektas; 2.3. įrangos oro mėginiams iš miesto oro kokybės matavimo stočių tirti komplektas. 3. miško dauginamajai medžiagai identifikuoti ir miškų kontrolei vykdyti: 3.1. įsigytas komplektas dauginamosios medžiagos siuntų tapatumui identifikuoti; 3.2. įsigytos padidinto ar didelio pravažumo transporto priemonės su specialia įranga (įrankių ir prietaisų komplektais), su kuriomis galima visiškai atlikti Miškų įstatymo nustatytas miškų kontrolės funkcijas. Įrankiai ir prietaisai, skirti galimiems miškų pažeidimas fiksuoti, lokaliai pozicijai nustatyti ir vykdyti miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos bei miškotvarkos darbų kokybės kontrolę (matavimo, pozicionavimo, vaizdinės medžiagos fiksavimo, vaizdo ar judesio aptikimo sudėtingomis aplinkos sąlygomis, skaičiavimo, rašymo, spausdinimo, kopijavimo, skanavimo ir taksacinių rodiklių nustatymo prietaisai ir priemonės)	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
13.3.	P.N.011	„Patobulinta nacionalinė oro teršalų ir ŠESD apskaitos sistema“	Skaičius	Nacionalinė apskaitos sistema – Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, kuria siekiama vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekį, taip pat teikti ir saugoti apskaitų informaciją pagal sprendimą 19/CMP.1 arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus (šaltinis: EP ir ET Reglamentas Nr. 525/2013) Teršalas – medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo“) Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas bei EP ir ET Reglamentas 525/2013) Patobulinta sistema – sistema, atitinkanti nustatytus tarptautinius ir ES reikalavimus, įgyvendinus oro teršalų ir ŠESD apskaitos gerinimo veiksmus	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Rodiklio apskaičiavimui sumuojama: 1. skaičiuojamos ne mažiau nei 3 projektų ataskaitos, kuriose yra studijų rezultatai: studijos apims tyrimus (kur reikia), literatūros, turimos informacijos analizę bei Lietuvos situacijos įvertinimą bei pasiūlys oro teršalų apskaitos gerinimo veiksmus tam tikruose sektoriuose (siūlomus emisijų faktorius, siūlomus rinkti veiklos duomenis ir kt.), atliks teršalų poveikio įvertinimą; tai sudaro 0,5 dalį bendros rodiklio vertės; 2. skaičiuojamos 2 projektų ataskaitos, kuriose yra patikrų rezultatai: – Nepriklausoma ŠESD ataskaitos kokybės patikra rekomenduojama ŠESD ataskaitų teikimo gairėse, pagal kurias patikrą atliekantys ekspertai turi būti nesusiję su nacionalinės ataskaitos projekto rengimu; tai sudaro 0,3 dalį bendros rodiklio vertės; 3. skaičiuojama projekto ataskaita, kurioje pateikiama siūloma oro teršalų apskaitos neapibrėžtumų skaičiavimo metodika: Oro teršalų apskaitos gairėse rekomenduojama įvertinti apskaitos neapibrėžtumus, tačiau kol kas nėra nacionalinės jų skaičiavimų metodikos; tai sudaro 0,2 dalį bendros rodiklio vertės.	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
13.4.	P.N.012	„Sukurtas klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas“	Skaičius	Klimato kaitos informacijos koordinavimo mechanizmas – interaktyvus informacinis portalas apie klimato kaitą, skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms, mokslo įstaigoms, pramonei, visuomenei ir gyventojams gauti ir pasidalinti informacija apie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir jos įgyvendinimą visuose Lietuvos (ūkio) ekonomikos sektoriuose (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) Portale numatomos teikti klimato paslaugos, skirtos klimato kaitos politikos formavimui ir įgyvendinimui, t. y. apjungiant valstybės ir savivaldybių bei kitų institucijų, susijusių su klimato kaitos politikos formavimu ir įgyvendinimu, internetinius tinklapius, teisės aktus, studijas, ataskaitas, informaciją apie įgyvendinamus investicinius projektus, atliekamus mokslinius tyrimus, parengtus spaudos pranešimus, vykdomas visuomenes informavimo kampanijas ir kt. Portalas – svetainė, teikianti lankytojui įvairią internetui būdingą informaciją ir paslaugas, kad jis galėtų laikyti savo lankymosi internete pradiniu tašku, atveriančiu vartus į internetą. Portale paprastai publikuojamos naujienos, įvairi informacinė medžiaga (orų prognozės, kelionių informacija, biržų naujienos ir kt.). Būna daug nuorodų į kitas svetaines, gali būti ir paieškos sistema (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Sukurtas ir veikiantis klimato paslaugų ir informacijos koordinavimo portalas	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje įvykdomi testavimo darbai ir įsitikinama, kad portalu galima naudotis pagal jam numatytas funkcijas bei pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
13.5.	P.N.013	„Modernizuota aplinkos informacinė sistema“	Skaičius	Aplinkos informacinė sistema – Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema (sistemos nuostatai patvirtinti Aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-397) Modernizuota – pakeista pagal šių dienų reikalavimus: seni įrengimai pakeisti naujais, našesniais, modernesniais (šaltinis: Terminų žodynas www.zodynas.lt)	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Modernizuota Aplinkos informacinė sistema (posistemės – oras, vanduo, ūkio subjektų ataskaitų teikimo, cheminių medžiagų ir kt.)	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“
14.	Priemonė Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“
14.1.	P.N. 040	„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“	Skaičius	Jūrinių vandenų tyrimas – jūros rajone vykdomi kokybės elementų rodiklių stebėjimai, mėginių ėmimas, matavimai ir analizė Vidaus vandenų tyrimas – vidaus vandens telkinio kokybės elementų rodiklių stebėjimas, mėginių ėmimas, matavimai, analizė Vidaus vandenys – vandenys (upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, išskyrus pajūrio teritorinius vandenis), esantys valstybės teritorijoje (šaltinis: Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas) Įranga – vieno gamybinio ar technologinio proceso visi įrankiai, prietaisai, įtaisai ir kt. (šaltinis: Terminų žodynas) Priemonės - daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (šaltinis: Terminų žodynas) Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys (šaltinis: Terminų žodynas)	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojami šie įrangos ir priemonių komplektai: 1. vandens ir biotos mėginių ėmimo ir saugojimo įrangos komplektas; 2. vandens fizikinių parametrų matavimo įrangos komplektas; 3. hidrocheminių tyrimų laboratorinės įrangos komplektas; 4. biologinių tyrimų laboratorinės įrangos komplektas; 5. hidrometeorolo-ginių tyrimų įrangos komplektas; 6. jūros vandenų tyrimų, sietinų su jūros monitoringo praplėtimu įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB), įrangos komplektas; 7. įrangos komplektas vandens ir dugno nuosėdų mėginių paėmimui, saugojimui, transportavimui, paruošimui. Vienas įrangos komplektas lygus vienam vienetui.	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
14.2.	P.N. 041	„Parengti jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimai“	Skaičius	Jūros aplinka – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, esantys jūroje, virš jūros ir žemės gelmėse po jūra (oras, vanduo, dugnas ir žemės gelmės po jūros dugnu, jų gamtos ištekliai) (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas) Vidaus vandenys – vandenys (upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, išskyrus pajūrio teritorinius vandenis), esantys valstybės teritorijoje (šaltinis: Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas) Jūros aplinkos būklės įvertinimas – jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai nustatymas, kurį sudaro: 1) jūros rajono pagrindinių savybių ir esamos jūros aplinkos būdingų savybių, analizė; 2) vyraujančių pavojų ir poveikio, jūros aplinkos būklei analizė, apimanti kokybinį ir kiekybinį pavojų, pastebimų tendencijų, pagrindinio kaupiamojo (skirtingų pavojų ir poveikio jungtinis poveikis) ir sąveikiojo (pavojaus ar poveikio padidėjimas esant ar veikiant kitam pavojui ar problemai) poveikio apibūdinimą; 3) ekonominė ir socialinė jūros rajono naudojimo ir dėl jūros aplinkos blogėjimo atsirandančių išlaidų analizė (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas) Vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimas – vandens telkinio būklės nustatymas pagal kokybės elementus apibūdinančių rodiklių vertes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamos parengtos vertinimo ataskaitos. 1 ataskaita lygi 1 vienetui.	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
14.3.	P.N. 042	„Įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“	Skaičius	Jūros teršimo incidentas – įvykis arba įvykiai, dėl kurių išmesta arba gali būti išmesta naftos ar kitų teršiančių medžiagų ir kurie kelia arba gali kelti pavojų jūros aplinkai ar pakrantei arba kenkti kaimyninių valstybių interesams. (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas). Jūros tarša – dėl žmogaus veiklos kylantis tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, taip pat žmogaus sukeliamo jūrų povandeninio triukšmo patekimas į jūros aplinką, kuris daro arba gali daryti neigiamą poveikį, žalą gyviesiems ištekliams ir jūros ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, pavojų žmogaus sveikatai, ir kuris trukdo arba gali trukdyti veiklai jūroje, įskaitant žvejybą, turizmą, rekreaciją ir kitą naudojimąsi jūros aplinka, ir blogina ar gali bloginti naudojimąsi jūros vandeniu, kelia ar gali kelti nepatogumų tausiai naudotis jūros prekėmis ir paslaugomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas) Priemonės - daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (Terminų žodynas)	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamos šios priemonės: 1. boninės užtvaros. Viena užtvara prilyginima 1 vienetui. 2. šepetinis skimeris, valdomas distanciniu būdu. 3. dispergentų išpurškimo įrangos komplektas (talpa, žarnos, lankai su purkštukais).	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
14.4.	P.N. 043	„Parengti vandens telkinių būklės valdymo dokumentai“	Skaičius	Vandens telkinys – atskiras ir vienalytis paviršinio ar požeminio vandens vienetas, toks kaip pavyzdžiui, vandeningas požeminis sluoksnis, ežeras, rezervuaras upės atkarpa, upė ar kanalas, užės žiotys ir jūros pakrančių vandenų atkarpa (šaltinis: Terminų žodynas) Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių, valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija (šaltinis: Ekonomikos pagrindai, 2001) Požeminio vandens telkinio būklė – bendra požeminio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo kiekybinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Paviršinio vandens telkinio būklė – bendra paviršinio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo ekologinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Jūros aplinkos būklė – jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, natūralios ir dėl žmogaus veiklos tam tikroje akvatorijoje ar už jos ribų susidarančios geomorfologinės, geografinės, biologinės, geologinės, klimatinės, fizinės, akustinės ir cheminės sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas)	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojami šie parengti dokumentai: 1. upės baseino rajono valdymo planas ir priemonių programa 2021–2027 m. laikotarpiui, kurie yra sumuojami. 1 planas kartu su priemonių programa prilyginamas 1 vienetui. 2. Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentai 2021–2027 metų laikotarpiui: 2.1. Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija, apimanti jūros aplinkos būklės įvertinimą, atnaujintus geros jūros aplinkos būklės savybes, tikslus ir susijusius rodiklius ir jūros aplinkos būklės stebėsenos programą; 2.2. Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių planas, numatantis priemones gerai jūros aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
14.5.	P.N. 044	„Įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras“	Skaičius	Įkurtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Lietuvos jūrų muziejuje siekiant teikti pagalbą taršos ir kitų incidentų metu nukentėjusiems jūrų gyvūnams ir vykdyti jų populiacijos monitoringo programas Reabilitacija – gyvūno fizinio savarankiškumo atstatymo programa, taikoma iš laisvės paimtam gyvūnui, nepažeidžiant gyvūnų teisių, iki paleidimo laisvėn	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Rodiklio vertė bus pasiekta, įrengtus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas, priėmimo–perdavimo aktai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarinis patvirtinimas ir (arba) Aplinkos ministerijos patvirtinimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas, priėmimo–perdavimo aktai ir suteikiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarinis patvirtinimas ir (arba) Aplinkos ministerijos patvirtinimas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
14.6.	P.N. 045	„Įsigytos priemonės požeminio vandens būklės monitoringui ir laboratori-niams tyrimams vykdyti“	Skaičius	Laboratoriniai tyrimai – laboratorinėmis sąlygomis atliekamas objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais (šaltinis: Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas, 2006) Požeminis vanduo – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo Valstybinis aplinkos monitoringas – valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas aplinkos monitoringas. Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas). Priemonės - daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kam nors atlikti, padaryti (šaltinis: Terminų žodynas)	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamos priemonės: 1. padidinto pravažumo automobilis; 2. laboratorinė įranga – chromatografas	Pirminis šaltinis – priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“
15.	Priemonė Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“
15.1.	P.N.080	„Parengti saugomų teritorijų planavimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo dokumentai“	Skaičius	Saugomų teritorijų dokumentai suprantami kaip: Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai – gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos, rengiami prireikus ir nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, saugomose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, esančių objektų tvarkymo ir apsaugos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709) Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų organizmų, įskaitant, šalia kitų, antžemines, jūros ir kitų vandenų ekosistemas ir ekologinius kompleksus, kurių dalis jie yra; ši sąvoka jungia rūšių, tarprūšinę ir ekosistemų įvairovę (šaltinis: Biologinės įvairovės konvencija). Metodikos, studijos, rekomendacijos ir kt. dokumentai – saugomų teritorijų ir Europos bendrijos svarbos rūšių būklės vertinimui, apsaugos ir tvarkymo efektyvumui skirti dokumentai Saugomos rūšies apsaugos planas – dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšies, jos radaviečių ir augaviečių apsaugos ir tvarkymo prioritetinės kryptys, planuojamos priemonės, finansavimo šaltiniai ir veiksmų planai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Invazinės rūšys– rūšys, kurių įsikūrimas ekosistemoje turi žalingą ekologinį, ekonominį poveikį ar kenkia žmonių sveikatai (šaltinis: Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352) Saugomų rūšių veisimo programos – tai dokumentai, kuriuose numatomi saugomų rūšių veisimo ir adaptavimo gyventi laisvėje reikalavimai Kai kurių saugomų rūšių būklės ataskaita – tai dokumentas, kuriame įvertinta kai kurių saugomų rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaita parengta atlikus mokslinius stebėjimus. Kai kurių invazinių rūšių būklės ataskaita – tai dokumentas, kuriame įvertinta kai kurių invazinių rūšių būklė Lietuvoje. Ataskaita parengta atlikus mokslinius stebėjimus.	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant parengtus saugomų teritorijų dokumentus, saugomų rūšių veisimo programas ir dokumentus, numatančius saugomų rūšių ir buveinių apsaugos bei invazinių rūšių gausos reguliavimo priemones, ir ataskaitas apie kai kurių saugomų ir invazinių rūšių būklę	Pirminiai šaltiniai: paslaugų suteikimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas paslaugų suteikimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.2.	P.N.081	„Įsigyti įrangos, reikalingos saugomų teritorijų ir genetinių išteklių apsaugai komplektai “	Kom-plektų skaičius	Saugomų teritorijų apsauga – procesas, susidedantis iš saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat aplinkosauginio švietimo (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) Prie apsaugos priemonių įskaitomas ir monitoringas. Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė Valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringas – kaip sudedamoji aplinkos monitoringo dalis yra sistemingas kraštovaizdžio komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimas ir prognozė. Kraštovaizdžio monitoringas būtinas ne tik kaip priemonė įgyvendinant nacionalinę monitoringo sistemą, bet kartu jis yra viena iš priemonių vidinei parko savikontrolei. Gyvosios gamtos monitoringas – kaip sudedamoji aplinkos monitoringo dalis, skirta gyvosios gamtos būklės vertinimui, taip pat Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklės vertinimui Techninė ir programinė įranga – informacijos apdorojimo sistemos įrenginiai kartu su operacinėmis sistemomis ir taikomosiomis programomis, skirti monitoringo vykdymui saugomose teritorijose Saugomų teritorijų tvarkymas – veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, racionaliai naudoti ir atkurti pažeistus gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), pritaikyti juos pažintiniam turizmui Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai (šaltinis: Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas). Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi lauko kolekcijose ir sėklų saugyklose (šaldikliuose -20ºC temperatūroje).  Jų vertingoms savybėms nustatyti ir ilgalaikiam išsaugojimui užtikrinti reikalinga atitinkama įranga ir priemonės. Technika – įrenginiai, mašinos įtaisai ir įrankiai, skirti saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui. Komplektas – vienos paskirties daiktų rinkinys (šaltinis: Terminų žodynas).	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant: 1) įsigytos techninės ir programinės įrangos monitoringui ir technikos teritorijų apsaugai ir tvarkymui vykdyti komplektus; 2) įrangos ir priemonių augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams išsaugoti ir atnaujinti komplektus.	Pirminiai šaltiniai: prekių/įrangos priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas prekių/įrangos priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.3.	P.N.082	„Įgyvendintos gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės“	Skaičius	Gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės skaičiuojamos saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir saugomų teritorijų statuso neturinčiose teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės. Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas) Gamtotvarkos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės ir natūralios buveinės, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai (šaltinis: Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas). Gamtotvarkos priemonė – kryptingas veiksmas, vykdomas konkrečioje teritorijoje pagal gamtotvarkos planą. Gamtotvarkos priemonės taip pat gali būti vykdomos konkrečioje teritorijoje vadovaujantis atitinkamos teritorijos galiojančiu tvarkymo planu (specialiojo teritorijų planavimo dokumentu) arba tvarkymo programa. Gamtosaugos priemonė – tai saugomų rūšių apsaugos ir / arba invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonė arba tokių priemonių kompleksas. Saugomų teritorijų statuso neturinčios teritorijos – tai Lietuvos teritorijos sausumos ir (ar) vandens plotai, neturintys saugomų teritorijų apibrėžime nurodytų savybių. Saugomų rūšių apsaugos priemonės – priemonės, kurių taikymas prisideda prie rūšies apsaugos būklės palaikymo ar pagerinimo. Invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės – tai biologinės, mechaninės, cheminės ar kt. priemonės, kurias taikant ribojamas invazinių rūšių plitimas (išvestinis apibrėžimas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 patvirtinto Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo). Rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių gyvūnų, augalų, grybų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Pagal šį įstatymą rūšies sąvoka apima ir žemesniuosius taksonominius vienetus (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas). Rūšių apsauga – priemonių visuma Lietuvos Respublikoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, jų natūralių buveinių palankiai apsaugos būklei išsaugoti ar atkurti (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas) Apsaugos priemonės – būdai, veiksmai, įranga aplinkos ir jos sudedamosioms dalims apsaugoti ir racionaliai naudoti (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas) Apsaugos priemonės – priemonės, kurių taikymas prisideda prie rūšies apsaugos būklės (t.y. tinkamos gyvenamosios aplinkos parinkimo, rūšies veisimo nelaisvėje, aptvaruose ir jų adaptavimo gyventi laisvėje ir išleidimo gyventi tinkamoje teritorijoje) palaikymo ar pagerinimo	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Apskaičiuojamas teritorijų (arba atskirų jų dalių), kuriose įgyvendintos gamtotvarkos ir /ar gamtosaugos priemonės, skaičius. Gamtotvarkinės ir/ar gamtosauginės priemonės skaičiuojamos saugomose (įskaitant Natura 2000 teritorijas) ir saugomų teritorijų statuso neturinčiose teritorijose, kuriose taikytinos saugomų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės.	Pirminiai šaltiniai: atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, suteiktų paslaugų aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.4.	P.N.083	„Parengti GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos dokumentai“	Skaičius	GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos programa, metodikos – gyvų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo apsaugos lygmens užtikrinimas šių organizmų saugaus perdavimo, apdirbimo ir naudojimo srityje, atsižvelgiant ir į riziką žmogaus sveikatai bei ypač į jų tarpvalstybinį judėjimą. Vadovaujantis atsargumo principu: GMO rizikos vertinimo plano sudarymas, rizikos vertinimo atlikimas, rizikos valdymo priemonių strategijos parengimas, stebėsenos tikslų ir plano sukūrimas, indikatorių ir parametrų, metodų, trukmės, dažnio ir vietų parinkimas Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas) Rizikos aplinkai vertinimas – tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti apgalvotai į aplinką išleisti ar tiekti rinkai genetiškai modifikuoti organizmai, įvertinimas. Rizikos valdymas – priemonių ir metodų visuma, leidžianti sumažinti ar pašalinti GMO poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai riziką. Konkretūs rizikos valdymo procesai priklauso nuo: GMO naudojimo, GMO rūšies, bendro buveinės tipo, žemės ūkio buveinės rūšies, natūralios buveinės rūšies (šaltinis: Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų, genetiškai modifikuotų organizmų arba jų, kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose, rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos aprašas) Rizika – tai pavojaus pasekmių, jei jų yra, dydžio derinys ir tikimybė, kad pasekmių bus (šaltinis: Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų, genetiškai modifikuotų organizmų arba jų, kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose, rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos aprašas) GMO ir jų naudojimo stebėsena – sistemingas GMO ir jų naudojimo poveikių žmonių sveikatai ir aplinkai, jų kitimo laiko atžvilgiu stebėjimas, informacijos kaupimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintos Patiektų rinkai genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų stebėsenos plano rengimo taisyklės).	Automa-tiškai apskai-čiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant GMO rizikos vertinimo, valdymo ir stebėsenos programą ir metodikas	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas
15.5.	P.N.084	„Įrengta GMO/GMM stebėsenos ir kontrolės laboratorija“	Kom-plektų skaičius	Laboratorija –bandymams ir tyrimams įrengta patalpa, tuos darbus atliekantis padalinys ar įstaiga (šaltinis: Terminų žodynas) Genetiškai modifikuotas mikroorganizmas (GMM) – mikroorganizmas, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas). Pagal šią apibrėžtį genetinė modifikacija įvyksta taikant: rekombinantinių nukleorūgščių metodus, kuriais gaunami nauji genetinės medžiagos junginiai įterpiant kokiu nors būdu į bet kurį virusą, bakterines plazmides ar kitas vektorių sistemas už organizmo ribų paimtas nukleorūgšties molekules ir įvedant jas į šeimininką, kuriame tokių molekulių nepasitaiko, tačiau kuriame jos gali toliau daugintis; metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įterpiama ne pačiame organizme paruošta paveldima medžiaga, įskaitant mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą; ląstelių suliejimo (įskaitant protoplazminį suliejimą) ar hibridizacijos metodus, kai gaunamos naujos gyvos ląstelės su naujais paveldimos genetinės medžiagos junginiais, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja. Pagal šį apibrėžimą genetinė modifikacija neįvyksta, jei rekombinantinės nukleorūgšties molekulės gautos taikant kitus, nei nurodyta šios Tvarkos 6.3.1 punkte, metodus arba jei nesukurti genetiškai modifikuoti organizmai: in vitro apvaisinimas; tokie natūralūs procesai kaip konjugacija, transdukcija, transformacija; poliploidų sužadinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“) GMO ir jų naudojimo stebėsena – sistemingas GMO ir jų naudojimo poveikių žmonių sveikatai ir aplinkai, jų kitimo laiko atžvilgiu stebėjimas, informacijos kaupimas, vertinimas ir prognozė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintos Patiektų rinkai genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų stebėsenos plano rengimo taisyklės)	Automa-tiškai apskaičiuojamas	Rodiklio vertė bus pasiekta, įrengus GMO/GMM laboratoriją	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai, laboratorijos akreditavimo pažymėjimas Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai išduodamas laboratorijos akreditavimo pažymėjimas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie rodiklio pasiekimą teikimą įgyvendi-nančiajai institucijai yra atsakingas projekto vykdytojas“
				Genetiškai modifikuoto produkto saugos kontrolė – pagal kompetenciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos arba Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos vykdoma genetiškai modifikuoto produkto saugos kontrolė, siekiant nustatyti, ar teikiamas į rinką genetiškai modifikuotas produktas atitinka privalomus saugos reikalavimus, GMO išleidimo į aplinką saugos kontrolę vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (šaltinis: Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas)

Aplinkos ministras                                                                                             Kęstutis Trečiokas

SUDERINTA:

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-08-18 raštu Nr. ((24.37)-5K-1510670)-6K-1506176.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-09-02 raštu Nr. ((24.37)-5K-1510670)-6K-1506487.

3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-09-16 raštu Nr. ((24.37-01)-5K-1516575)-6K-1506849.

4. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-06-08 raštu Nr. ((24.41)-5K-1426187)-6K-1409620)-6K-1504476.

5. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-10-05 raštu Nr. ((24.3-03)-5K-1520691)-6K-1507261.