Pasvalio rajono savivaldybės taryba
sprendimas
DĖL PASVALIO RAJONO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2018–2020 METŲ PROGRAMOS IR PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2018 m. kovo 21 d. Nr. T1-48
Pasvalys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 18 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 17 ir 40 punktais, atsižvelgdama į Savižudybių prevencijos programos ir priemonių plano rengimo darbo grupės, sudarytos Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. DV-24 „Dėl savižudybių prevencijos programos ir priemonių plano rengimo darbo grupės sudarymo”, 2018 m. sausio 30 d. protokolą Nr. 3, Pasvalio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Patvirtinti Pasvalio rajono savižudybių prevencijos 2018–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių planą (pridedama).
3. Pasvalio rajono savižudybių prevencijos 2018–2020 metų programos ir priemonių plano įgyvendinimui numatytas lėšas skirti Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos
2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-48
PASVALIO RAJONO SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2018–2020 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasvalio rajono savižudybių prevencijos 2018–2020 metų programa (toliau – Programa) siekiama sumažinti savižudybių skaičių Pasvalio rajone, sukuriant bei įdiegiant efektyvią ir nuolatinę tarpsektorinę savižudybių prevencijos sistemą, užtikrinančią kokybiškų psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis ar mėginusiems nusižudyti asmenims bei nusižudžiusiųjų artimiesiems, organizuojant specialistų mokymus bei informacijos sklaidą apie emocinę ir psichologinę pagalbą, trumpalaikės ir tęstinės psichologinės pagalbos prieinamumą turintiems suicidinių minčių, mėginusiems nusižudyti ar nusižudžiusių asmenų artimiesiems, neigiamų nuostatų į psichikos sveikatos problemas ir psichologinę pagalbą keitimą.
2. Savižudybė beveik visada yra procesas – planuotas, ruoštas aktas, kai žmogus grūmėsi su mintimis nusižudyti ar ne, kol pagaliau ryžosi jai. Tačiau savižudybės aktas dažnai yra impulsyvus, neapgalvotas veiksmas, tuo metu kilusių stiprių emocijų sukeltas elgesys. Ne visais atvejais norima mirti, dažnai tokiu būdu šaukiamasi pagalbos, siekiama sulaukti dėmesio, manipuliuoti kitais. Tyrimais yra išsiaiškinta, kad dažniausiai savižudybė – tai ne blaivaus ir šalto apsisprendimo rezultatas, o asmenybės krizės ir/ar psichikos sutrikimo pasekmė. Laikui bėgant kaupiasi įvairios priežastys, stumiančios žmogų į savižudybę. Paskutiniu postūmiu gali būti išgyvenamas didelis stresas arba sunki krizinė situacija (Gailienė D., 2001).
3. Savižudišką elgseną galima apibūdinti kaip sudėtingą, plataus diapazono reiškinį – pradedant nuo minčių apie savižudybę, kurias žmogus išreiškia žodžiais arba neverbaliniais būdais, ir baigiant savižudybės planavimu, mėginimu nusižudyti ir, blogiausiu atveju, įvykdyta savižudybe. Tokiai elgsenai įtakos turi tarpusavyje persipinantys biologiniai, genetiniai, psichologiniai, socialiniai, aplinkos ir situaciniai veiksniai (Wasserman, 2001).
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
4. Savižudybių skaičius vienas iš svarbiausių rodiklių, rodančių visuomenės psichikos sveikatos būklę. Lietuva viena pirmųjų pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Lietuvoje nuo 2004 m. standartizuotas mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų, siekęs 42,89, pradėjo mažėti – 2012 m. siekė 30,91. Šis rodiklis 2013 m. daugiau kaip tris kartus viršijo Europos Sąjungos šalių vidurkį, o 2015 m. buvo lygus 30,41 – per trejus metus beveik nepakito.
5. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad aukšti savižudybių rodikliai Lietuvoje susiję su daugeliu veiksnių, įskaitant greitus socialinius ir ekonominius pokyčius, didinančius psichologinį, socialinį nesaugumą.
6. Pasaulio sveikatos 66-oji asamblėja 2013 m., kurią sudaro 194 valstybių narių sveikatos ministrai, priėmė PSO Psichikos sveikatos veiksmų planą 2013–2020 m. Savižudybių prevencija yra neatskiriama šio plano dalis. Valstybės narės įsipareigojo siekti bendro tikslo sumažinti savižudybių skaičių šalyse 10 proc. iki 2020 m. Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategija siekiama 2020 m. standartizuotą mirtingumo dėl savižudybių rodiklį sumažinti iki 19,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2025 m. iki 12,0.
7. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų sveikatos programoje nustatytas pagrindinis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.
8. Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nei dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje nusižudo daugiau apie 900 gyventojų. Tai yra apytiksliai 4 kartus daugiau, nei per tą patį laiką žūsta eismo įvykiuose.
9. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, vienai įvykusiai savižudybei tenka 10–20 bandymų žudytis atvejų.
10. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016 m. nusižudė 823 asmenys. Standartizuotas vyrų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2016 m. buvo beveik 5,4 kartus didesnis nei moterų. Kaimo gyventojų mirtingumas dėl savižudybių buvo beveik du kartus didesnis negu miesto gyventojų.
11. Lyginant mirtingumą dėl savižudybių Pasvalio rajono savivaldybėje ir Lietuvoje 2010–2017 metais, tai Pasvalio rajono rodikliai didesni nei Lietuvos, išskyrus 2015 metus. 2015 metais mirtingumas dėl savižudybių buvo mažesnis – 19,3 atvejai 100 000 gyv. (tais pačiais metais Lietuvos rodiklis 31,7/100 tūkst. gyv.). Didžiausi rodikliai Pasvalio rajono savivaldybėje buvo 2012 m. – 69,1 atvejai 100 000 gyv. ir 2014 m. – 71,9 atvejai 100 000 gyv., 2016 m. – 51,6 atvejai 100 000 gyv. Analizuojant kelerių metų laikotarpį matyti, kad šis rodiklis nėra pastovus, tačiau tarp kitų savivaldybių patenka tarp didžiausių rodiklių.
12. Absoliutus savižudybių skaičius 2016 m. Pasvalio rajone buvo 13, 2015 m. – 5, o 2014 m. – 19. Iš 2016 m. 13 nusižudžiusių asmenų visi buvo vyrai. 2017 m. nusižudė 7 asmenys – 5 vyrai ir 2 moterys. 2010–2016 metais iš 93 nusižudžiusių 69 asmenys iš kaimo vietovės. Didžioji dalis savižudybių įvyksta kaimo vietovėse.
13. Atsižvelgiant į amžių, Pasvalio rajone 2010–2016 metais daugiausiai nusižudė 55–64 amžiaus vyrai – 22, 35–44 metų amžiaus moterys – 6, 15–24 metų amžiaus 10 jaunuolių. Savižudybių problema išlieka tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus asmenims.
14. Pasvalio rajone 2010–2016 metais 87 asmenys nusižudė tyčiniais susižalojimais pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant, 3 asmenys kito ir nepatikslinto šaunamojo ginklo šūviu. 1 asmuo gaisru ir ugnimi, 1 asmuo nušokus nuo aukštumos, 1 asmuo tyčiniu apsinuodijimu ir apnuodijimu kitais ir nepatikslintais medikamentais ir biologinėmis medžiagomis. Dauguma asmenų savižudybę įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
16. Programos uždaviniai:
16.1. Sukurti bei įdiegti efektyvią ir nuolatinę tarpsektorinę savižudybių prevencijos sistemą Pasvalio rajone.
16.2. Teikti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas asmenims, esantiems psichologinėje krizėje, turintiems savižudiškų minčių ar ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižudyti bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.
16.3. Vykdyti mokymo programą specialistams, susiduriantiems su savižudybės rizikos asmenimis, kurių metu įgytos žinios leistų atpažinti savižudybės rizikos ženklus, įvertinti riziką bei efektyviai į ją reaguoti.
IV. SIEKIAMI rezultatai IR VERTINIMO KRITERIJAI
17. Numatoma, kad įgyvendinus Programą:
17.1. Bus sukurta nuosekli, aiški, tęstinė sistema, skirta savižudybių ir savižudiško elgesio prevencijai;
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, ATSKAITOMYBĖ IR FINANSAVIMAS
20. Programa finansuojama iš šių šaltinių:
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos
2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-48
Pasvalio rajono savižudybių prevencijos 2018–2020 metų programos įgyvendinimo
priemonių planas
Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakingi vykdytojai |
Lėšų poreikis, Eur |
Vertinimo kriterijus |
Vertinimo kriterijaus reikšmė |
||||
2018 metai |
2019 metai |
2020 metai |
2018 metai |
2019 metai |
2020 metai |
||||
1. Sukurti bei įdiegti efektyvią ir nuolatinę tarpsektorinę savižudybių prevencijos sistemą Pasvalio rajone |
1.1. Savižudybių prevencijos darbo grupės įsteigimas Pasvalio rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) |
Savivaldybės administracijos direktorius |
|
|
|
Įsteigta savižudybių prevencijos darbo grupė |
1 |
|
|
1.2. Reagavimo į savižudybių riziką algoritmo suaugusiam asmeniui sukūrimas ir įgyvendinimas |
Savižudybių prevencijos darbo grupė, algoritme numatyti vykdytojai |
|
|
|
Sukurtas (įgyvendinamas) algoritmas
|
1 |
1 |
1 |
|
1.3. Reagavimo į vaikų ir mokinių savižudybių riziką algoritmo sukūrimas ir įgyvendinimas |
Savižudybių prevencijos darbo grupė, algoritme numatyti vykdytojai |
|
|
|
Sukurtas (įgyvendinamas) algoritmas
|
1 |
1 |
1 |
|
1.4. Krizių valdymo Savivaldybės ugdymo įstaigose bendro tvarkos aprašo parengimas |
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius, Savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyba (toliau – ŠPT), ugdymo įstaigų vaiko gerovės komisijos (toliau –VGK) |
|
|
|
Parengtas tvarkos aprašas
|
1
|
|
|
|
1.5. Savižudybių prevencijos sistemos bei teikiamų paslaugų stebėsena |
Savižudybių prevencijos darbo grupė, Savivaldybės gydytojas |
|
|
|
Parengta ataskaita |
1 |
1 |
1 |
|
2. Teikti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas asmenims, esantiems psichologinėje krizėje, turintiems savižudiškų minčių ar ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižudyti bei nusižudžiusiųjų artimiesiems |
2.1. Savižudybių prevencijos atvejų vadybos modelio įgyvendinimas VšĮ Pasvalio PASPC Psichikos sveikatos centre |
VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau – VšĮ Pasvalio PASPC) vyr. gydytojas
|
|
|
|
Suteiktų paslaugų skaičius |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
2.2. Psichologinės pagalbos tęstinumo užtikrinimas |
VšĮ Pasvalio PASPC, ŠPT |
|
|
|
Asmenų, kuriems suteiktos paslaugos, skaičius |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
|
2.3. Ugdymo įstaigų VGK darbo užtikrinimas |
Ugdymo įstaigų VGK pirmininkai |
|
|
|
Analizuotų krizės atvejų skaičius |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
|
3. Vykdyti mokymo programą specialistams, susiduriantiems su savižudybės rizikos asmenimis. Mokymo metu įgytos žinios leistų atpažinti savižudybės rizikos ženklus, įvertinti riziką bei efektyviai į ją reaguoti |
3.1. Savižudybės rizikos nustatymo, pirminio reagavimo ir nukreipimo pagalbai mokymai skirtinguose sektoriuose (švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos, policijos, nevyriausybinių organizacijų) dirbantiems specialistams (ASIST) |
Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras (toliau – VSB) |
|
4000 |
4000 |
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius |
5 |
30 |
30 |
3.2. Mokymai bendruomenėse, kaip atpažinti savižudybės riziką ir nukreipti profesionalios pagalbos (safe TALK) |
VSB |
800 |
1600 |
1600 |
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius |
30 |
60 |
60 |
|
3.3. Įvykusių krizinių atvejų aptarimai komandose, teikusiose pagalbą ugdymo įstaigose |
Ugdymo įstaigos, ŠPT |
|
|
|
Aptarimų skaičius
|
pagal poreikį |
pagal poreikį |
pagal poreikį |
|
3.4. Mokymai pedagogams ir mokyklos bendruomenei dėl patyčių prevencijos ugdymo įstaigose |
Ugdymo įstaigos, VSB, ŠPT |
250 |
250 |
250 |
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius |
50 |
50 |
50 |
|
4.Vykdyti informacijos sklaidą Pasvalio rajono gyventojams apie savižudybių prevenciją bei pagalbos galimybes, esant kritinei situacijai. |
4.1. Viešinimo priemonių (informacinės medžiagos gaminimas, renginių organizavimas Pasvalio rajono gyventojams savižudybių prevencijos tema, informaciniai pranešimai, straipsniai) įgyvendinimas |
Savivaldybės administracija, VSB, ŠPT, policija |
800 |
200 |
200 |
Straipsnių skaičius
Paruošto informacinės medžiagos skaičius Renginių skaičius |
3
3000 |
5
500 |
5
500 |
4.2. Informacinio banerio, kur kreiptis pagalbos, parengimas ir patalpinimas Savivaldybės internetiniame puslapyje |
Savivaldybės administracija |
|
|
|
Parengtas informacinis baneris
|
1 |
|
|
|
4.3. Informacijos sklaida per sveikatos, sporto, kultūros renginius, bibliotekas |
VSB, Savivaldybės administarcijos Švietimo ir sporto skyrius, Kultūros ir jaunimo reikalų skyrius |
|
|
|
Renginių, kuriuose viešinta informacija, skaičius |
20 |
50 |
50 |
|
Lėšų poreikis iš viso ( Eur) |
1 850 |
6 050 |
6 050 |
|
|||||
Iš jų: Savivaldybės biudžeto lėšos |
|
4 000 |
4 000 |
||||||
Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos |
1 850 |
2 050 |
2 050 |