VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL VŠĮ VILNIAUS RAJONO CENTRINĖS POLIKLINIKOS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2017 m. balandžio 27 d. Nr.T3-169

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktu, 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.5. punktu, Vilniaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1.         Patvirtinti viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos įstatų naują redakciją (priedas).

2.         Įgalioti Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoją PASP Natalją Kečiną, pavaduojančią vyriausiąją gydytoją, pasirašyti ir įregistruoti patvirtintus įstatus Juridinių asmenų registre bei atlikti visus kitus, su tuo susijusius veiksmus.

3.         Pripažinti netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. T3-539 „Dėl VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos įstatų patvirtinimo“.

 

 

 

Savivaldybės merė                                                                                                              Marija Rekst


 

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2017 m. balandžio 27 d.

sprendimu Nr. T3-169

 

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS

 

VILNIAUS  RAJONO  CENTRINĖS  POLIKLINIKOS ĮSTATAI

 

1.         BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.1.   Viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika (toliau – įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

1.2.   Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.

1.3.   Įstaigos steigėja ir įstaigos savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė. Įstaigos steigėjo funkcijas atlieka ir  savininko teises bei pareigas įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

1.4.    Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais.

1.5. Įstaigos buveinė: Laisvės prospektas 79, Vilniaus miestas, LT-06122, Lietuvos Respublika.

1.6. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

1.7. Įstaigos finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.

 

2.         ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

 

2.1. Pagrindiniai Įstaigos veiklos tikslai – organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ir pirminę ambulatorinę, ambulatorinę medicininę reabilitaciją ir stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas, gerinti sveikatą į Įstaigą besikreipiantiems asmenims.

2.2. Pagrindinės įstaigos veiklos rūšys:

2.2.1. nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas privalomu sveikatos draudimu

apdraustiesiems asmenims (SAM nustatytų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtyje);

2.2.2. mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas;

2.2.3. būtinosios medicinos pagalbos teikimas.

2.3. Įgyvendindama nustatytus tikslus, Įstaiga savo veikloje verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių veikla:

2.3.1.   ligoninių veikla (86.10):

2.3.1.1.            slaugos ligoninių veikla (86.10.40);

2.3.2. medicininės ir odontologinės praktikos veikla (86.2):

2.3.2.1. bendrosios praktikos gydytojų veikla (86.21);

2.3.2.2.            gydytojų specialistų veikla (86.22);

2.3.2.3.            odontologinės praktikos veikla (86.23);

2.3.3.   kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90):

2.3.3.1. viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse (86.90.10);

2.3.3.2. medicinos laboratorijų veikla (86.90.30);

2.3.3.3. greitosios medicinos pagalbos veikla (86.90.40);

2.3.4. kita stacionarinė globos veikla (87);

2.3.5medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba (32.50).

2.4. Įstatymų nustatytais atvejais Įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.

 

3.         ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

3.1. Užsiimdama šiuose Įstatuose nurodyta veikla, Įstaiga turi teisę:

3.1.1. turėti sąskaitas bankuose, savo firminį ženklą, antspaudą;

3.1.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti Įstaigos veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti, juo disponuoti įstatymuose bei šiuose Įstatuose nustatyta tvarka;

3.1.3. gauti labdarą ir paramą;

3.1.4. teikti mokamas paslaugas;

3.1.5. sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

3.1.6. įstoti į nesiekiančių pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

3.1.7. naudoti Įstaigos lėšas Įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

3.1.8. organizuoti ir skelbti konkursus priemonėms, susijusioms su Įstaigos vykdoma veikla, įsigyti;

3.1.9. Įstaiga gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja įstatymas bei kitiems teisės aktams.

3.2. Užsiimdama šiuose Įstatuose nurodyta veikla, Įstaiga privalo:

3.2.1.   užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;

3.2.2.   teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Įstaigai išduotoje licencijoje;

3.2.3.   naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios nustatyta tvarka aprobuotos, ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija;

3.2.4.   užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

3.2.5.   atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą, teikiant medicinos paslaugas;

3.2.6.   saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros Įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;

3.2.7.   informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Steigėją apie Įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus, protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus.

3.3.   Įstaiga turi ir kitas pareigas, numatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. 

 

4.         ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

 

4.1.      Įstaigos savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė, kuri yra vienintelė įstaigos dalininkė. Įstaigos savininkė turi visas dalininkų teises, nurodytas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme.

4.2.      Nauji dalininkai nepriimami.

4.3.      Dalininkų teisės kitiems asmenims neperleidžiamos.

 

5.   ĮSTAIGOS ORGANAI

 

5.1.      Įstaiga turi šiuos organus: įstaigos savininką, vienasmenį valdymo organą – vyriausiąjį gydytoją. Įstaigoje taip pat sudaromi kolegialūs organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba, socialinė ekonominė komisija ir etikos komisija.

 

6.   įstaigos SAVININKAS

 

6.1. Įstaigos savininkas yra aukščiausiasis įstaigos organas. Įstaigos steigėjo funkcijas atlieka ir  savininko teises bei pareigas įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

6.2. Įstaigos savininkas:

6.2.1. priima ir keičia įstaigos įstatus;

6.2.2. nustato įstaigai privalomas veiklos užduotis;

6.2.3. tvirtina įstaigos veiklos strategiją;

6.2.4. tvirtina įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą;

6.2.5. tvirtina pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus;

6.2.6. organizuoja viešą konkursą vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti ir tvirtina jo nuostatus;

6.2.7. nustato paslaugų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles (įstatymo nustatyta tvarka nustato ar dalyvauja nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas);

6.2.8. nustato įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba paveda juos patvirtinti įstaigai;

6.2.9. skiria ir atleidžia vyriausiąjį gydytoją, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Organizuoja viešąjį konkursą vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti ir tvirtina šio konkurso nuostatus;

6.2.10. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;

6.2.11. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą;

6.2.12. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

6.2.13. priima sprendimą dėl įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

6.2.14. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

6.2.15. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;

6.2.16. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar  atšaukti jos likvidavimą;

6.2.17. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą privalo priimti visuotinis dalininkų susirinkimas;

6.2.18. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

6.2.19. nustato įstaigos veiklos vertinimo kriterijus;

6.2.20. priima sprendimą dėl įstaigos finansinės veiklos audito;

6.2.21. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir šiuose įstatuose įstaigos savininko kompetencijai priskirtus klausimus.

 

7.   Vyriausiasis gydytojas

 

7.1.      Vyriausiasis gydytojas yra vienasmenis įstaigos valdymo organas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas įstaigos savininkas. Vyriausiasis gydytojas į darbą priimamas viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Vyriausiasis gydytojas pradeda eiti pareigas nuo  paskyrimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutartį su vyriausiuoju gydytoju įstaigos vardu sudaro ir nutraukia įstaigos savininko įgaliotas asmuo.

7.2.      Vyriausiuoju gydytoju gali būti fizinis asmuo, kurio kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Vyriausiuoju gydytoju negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.

7.3.      Vyriausiasis gydytojas organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais. Vyriausiasis gydytojas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą įstaigos savininkui apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose.

7.4.      Vyriausiojo gydytojo kompetencija:

7.4.1.   organizuoja įstaigos veiklą;

7.4.2.   veikia įstaigos vardu ir be atskiro įgaliojimo atstovauja įstaigai teismuose, valstybės ar savivaldybių institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

7.4.3.   sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, pasirašo visas kitas sutartis ar jas nutraukia;

7.4.4.   atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą steigėjui;

7.4.5.   atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;

7.4.6.   atsako už steigėjo informavimą apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai;

7.4.7.   atsako už informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei;

7.4.8.   atsako už viešosios informacijos paskelbimą;

7.4.9.   įgyvendina įstaigos veiklos planus ir rengia veiklos ataskaitas;

7.4.10. įgyvendina steigėjo sprendimus;

7.4.11. įstaigos vardu atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose;

7.4.12. užtikrina įstaigos turto bei perduoto pagal panaudos sutartį turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą, pasirašo sutartis dėl įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjektų prievolių vykdymo;

7.4.13. suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatus, skiria darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

7.4.14. nustato įstaigos darbuotojų etatų pagal nustatytą pareigybių sąrašą skaičių,  

7.4.15. skiria ir atšaukia gydymo tarybos, slaugos tarybos, socialinės-ekonominės komisijos narius;

7.4.16. tvirtina įstaigos vidaus darbo taisykles, darbuotojų pareigybių nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

7.4.17. tvirtina Stebėtojų tarybos, Gydymo tarybos, Slaugos tarybos, Socialinės-ekonominės komisijos ir Etikos komisijos darbo nuostatus;

7.4.18. kuria ir prižiūri įstaigos vidaus kontrolės sistemą pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas;

7.4.19. kreipiasi į steigėją dėl neefektyviai dirbančių Įstaigos padalinių ir filialų pertvarkymo ar likvidavimo;

7.4.20. prireikus išduoda įgaliojimus kitiems asmenims vykdyti funkcijas, kurios priskiriamos vyriausiojo gydytojo kompetencijai;

7.4.21. atlieka kitus įstatymų bei teisės aktų administracijos vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus.

 

8.   STEBĖTOJŲ TARYBA

 

8.1.      Stebėtojų taryba yra kolegialus įstaigos organas.

8.2.      Stebėtojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybos kadencija - 5 (penkeri) metai.

8.3.      Stebėtojų tarybos sudėtį tvirtina vyriausiasis gydytojas. Stebėtojų taryba formuojama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

8.4.      Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

8.5.      Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.

8.6.      Stebėtojų tarybos nariai turi teisę gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą.

8.7.      Stebėtojų tarybos kompetencija:

8.7.1.   analizuoti įstaigos veiklą;

8.7.2.   išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;

8.7.3.   teikti įstaigos savininkui ir vyriausiajam gydytojui įvairius pasiūlymus, susijusius su įstaigos veikla;

8.7.4.   vykdyti kitą įstatymuose ir teisės aktuose nustatytą veiklą.

8.8.      Stebėtojų tarybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas stebėtojų tarybos narys.

8.9.      Stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami, atsižvelgiant į poreikį, tačiau ne rečiau kaip 2 (du) kartus per metus.

8.10.    Stebėtojų tarybos posėdžio nariai informuojami apie stebėtojų tarybos posėdžio datą ir darbotvarkę ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki posėdžio datos.

8.11.    Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.

8.12.    Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų „už” negu „prieš”.

8.13.    Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

8.14.    Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato vyriausiojo gydytojo tvirtinami stebėtojų tarybos darbo nuostatai.

 

9.   GYDYMO TARYBA

 

9.1.      Gydymo taryba yra kolegialus įstaigos organas.

9.2.      Gydymo tarybą sudaro ne mažiau kaip 10 narių iš įstaigos gydytojų. Gydymo tarybos narius skiria ir atšaukia vyriausiasis gydytojas. Gydymo tarybos kadencija neribojama.

9.3.      Gydymo taryba:

9.3.1.   svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

9.3.2.   periodiškai rengia klinikines konferencijas;

9.3.3.   svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

9.3.4.   svarsto kitus klausimus vyriausiojo gydytojo, jo pavaduotojų ar vidaus medicininio audito grupės vadovės  teikimu.

9.4.      Gydymo taryba svarstomais klausimais teikia rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus vyriausiajam gydytojui.

9.5.      Gydymo tarybos darbo tvarką nustato vyriausiojo gydytojo tvirtinami gydymo tarybos darbo nuostatai.

 

10. SLAUGOS TARYBA

 

10.1.    Slaugos taryba yra kolegialus įstaigos organas.

10.2.    Slaugos tarybą sudaro ne mažiau kaip 10 narių. Slaugos tarybos narius skiria ir atšaukia vyriausiasis gydytojas. Slaugos tarybos kadencija neribojama.

10.3.    Slaugos taryba svarsto:

10.3.1. pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus;

10.3.2. slaugytojų kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi poreikius;

10.3.3. slaugytojų darbo krūvius.

10.4.    Slaugos taryba svarstomais klausimais teikia rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus vyriausiajam gydytojui.

10.5.    Slaugos tarybos darbo tvarką nustato vyriausiojo gydytojo tvirtinami slaugos tarybos darbo nuostatai.

 

11. SOCIALINĖ-EKONOMINĖ KOMISIJA

 

11.1. Socialinė-ekonominė komisija yra kolegialus įstaigos organas.

11.2. Socialinę-ekonominę komisiją sudaro vyriausiojo gydytojo įsakymu paskirti 8 nariai. Socialinės- ekonominės komisijos kadencija neribojama.

11.3. Socialinė-ekonominė komisija svarsto:

11.3.1. įstaigos finansinius ekonominius klausimus;

11.3.2. etatų įvedimo ar panaikinimo klausimus;

11.3.3. darbuotojų darbo krūvių pagrįstumą;

11.3.4. analizuoja šeimos medicinos  skyrių, ambulatorijų, BPG kabinetų, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių ir kitų asmens sveikatos priežiūros tarnybų bei specialistų darbo užmokesčio ekonomijos ar pereikvojimo kiekvieno ketvirčio rezultatus;

11.3.5. asmenų prašymus dėl priėmimo į darbą ir jų darbo sąlygų klausimus;

11.3.6. darbuotojų prašymus dėl pavadavimų skyrimo kitų darbuotojų laikino nebuvimo darbe dėl ligos ar atostogų metu ir apmokėjimo už šiuos pavadavimus klausimus;

11.3.7. darbuotojų prašymus dėl apmokėjimo už kvalifikacijos kėlimą ir pan.;

11.3.8. dėl priemokų išmokėjimo (pagal darbo apmokėjimo nuostatus);

11.3.9. dėl darbo užmokesčio fondo ir medikamentų įsigijimo normatyvų;

11.3.10.           darbuotojų prašymus dėl materialinės pagalbos, kuri numatyta Kolektyvinėje sutartyje.

11.4.   Socialinės-ekonominės  komisijos posėdžiai šaukiami, atsižvelgiant į poreikį, tačiau ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per savaitę.

11.5.   Socialinė-ekonominė  komisija gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 komisijos narių. Komisijos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų „už” negu „prieš”.

11.6.   Socialinės-ekonominės  komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami.

11.7.   Socialinė-ekonominė komisija svarstomais klausimais teikia rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus vyriausiajam gydytojui.

11.8.   Socialinės-ekonominės komisijos darbo tvarką nustato vyriausiojo gydytojo tvirtinami socialinės-ekonominės komisijos darbo nuostatai.

11.9.   Socialinės-ekonominės  komisijos narių darbo apmokėjimas nustatomas vyriausiojo gydytojo įsakymu.

 

 

12.      ETIKOS KOMISIJA

 

12.1.    Etikos komisija yra kolegialus įstaigos organas.

12.2.    Komisijos narius renka savininkas. Etikos komisiją sudaro 7 (septyni) nariai. Komisiją sudaro 2/3 sveikatos priežiūros specialistų. Likusi komisijos dalis formuojama iš asmenų, turinčių ne medicinos išsilavinimą (pvz., teisininkų, psichologų, medicinos etikos specialistų, dvasininkų ir kt.). Komisijos sudėtį tvirtina vyriausiasis gydytojas savo įsakymu.

12.3.    Komisijos pirmininkas bei sekretorius renkami iš komisijos narių pirmame komisijos posėdyje balsų dauguma.

12.4.    Etikos komisija renkama trejiems metams.

12.5.    Etikos komisija kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.

12.6.    Etikos komisijos darbo tvarką nustato vyriausiojo gydytojo tvirtinamas etikos komisijos nuostatai ir darbo reglamentas.

 

13.   ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS

 

13.1.    Įstaigos įstatai keičiami įstaigos savininko sprendimu. Pakeistus įstatus pasirašo įstaigos savininko įgaliotas asmuo. Įstatų pakeitimai turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre.

Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi vyriausiasis gydytojas ir savininkas.

 

14.   ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ

 

14.1.    Įstaigos padalinių, filialų ir skyrių vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina vyriausiasis gydytojas.

14.2.    Įstaigos padalinių, filialų ir skyrių vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

 

 

15.   ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

 

15.1.    Įstaigos filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo klausimus sprendžia, nuostatus tvirtina įstaigos savininkas.

15.2.    Įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.

15.3.    Įstaigos filialai ir atstovybės steigiamos, jų veikla nutraukiama įstaigos savininko sprendimu.

15.4.    Įstaigos filialas yra įstaigos struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Įstaiga atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal įstaigos prievoles.

15.5.    Atstovybė yra įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti įstaigos interesams bei juos ginti,  įstatymų ir atstovybės nuostatų nustatyta tvarka atlikti kitus veiksmus įstaigos vardu. Atstovybė nėra juridinis asmuo, todėl įstaiga atsako pagal atstovybės prievoles ir atstovybė atsako pagal įstaigos prievoles.

 

16.   ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

 

16.1Įstaigos lėšų šaltiniai:

16.1.1. privalomojo sveikatos draudimo lėšos;

16.1.2. steigėjo skirtos lėšos;

16.1.3. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

16.1.4. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos;

16.1.5. valstybės investicinių programų lėšos;

16.1.6. Europos Sąjungos finansinės paramos finansuojamų projektų lėšos;

16.1.7. skolintos lėšos;

16.1.8. lėšos, gaunamos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

16.1.9. lėšos, gaunamos iš fizinių ir juridinių asmenų už mokamų paslaugų teikimą;

16.1.10.           savanoriško sveikatos draudimo lėšos;

16.1.11.           Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

16.1.12.           lėšos, gautos už parduotą turtą;

16.1.13.           kitos teisėtai įgytos lėšos.

16.2. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

16.3.    Įstaigos pelnas skiriamas tik viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti.

16.4.    Įstaigos pelnas negali būti skiriamas įstaigos savininkui, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

16.5.    Prekių, darbų ir paslaugų pirkimus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Įstaiga vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

16.6.    Įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nebereikalingą turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja Įstatuose numatytiems tikslams pasiekti.

 

17.   DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

 

17.1.    Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas gautas kaip labdara ar parama, turtas gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

17.2.    Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus įstaigos savininkui.

17.3.    Pagal panaudos sutartį įmonės savininko perduotas turtas naudojamas ir valdomas įstatymų ir sutartyje nustatyta tvarka tik įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti.

 

18.   ĮSTAIGOS VEIKLOS ATASKAITA

 

18.1.    Pasibaigus finansiniams metams parengiama įstaigos veiklos ataskaita.

18.2.    Veiklos ataskaitoje nurodoma:

18.2.1. informacija apie įstaigos veiklos tikslus ir pobūdį, veiklos tikslų įgyvenimą ir veiklos rezultatus per finansinius metus, veiklos planus ir prognozes ateinantiems finansiniams metams;

18.2.2. įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašo vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, dalininkų kapitalo dydis finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

18.2.3. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius;

18.2.4. informacija apie įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

18.2.5. įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui;

18.2.6. įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

18.2.7. įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms;

18.2.8. duomenys apie įstaigos vadovą, įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms įstaigos vadovo išmokoms;

18.2.9. įstaigos išlaidos kolegialių organų kiekvieno nario darbo užmokesčiui ir kitoms įstaigos kolegialių organų narių išmokoms;

18.2.10.           įstaigos išlaidos išmokoms su įstaigos dalininkais susijusiems asmenims.

18.3.    Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti pateikta ir kita informacija, kurią pateikti veiklos ataskaitoje sprendimu nurodo visuotinis dalininkų susirinkimas.

18.4.    Įstaigos veiklos ataskaita yra viešas dokumentas. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos veiklos ataskaita pateikiama juridinių asmenų registrui ir paskelbta įstaigos interneto svetainėje. Be to, tretiesiems asmenims sudaromos sąlygos su šia ataskaita susipažinti įstaigos buveinėje.

 

19. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKUI IR VISUOMENEI TVARKA

 

19.1.    Įstaigos savininkui raštu pareikalavus, įstaiga ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti įstaigos savininkui susipažinti ar kopijuoti įstaigos įstatus, metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, įstaigos veiklos ataskaitas, kitą įstaigos informaciją, kuri yra vieša,  taip pat dokumentus, kuriais įforminti įstaigos kolegialių organų sprendimai.

19.2.    Įstaigos dokumentai, jų kopijos ir kita informacija įstaigos savininkui pateikiama neatlygintinai.

19.3.    Vyriausiasis gydytojas turi parengti ir pateikti įstaigos savininkui praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

 

20.   Įstaigos pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka

 

20.1.    Įstaigos pranešimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir/ar šiuos įstatus turi būti paskelbti viešai, skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas ir rajono laikraštyje „Vilniaus krašto savaitraštis. Kiti pranešimai yra pateikiami asmeniui pasirašytinai arba siunčiami jam registruotu paštu. Įstaigos pranešimai yra skelbiami/pateikiami laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų terminų. Už savalaikį pranešimų išsiuntimą ar paskelbimą atsako vyriausiasis gydytojas.

 

 

21.   ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

 

21.1. Įstaiga gali būti reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta tvarka.

______________