LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS VYKDYMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2020 m. balandžio 8 d. Nr. A1-300

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,

t v i r t i n u Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijas (pridedama).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A1-300

SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS VYKDYMO REKOMENDACIJOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijomis (toliau – rekomendacijos), siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų darnaus vystymosi tikslus, nustatomos socialinio būsto fondo planavimo ir plėtros gairės bei principai.

2. Rekomendacijų tikslas – gerinti socialinio būsto nuomos prieinamumą, formuoti vienodą praktiką ir paskatinti savivaldybes, kurios atsakingos už socialinio būsto fondo plėtros planavimą bei vykdymą, atsižvelgti į socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) poreikius ir jų teises į kokybišką gyvenamąją aplinką bei visuomeninius standartus atitinkantį būstą, suderinant bendruomenės, kurios teritorijoje vykdoma socialinio būsto fondo plėtra, ir asmenų (šeimų), nuomojančių socialinį būstą, interesus.

3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.

II SKYRIUS

SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS BŪDAI IR GAIRĖS

4. Socialinio būsto fondo plėtra vykdoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytais būdais (toliau – plėtros būdai):

4.1. statant naujus pastatus;

4.2. rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus;

4.3. perkant ar kitokiu būdu įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus;

4.4. nuomojant būstą rinkoje iš fizinių ar juridinių asmenų;

4.5. savivaldybėms perimant gyvenamąsias patalpas.

5. Pasirinkdamos plėtros būdus, savivaldybės turėtų siekti:

5.1. socialinio būsto nuomos laukiančius asmenis (šeimas) aprūpinti tinkamu būstu ir sudaryti sąlygas jiems integruotis į visuomenę;

5.2. užtikrinti visuomenės interesų ir asmens (šeimos) teisės į socialinio būsto nuomą realizavimo suderinamumą;

5.3. skatinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą, vengiant segregacijos politikos, kad socialinis būstas nebūtų statomas ar įsigyjamas izoliuotai – kad pagal namų ūkių pajamų dydį, asmenų (šeimų) priklausymą tautinėms mažumoms ar kitu pagrindu nebūtų formuojamos atskiros teritorijos;

5.4. užtikrinti, kad socialinio būsto fondo plėtra būtų vykdoma gyvenamosiose vietovėse ir (ar) netoli teritorijų, kur yra arba prognozuojama darbo jėgos paklausa;

5.5. užtikrinti asmenims (šeimoms) galimybę naudotis įsidarbinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, vaikų priežiūros, socialinėmis, kultūros ir kitomis jiems reikalingomis viešosiomis ar privačiomis paslaugomis;

5.6. užtikrinti fizinės aplinkos prieinamumą (universalaus dizaino principo taikymas) tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

6. Įgyvendinant teisės aktuose nustatytas asmens (šeimos), neturinčio (-ios) galimybės apsirūpinti nuosavu būstu, teises į visuomeninius standartus atitinkančio socialinio būsto nuomą, būtina užtikrinti:

6.1. komunalinių paslaugų teikimą: turi būti tiekiamas geriamasis vanduo, energija maistui gaminti, šildymo, elektros energijos perdavimo, atliekų išvežimo ir kitos paslaugos. Būste turi būti sanitariniai įrenginiai (praustuvė, klozetas, vonia, dušas ir kt.);

6.2. būsto tinkamumą naudoti pagal paskirtį: fizinius būsto parametrus ir apsaugą nuo šalčio, drėgmės, karščio, lietaus, vėjo ar kitų grėsmių sveikatai;

6.3. teisės aktuose nustatytą būtiną būsto erdvę ir dydį, siekiant užtikrinti asmens (šeimos) privatumą ir saugumą;

6.4. estetišką būsto išvaizdą, siekiant užtikrinti oraus gyvenimo sąlygas;

6.5. kokybišką gyvenamąją aplinką – triukšmo, taršos, kvapų ar kitokių teisės aktuose nustatytų veiksnių leistiną lygį;

6.6. būsto pritaikymą asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti specialieji poreikiai dėl judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų.

III SKYRIUS

SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

7. Socialinio būsto fondo plėtrai vykdyti rengiama atskira savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros programa arba plėtra numatoma kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba.

8. Savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros programa ar kiti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai (toliau kartu – planavimo dokumentai) rengiami vadovaujantis regioninės plėtros ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentais.

9. Planavimo dokumentuose pasirenkami kaštų ir naudos analizės metodu palyginti plėtros būdai, kurie maksimaliai užtikrintų asmenų (šeimų) poreikius atitinkančią socialinio būsto fondo plėtrą bei:

9.1. racionalų finansinių išteklių naudojimą, prioritetą teikiant efektyviausiam plėtros būdui;

9.2. socialinio būsto nuomos prieinamumą.

10. Savivaldybės strateginiame veiklos plane rekomenduojama numatyti socialinio būsto fondo plėtros programos arba atskiros jos dalies, numatytos kituose planavimo dokumentuose, pagrindimą ir vykdymą detalizuojančius dokumentus:

10.1. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto fondo būklės analizės dokumentus ir priemonių jo būklei gerinti planą. Rengiant socialinio būsto fondo būklės gerinimo planą, turėtų būti atsižvelgiama į rekomendacijų 6 punkte nurodytas būtinas sąlygas teisei į visuomeninius standartus atitinkančio socialinio būsto nuomą užtikrinti;

10.2. socialinio būsto poreikio analizės dokumentus;

10.3. socialinio būsto fondo plėtros priemonių planą (toliau – plėtros priemonių planas).

11. Rengiant plėtros priemonių planą, turėtų būti:

11.1. atsižvelgiama į socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) skaičių, šeimos sudėtį bei specialiuosius poreikius (neįgalumas ir pan.);

11.2. atsižvelgiama į asmenų (šeimų), nuomojančių socialinį būstą, teisę nuomoti 6 punkte nustatytus reikalavimus atitinkanti būstą;

11.3. teikiamas prioritetas socialinio būsto fondo plėtrai, nuomojant būstą rinkoje iš fizinių ar juridinių asmenų, sudarančiai realias galimybes greičiau patenkinti asmenų (šeimų) gyvenamojo būsto poreikius, užtikrinant judėjimo laisvę ir galimybę prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;

11.4. įvertinama rinkoje nuomojamų būstų pasiūla ir pagal poreikį planuojami bei formuojami užsakymai, sudarant preliminariąsias sutartis su nekilnojamojo turto vystytojais (fiziniais ar juridiniais asmenimis) dėl būsto nuomos;

11.5. įvertinamos modulinių, skydinių ir pan. namų statybos galimybės, siekiant išspręsti jaunimui, gausioms šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir kitiems tam tikrų socialinių poreikių turintiems asmenims (šeimoms) pritaikyto būsto stokos problemą;

11.6. rengiami teritorijų planavimo ir statinių projektavimo dokumentai naujų būstų statybai, ypač tais atvejais, kai būsto nuomos pasiūla rinkoje yra per maža, siekiant:

11.6.1. maksimaliai panaudoti neužstatytas miestų ir gyvenamųjų vietovių urbanistinių struktūrų erdves, turinčias inžinerinę infrastruktūrą;

11.6.2. neviršijant teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto leistino užstatymo tankio, didinti urbanizuotų teritorijų užstatymo tankį ir pertvarkyti užstatytas teritorijas;

11.7. numatyta, kad, planuojant naujai statyti arba rekonstruoti ir pritaikyti būsto paskirčiai esamus pastatus, pirkti ar kitokiu būdu įsigyti gyvenamuosius namus, jų dalis, pirmiausia įsigyjami būstai, kurie gali būti minimaliomis sąnaudomis pritaikomi judėjimo ar kitą negalią turintiems asmenims (šeimoms);

11.8. numatyta, kad, planuojant naujai statyti arba rekonstruoti ir pritaikyti būsto paskirčiai esamus pastatus, kaip socialinis būstas bus panaudota ne daugiau kaip 2/3 gyvenamajame name įrengtų būstų;

11.9. numatyta, kad, planuojant pirkti ar kitokiu būdu įsigyti gyvenamuosius namus, jų dalis, kaip socialinis būstas bus panaudota ne daugiau kaip 1/2 gyvenamajame name įrengtų būstų;

11.10. numatyta, kad, planuojant rekomendacijų 11.8 ir 11.9 papunkčiuose numatytus socialinius būstus daugiabučiuose namuose, tais atvejais, kai būtinos socialinės paslaugos neteikiamos kvartale, kuriame stovi daugiabutis, ir šių paslaugų negalima pasiekti viešuoju transportu, bus įrengiamos šioms paslaugoms teikti skirtos patalpos;

11.11. įvertintos galimybės įsigyti būstus daugiabučiuose namuose, kurių energinio naudingumo klasė ne žemesnė nei C;

11.12. nustatomos socialinio būsto fondo plėtros rizikos stebėjimo ir valdymo priemonės.

12. Sudaromas savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros programos arba atskiros jos dalies, numatytos kituose planavimo dokumentuose, vykdymo finansavimo planas, kuriame rekomenduojama numatyti, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jeigu jų pakanka planuojamam būstui įsigyti, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 29 straipsnio nuostatas, turi būti panaudotos ne vėliau kaip per metus po šių lėšų gavimo.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Rengiant savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros dokumentus, konsultuojamasi su savivaldybės bendruomene, kitomis interesų grupėmis ir informacija apie šių dokumentų rengimo eigą teikiama savivaldybės interneto svetainėje.

14. Savivaldybės administracija socialinio būsto fondo plėtros programos ar jos dalies planavimo dokumentus ir jų įgyvendinimo ataskaitas skelbia savivaldybės interneto svetainėje.

15. Savivaldybės administracija informaciją apie socialinio būsto fondo plėtros įtaką socialinio būsto nuomos prieinamumui (socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytį) kasmet ne vėliau kaip iki spalio 1 d. paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

__________________