S P R E N D I M A S

vilk_herb

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SpREndimas

DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2017–2019 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

2017 m. vasario 24 d. Nr. B-TS-647

Vilkaviškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1435 „Dėl strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų patvirtinimo“ 29 punktu, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. B-TS-1325 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašo 20 punktu, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

2. Panaikinti 2016 m. vasario 26 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. B-TS-270 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės 2016–2018 metų strateginio veiklos plano tvirtinimo“ 1 punktą.

Sprendimas gali skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Algirdas Neiberka

PATVIRTINTA

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos

2017 m. vasario 24 d.

sprendimu Nr. B-TS-647

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

(institucijos pavadinimas)
2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Misija:	Gyvenimo kokybės gerinimas Vilkaviškio rajone, sudarant sąlygas visapusiškam tobulėjimui.
	(institucijos misija)

Programų vykdytojai

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, 188774441; Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija, 290487150; Vilkaviškio r. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykla-daugiafunkcis centras, 190486058; Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla,302430288; Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija, 190488066; Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, 190484769; Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinė mokykla, 190487530; Vilkaviškio r. Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla, 191526744; Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinė mokykla, 290485480; Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija, 190486624; Vilkaviškio pradinė mokykla, 304230352; Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras, 190486396; Vilkaviškio r. Alvito pagrindinė mokykla, 190488251; Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras, 190489549; Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, 190485294; Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinė mokykla, 190489015; Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija, 295471890; Vilkaviškio rajono Pajevonio pagrindinė mokykla, 290486810; Vilkaviškio r. Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, 190488632; Vilkaviškio r. Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla, 301085864; Vilkaviškio r. Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcis centras, 190487683; Vilkaviškio rajono sporto mokykla, 290569590; Vilkaviškio muzikos mokykla, 190569828; Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, 290570030; Vilkaviškio r. Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas“, 190480361; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“, 1904799964; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, 190480023; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, 190480176; Vilkaviškio r. Kybartų lopšelis-darželis „Kregždutė“, 190480219; Vilkaviškio r. Kybartų suaugusiųjų vidurinė mokykla, 301818957; Vilkaviškio kultūros centras, 185612391; Kybartų kultūros centras, 185612434; Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 190533579; Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus 300001094; Vilkaviškio socialinės pagalbos centras, 185609071; Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio globos namai, 193037428; Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai, 301085907, VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras 185332788; VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras, 185336128; VšĮ Vilkaviškio ligoninė, 185332820, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, 303341013; Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, 300095282; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas, 191207757, Vilkaviškio rajono priešgaisrinė tarnyba, 188751072; VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, 300038616.

(asignavimų valdytojo(-ų) pavadinimas, kodas)

SITUACIJOS ANALIZĖ

Išorinės aplinkos analizė:

Politiniai – teisiniai veiksniai

Vilkaviškio rajono savivaldybės veikla planuojama orientuojantis į nacionaliniu lygiu patvirtintų strategijų prioritetus, taip pat atsižvelgiant į Marijampolės regiono plėtros plano prioritetus ir tikslus.

Nacionalinis planavimas. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Valstybės ilgalaikės raidos strategija – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės – kultūrinės ir politinės situacijos analize. Valstybės ilgalaikės raidos strategija turėtų tapti svarbiausiu planavimo dokumentu, kuris padėtų suderinti tarpusavyje ir integruotų valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. Šioje strategijoje numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyti ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai:

· Žinių visuomenė.

· Saugi visuomenė.

· Konkurencinga ekonomika.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje suformuluoti gana ambicingi tikslai ir uždaviniai. Formuluojant Lietuvos darnaus vystymosi strategijos prioritetus ir tikslus, buvo vadovautasi nacionaliniais interesais ir jau parengtais strateginiais dokumentais (Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija ir t.t.).

„Darnus vystymasis“ – tai plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias“. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą. Darnaus vystymo siekis: pagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti dabartinį ES vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą ir indėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų.

Strategijoje įvardinti Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai: nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymasis; socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas išsaugant jų savitumą; pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; švietimo ir mokslo vaidmens didinimas; Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas.

2009 m. parengta „Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos“ nauja redakcija, kurioje pagrindinis darnaus vystymosi siekis išlieka tas pats, tačiau, atsižvelgiant į atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus, suformuluoti du nauji prioritetai – tausojantis vartojimas ir vystomasis bendradarbiavimas – prioriteto „Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai“ atitikmuo, atspindintis svarbiausius Lietuvos įsipareigojimus taikos užtikrinimo pasaulyje ir skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo srityse. Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas – labai svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas.

Regioninis planavimas. Nacionalinė regioninė politika formuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos regioninės politikos prioritetus ir tikslus. Regioninė politika glaudžiai siejasi su ES struktūrine politika, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis ir koordinuojant nacionalines regionines politikas mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus.

Lietuvoje yra ryškūs regioniniai gamtinių, ekonominių, demografinių ir infrastruktūros sąlygų, darančių įtaką ūkio plėtrai, skirtumai, kurie lemia nemažus gyventojų užimtumo, pajamų lygio ir kitų socialinio ir ekonominio regionų išsivystymo rodiklių netolygumus. Siekiant subalansuoti Lietuvos ūkio plėtrą regioniniu aspektu bei užtikrinti visų regionų tolygią ekonominę plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą, rengiami regionų plėtros planai.

Siekiant sumažinti Marijampolės regiono atskirtį nuo kitų šalies administracinių vienetų bei pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama galimybe gauti papildomų lėšų socialinių – ekonominių plėtros veiksnių tęsimui, buvo parengtas Marijampolės regiono plėtros planas 2014–2020 metų laikotarpiui. Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 m. tikslas – numatyti pagrindines regiono socialinės ir ekonominės plėtros kryptis šešerių metų laikotarpiui, apibrėžti veiklos prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti.

Pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai bus skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais, yra Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis (toliau – Partnerystės sutartis) ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa (toliau – Veiksmų programa). Šie dokumentai parengti remiantis 2014–2020 m. Nacionaline pažangos programa (toliau – NPP), patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1482, kuri skirta ES strategijos „Europa 2020“ ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatų įgyvendinimui ir apimanti ne tik ES struktūrinius fondus, bet ir kitus finansavimo šaltinius. ES sanglaudos politikos reglamentuose yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė ES sanglaudos politikai įgyvendinti turi parengti Partnerystės sutartį ir veiksmų programas, kurias turi patvirtinti Europos Komisija.

Partnerystės sutartis apima 5 Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus:

· Europos regioninės plėtros fondą (ERPF);

· Europos socialinį fondą (ESF);

· Sanglaudos fondą;

· Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai;

· Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą.

Prioritetinių krypčių, finansuojamų iš penkių ESI fondų, apjungimas viename dokumente skatina veiklų integralumą, užtikrina geresnį koordinavimą tarp atskirų finansinių instrumentų, mažina veiklų dubliavimosi atvejus, sukuria bendrus stebėsenos mechanizmus.

Veiksmų programa yra dokumentas, nustatantis, kokių ekonominių ir socialinių pokyčių siekiama naujuoju laikotarpiu, investuojant Lietuvai skirtas ERPF, ESF ir SF lėšas.

Veiksmų programoje numatyti šie investicijų prioritetai:

Ø Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas.

Ø Informacinės visuomenės skatinimas.

Ø Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas.

Ø Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas.

Ø Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos.

Ø Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas.

Ø Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas.

Ø Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu.

Ø Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas.

Ø Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas.

Ø Techninė parama.

Pirmame paveiksle pateikta informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirstymą pagal veiksmų programos prioritetus naujuoju 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu. Didžiausia parama bus skirta tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimui. Paramos suma šiam prioriteto įgyvendinimui yra 1 153,78 mln. eurų. Taip pat didelė dalis lėšų bus skirta prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ įgyvendinimui. Mažiausiai lėšų skirta prioritetui „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“. Paramos suma šiam prioriteto įgyvendinimui yra 150,36 mln. eurų.

1 pav. ES struktūrinių fondų paskirstymas 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 buvo išskirtos tikslinės teritorijos Marijampolės apskrityje – Kalvarijos miestas ir Vilkaviškio miestas, kuriose 2014–2020 m. bus įgyvendinamos integruotų teritorijų vystymo programos.

2015 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinta Marijampolės regiono integruota teritorijų vystymo programa, kurioje numatomas skirti finansavimas trims iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių centrų – Marijampolei, Kalvarijai ir Vilkaviškiui. Tai sudaro galimybes šiuose miestuose kompleksiškai sutvarkyti miesto viešąsias erdves, siekiant padidinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą, atnaujinti miesto poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūrą bei sukurti palankias sąlygas pramonės ir verslo plėtrai, regeneruojant ir tvarkant apleistas ir užterštas miesto teritorijas.

2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Strategijoje numatytos trys pagrindinės kryptys:

· sumani visuomenė;

· sumani ekonomika;

· sumanus valdymas.

Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas, ji remiasi Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant jų valdymo lygmens, prisidės prie Strategijos įgyvendinimo – dinamiško ir visaapimančio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, kurios bendrasis tikslas yra skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką. Programoje išskiriami 2 horizontalūs prioritetai (regioninė plėtra ir kultūra) ir 5 vertikalūs prioritetai:

· visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra;

· veikli ir solidari visuomenė;

· į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika;

· ekonominiam augimui palanki aplinka;

· visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas.

Vilkaviškio rajono savivaldybė savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais norminiais teisės aktais: Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu ir kitais norminiais teisės aktais. Spręsdama ekonominius klausimus Savivaldybė vadovaujasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu ir kitais teisės aktais. Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis 2017–2019 metų planas parengtas atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą.

Pagrindinis vietos savivaldą reglamentuojantis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Vilkaviškio rajono savivaldybė, yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nustatantis savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant šalies Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžiantis vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

2016 m. spalio 9 d. įvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, po kurių buvo sudaryta nauja septynioliktoji Vyriausybė, patvirtinta Vyriausybės programa. Programoje numatyta Valstybės raidos vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Lietuva, tapusi darnia šalimi, įlietų darnos ir į permainų reikalaujančią Europos tautų bendriją.

Visoms Lietuvos savivaldybėms buvo itin svarbi 2015 metų pradžia – kovo mėn. įvyko savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose gyventojai pirmą kartą galėjo tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus.

Šių rinkimų rezultatai Vilkaviškio rajono savivaldybėje pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. 2015 metų Savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai Vilkaviškio rajono savivaldybėje

KANDADIDATŲ SĄRAŠO PAVADINIMAS	MANDATŲ SKAIČIUS

Lietuvos socialdemokratų partija	13
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	3
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis	3
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai	2
Visuomeninis rinkimų komitetas „Vilkaviškis 2015“	2
Darbo partija	1

^{Šaltinis. LR Vyriausioji rinkimų komisija}

Vilkaviškio rajono savivaldybės meru išrinktas Algirdas Neiberka – Lietuvos Respublikos socialdemokratų partijos atstovas. Taryboje valdančiąją koaliciją sudaro Socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Ekonominiai veiksniai

Pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai rodikliai. Esant galimybėms ir statistinei informacijai, analizuojami 2010–2016 m. duomenys. Tačiau nesant naujausių duomenų, taip pat pateikiami ankstesnių metų oficialūs statistiniai duomenys. Siekiant įvertinti ekonominę situaciją ir veiksnius, tam tikri rodikliai lyginami su apskrities ar šalies rodikliais.

2016 metais Lietuvos ekonominė raida pasižymėjo nemažais pokyčiais. Kai kurioms ekonominėms veikloms, kurių padėtis buvo prastesnė praėjusiais metais, 2016-ieji buvo sėkmingesni, kitų ekonominės veiklos rūšių padėtis pablogėjo. Todėl viso ūkio ekonominė plėtra šiemet paspartėjo nedaug.

2016 metais augant svarbių prekybos partnerių Europoje ekonomikai, augo ir Lietuvos apdirbamosios gamybos (neįskaitant mineralinių produktų) apimtis, nes didelė dalis šios veiklos produkcijos eksportuojama. Kaip ir ankstesniais metais, prie apdirbamosios gamybos apimties augimo gerokai prisidėjo baldų ir medienos gaminių gamyba. Kol kas prognozuojama, kad eksportas ir toliau turėtų nuosekliai augti. Numatoma, kad artimiausiais metais pasaulio, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, ekonominė plėtra šiek tiek stiprės, nes pradėjusios kilti žaliavų kainos gerins kai kurių šalių ūkinę raidą.

Atsigaunantis eksportas ir vartotojams palanki padėtis darbo rinkoje bus svarbūs ūkio plėtros veiksniai. Sumažėjęs nedarbas ir darbuotojų stygius ir toliau skatins didinti darbo užmokestį, o tai gerins gyventojų galimybes vartoti. Tiesa, gyventojų perkamąją galią tikriausiai mažins šiek tiek daugiau nei šiemet kilsiančios kainos. Be eksporto ir privačiojo vartojimo, ūkio plėtrą stiprins ir investicijos. Nustojus naudoti ankstesnės ES finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) lėšas, ES paramos lėšų srautas į Lietuvą tapo mažesnis, nes projektų, finansuojamų iš dabartinės ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) lėšų, įgyvendinimas dar neįsibėgėjo. Dėl šios priežasties bendra investicijų apimtis šiemet sumažėjo. Tai reikšmingai sumažino statybų aktyvumą. Statybų ekonominė veikla šiemet smuko daug labiau nei pernai, taigi ji bene labiausiai apribojo 2016 m. ūkio plėtrą. Numatoma, kad jau 2017 m. ES paramos lėšų panaudojimas suintensyvės, todėl investicijos ims atsigauti. Tai prisidės prie didesnio ekonomikos augimo jau 2017 m. Dabar numatoma, kad šiemet Lietuvos realusis BVP bus 2,0 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet jo augimo tempas padidės iki 2,4 proc.

Kitaip nei 2015 metais, 2016 metais infliacija yra teigiama, o 2017 metais ji turėtų padidėti. Numatoma, kad 2016 m. infliacija sudarys 0,6, o 2017 m. – 1,9 proc. Kaip ir pastaraisiais metais, kainų raidą ypač lems besikeičiančios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Esant gausiai pasiūlai ir ne tokiai gausiai paklausai, iki 2016 m. pradžios pasaulinės energijos išteklių kainos krito, o vėliau ėmė kilti. Numatoma, kad 2017 m. šios kainos didės iš dalies dėl susitarimų mažinti naftos gavybos apimtį. Tai reiškia, kad iki šiol infliaciją mažinusios energijos išteklių kainos pradės ją didinti. Bendras kainų lygis labiau didės ir dėl pasaulinių maisto žaliavų bei maisto produktų kainų. Ankstesnius kelerius metus dėl gausios pasiūlos ir besikaupusių atsargų šios kainos krito, o šiemet dėl prastų oro sąlygų pradėjo didėti. Tai netruko paveikti vartotojų maisto kainas daugelyje šalių, taigi ir Lietuvoje. Jos šiemet šiek tiek pakilo, o kitąmet turėtų pakilti dar daugiau.

Lietuvos banko numatoma Lietuvos ekonomikos raida 2016–2017 m. pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 2016–2017 m.

2016 m. gruodžio mėn. prognozė^a

2016 m. rugsėjo mėn. prognozė

2015

2016^b

2017^b

2015

2016^b

2017^b

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

–0,7

0,6

1,9

–0,7

0,7

1,8

BVP defliatorius^c

0,3

0,7

2,0

0,3

0,8

2,0

Darbo užmokestis

5,4

7,3

5,7

5,4

6,8

5,6

Importo defliatorius^c

–6,7

–4,9

2,3

–6,9

–4,0

1,7

Eksporto defliatorius^c

–3,7

–4,2

1,9

–3,9

–3,6

1,6

Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)

Bendrasis vidaus produktas^c

1,7

2,0

2,4

1,6

2,3

2,9

Privačiojo vartojimo išlaidos^c

4,1

4,8

3,8

4,8

4,3

3,9

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos^c

0,9

1,2

1,9

1,3

Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas^c

5,0

–1,0

2,1

10,9

–3,7

6,5

Prekių ir paslaugų eksportas^c

–0,4

3,0

–0,1

3,3

3,5

Prekių ir paslaugų importas^c

6,2

2,0

3,4

6,0

2,3

4,1

Darbo rinka

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)

9,0

8,0

7,4

9,1

8,0

7,5

Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)^d

1,3

2,0

0,0

1,3

1,5

0,0

Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)

Prekių ir paslaugų balansas

–0,7

0,6

–0,1

–0,4

0,5

–0,1

Einamosios sąskaitos balansas

–2,3

–0,7

–1,7

–0,4

–0,8

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas

0,7

0,5

1,3

1,9

^aMakroekonominių rodiklių prognozės parengtos pagal informaciją, paskelbtą iki 2016 m. lapkričio 18 d.

^bPrognozė

^c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką

^dNacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją

Duomenų šaltinis: Lietuvos bankas

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI). Vilkaviškio rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos 2015 metų pabaigoje sudarė 3,27 mln. Eur. Tiesioginės užsienio investicijos Vilkaviškio rajono savivaldybėje, jas lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, yra vienos mažiausių (mažesnės yra Kalvarijos savivaldybėje – 0,41 mln. Eur). Vertinant investicijų augimą, matyti, kad per antrus metus Vilkaviškio rajono savivaldybės TUI didėja ir 2015 m. pradžios duomenimis sudarė 3,27 mln. Eur, kai tuo tarpu Šakių rajono savivaldybėje ir Marijampolės savivaldybėje TUI yra neženkliai sumažėjusios ( žr. 3 lentelė)

3 lentelė. TUI 2012–2014 metų pradžioje, mln. EUR

*Vietovė* */ Metai*	*2012*	*2013*	*2014*	*2015*
Lietuvos Respublika	12100,64	12719,90	12864,83	13496,82
Marijampolės savivaldybė	30,92	25,12	26,59	23,43
Kalvarijos savivaldybė	0,06	0,16	0,28	0,41
Kazlų Rūdos savivaldybė	88,42	87,34	93,73	99,99
Šakių r. savivaldybė	13,34	5,05	14,22	13,51
*Vilkaviškio r. savivaldybė*	1,95	1,94	2,35	3,27

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

TUI paskirstymas tarp Marijampolės apskrities savivaldybių rodo žemą Vilkaviškio rajono savivaldybės konkurencingumą bei gebėjimą pritraukti investicijas. Pagrindinės lėto augimo priežastys – Savivaldybės, kaip mažos rinkos, nepatrauklumas, nedidelis rinkos talpumas, maža gyventojų perkamoji galia ir nedidelės pajamos.

Analizuojant materialines investicijas to meto kainomis, matome, kad 2011–2015 metų laikotarpiu didžiausios materialinės investicijos buvo Marijampolės savivaldybėje ir 2015 m. sudarė 97 519 tūkst. EUR, kai tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje nuo 2013 matomas nežymus materialinių investicijų mažėjimas ir 2015 metais sudarė 21 378 tūkst. EUR. Materialinės investicijos – tai investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Detalesnė informacija apie materialines investicijas Marijampolės regione pateikiama 2 pav.

2 pav. Materialinės investicijos to meto kainomis, tūkst. EUR

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo registruoti 104 074 veikiantys ūkio subjektai, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 579. Veikiantys ūkio subjektai – tai veikiančios mažos ir vidutinės įmonės yra tos, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų. Veikiantys ūkio subjektai yra Juridinių asmenų registre įregistruoti, vykdantys ekonominę veiklą, turintys darbuotojų ir (arba) pajamų subjektai.

4 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje

	*2015 m.*	*2016 m.*	*2017 m.*
*Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis*
Marijampolės savivaldybėje	-	1557	3 191
Kalvarijos rajono savivaldybėje	-	134	147
Kazlų Rūdos rajono savivaldybėje	-	243	254
Šakių rajono savivaldybėje	-	489	538
*Vilkaviškio rajono savivaldybėje*	478	518	579
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lyginant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus kitimą 2015–2017 metų pradžios duomenimis, matome, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje pastebimas šio rodiklio nuoseklus didėjimas. Lyginant jį su 2016 m. pradžios duomenimis, jis padidėjo apie 12 proc. ir pasiekė 579 reikšmę. Lyginant Vilkaviškio rajoną su kitomis Marijampolės regiono savivaldybėmis pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, jis yra 2 vietoje. Detalesnė informacija pateikiama 4 lentelėje.

3 pav. Veikiantys ūkio subjektai pagal darbuotojų skaičių Vilkaviškio rajone 2017 m. pradžioje

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis LR Statistikos departamento teikiama informacija, veikiančių įmonių, kuriose dirba iki 4 darbuotojų, 2017 metų pradžios duomenimis buvo 346 (arba 59 % visų Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikiančių įmonių), įmonių, kuriose dirba 5–9 darbuotojai, buvo 98 (arba 17 % Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikiančių įmonių). Vilkaviškio rajone veikia 2 įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. Įmonių, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų ir daugiau nei 1 000 darbuotojų Vilkaviškio rajono savivaldybėje nėra. Detalesnė informacija pateikiama 3 paveiksle.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilkaviškio rajone veikė 5 didžiausios Vilkaviškio rajono įmonės ir įstaigos, kurios įdarbinusios daugiausiai darbuotojų. Tai – VšĮ Vilkaviškio ligoninė (329 darbuotojai), siuvimo įmonė AB „Žemkalnija“ (288 darbuotojai), UAB kepykla „Savas“ (152 darbuotojai), UAB „FurnMaster“ (117 darbuotojai), UAB „Vilkasta” (106 darbuotojai).

5 lentelė. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo DAG (darbingo amžiaus gyventojų) Vilkaviškio rajono savivaldybėje

	2013	2014	2015	2016	2017
Vilkaviškio rajono savivaldybė	14,3	15	12,8	12,3	10,5

Šaltinis. Lietuvos darbo birža

Ekonominė situacija Vilkaviškio rajone šiuo metu yra palanki. Ją atspindi nedarbo statistika, kuri pastaraisiais metais kito palankia linkme, nes nedarbo lygis ir registruotų bedarbių skaičius Vilkaviškio rajone mažėjo ir 2017 m. sausio 1 d. duomenimis buvo 10,5 proc. (žr. 5 lentelę). Didžiausias registruoto nedarbo mažėjimas fiksuotas Šakių r. (2015 m. pr. – 10,7 proc.; 2016 m. pr. – 9,6 proc.; 2017 m. pr. – 9,3 proc.) ir Vilkaviškio r. savivaldybėse. Detalesnė informacija apie bedarbius, registruotus Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, pateikiama 4 pav.

4 pav. Bedarbiai registruoti pav. Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, proc.

Šaltinis. Lietuvos darbo birža

2011–2015 metų laikotarpiu populiariausios paslaugų verslo liudijimų veiklos rūšys yra: statybos darbai (2011 m. išduoti 254 verslo liudijimai, 2012 m. – 230, 2013 m. – 271, 2014 m. – 307, 2015 m. – 263), kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų paslaugos (2011 m. išduota 90 verslo liudijimų, 2012 m. – 103, 2013 m. – 142, 2014 m. – 149, 2015 m. – 155), variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos (2011 m. išduoti 66 verslo liudijimai, 2012 m. – 77, 2013 m. – 83, 2014 m. – 93, 2015 m. – 78).

Populiariausios gamybos verslo liudijimų veiklos rūšys yra: baldų gamyba (2011 m. išduota 10 verslo liudijimų, 2012 m. – 8, 2013 m. – 8, 2014 m. – 7, 2015 m. – 4), taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba (2012 m. išduota 12 verslo liudijimų, 2013 m. – 12, 2014 m. – 12, 2015 m. – 9), šviežių ir ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba, džiūvėsių ir sausainių gamyba (2013 m. išduoti 3 verslo liudijimai, 2014 m. – 6, 2015 m. – 5), dirbinių iš kamštienos, šiaudų, pynimo medžiagų gamyba, vainikų, krepšelių, puokščių, šluotų, šepečių ir kita niekur kitur nepriskirta gamyba (2013 m. išduota 13 verslo liudijimų, 2014 m. – 8, 2015 m. – 6). Detalesnė informacija pateikiama 6 lentelėje.

6 lentelė. Statistinė informacija apie įsigytus verslo liudijimus

*Rodiklis / Metai*	*2011*	*2012*	*2013*	*2014*	*2015*
Gyventojų skaičius įsigijusių verslo liudijimus	1185	1078	1145	1173	1155
Gyventojų skaičius, įsigijusių verslo liudijimus su lengvatomis	939	278	266	267	240
Verslo liudijimų skaičius, iš jų:	1283	1154	1215	1243	1200
Paslaugų verslo liudijimai	686	654	714	792	765
Prekybos verslo liudijimai	479	461	455	405	403
Gamybos verslo liudijimai	118	39	46	46	32

Šaltinis: LR mokesčių inspekcija

Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, Vilkaviškio rajonas pagal išduodamų verslo liudijimų skaičių yra vienas iš lyderių. Vilkaviškio rajone išduodamų verslo liudijimų skaičius bendrame šalies rodiklyje sudaro 1,42 proc.

Pramonė. Vilkaviškio rajono savivaldybėje pramonė yra vidutiniškai išvystyta. Augančios pramonės sektoriaus gamybos apimtys lemia padidėjusią parduotos produkcijos apyvartą, o kartu ir didesnį užimtumą šiame sektoriuje. Vilkaviškio rajono savivaldybė turi pakankamus vietinės žaliavos išteklius (derlingose žemėse plėtojamas žemės ūkis, nederlingos, tačiau kalvotos ir turtingos gamtine aplinka rajono apylinkės tinka turizmo plėtojimui), yra pasienio regionas (tai suteikia galimybių plėtoti eksportą). Per Savivaldybės teritoriją eina Europinės reikšmės magistralė E28 Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas, geležinkelio linija Kaliningradas–Kybartai–Vilnius–Maskva, todėl yra palankios produkcijos transportavimo sąlygos. Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyrauja drabužių siuvimo ir maisto pramonė. Statybų sektoriaus plėtra tiesiogiai priklauso nuo pritrauktų materialinių investicijų kiekio – kai investicijos didelės, statyba klesti, be investicijų statybos sektoriaus perspektyvos priklauso nuo savivaldybės gyventojų perkamosios galios, naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimosi rajone.

Transportas. Gerą automobilių kelių tinklo išvystymą Marijampolės regione rodo automobilių kelių tinklo tankumas. Marijampolės apskrities kelių tinklo ilgis yra pakankamas, tačiau techninė būklė neatitinka didėjančių eismo poreikių. Siekiant regiono ekonominės plėtros, viena iš pagrindinių plėtros priemonių yra žvyrkelių asfaltavimas. Dėl lėšų stokos jos įgyvendinimas vyksta nepatenkinamai.

Marijampolės apskritis turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, teritoriją kerta svarbios automagistralės: A7–Marijampolė–Kybartai, A16–Marijampolė–Prienai–Vilnius, A5–Kaunas–Marijampolė–Kalvarija, tarptautinė magistralė E67–„Via Baltica“.

Dėl patogios geografinės padėties (greta sienų su Lenkija ir Rusija) ir tranzitinių srautų, eismo intensyvumas Marijampolės regiono magistraliniuose ir krašto keliuose yra gana didelis. Marijampolės apskrities teritoriją kerta trys magistraliniai keliai A5, A7 ir A16, 16 krašto kelių ir 147 rajoniniai keliai. Vilkaviškio rajono teritorijoje eina 7 krašto keliai ir europinės automagistralės E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha)dar vadinamas Via Baltica bei E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas).

A7 magistralinis kelias Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas. Ši transeuropinio IX transporto koridoriaus atšaka susisiekimo prasme sudaro geras prielaidas Vilkaviškio rajono ekonominės ir socialinės veiklos plėtrai bei ryšiams su Lietuvos didmiesčiais. Vilkaviškio rajono teritorijoje valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankis yra 0,39 km/kv. km (Marijampolės apskrities vidurkis 0,35 km/kv. km, Lietuvos Respublikos – 0,33 km/kv. km). Kelių ir gatvių dangų ilgis Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2016 m. sausio 1 d. duomenimis pateikiamas 7 lentelėje.

7 lentelė. Kelių ir gatvių dangos Vilkaviškio rajono savivaldybėje ir seniūnijose

Seniūnija	Dangos tipas	Ilgis (km)	Iš jo
Seniūnija	Dangos tipas	Ilgis (km)	keliuose (km)	gatvėse (km)
Bartninkų	asfaltbetonis	10,408	2,015	8,393
Bartninkų	cementbetonis	0,268		0,268
Bartninkų	gruntas	11,589	11,589
Bartninkų	žvyras	95,686	90,856	4,830
Iš viso:		117,951	104,460	13,491
Gižų	asfaltbetonis	2,596	1,066	1,530
Gižų	gruntas	14,476	14,476
Gižų	žvyras	38,147	36,748	1,399
Iš viso:		55,219	52,290	2,929
Gražiškių	asfaltbetonis	4,164	1,110	3,054
Gražiškių	gruntas	2,193	2,193
Gražiškių	žvyras	56,101	54,729	1,372
Iš viso:		62,458	58,032	4,426
Keturvalakių	asfaltbetonis	10,620	2,048	8,572
Keturvalakių	gruntas	1,970	1,970
Keturvalakių	žvyras	54,063	51,809	2,254
Iš viso:		66,653	55,827	10,826
Kybartų	asfaltbetonis	27,995	6,480	21,515
Kybartų	žvyras	119,199	105,800	13,399
Iš viso:		147,194	112,280	34,914
Klausučių	asfaltbetonis	13,120	2,651	10,469
Klausučių	gruntas	3,788	3,788
Klausučių	žvyras	83,593	80,110	3,483
Iš viso:		100,501	86,549	13,952
Pajevonio	asfaltbetonis	6,257	2,656	3,601
Pajevonio	gruntas	10,002	10,002
Pajevonio	žvyras	98,227	94,099	4,128
Iš viso:		114,486	106,757	7,729
Pilviškių	asfaltbetonis	13,441	4,436	9,005
Pilviškių	gruntas	8,404	8,231	0,173
Pilviškių	žvyras	117,892	103,873	14,019
Iš viso:		139,737	116,540	23,197
Šeimenos	asfaltbetonis	48,289	27,413	20,876
Šeimenos	gruntas	1,455	1,455
Šeimenos	žvyras	89,295	85,137	4,158
Iš viso:		139,039	114,005	25,034
Vilkaviškio m.	asfaltbetonis	32,616		32,616
Vilkaviškio m.	žvyras	18,964		18,964
Iš viso:		51,580		51,580
Virbalio	asfaltbetonis	5,877	0,670	5,207
Virbalio	gruntas	0,557	0,557
Virbalio	žvyras	29,582	23,714	5,868
Iš viso:		36,016	24,941	11,075
Vištyčio	asfaltbetonis	6,475	0,314	6,161
Vištyčio	žvyras	46,811	41,749	5,062
Iš viso:		53,286	42,063	11,223

Savivaldybėje :
	asfaltbetonis	181,858	50,859	130,999
	cementbetonis	0,268		0,268
	gruntas	54,434	54,261	0,173
	žvyras	847,560	768,624	78,936
Iš viso :		1084,120	873,744	210,376

Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Iki 2013 metų pabaigos individualių lengvųjų automobilių skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje kasmet didėjo. 2014 metų pabaigoje Vilkaviškio rajone buvo užregistruoti 16 026 automobiliai. Pastebimas didelis registruotų automobilių skaičiaus sumažėjimas, kuriam įtaką padarė nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo tvarka, kai pradėjo būti taikoma leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme sustabdymo procedūra (žr. 8 lentelė). 2015 metais, lyginant su 2014 metais, pastebimas nežymus reikšmių pakitimas.

8 lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje

	*2011 m.*	*2012 m.*	*2013 m.*	*2014 m.*	*2015 m.*
Individualių lengvųjų automobilių skaičius	23 190	24 035	24 593	16 026	16 042

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Žemės ūkis. Pagal gyvenamąją vietą, ūkio veiklos pobūdį bei gyventojų užimtumo pasiskirstymą ūkio sektoriuose žemės ūkis yra pagrindinė regiono verslo šaka (žr. 5 pav.). Marijampolės apskrityje, kuri yra išsidėsčiusi lygumų regione, žemės derlingumas ypač palankus intensyviai žemės ūkio plėtrai. Apskritis pasižymi didžiausiais Lietuvoje grūdinių kultūrų derliais.

5 pav. Žemės ūkio naudmenų plotas Vilkaviškio rajone

Šaltinis: VĮ Registrų centras

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas Vilkaviškio rajone vykdomas elektroniniu būdu ir visų paraiškų duomenys perduoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.

6 pav. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenys 2012–2016 m.

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Lyginant penkių metų duomenis, pareiškėjų sumažėjo 383, o deklaruojamas plotas padidėjo 2 341,72 ha (žr. 6 pav.). Pareiškėjų skaičiaus mažėjimą lėmė ūkininkų amžius, žemės buvo parduodamos arba perleidžiamos savo vaikams. Dalis ūkininkų pasinaudojo ES parama pasitraukdami iš prekinės žemės ūkio gamybos. Pagrindinė plotų didėjimo priežastis – įsisavinami nauji apleisti žemės sklypai.

Didžiausią pasėlių deklaracijos struktūroje dalį 2016 m. sudarė vasarinių javų plotai – 37 proc., žieminių javų plotai – 17 proc., ankštinės kultūros žirniai – 8 proc., deklaruoti pievų, ganyklų ir natūralių pievų plotai – 23,7 proc., rapsai – 4,5 proc. (žr. 9 lentelė).

9 lentelė. Pagrindinės auginamos kultūros Vilkaviškio rajone

*Pasėlio rūšis***	*2012 m.* *deklaruota* ha	*2013 m. deklaruota ha*	*2014 m. deklaruota ha*	*2015 m. deklaruota* ha	*2016 m.* *deklaruota* ha
Žieminiai kviečiai	21 750,79	23 336,88	24 925,50	28 546,69	13 349,60
Vasariniai kviečiai	11 649,58	10 897,91	12 168,87	10 978,16	28 259,08
Žieminiai kvietrugiai	3 246,69	4 608,20	4 412,28	3 815,51	2 070,06
Vasariniai kvietrugiai	226,03	385,83	387,17	351,85	469,40
Žieminiai miežiai	145,38	313,73	337,34	244,70	71,52
Vasariniai miežiai	4 018,22	3 257,12	2 690,08	2 095,26	2 626,90
Rugiai	506,98	269,56	196,39	131,38	115,94
Žieminiai rapsai	2 425,11	3 340,74	4 891,69	6 525,38	1 312,05
Vasariniai rapsai	6 662,39	6 145,97	3 847,31	1 305,92	2 158,04
Žirniai	75,18	44,63	467,28	2525,88	6 140,22
Bulvės	481,37	400,84	437,85	417,46	395,68
Cukriniai runkeliai	2 603,62	2 366,88	2 072,42	1 046,37	1 783,75
Daugiametės ganyklos (5 metų ir daugiau)	1 861,25	1 852,37	2 652,14	13 525,73	13 762,68
Ganyklos - pievos (iki 5 metų)	20 464,45	19 598,96	17 491,23	5 392,09	4 485,16

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Sertifikuotą ekologinę gamybą vykdo 20 rajono ūkių. Sertifikuoti plotai sudaro 418,79 ha. Iškirtinės kokybės produktus gamina 12 daržovių, vaisių ir uogų augintojų 292,30 ha plote.

Mažai palankiose ūkininkauti vietovėse (Vištyčio, Gražiškių seniūnijos) ūkininkauja 648 pareiškėjai, kurių deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 8 952,35 ha.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje per pastaruosius metus mažėja tiek pačių ūkininkų, laikančių galvijus, tiek galvijų skaičius. Ypač mažėja melžiamų karvių skaičius. Ūkininkus atsisakyti pieno gamybos ir parduoti melžiamų karvių bandas skatina ypač žemos pieno supirkimo kainos. Ūkininkai atsisakantys pieno gamybos pereina prie mėsinės gyvulininkystės. Rajone didėja mėsinių galvijų skaičius. Detalesnė informacija apie galvijų laikytojus Vilkaviškio rajono savivaldybėje pateikiama 7–9 paveiksluose.

7 pav. Galvijų laikytojai Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

8 pav. Melžiamų karvių laikytojai Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

9 pav. Mėsinių galvijų laikytojai Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Vilkaviškio rajono savivaldybėje įregistruoti 3 826 ūkininkų ūkiai. 2016 m. buvo įregistruoti 58 nauji ūkininko ūkiai, likviduoti – 47.

Vidutinis ūkio dydis – 9,37 ha. Šis rodiklis neatitinka realybės, nes ne visi žemės sklypai yra įregistruoti Ūkininkų ūkio registre ir nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų taip padaryta.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo registre registruotos 4 746 valdos. 2016 m. naujai įregistruota – 296, išregistruota – 73, atnaujinta informacija – 1 154 valdose.

Registro duomenys naudojami užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimą. Šis pakankamai didelis atnaujintų valdų skaičius reiškia, kad vis daugiau valdų valdytojų vykdo žemės ūkio ar alternatyviąją veiklą, aktyviai dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros priemonėse. Registre išregistruojamų valdų skaičių lemia ir tai, kad neatnaujinus valdos duomenų per paskutinius 3 metus, VĮ ŽŪIKVC valdas išregistruoja kaip nebevykdančias žemės ūkio veiklos. Detalesnė informacija apie ūkininkų ūkių skaičių, žemės ūkio valdų skaičių pateikiama 10 ir 11 pav.

10 pav. Ūkininkų ūkių skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

11 pav. Žemės ūkio valdų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Vilkaviškio rajone nusausinta 76 231,8 ha žemių. Valstybei priklauso 37 tiltai, 983 pralaidos, 5 užtvankos, 1 126,65 km griovių. Iš 12 pav. pateiktos informacijos matome, kad finansavimas, skirtas melioracijos darbams atlikti, 2014–2016 m. laikotarpiu didėjo labai nedaug.

12 pav. Melioracijos darbams skirtas finansavimas 2012–2016 m. Eur.

Šaltinis: LR Žemės ūkio ministerija

Nuo 2014 m. didesnis dėmesys (prioritetas) skiriamas melioracijos griovių tvarkymui. Detalesnė informacija pateikiama 13 pav.

13 pav. Suremontuota melioracijos statinių, km.

Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Vilkaviškio rajone 2012–2016 metais įsisavinta 2 239 538 Eur ES lėšų. Įgyvendinti 7 melioracijos statinių rekonstravimo projektai (2 savivaldybės ir 5 asociacijų) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Asociacijose Savivaldybė dalyvauja partnerio teisėmis.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ asociacija pradėjo įgyvendinti melioracijos projektą finansuojamą ES lėšomis „Užbalių kaimo MSNA nariams priklausančių ir valstybinių melioracijos sistemų rekonstrukcija“ bei pasirašyta ES finansavimo sutartis savivaldybės teiktos paraiškos projektui „Vilkaviškio rajono dalies melioracijos sistemų rekonstravimas“ įgyvendinimui ir 2016 metų pabaigoje pradėti projektavimo darbai.

14 pav. Melioracijos projektų finansavimas ES lėšomis Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Didžiausią dalį, beveik 92 proc., registruotų žemės ūkio mašinų sudaro ratiniai traktoriai, priekabos, puspriekabės ir javų kombainai ( žr. 10 lentelė). Per 2016 metus buvo įregistruotas 101 ratinis traktorius, skirtas žemės ūkio veiklai, iš jų 73 – nauji. Priekabų ir puspriekabių – 464, javų kombainų – 61.

Didėjantis registruotų žemės ūkio mašinų skaičius rodo, kad rajono ūkiai akivaizdžiai plėtėsi. Nemažai ūkininkų pasinaudojo ES parama ir įsigijo naują techniką, tačiau rajone dominuoja maži ūkiai, turintys 10–50 ha žemės ir dėl menkų finansinių galimybių renkasi pigesnę, naudotą techniką. Bendras rajono žemės ūkio technikos parkas per pastaruosius 5 metus atsinaujino beveik 80 procentų.

2016 m. atlikta 2 515 techninių apžiūrų traktoriams, savaeigėms ir žemės ūkio mašinoms bei jų priekaboms. Techninės apžiūros metu tikrinama, ar žemės ūkio technikos būklė, komplektiškumas, sistemų, junginių veikimas atitinka techninius reikalavimus eksploatuojamai technikai.

10 lentelė. Įregistruota Žemės ūkio technika 2012–2016 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Žemės ūkio technika	2012m.	2013m.	2014m.	2015m.	2016m.
Traktoriai	4 837	5 047	5 111	5 223	5 324
Priekabos, Puspriekabės	3 278	3 616	3 805	4 030	4 494
Javų kombainai	410	485	548	603	664
Kita registruojama technika	570	654	744	807	928
Viso:	9 095	9 802	10 208	10 663	11 410

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Aplinkosauga. Marijampolės regione sukurta regioniniu principu veikianti atliekų tvarkymo sistema pradėjo veikti 2010 metais. Sistema apima mišrių komunalinių atliekų surinkimą naudojant individualius ir bendro naudojimo konteinerius, atliekų sutvarkymą mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose ir atliekų šalinimą regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, specifinių atliekų (taip pat antrinių žaliavų) surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos atliekų priėmimą didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse, taip pat didžiųjų atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų bei antrinių žaliavų surinkimą periodinio, viešai skelbiamo apvažiavimo būdu, sudarant galimybę visiems ir nutolusiems nuo aikštelių gyventojams naudotis atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybių teritorijose surinktos mišrios komunalinės ir didelių gabaritų komunalinės atliekos tolimesniam tvarkymui vežamos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginį. Po komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę nepavojingos komunalinės atliekos perduodamos panaudoti energijos gamybai, netinkamos perdirbti atliekos naudojamos kitais būdais (įskaitant naudojimą sąvartyno eksploatacijoje), laikomos (saugomos) iki tolimesnio jų panaudojimo arba šalinamos. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, – Marijampolės regione įgyvendinta.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ataskaitų duomenimis, Marijampolės regiono sąvartyne šalinamas atliekų kiekis 2015 m. siekė 68 proc. ir nuo 2013 metų palaipsniui mažėja, tačiau vis dar viršija Valstybiniame atliekų tvarkymo plane iškeltą tikslą (iki 2016 metų sąvartynuose šalinti ne daugiau 55 proc. atliekų, nuo 2020 m. – 35 proc. savivaldybėje surinkto atliekų kiekio). Pagal kiekvieną regiono savivaldybę šalintinų atliekų kiekis 2011–2015 metais pateikiamas 15 paveiksle. Planuojama, kad nuo 2016 m. pradėjus veikti komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, rodiklis bus pasiektas visame regione.

15 pav. Šalinamų komunalinių atliekų kiekis Marijampolės regiono savivaldybėse 2011–2015 metais

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Gyventojų skaičius regione 2011–2015 m. laikotarpiu nežymiai mažėjo nuo 167 027 gyventojų 2011 metais iki 160 487 gyventojų 2015 metais, tačiau regione susidarančių atliekų kiekis augo 2–12 proc. kasmet (žr. 16 pav.). Atitinkamai pagal komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui skaičių, 2011–2015 m. regiono mastu stebima augimo tendencija, nors visoje šalyje šis kiekis mažėja.

16 pav. Komunalinių atliekų kiekis vienam Marijampolės regiono gyventojui 2011–2015 metais

Šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos statistikos departamentas

Vilkaviškio rajono savivaldybės (AAA ataskaitų duomenimis) teritorijoje iš gyventojų ir juridinių asmenų 2015 m. surinkta apie 16,5 tūkst. tonų atliekų. Iš jų apie 3,4 tūkst. tonų (20 proc.) buvo perdirbta ir kitaip panaudota, apie 13,1 tūkst. tonų (80 proc.) – pašalinta sąvartyne. Didžiąją dalį susidariusių komunalinių atliekų sudaro mišrios komunalinės atliekos. 2015 m. iš viso surinkta apie 12,6 tūkst. tonų (t.y., 287 kg, vertinant vienam savivaldybės gyventojui) mišrių komunalinių atliekų. Didžiausią dalį atskirai surenkamų komunalinių atliekų sraute sudarė žaliosios (10 proc.) bei statybinės ir griovimo (inertinės) atliekos (6 proc.).

Bendras pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas Marijampolės regione auga. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo srautai Marijampolės regione 2011–2015 metais, pateikiami 17 paveiksle.

17 pav. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas Marijampolės regione

Šaltinis: AAA ataskaitų duomenys.

Marijampolės apskrityje pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos surenkamos kolektyviniais konteineriais, specialiai skirtais stiklo, popieriaus / kartono, plastiko ir metalo atliekoms. Skatinant atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, Vilkaviškio rajono individualių valdų gyventojai pilnai aprūpinti pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms rinkti skirtais konteineriais.

2012 m. bendras surinktas ir sutvarkytas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekis sudarė iki 2 654 tonų, 2014 m. šių atliekų surinkta 70 proc. daugiau – beveik 3 789 tonos, 2015 m. apie 6 550 t. Didžiąją dalį surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sraute sudarė plastikų atliekos. 2013 m. iš viso surinkta apie 579 tonos popieriaus ir kartono, apie 812 tonų stiklo ir 440 tonos plastiko pakuočių ir kitų antrinių žaliavų. 2014 m. popieriaus ir kartono surinkimas ženkliai išaugo (surinktos 1 073 tonos), kartu surinkta dar apie 1 098 tonos stiklo ir iki 1 618 tonų plastiko pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. 2015 m. iš viso surinkta apie 2 418 tonų popieriaus ir kartono, apie 1 082 tonų stiklo ir 3 049 tonos plastiko pakuočių ir kitų antrinių žaliavų. Antrinių žaliavų surinkimas skirtingomis atliekų surinkimo sistemomis pateiktas 11 lentelėje.

11 lentelė. 2015 m. skirtingomis surinkimo sistemomis surinkti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai

Kiekis, surinktas konteineriuose, t

Kiekis, surinktas
didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelėse, t

Kiekis, surinktas
apvažiuojant atliekų turėtojus (maišai, betaris surinkimas), t

Iš viso, t

Stiklo, įskaitant pakuotes, atliekos

809,43

44,15

22,91

876,49

Plastikų, įskaitant pakuotes, atliekos

1 764,04

58,89

0,13

1 823,06

Popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, atliekos

1 543,58

1,03

0,00

1 544,61

Iš viso, t.

4 117,05

104,07

23,04

4 244,15

Dalis, proc.

97%

100%

Informacijos šaltinis: sudaryta autorių pagal AAA ataskaitų už 2015 m. duomenis.

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas yra viena iš svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo uždavinių, nes organinių medžiagų skilimo produktai labai neigiamai veikia aplinką, didina šilumos efektą sukeliančių dujų kiekius ir t. t. Biologiškai skaidžias atliekas sudaro žaliosios, maisto, popieriaus ir kartono bei kitos biologiškai yrančios atliekos. Siekiant sumažinti biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartyną, 2015 m. Marijampolės regione papildomai buvo naudoti 93 bendro naudojimo konteineriai šioms atliekoms surinkti. 2014 m. pabaigoje įsigyta ir Marijampolės regiono gyventojams pradėta dalinti 14 000 vnt. individualaus kompostavimo dėžių. Iki 2014 metų pabaigos buvo išdalinta 4 169 vnt. dėžių. 2015 metais išdalintos likusios 9 831 vnt. kompostavimo dėžių. Šiuo metu išdalintų kompostavimo priemonių skaičius nėra pakankamas visų registruotų individualių namų valdų savininkų, norinčių kompostuoti atliekas, aprūpinimui, todėl ateityje numatoma įsigyti ir perduoti individualių valdų savininkams papildomą kompostavimo dėžių kiekį.

Žaliųjų atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas. Atsakomybė už sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas biologiškai skaidžias atliekas tenka šias teritorijas prižiūrintiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Marijampolės regiono teritorijoje susidarančias kompostuoti tinkamas žaliąsias atliekas atliekų turėtojai gali pristatyti į regione veikiančias 5 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Visų šių aikštelių pajėgumas – 20 700 t/m. Į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles priimamos šios biologiškai skaidžios atliekos: želdynų karpymo ir sodo atliekos, nupjauta žolė, medelių, krūmų ir gyvatvorių nugenėtos šakelės, nukritę medžių lapai, daržininkystės atliekos, miškininkystės atliekos, medienos pjuvenos, skiedros, drožlės, medienos gaminiai, kurie nėra impregnuoti, laminuoti, dažyti ar padengti kitomis cheminėmis medžiagomis, mediniai padėklai, statybinė mediena. Marijampolės regiono savivaldybėse surinktų žaliųjų atliekų kiekiai 2015 m. pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Marijampolės regiono savivaldybėse surinktos žaliosios atliekos 2015 m.

Teritorija	Žaliųjų atliekų kiekis
Teritorija	Tonos	Proc. (Skaičiuojant nuo bendro komunalinių atliekų kiekio)
Kalvarijos savivaldybė	538	12%
Kazlų Rūdos savivaldybė	722	8%
Marijampolės savivaldybė	4 196	14%
Šakių rajono savivaldybė	4 362	33%
Vilkaviškio rajono savivaldybė	1 694	10%
Išviso:	11 512	16%

Šaltinis: Savivaldybių ataskaitos AAA už 2015 m.

Specifinių komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas. Specifinės buityje susidarančios atliekos (žaliosios, didelių gabaritų, naudotų padangų, statybos ir griovimo, tekstilės, elektros ir elektroninės įrangos, pavojingosios ir pan.) iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamą grafiką arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (toliau – DGASA). Regione įrengtos 6 tokios aikštelės. Kai kurių srautų priėmimui DGASA taikomi apribojimai. Pagal apribojimus, iš vieno gyventojo nemokamai priimama ne daugiau kaip 500 kg statybos ir griovimo atliekų per kalendorinius metus. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei (patys arba per komunalinių atliekų vežėją) už papildomą mokestį. Didžiausią į aikšteles 2015 metais priimtų atliekų dalį sudaro mišrios statybinės ir griovimo atliekos, statybinės medžiagos, turinčios asbesto, didžiosios atliekos bei padangos. 18 paveiksle pateikiami 2011–2015 metų laikotarpiu Marijampolės regiono DGASA surinktų atliekų kiekiai.

cid:image001.png@01D205FE.4F3E9820

18 pav. Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse priimtų atliekų kiekiai 2011–2015 metais, tonomis

Šaltinis: AAA ataskaitų duomenys.

Aiškios surenkamų kiekių kitimo tendencijos nėra, tačiau bendras regione surenkamų atliekų DGASA skaičius paskutiniais metais viršija tūkstantį tonų, o daugiausiai atliekų surenkama Marijampolės, Vilkaviškio rajono ir Šakių rajono savivaldybių aikštelėse.

Vilkaviškio rajono teritorijoje šiuo metu eksploatuojamų sąvartynų nėra. Buvę veikiantys sąvartynai rekultivuoti, vykdoma jų priežiūra po uždarymo, tačiau rajone dar yra likę nelegalių užterštų (statinių griovimo liekanomis ir šiukšlėmis) teritorijų, kurios nesutvarkytos ir toliau teršia aplinką bei darko kraštovaizdį. Tai didelė ekologinė problema ir grėsmė aplinkai, verslui, turizmo plėtrai rajone.

Įgyvendinant Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, finansuojamos aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonės (išnaudotų karjerų, užterštų teritorijų sutvarkymas, likvidavimas), atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonės (atliekų surinkimo aikštelių įrengimas, atliekų surinkimo priemonių įsigijimas), atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonės (padangų atliekų tvarkymas, šiukšlių surinkimo priemonių įsigijimas), vykdomas visuomenės švietimas ir mokymas aplinkosaugos klausimais (finansuojama ekologinio švietimo veikla, aplinkos tvarkymo talkos). Finansiškai remiami žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai, įgyvendinantys žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui. Kasmet 20 procentų programos lėšų skiriama Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Detali Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąmata ir ataskaita kiekvienais metais teikiama tvirtinti Savivaldybės tarybai.

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje seniūnijos vykdo viešųjų teritorijų ir objektų (želdinių ir želdynų, paplūdimių, kapinių) priežiūrą ir tvarkymą. Kiekvienais metais vykdomi gatvių priežiūros (valymo) darbai, prižiūrimos ir diegiamos eismo saugą didinančios priemonės.

Turizmas. Remiantis Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, Vilkaviškio rajone apgyvendinimo paslaugas teikia:

· Viešbutis „Širvinta“, J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis.

· Petronėlės Arbatauskienės sodyba „Poilsis Vištytyje“, Žvejų g. 2, Vištytis, Vilkaviškio r. sav.

· Laimutės ir Stanislovo Petrukaičių kaimo turizmo sodyba, Vygrelių k., Vilkaviškio r. sav.

· Rakauskų sodyba „Obelupių gryčia“, Obelupių k., Vilkaviškio r. sav.

· Algimanto Džermeikos sodyba, Vygrelių k., Vilkaviškio r. sav.

· Babeckų kaimo turizmo sodyba, Bartninkų mstl., Vilkaviškio r. sav.

· Žirgėnų kaimo turizmo sodyba, Žirgėnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav.

· Kaimo turizmo sodyba „Garbarnė“, Rūdos k., Vilkaviškio r. sav.

· Kaimo turizmo sodyba „Karaliaus krėslas“, Karalkrėslio k., Vilkaviškio r. sav.

· Rymanto Vaičaičio kaimo turizmo sodyba, Geisteriškių k., Vilkaviškio r. sav.

· Kaimo turizmo sodyba „Ievynė“, Paežerių g. 35A, Patunkiškių k., Vilkaviškio r. sav.

· Kaimo turizmo sodyba „Nadiras“, Ežero g. 9, Keturvalakių mstl., Vilkaviškio r. sav.

· Sodyba „Gabrielė“, J. Basanavičiaus g. 127, Kybartai, Vilkaviškio r. sav.

· Sodyba „Pas Karalių“, Javonio g. 25, Pajevonio k., Vilkaviškio r. sav.

· Sodyba „Po uosiu“, Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio r. sav.

· Turistinė stovyklavietė „Šeimos VILA“, Būdos k., Vilkaviškio r. sav.

· Poilsiavietė „Kapčius“, Paežerių k., Vilkaviškio r. sav.

· Viešbutis-kempingas „Viktorija“, Čižiškių k., Vilkaviškio r. sav.

· Vištyčio kempingas „Pušelė“, Žirgėnų k., Vilkaviškio r. sav.

· Mockabūdžių laisvalaikio ir pramogų kompleksas, Mockabūdžių k., Vilkaviškio r. sav.

Apgyvendintų svečių ir suteiktų nakvynių skaičius Vilkaviškio rajone kasmet didėja (žr. 19 paveiksle). Vadovaujantis LR Statistikos departamento duomenimis, per 2015 m. Vilkaviškio rajono apgyvendinimo įstaigose apsistojo 7 299 turistų, lyginant su 2014 metais turistų skaičius, apsistojusių Vilkaviškio rajono apgyvendinimo įstaigose, išaugo 9,5 proc. Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis šis rodiklis yra vienas iš didžiausių (Marijampolės sav. per 2015 m. apsistojusių turistų skaičius buvo 17 614, Kalvarijos sav. – 268, Kazlų Rūdos sav. – 280, Šakių r. sav. – 844).

19 pav. Apgyvendintų turistų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Vilkaviškio rajone daug lankytinų ir turistams įdomių vietų. Paežeriuose veikia Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus gimtinėje, įrengta memorialinė ekspozicija, šalia auga Tautinio atgimimo ąžuolynas. Bartninkuose negalima pravažiuoti nesustojus prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių. Bažnyčia pastatyta 1790 m. XVIII a. pabaigoje. 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta, bet ypatinga aura išliko iki šių dienų. Būnant Bartninkų apylinkėse, tikrai verta užsukti prie vieno gražiausių Sūduvos krašte Piliakalnių piliakalnio. Tai buvusi V–XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia galėjo būti legendinė kunigaikščio Margirio pilis. Dabar piliakalnis pritaikytas turizmui – įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, laužavietė, lankymo takai.

Vištyčio regioninis parkas – tai pats gražiausias mūsų krašto gamtos kampelis. Parkas įkurtas 1992 m., jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Tai viena įdomiausių ir vaizdingiausių Sūduvos vietų. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui parke įrengtas didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės. 2015 m. lapkričio 6 d. duris lankytojams atvėrė naujas Vištyčio regioninio parko lankytojų centras, kuriame įspūdinga ekspozicija pristato Vištyčio regioninio parko lobius bei padeda susipažinti lankytojams su mūsų kalvotąja Suvalkija.

Vištyčio miestelio centre iki šių dienų išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų-liuteronų bažnyčia. 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas.

Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, ežeras apima 1 820 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus.

Vištytis – ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias. Maitinamas keliolikos didesnių ir mažesnių upelių bei daugybės šaltinių vandens, ežeras yra milžiniškas švaraus ir gėlo vandens rezervuaras.

Kaip mitologinę vertybę reikia paminėti didįjį Vištyčio akmenį vadinamą Stebuklinguoju, kitaip Didžiuoju akmeniu. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio

akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas „pėda“ ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai, keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripažintas geologiniu gamtos paminklu.

Didelio turistų susidomėjimo sulaukia Kybartų miestas. Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje įkūrė karalienė Bona. Kaimas minimas nuo 1561 m. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno–Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių, įkurta pasienio muitinė. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu. Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė. 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Kybartų miestą puošia neorenesansinė Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1928 m. 1977 m. atidengtas paminklinis biustas garsiam tapytojui Isakui Levitanui. 2005 m. pastatytas paminklas Kybartų krašto knygnešiams. Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė pastatyta 1870 m. Cerkvė dabar vis dar prižiūrima vietos stačiatikių bendruomenės. Naujoji apaštalų bažnyčia Kybartuose veiklą pradėjo 1914 m., o po Antrojo pasaulinio karo tik 1991 m. Miestą puošia pėsčiųjų viadukas, nuo kurio atsiveria puiki panorama.

Pajevonys minimas kaip buvusi 1524 m. prūsų ir otvingių gyvenvietė, kurioje vykdavo įvairių apeigų. Teigiama, kad šioje vietoje buvusi pirmoji Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė ir Kunigų – Žynių dvasinis centras. Šis reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių iniciatoriams. Miestelio centre – legendos motyvais sukurta medinė skulptūra, sovietmetį išlaikęs paminklas Vytautui Didžiajam, ant kalvelės stovi kolonomis pasipuošusi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Virbalis – seniausias rajono miestas (iki XVIII a. dar vadintas Nova Volia). Jis minimas nuo 1536 m. Nuo pat kūrimosi pradžios Virbalis buvo planuotas didžiausiu Užnemunės prekybos ir amatų centru. Čia kasmet vykdavo 4–6 prekymečiai. XVII–XIX a. Virbalis buvo svarbus religinio, kultūrinio ir ūkinio gyvenimo centras. Nuo pat pradžių be katalikų čia kūrėsi ir kitų tikėjimų žmonės, evangelikų-liuteronų bažnyčia išlikusi iki šiol. 1993 metais Virbalis šventė 400 metų jubiliejų. Ta proga buvo pastatytas paminklas miesto centre. Virbalio miesto urbanistinis centras įtrauktas į LR kultūros paminklų sąrašą. Virbalio miestelį aktyviai garsina bendruomenė „Virbalio vartai“

Vilkaviškio rajone gimė ir daug Lietuvai nusipelniusių žmonių: poetai S. Nėris, J. Tysliava, K. Bradūnas, skulptorius P. Rimša, rašytojai V. Pietaris ir A. Kriščiukaitis-Aišbė.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 36 archeologijos paminklai, įtraukti į LR Kultūros vertybių registro sąrašus. Rajone yra 9 piliakalniai ir vienas kapinynas (Stanaičių) paskelbti kultūros paveldo objektais. Šiuo metu į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytos 123 senosios neveikiančios kapinės. Kaip gražiausi geros būklės objektai paminėtini Dabravolės piliakalnis, Kunigiškių, Pajevonio, Pavištyčio ir Vištyčio piliakalniai bei Piliakalnių piliakalnis su papiliu. Kaip mitologinė vertybė paminėtinas didysis Vištyčio akmuo, vadinamas Stebuklinguoju, kitaip – Didžiuoju akmeniu.

Rajone yra 8 parkai ir tautos Atgimimo ąžuolynas, kuriame yra atstatyta dr. J. Basanavičiaus tėvų sodyba, veikia muziejus, be to, yra 5 rekreaciniai miškai (miškai – parkai).

Vilkaviškio rajone svarbūs kultūrinio turizmo objektai – dvarai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra išlikusios 22 dvarų sodybos ar jų fragmentai, kurie įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Paežerių dvaro sodybos rūmuose yra įsikūręs Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Paežerių dvaras tapo gyventojų ir svečių mėgiamu kultūros centru. Didelio lankytojų susidomėjimo susilaukia Belvederio bokštas, dvare organizuojami koncertai, įvairūs renginiai, parodos, edukacinės pamokos. Kaip architektūrinės, technologinės, istorinės ir kraštovaizdinės vertybės yra Vištyčio Lauko I kaime išlikęs vėjo malūnas su technologine įranga bei malūnininko namas.

Bartninkų seniūnijoje, Vinkšnupių kaime, išlikusios didžiausios Lietuvoje totorių kapinės. Ant vieno paminklo išlikusi palaidojimo data – 1680-ieji. XIX a. dvaro savininkas pastatė kapinėse medinę mečetę. Dabar mečetės nebėra, tačiau likusios kapinės su keliais šimtais antkapių. Ant paminklinių akmenų dar galima įskaityti kai kuriuos įrašus.

Prie pat sienos su Lenkija yra 150 metų senumo maumedžių giraitė, įrengta poilsio aikštelė. Šioje vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“.

Vilkaviškio rajono savivaldybė dėl savo gamtinių ir kultūrinių išteklių bei geografinės padėties yra viena patraukliausių turizmui Marijampolės apskrityje. Gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių gausa ir įvairovė leidžia kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, kultūrinio ir pažintinio, etninio, kaimo, rekreacinio turizmo produktus.

Vieni lankomiausių Vilkaviškio rajono savivaldybės objektų yra: Paežerių dvaras, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, J. Basanavičiaus paminklas, Vinco Kudirkos gimtinė, paminklas Vytautui Didžiajam, regykla Svirkalnis Pajevonyje, Vilkaviškio katedra, Piliakalnių piliakalnis, Kybartai, Vištyčio regioninis parkas, Maumedžių giraitė.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje įrengtas dviračių turizmo maršrutas „Mielas – akiai, malonus – širdžiai”. Dviračiu siūloma važiuoti 80 km ilgio vietiniu maršrutu, aplankant gamtos, architektūros ir etnografinius objektus: Vilkaviškis–Paežerių dvaras ir ežeras–Podvarko poilsiavietė–Kunigiškių piliakalnis–Kylininkų kraštovaizdžio draustinis–Dabravolės piliakalnis–Vištyčio piliakalnis–Vištyčio poilsiavietė–Pavištyčio piliakalnis–Tautos atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose–Piliakalnių piliakalnis–Bartninkai–Vilkaviškis. 2014 m. parengti maršrutai, pastatyti informaciniai stendai ir išleisti leidiniai apie keliones dviračiais ir pėsčiomis po Kybartų, Klausučių ir Pilviškių apylinkes.

Dviračių takų trasos (danga) nėra įrengtos pagal keliamus reikalavimus, nes jos parinktos didelio eismo intensyvumo automobilių keliuose. Šios trasos yra nesaugios ir dviratininkų gyvybės ir transporto sukeliamos taršos atžvilgiu. Trūksta daugybės ženklų, kurių dėka keliautojai galėtų lengvai orientuotis.

Šiuo metu rajone yra realiai įrengti ir veikiantys tik keli dviračių takai:

· Vilkaviškio miestas–Alvito ežeras. Dviračių takas eina pro Paežerių gyvenvietę, yra labai populiarus.

· Vilkaviškio miestas–kapinės (link Pilviškių).

· Vilkaviškio miestas–Serdokai (link Marijampolės). Dviračių tako Marijampolė–Vilkaviškis dalis.

· Vilkaviškio miestas (nuo sodų) – Mažieji Būdežeriai.

Prie Paežerių ežero, nuo Vilkaviškio miesto pusės, veikia pliažas su vaikų žaidimų aikštele, tinklinio aikštele, persirengimo kabinomis. Yra poilsiavietė prie Mažųjų Kumečių (Podvarko) ežero.

Šešupės upėje (Pilviškių miestelyje ir Slabadų k.) įrengtos pontoninės prieplaukos bei 2 informaciniai stendai (Pilviškių miestelyje ir Matarnų poilsiavietėje), informuojantys turistus apie vandens maršrutą Šešupės upe. Pantoninė prieplauka įrengta ir Viščiakaimio kaime, prie Paežerių ežero.

Širvintos upėje ties Svirkalniu, pavasarį tirpstant sniegui, ledui, veikia III sudėtingumo kategorijos trasa baidarininkams. Įrengtos starto ir finišo aikštelės, pastatyti reikiami ženklai.

Prie Vilkaviškio miesto esančio Paežerių ežero paplūdimio yra prieplauka jachtoms, kur įsikūręs jachtų klubas „Škvalas“.

Prie Karklinių tvenkinio yra įrengtas geras privatus paplūdimys, visiems prieinamas, vykdoma aktyvi veikla savaitgaliais. Rekreacijai naudojami ir šie vandens telkiniai: Mažųjų Paežerių, Vygrelių, Dunojėlio, Talaikių ežerai, Keturvalakių, Virbalio, Daugėliškių, Kunigiškių tvenkiniai, bet prie jų nėra jokios viešosios turizmo infrastruktūros.

Vilkaviškio rajone įsteigtos šios saugomos teritorijos:

· Vištyčio regioninis parkas;

· Širvintos hidrografinis draustinis;

· Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis.

Sudaryti įvairūs turistiniai maršrutai: „Keliaukime po Vilkaviškio kraštą“, „Du ąžuolai tautos atgimimo ąžuolyne“, maršrutas pėsčiomis „Mažasis „Žingsniobusas“ Vilkaviškio mieste“, turistinis maršrutas „Vilkaviškio krašto istorijos liudininkai – piliakalniai“, sakralinis maršrutas „23-jų šventų vietų paslaptys“, baidarių maršrutas Šešupės upe, maršrutas „Jotvingių takais“, 3 maršrutai po Klausučių, Kybartų ir Pilviškių apylinkes, svarbiausi renginiai Vilkaviškio rajone, maršrutas „Prosenelių amatai“, atnaujinti žemėlapiai keliomis kalbomis ir leidinys „Turistiniai maršrutai Vilkaviškio krašte“.

Socialiniai veiksniai

Gyventojai. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2017 m. pradžioje Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kuri užima 1 259 km² teritoriją, gyveno 37 554 gyventojų. Gyventojų skaičius rajone nuolat mažėja. Per pastaruosius penkerius metus Vilkaviškio rajono gyventojų sumažėjo 10,1 proc. 2012 metų pradžioje rajone gyveno 41 833 gyventojai, 2014 metais – 40 258 gyventojai, o 2017 m. pradžios duomenimis – 37 554 gyventojų. Detalesnė informacija pateikiama 13 lentelėje.

13 lentelė. Gyventojų skaičiaus dinamika Vilkaviškio rajone 2012–2017 m

Gyventojų skaičius	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Vilkaviškio rajone	41 833	41 055	40 258	39 465	38 595	37 554
Vilkaviškio mieste	11 375	11 177	10 995	10 815	11 159	10 990
Vilkaviškio rajono kaimiškojoje teritorijoje	304 58	29 878	29 263	28 671	27 460	26 564

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Vilkaviškio seniūnija

Vilkaviškio rajonas yra suskirstytas į 12 seniūnijų. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, tiek kaimiškosiose vietovėse, tiek Vilkaviškio mieste gyventojų skaičius, lyginant su 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, sumažėjo.

Vilkaviškio rajone yra 3 miestai (Vilkaviškis, Kybartai ir Virbalis), 5 miesteliai (Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai ir Vištytis) ir 384 kaimai.

Nevyriausybinių organizacijų sektorius. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2014 m. rugsėjo mėnesį įkurta Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 2016 m. spalio mėnesį buvo patvirtinta naujos sudėties Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, kuri, kitaip nei 2014 m. sudaryta taryba, susideda iš 12 tarybos narių. Tai – visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali patariamoji institucija, kuri yra sudaroma iš Savivaldybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų laikantis pariteto principu, t. y., kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pagrindinis tikslas yra teikti pasiūlymus Savivaldybės institucijoms dėl Savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimo, užtikrinti jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas, prisidėti formuojant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką. Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba atlieka šias funkcijas:

Ø teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms NVO plėtros politiką, dėl NVO plėtros politikos ir jos įgyvendinimo prioritetų;

Ø skleidžia informaciją apie Savivaldybėje veikiančias NVO, jų iniciatyvas, veiklą ir patirtį;

Ø inicijuoja NVO pasitarimus, seminarus ir mokymą aktualiais veiklos klausimais;

Ø Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo klausimais bendradarbiauja su užsienyje veikiančiomis NVO ir NVO veiklą koordinuojančiomis institucijomis;

Ø kas dveji metai viešai skelbia NVO būklės Vilkaviškio rajone ataskaitą;

Ø atlieka kitas Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatytas funkcijas.

Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (toliau – VVG) buvo įkurta 2007 m. kovo 13 d. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupėje yra 74 nariai. 60 – kaimo bendruomenių ar kitų NVO, 13 – verslo atstovų ir Vilkaviškio rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė). Nariais yra bent po vieną pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovą iš visų atstovaujamos teritorijos seniūnijų. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės teritorija apima visą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją išskyrus Vilkaviškio miestą. Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plotas – 1 252 km² (Vilkaviškio rajono savivaldybės plotas – 1 259 km²). Teritorijai priklauso kaimiškųjų 11 seniūnijų, 389 kaimo gyvenamosios vietovės ir du miestai – Virbalis ir Kybartai.

Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje veikia 58 kaimo bendruomenės, kurios vienija 4 052 narius. Kaimo bendruomenės per 2009–2014 m. finansinį laikotarpį įgyvendino 99 vietos projektus, 79 vietos projektus pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Viešosios infrastruktūros sutvarkymui: viešųjų erdvių sutvarkymui įgyvendinti 7 vietos projektai, vandentiekio ir nuotekų sutvarkymui – 6 vietos projektai, parkų, tvenkinių sutvarkymui – 7 vietos projektai, sporto aikštynų sutvarkymui – 23 vietos projektai, kaimo bendruomenės namų sutvarkymui – 28 vietos projektai, kraštovaizdžio elementų, kultūros paveldo objektų sutvarkymui – 6 vietos projektai, amatų kiemelių, amatų centrų įkūrimui – 2 vietos projektai. 10 vietos projektų buvo susiję su amatų plėtra, 10 vietos projektų susiję su bendruomeniškumo skatinimu (žr. 12 lentelė).

Vilkaviškio krašto VVG taryba grįsta trijų šalių partneryste:

Ø Pilietinei visuomenei (kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kitoms NVO, pvz., jaunimo organizacijoms) priklauso 46 proc., t. y. ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 49 proc. narių;

Ø Verslui (pvz., kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (pripažinimo labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), ūkininkams, verslą plėtojantiems fiziniams asmenims) priklauso 31 proc., t. y. iki 35 proc. narių;

Ø Vietos valdžiai (savivaldybei) – priklauso 23 proc., t. y. iki 30 proc. narių. Savivaldybės įsteigti savarankiški juridiniai asmenys kolegialiame VVG valdymo organe gali atstovauti vietos valdžios interesams, kai juos paskiria savivaldybės meras arba taryba.

Taryba atvira naujiems nariams, t. y. užtikrina lanksčią, atvirą ir nediskriminuojančią (lyties, tautinės kilmės, amžiaus, religijos ar įsitikinimų, negalios, šeimyninės padėties, lytinės orientacijos pagrindu) naujų narių, veikiančių (juridinių asmenų atveju) arba gyvenančių (fizinių asmenų atveju deklaravusių gyvenamąją vietą) VVG teritorijoje, priėmimo tvarką.

Vilkaviškio krašto VVG taryba sudaryta iš abiejų lyčių, moterys – 7, vyrai – 6, santykis 54:46 (santykiu 40:60, t. y. mažiausiai 40 proc. nesvarbu, kurios lyties, atstovų).

Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės strategijoje įvardinta VVG teritorijos vizija:

„Vilkaviškio krašto VVG vizija – kaimas – tai aukštos gyvenimo kokybės garantas, užtikrinantis saugią, ekologiškai švarią aplinką ir materialinę gerovę, kurioje gyvena iniciatyvūs, išsilavinę žmonės, gebantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei susieti tampriais tarpusavio ryšiais ir bendradarbiavimu su valdžios institucijomis bei verslu, kūrybingai naudojantys vietinius išteklius ir išsaugantys regiono tradicijas ir savitumą.

Iki 2023 metų Vilkaviškio rajono kaimo vietovės taps patrauklesnės jame gyvenantiems ir atvykstantiems. Pagerėjus kaimo infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei, stiprės ir plėtosis konkurencingi verslai. Vietos bendruomenės stiprins viešųjų paslaugų teikimą ir socialinių verslų kūrimą. Tradicijos, papročiai, kraštovaizdis, kultūros paveldas taps kaimo traukos objektais”.

Pagrindinės Vilkaviškio krašto VVG funkcijos:

Ø Išsiaiškinti padėtį kaime ir nustatyti realias gyventojų reikmes.

Ø Numatyti kaimo plėtros gaires.

Ø Organizuoti strategijos įgyvendinimą.

Ø Remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose.

Ø Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Ø Aktyvinti jaunimo užimtumo iniciatyvas, siekti turiningo ir prasmingo jaunimo užimtumo.

Ø Skatinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir darbo jėgos mobilumo rėmimą, aktyvinti kaimo bendruomenės kurti ir išlaikyti naujas darbo vietas.

Ø Subūrus bendrai veiklai NVO, verslą, vyriausybines organizacijas aktyvinti ūkinę, kultūrinę ir socialinę veiklas, ekonominę plėtrą.

Ø Skatinti valdžios, verslo, bendruomenių bendradarbiavimą.

Ø Vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse, aktyvinti kaimo gyventojus.

Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė.

Asociacija Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė, kodas 303395783, įsteigta 2014 m. rugsėjo 18 d. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, įsteigta Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė, kurios kolegialų valdymo organą – valdybą – lygiomis dalimis vienija trijų šalių partnerystė. Partnerystė valdyboje sudaryta iš 3 bendruomeninių organizacijų ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų, 3 asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių bei 3 Savivaldybės tarybos deleguotų asmenų (žr. 20 paveikslą). Taip pat valdyboje laikomasi vyrų ir moterų lygių galimybių principo (4 moterys ir 5 vyrai), yra vienas valdybos narys, jaunesnis nei 29 metai.

20 pav. Vilkaviškio miesto VVG valdybos sudėtis pagal atstovaujamus sektorius

Šaltinis: Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintomis „Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėmis“ bei 2015 m. gegužės 18 d. Įsakymu Nr. 1V-402 patvirtintu „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.6.1-ESFA-T-909 priemonės „Vietos plėtros strategijų rengimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė parengė strategiją „Vilkaviškio miesto 2016–2023 m. plėtros strategija“. Vilkaviškio miesto vietos plėtros strategija orientuota į bendruomenių socialinės integracijos didinimą, konkuruojančios aplinkos suformavimą, verslo skatinimą, naujų darbo vietų kūrimą ir operatyvaus, besišnekančio miesto suformavimą, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir valdžios ryšius. Išanalizavus mieste veikiančių įstaigų ir organizacijų poreikius, atlikus Vilkaviškio miesto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, bus siekiama bendro veiksmų programos uždavinio – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Pagrindinės kryptys, į kurias turi būti orientuotos strategijos: bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos socialinei atskirčiai mažinti; užimtumo skatinimas, padedant bedarbiams ir neaktyviems asmenims įgyti naujų įgūdžių, įtraukiant juos į visuomeninę veiklą ir tarpininkaujant įdarbinant (bendradarbiaujant su teritorijoje veikiančiais verslais ir vietos valdžia); neformalios verslumą skatinančios iniciatyvos; bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų kūrimas.

Pagrindinės strategijos „Vilkaviškio miesto 2016–2023 m. plėtros strategija“ veiklos kryptys:

Ø Tikslas – įvairiomis priemonėmis mažinti socialinę atskirtį Vilkaviškio mieste.

ü Uždavinys – efektyvinti nevyriausybinio sektoriaus teikiamą pagalbą viešiems, ligotiems ir skurdą patiriantiems Vilkaviškio miesto gyventojams;

ü Uždavinys – skatinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.

Ø Tikslas – skatinti verslumą ir didinti galimybes jaunimo ir neaktyvių gyventojų užimtumui.

ü Uždavinys – didinti neaktyvių darbingų gyventojų integraciją į darbo rinką;

ü Uždavinys – skatinti verslumą mieste.

Socialinė parama. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, pastaruosius dešimt metų Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuolat mažėja. Pagrindinė mažėjimo priežastis – migracija dėl nedarbo. Vykstant emigracijai, akivaizdus ir visuomenės senėjimo procesas bei su tuo susijusių socialinių problemų didėjimas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Savivaldybėje gyvena 3 482 neįgalūs asmenys, 275 neįgalūs vaikai, iš jų 38 – su sunkia negalia. Lyginant su 2015 metais, pastebimas neįgalių asmenų skaičiaus sumažėjimas.

Socialinių paslaugų tinklas Vilkaviškio rajone pakankamai išplėtotas, rajono gyventojams teikiamos tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos.

Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms teikia šios įstaigos:

1. Kybartų vaikų globos namai (Darvino g. 4, Kybartai) – teikia laikinos ir nuolatinės globos paslaugas vaikams. Steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė; vietų skaičius – 50 (vidutinis metinis gyvenančių globotinių skaičius – 45).

2. Gudkaimio globos namai (Liepų g. 1, Gudkaimio k., Kybartų sen.) – teikia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas. Steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė; vietų skaičius – 70.

3. Vilkaviškio socialinės pagalbos centras (toliau – Centras) (Vysk. A. Karoso g. 5, Vilkaviškis) – teikia nestacionarias socialines paslaugas. Steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė. Centrą sudaro šie padaliniai:

- neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinys, kuriame ugdomi 20 neįgalių jaunuolių;

- pagalbos namuose tarnyba organizuoja ir teikia socialinės priežiūros paslaugas 179 senyvo amžiaus, vienišiems, neįgaliems rajono gyventojams;

- transporto paslaugos neįgaliesiems (nuvežti į gydymo, reabilitacijos ir kt. įstaigas);

- aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tarnyba (per 2016 metus 294 asmenys su negalia aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis);

- vaikų dienos centras, kuriame teikiamos socialinės priežiūros paslaugos 15 vaikų iš socialinės rizikos šeimų;

- paramos šeimai tarnyba, kuri teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas 194 socialinės rizikos šeimoms, kuriose auga 462 vaikai;

- pagal įgyvendinamą projektą „Integruotų socialinės globos ir slaugos paslaugų kūrimas Vilkaviškio rajone“ kompleksinės integralios socialinės globos ir slaugos paslaugos teikiamos potencialiems šios paslaugos gavėjams (60 asmenų).

Svarbus vaidmuo teikiant socialines paslaugas tenka nevyriausybinėms organizacijoms. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje aktyviai veikia 9 neįgaliųjų organizacijos, tenkinančios skirtingą negalią turinčių asmenų poreikius. 2016 m. 8 iš jų buvo skirtas finansavimas iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Savivaldybės administracija prie projektų vykdymo prisidėjo 10 proc., t. y. 5 735 Eur). Neįgaliųjų organizacijos jungia apie du tūkstančius asmenų su negalia. Kasmet rajone yra pritaikomi būstai neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią (2016 m. pritaikyti 3 būstai neįgaliesiems).

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikia:

1. Didvyžių socialinės globos namai (Beržų g. 2, Augalų k., Klausučių sen.) – valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems žmonėms, kurie dėl proto negalios negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Teisinė įstaigos forma – biudžetinė įstaiga; vietų skaičius – 285.

2. VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai (Ežero g. 18, Alvito k., Šeimenos sen.) – teikia laikinos ir nuolatinės globos paslaugas vaikams. Steigėjas – kunigas Vytautas Kajokas, vietų skaičius – 24.

Savivaldybėje nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti. Detalesnė informacija pateikiama 14 lentelėje.

14 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2012–2016 metais Vilkaviškio rajone

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Socialinę pašalpą gaunančių asmenų skaičius	5 209	4 531	3 726	2 775	2 453
Išlaidos, tūkst. Eur	3 650,8	3 099,8	2 352,6	1 557,1	1 352,4

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo ir plėtros tikslai:

1. Teikti kokybiškas socialines paslaugas ir kitą pagalbą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturintiems, neįgijusiems arba praradusiems gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

2. Sudaryti sąlygas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

3. Užkirsti kelią asmenų (šeimų), bendruomenės socialinėms problemoms kilti, užtikrinti visuomenės socialinę apsaugą.

4. Kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.

5. Remti ir skatinti nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklą.

Švietimas. Švietimo sritį Vilkaviškio rajone koordinuoja Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. 15 lentelėje pateikta Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytis 2013–2016 metais.

15 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytis 2013–2016 metais

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS	2013	2014	2015	2016
Lopšelis-darželis	4	4	4	4
Mokykla-darželis	1	1	1	1
Mokykla-daugiafunkcis centras	1	2	4	4
Progimnazija	2	2	2	2
Pradinė mokykla	1	1	1	1
Pagrindinė mokykla	8	6	7	7
Vidurinė mokykla	4	3	0	0
Gimnazija	4	4	4	4
Suaugusiųjų mokykla	2	2	2	2
Specialioji mokykla	1	1	1	1
Neformaliojo švietimo įstaigos	3	3	3	3
Švietimo pagalbos tarnyba	1	1	1	1
Iš viso	31	30	30	30

Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

2016 m. Vilkaviškio rajono Savivaldybėje mokyklų tinklo pokyčių nebuvo numatyta.

2016–2017 mokslo metais Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklas lankė 5 877 mokinys. Detalesnė informacija pateikiama 21 paveiksle.

21 pav. Vilkaviškio rajono mokinių skaičius 2016–2017 mokslo metais

Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, Vilkaviškio muzikos mokykloje, Vilkaviškio rajono sporto mokykloje vykdomos neformaliojo ugdymo programos laiduoja vertybinių nuostatų, asmeninių gebėjimų (pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, atsakomybės, sportinių, muzikinių), socialinių įgūdžių (bendradarbiavimo, bendravimo ir kt.) ugdymą. Kiekvienoje iš šių įstaigų pabrėžiama neformalaus ugdymo svarba šiuolaikiniame pasaulyje ir nauda ne tik individui, bet ir visuomenei. Rajono neformaliojo vaikų švietimo įstaigose 2016 m. rugsėjo 1 d. duomenimis lavinasi 1 325 mokiniai.

Sveikata. Sergamumo struktūroje 2015 m. vyrauja sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis (10 151,2 atv. / 100 000 gyv.), odos ir poodžio ligomis (9 426,08 atv. / 100 000 gyv.). 2015 m. pastebimas psichikos ir elgesio sutrikimų sumažėjimas: 2014 m. buvo užregistruota 3 098,23 atv. / 100 000 gyv., 2015 m. – 2 859,34 atv. / 100 000 gyv.). Detalesni duomenys pateikiami 16 lentelėje.

16 lentelė. 2010–2015 m. Vilkaviškio r. sav. užregistruoti susirgimai 100 000 gyv.

Eil. Nr.	Ligų grupių pavadinimai	2010	2011	2012	2013	2014	2015
1.	Kvėpavimo sistemos ligos	18 567,9	21 477,8	16 127,8	24 362,7	20 388,1	22 377,7
2.	Kraujotakos sistemos ligos	35 44,53	3 647,85	3 971,62	6 163,84	6 926,48	7 440,43
3.	Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos	5 937,49	5 511,99	5 783,71	7 983,96	9 114,06	10 151,2
4.	Endokrininės sistemos ligos	1 614,5	1 729,3	2 186,08	3 342,64	3 584,91	4 381,25
5.	Odos ir poodžio ligos	8 123,17	7 861,09	8 056,65	8 453,75	9 653,42	9 426,08
6.	Virškinimo sistemos ligos	4 226,26	3 986,14	3 838,92	5391,51	6 093,6	6 584,68
7.	Psichikos ir elgesio sutrikimai	2 381,45	2 230,82	2 321,2	2 941,72	3 098,23	2 859,34
8.	Urogenitalinės sistemos ligos	4 364,45	4 262,92	4 936,78	6 176,13	6 775,96	7 124,29
9.	Nervų sistemos ligos	5 900,64	6 183,84	6 876,75	6 493,43	6 635,48	7 712,02

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Per tiriamąjį 2009–2015 m. laikotarpį mažiausias sergamumas tuberkulioze Vilkaviškio r. sav. buvo užregistruotas 2009 m. (44,93 atv. / 100 000 gyv.), didžiausias šiame rajone sergamumas tuberkulioze užregistruotas 2012 m. (115,82 atv. / 100 000 gyv.), 2015 m. – 61,49 atv. / 100 000 gyv. (žr. 22 pav.).

22 pav. Sergamumas tuberkulioze 100 000 gyv. Vilkaviškio r. sav., Marijampolės sav., Lietuvoje 2009 – 2015 m. laikotarpiu.

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Remiantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duomenimis, Vilkaviškio r. sav. vaikų susirgimų tuberkulioze nuo 0 iki 17 m. amžiaus išlieka panašūs: 2013 m. buvo 1 atvejis, 2014 m. – 2 atvejai, 2015 m. užregistruotas 1 atvejis.

Iš viso 2015 m. Lietuvoje užregistruota tuberkuliozės 178 atvejų recidyvų (žmonės, kurie pakartotinai susirgo), Vilkaviškio r. sav. 4 atvejai recidyvai ( žr. 17 lentelę.).

17 lentelė. Tuberkuliozės atvejai recidyvai Vilkaviškio r. sav., Marijampolės sav., Lietuvoje

Administracinė teritorija	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Vilkaviškio r. sav.	2	5	4
Marijampolės sav.	1	3	3
Lietuva	180	168	178

Šaltinis: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė

Iš 17 lentelės matyti, kad Vilkaviškio r. sav. tuberkuliozės recidyvų daugėja, t. y. 2013 m. buvo 2 atvejai, o 2014 m. jau buvo 5 atvejai, 2015 m. 1 atveju užregistruota mažiau. Kol kas skaičiai nėra dideli, bet, stebint kaip greitai jie ima didėti, verta susirūpinti ir stengtis užkirsti tuberkuliozės recidyvams kelią.

Per tiriamąjį laikotarpį (2009–2015 m.) Vilkaviškio r. sav. pastebimas psichikos sutrikimų nežymus sumažėjimas. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Vilkaviškio r. sav. buvo 28,59 atv. / 1 000 gyv. Detalesnė informacija pateikiama 23 paveiksle.

23 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 1 000 gyv. Vilkaviškio r. sav.,

Marijampolės sav., Lietuvoje 2009–2015 m. laikotarpiu

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Per 2009–2015 m. laikotarpį mažiausias sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais buvo užregistruotas 2011 m. – 22,3 atv. / 1 000 gyv. Po to palaipsniui vėl ėmė didėti, 2013 m. siekė 29,41 atv. / 1 000 gyv., 2015 m. šiek tiek sumažėjo (žr. 22 pav.).

Gyventojų mirtingumas

Mirtingumo statistika taip pat yra reikšminga, nes ji rodo bendrą gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros veiksmingumą ir kokybę, sveikatos netolygumus bei sveikatos priežiūros prieinamumą. 24 paveikslas vaizduoja, kaip 2009–2015 m. kito mirties priežasčių struktūros rodikliai Vilkaviškio r. sav. 2015 m. Vilkaviškio r. sav. daugiausia mirusiųjų buvo nuo kraujotakos sistemos ligų – 1 099,15 atv. / 100 000 gyv.

24 pav. Mirties priežasčių struktūra Vilkaviškio r. sav. 2009–2015 m. (100 000 gyv.).

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. Vilkaviškio r. sav. mirė 675 asmenys, iš kurių: 343 moterys, 332 vyrai, 2014 m. mirė 51 asmeniu mažiau nei 2015 m.

Sveikatos priežiūros veikla ir ištekliai. 25 pav. pateikiama informacija apie gyventojų aprūpinimą medicinos personalu Vilkaviškio r. sav. 2009–2015 m. laikotarpiu.

25 pav. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Vilkaviškio r. sav. 2009 – 2015 m. laikotarpiu (10 000 gyv.)

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

2015 m. Vilkaviškio r. sav. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų skaičius sudarė 46,9 atv. / 10 000 gyv., t. y. daugiau nei 2014 m. (44,85 atv. / 10 000 gyv.). Gydytojų skaičius 2015 m. fiksuojamas mažesnis: 2014 m. gydytojų skaičius sudarė 20,27 atv. / 10 000 gyv., 2015 m. – 19,95 atv. / 10 000 gyv. Šiek tiek sumažėjo odontologų skaičius: 2014 m. buvo 5,07 atv. / 10 000 gyv., 2015 m. – 4,4 (žr. 25 pav.).

Vilkaviškio r. sav. 2015 m. greitosios medicinos pagalbos darbo apimtys šiek tiek padidėjo, lyginant su 2014 m. (2014 m. buvo 228,49 atv. / 1 000 gyv., 2015 m. – 243,17 atv. / 1 000 gyv.). Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilkaviškio r. sav. greitosios medicinos pagalbos darbo apimtys didesnės: Lietuvos vidurkis 2015 m. buvo 230,5 atv. / 1 000 gyv., Vilkaviškio r. sav. – 243,17 atv. / 1 000 gyv.

Technologiniai veiksniai. Sparti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sklaida sukelia daug pokyčių įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Ši kaita siejama su informacinės visuomenės raida. Informacinės ir ryšių technologijos vis labiau skverbiasi į valstybinio sektoriaus praktiką. Vienas iš tokios skverbties rezultatų yra viešosios elektroninės paslaugos (toliau – e. paslaugos). Per internetą teikiamos e. paslaugos leidžia taupyti laiką, pinigus, prieinamos visą parą visur, kur yra interneto ryšys ir atitinkama įranga. Pastaraisiais metais elektroninėms paslaugoms bei valdžios ir piliečių elektroninei sąveikai skiriama vis daugiau dėmesio.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, kaip ir daugelis kitų viešojo sektoriaus įstaigų, taip pat diegia ir plėtoja valdžios e. paslaugas verslo įmonėms, organizacijoms ir gyventojams. Šios paslaugos keičia „popierinį“ viešąjį administravimą į elektroninį. Elektroninės valdžios potencialas neapsiriboja vien elektroninių paslaugų diegimu, bet siekia kokybės, trumpina laukiančiųjų eiles, administracines išlaidas bei didina paslaugų produktyvumą, mažina administracinę naštą verslo subjektams ir piliečiams.

Lietuvoje viešosios e. paslaugos apibrėžiamos kaip teisės aktais nustatyta duomenų, informacijos bei dokumentų teikimo ar gavimo tvarka, kurios procedūros atliekamos asmens buvimo vietoje bei jo pageidavimu, skaitmeniniu pavidalu, nuotoliniu būdu per internetą ar (ir) kitomis telekomunikacijų priemonėmis ir apima visą gyventojo ar verslo subjekto bendravimą su viešojo administravimo subjektais.

Šiuo metu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija turi galimybę suteikti 8 elektronines paslaugas verslo subjektams ir 40 elektroninių paslaugų piliečiams.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje veikia Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistema (E. pristatymas). Tai yra elektroninė alternatyva oficialių registruotųjų laiškų siuntimui. Nemokamai prisijungus prie E. pristatymo sistemos, įvairius oficialius dokumentus, pažymas, paraiškas ir pan. valstybės institucijoms galima pateikti internetu. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos teikiama nauda:

Ø Dokumentai internetu pateikti nemokamai.

Ø E. pristatymo sistema siunčiami dokumentai pristatomi realiuoju laiku.

Ø Galimybė dokumentus išsiųsti bet kuriuo paros metu.

Ø Užtikrinamas visiškas duomenų saugumas ir konfidencialumas. E. pristatymo sistemoje duomenys šifruojami, todėl siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik dokumento siuntėjui ir gavėjui.

Ø E. pristatymo sistema siunčiamus dokumentus galima pasirašyti el. parašu. Saugaus el. parašo naudojimas įrodo siunčiamų (gaunamų) dokumentų tikrumą, patvirtina, kad dokumentas nebuvo suklastotas, o siunčiami dokumentai saugomi duomenų saugyklose, taip užkertant kelią jų pasimetimo tikimybei.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje 2015 m. prieigą prie interneto namuose turėjo 68,3 proc. namų ūkių. Marijampolės apskrityje šis rodiklis 2015 m. yra mažesnis 2,6 proc. punkto ir siekia 65,7 proc. Detalesnė informacija pateikiama 26 paveiksle.

26 pav. Namų ūkiai, turintys interneto prieigą/proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamento 2014 m. pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, 94,4 proc. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikė pirmojo lygio elektronines paslaugas internetu, t. y. informaciją apie jų vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas galima rasti interneto svetainėje ar įstaigos tinklalapyje bendroje svetainėje, jungiančioje skirtingų šalies rajonų įstaigas, teikiančias konkrečias viešąsias ar administracines paslaugas. Šiuo metu Savivaldybėje yra sukurta galimybė žmonėms stebėti savivaldybės tarybos posėdžius Savivaldybės interneto svetainėje (www.vilkaviskis.lt), naudotis Savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų duomenų baze, stebėti interneto svetainėje Savivaldybės administracijos vaizdo transliacijas, pateikti e-skundus, e-peticijas, parsisiųsti reikalingas dokumentų formas ir kt. Elektroninė demokratija tiesiogiai įtraukia piliečius į vietos valdžios valdymo procesus, formuoja pilietinę visuomenę.

Savivaldybėje ir toliau buvo plėtojamos informacinės technologijos, siekiama jų efektyvesnio panaudojimo. Visi administracijos darbuotojai turi kompiuterius bei jų periferinius įrenginius ir gali neribotai naudotis didelės spartos plačiajuosčio interneto tinklu bei Savivaldybės telefoniniu ryšiu. Savivaldybėje eksploatuojama tarnybinė elektroninio pašto stotis jiems sudaro galimybę naudotis patikimomis elektroninio pašto paslaugomis.

Vis didėjant interneto spartai, Savivaldybėje toliau diegiama pažangi internetinė telefonija, nuolat plečiamas vietinis telefono tinklas, naudojant IP ir skaitmenines PBX (stoteles). Savivaldybės administracijoje veikia įdiegta telefoninių pokalbių apskaitos programa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėta veikla su Teisės aktų registru, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisės aktų registre turi būti registruojami ir skelbiami šiame įstatyme numatyti teisės aktai. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre yra laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Savivaldybėje įdiegti įrenginiai ir suteiktos galimybės naudotis ir dirbti su teisės aktų registru (TAR).

Savivaldybės administracijoje pradėta dirbti su Teisės aktų informacine sistema (TAIS), kuri skirta rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir saugoti teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų, teisės aktų projektų ir jų lydimųjų dokumentų, teisinio reguliavimo stebėsenos duomenis, rengti teisės aktų projektus elektroniniu būdu, formuoti ir tikrinti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius dokumentus ir kt. Savivaldybės administracijoje pritaikytos darbo vietos TAIS naudotojams – valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, turintiems teisę naudotis TAIS, kad jie galėtų atlikti numatytas funkcijas.

Savivaldybės administracijoje naudojama dokumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos informacinė sistema „Kontora“, kuri kontroliuoja gautų, tvarkomųjų, informacinių (vidaus ir siunčiamų) dokumentų ir pavedimų (užduočių) rengimo, registravimo, saugojimo, suradimo, paskirstymo tarp darbuotojų ir jų vykdymo, konfidencialumo ir duomenų saugumo. DVS „Kontora” pritaikyta naudoti visų reikalingų formatų dokumentus: *.doc, *.docx, *.pdf, *.xls,*.xlsx.

Vidinės aplinkos analizė:

Teisiniai veiksniai. Vilkaviškio rajono savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat kitais dokumentais: Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatais, kitais veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

Organizacinė struktūra. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas atlieka Savivaldybės taryba, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės meras, Savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, Savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises Savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia Savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

Savivaldybės taryba savo veikloje vadovaujasi 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-186 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.

Vilkaviškio rajono Savivaldybės tarybą sudaro 25 tarybos nariai. Sudaryti 6 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos komitetai:

Ø Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komitetas;

Ø Plėtros ir ūkio vystymo komitetas;

Ø Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas;

Ø Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komitetas;

Ø Kaimo reikalų ir aplinkos komitetas;

Ø Kontrolės komitetas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje yra sudarytos ir veikia šios darbo grupės ir komisijos:

Ø Strateginio planavimo komisija;

Ø Eismo saugumo komisija;

Ø Vilkaviškio rajono miestų teritorijoje probleminių sklypų formavimo sprendiniams priimti komisija;

Ø Komisija ūkio subjektų paraiškoms svarstyti;

Ø Žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo juridiniams ir fiziniams asmenims prašymams nagrinėti komisija;

Ø Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija;

Ø Savivaldybės kontrolieriaus, Kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų, Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo ir valstybės tarnautojų, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narių tarnybinės veiklos vertinimo komisija;

Ø Teritorijų planavimo komisija;

Ø Neįgaliųjų koordinacinė taryba;

Ø Strateginio planavimo grupė;

Ø Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija;

Ø Vaiko gerovės komisija;

Ø Ekstremalių situacijų komisija;

Ø Visuomeninė administracinių ginčų komisija;

Ø Valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokų pripažinimo beviltiškomis komisija;

Ø Valstybinės žemės nuomos mokesčio permokų nurašymo komisija;

Ø Komisija nustatyti prioritetiniams objektams savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų (patalpų) būtiniems remonto darbams atlikti;

Ø Komisija valstybinės žemės sklypų naudotojams nustatyti;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės privatizavimo komisija;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba;

Ø Specialiųjų poreikių nustatymo komisija;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės paminklų statymo ir kitų atminimo ženklų įrengimo komisija;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo komisija;

Ø Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės Viešųjų darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija;

Ø Viešosios įstaigos Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų taryba;

Ø Viešosios įstaigos Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų taryba;

Ø Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės stebėtojų taryba;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vietinio susisiekimo maršrutų eismo tvarkaraščių derinimo nuolatinė komisija.

Savivaldybės taryba 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-776 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatus. Pagrindiniai Savivaldybės administracijos veiklos tikslai: kartu su Savivaldybės taryba skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą; sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Svarbiausias Savivaldybės administracijos uždavinys – vykdyti viešąjį administravimą, skatinti tarnautojų administracinius gebėjimus, didinti veiklos efektyvumą. Savivaldybės administracijos finansinės veiklos kontrolę atlieka Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

Savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. B-TS-996 patvirtino naują Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos struktūrą. Administracijos struktūrą sudaro: Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Apskaitos, Architektūros ir urbanistikos, Bendrasis, Centralizuotas vidaus audito, Civilinės metrikacijos, Finansų ir biudžeto, Informacinių technologijų, Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio, Juridinis, Personalo, Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros, Švietimo, kultūros ir sporto, Vaiko teisių apsaugos, Viešųjų pirkimų ir turto valdymo, Žemės ūkio skyriai. Taip pat 12 seniūnijų: Bartninkų, Gižų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Pilviškių, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio. Suformuotos pareigybės neįeinančios į struktūrinius padalinius: vyriausiasis civilinės saugos specialistas, ekologas (vyriausiasis specialistas).

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-656 patvirtinti Kontrolės ir audito tarnybos nuostatai. Tai subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir kiti piniginiai ištekliai. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Tarnybos savininkas yra Vilkaviškio rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba.

Žmonių ištekliai. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, registro tvarkymo funkcijas savivaldybėje atlieka Savivaldybės administracijos Personalo skyrius. Pagrindinė Personalo skyriaus veiklos sritis – personalo administravimas ir personalo dokumentų valdymas. Svarbiausi uždaviniai – padėti Administracijos direktoriui formuoti personalo valdymo politiką, valdyti personalą, organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą, dalyvauti formuojant darbuotojų organizacinę kultūrą, užtikrinti personalo administravimą. 2016 m. pabaigoje Savivaldybės administracijoje dirbo 241 darbuotojai: 119 valstybės tarnautojų ir 122 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Savivaldybės administraciją sudaro 15 skyrių, 12 seniūnijų ir 2 valstybės tarnautojai, neįeinantys į struktūrinių padalinių sudėtį.

Savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius organizuoja Savivaldybės tarybos, Mero, Administracijos raštvedybą, saugo, tvarko archyvinius dokumentus, organizuoja archyvų darbą, įgyvendina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus Administracijos padaliniuose, užtikrina taisyklingą valstybinės kalbos vartojimą, informuoja visuomenę apie Savivaldybės veiklą, organizuoja priimamojo darbą.

Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos. Kaip veiklos viešinimo ir įvaizdžio kūrimo priemonė Vilkaviškio rajono savivaldybei svarbus internetinis puslapis www.vilkaviskis.lt, kuris yra atnaujinamas pateikiant svarbiausias naujienas, Savivaldybės tarybos sprendimus, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ar kitą aktualią gyventojams, turistams ar verslininkams informaciją. 2011 m. buvo atnaujinta Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto svetainė, interneto svetainės modernizavimas buvo finansuotas iš ES regioninės priemonės lėšų „Elektroninė demokratija regionams“.

Per Savivaldybės administracijoje įdiegtą vietinio kompiuterių tinklo apsaugos ir perduodamų duomenų šifravimo įrangą galima gauti reikalingus asmens duomenis prisijungiant prie valstybinių įstaigų informacinių sistemų duomenų bazių. Prie Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo prijungtos visos seniūnijos, įrengiant jose saugą užtikrinančius šifravimo-komutavimo įrenginius. Skyriuose įdiegta ir naudojama buhalterinės apskaitos, biudžeto valdymo, statybų ir rekonstrukcijų sąmatų sudarymo, leidimo statyboms išdavimo, valstybinės žemės nuomos mokesčių administravimo, socialinių pašalpų informacinės sistemos bei kitos taikomosios kompiuterinės programos. Savivaldybės administracijoje įdiegta dokumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos informacinė sistema, kuri kontroliuoja gautų, tvarkomųjų, informacinių (vidaus ir siunčiamų) dokumentų ir pavedimų (užduočių) rengimo, registravimo, saugojimo, suradimo, paskirstymo tarp darbuotojų ir jų vykdymą, konfidencialumą ir duomenų saugumą. 2013 metais įdiegta duomenų gavimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sistema.

Savivaldybės administracijoje įdiegta Tarybos posėdžių transliavimo sistema, kuri suteikia galimybę Savivaldybės gyventojams tiesiogiai stebėti Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos posėdžius.

Savivaldybėje eksploatuojamas vietinis telefoninis tinklas su įdiegta telefoninių pokalbių apskaitos programa.

Nuo 2014 metų teisės aktų projektai ir teisės aktai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir teisės aktų registre (TAR).

Taip pat Savivaldybėje (administracijoje ir seniūnijose) veikia Elektroninio archyvo informacinė sistema, kurios pagalba su apskrities archyvu derinami Dokumentacijos planai, tvirtinami Registrų sąrašai, bylų apyrašai, derinami bylų nurašymo aktai, atliekamos kitos teisės aktais numatytos dokumentų tvarkymo funkcijos

Diegiant skaitmenines technologijas, Vilkaviškio rajono savivaldybėje prioritetu ir toliau laikomas viešųjų paslaugų gyventojams, įstaigoms, verslo subjektams teikimas „vieno langelio“ principu, pasinaudojant informacinėmis technologijomis. Jų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais padės geriau aptarnauti gyventojus.

Planavimo sistema. Savivaldybėje sukurta ir sklandžiai veikia planavimo sistema, kurią sudaro teritorijų, strateginis ir finansinis planavimas. Teritorijų planavimas Savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. B-TS-1325, Savivaldybėje yra rengiami šie strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai:

Ø Savivaldybės strateginiai plėtros planai (šiuo metu įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis 2011–2018 metų plėtros planas);

Ø Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos;

Ø Savivaldybės strateginiai veiklos planai;

Ø Savivaldybės administracijos, seniūnijų, Savivaldybės biudžetinių įstaigų metiniai veiklos planai.

Savivaldybės biudžetas (Savivaldybės metinis finansinis planas) rengiamas vadovaujantis patvirtintu Savivaldybės strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į kitus patvirtintus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, asignavimus, planuojant Savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti ir planuojamiems rezultatams pasiekti ir paskirstant juos asignavimų valdytojam.

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. B-TS-1201 patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės 2011–2018 metų strateginis plėtros planas, kuriame patvirtinta Vilkaviškio rajono misija: Vilkaviškio rajonas – saugus Lietuvos pasienio kraštas, savo gamtine-geografine padėtimi patrauklus investicijoms, turtingas etniniu ir kultūriniu paveldu, sudarantis sąlygas visapusiškai tobulėti.

Vilkaviškio rajono Strateginiame plėtros plane išskirti prioritetai:

I PRIORITETAS. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ, INICIATYVOS BEI MODERNIOS VISUOMENĖS IR SOCIALINĖS GEROVĖS PLĖTRA

II prioritetas. VERSLO, TURIZMO IR ŽEMĖS ŪKIO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS

III prioritetas. SAUGIOS IR ŠVARIOS GYVENAMOSIOS APLINKOS PLĖTRA

Vadovaujantis šiais prioritetais, yra rengiami Savivaldybės trumpos trukmės (3 metų) strateginiai veiklos planai, kurių programose nustatomi tikslai ir uždaviniai, pasirenkamos priemonės jiems įgyvendinti.

SSGG analizė:

Stiprybės

· Rajone daug lankytinų ir turistams patrauklių vietų, palanki geografinė padėtis turizmui.

· Išnaudojant palankią gamtinę ir geografinę padėtį, sėkmingai vystomas žemės ūkis ir kaimo plėtra, didėja modernių ūkių skaičius.

· Sėkmingas mokyklų tinklo pertvarkos įgyvendinimas.

· Išplėtotas švietimo įstaigų bendradarbiavimas su vietos ir užsienio partneriais.

· Ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtra ir ugdymo (-si) sąlygų gerinimas.

· Patogus susisiekimas su kaimyninėmis šalimis, sėkmingas bendradarbiavimas su Lenkija, Rusija.

· Sukurta socialinės paramos teikimo struktūra.

· Įgyvendinama 2016–2023 Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės strategija, aktyvi kaimo bendruomenių ir kaimo gyventojų iniciatyva.

· Pakankamas javų produkciją superkančių įmonių skaičius.

· Aukšti sporto pasiekimai dalyvaujant respublikinėse ir tarptautinėse varžybose.

· Sėkmingai įgyvendinama jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimo programa.

· Didėjantis asmenų, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičius, ypatingai tarp jaunimo (18–29 m.).

Silpnybės

· Specialistų (kai kurių mokomųjų dalykų ir pagalbos mokiniui) bei specialiąją pagalbą teikiančių specialistų rajone (spec. pedagogų, psichologų, surdopedagogų, logopedų) trūkumas.

· Aukštas nedarbo lygis, lėtas naujų darbo vietų kūrimasis, išliekanti darbo jėgos migracija.

· Nepakankamai išvystyta socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams teikiamų paslaugų materialinė bazė.

· Nepakankamas socialinių paslaugų tinklas (nėra savarankiško gyvenimo namų, trūksta vaikų dienos centrų, laikino apgyvendinimo namų, apsaugotų būstų).

· Nepakankamai išplėtota sporto infrastruktūra Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

· Daliai gyventojų nėra prieinamos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugos (ypač kaimiškose vietovėse).

· Nesuformuoti žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų.

· Nepatenkinama vietinės reikšmės kelių būklė.

· Nepakankama socialinio būsto plėtra.

· Nepakankamai pritaikyta infrastruktūra neįgaliųjų žmonių poreikiams tenkinti.

· Lėšų, skirtų savarankiškom savivaldybėje funkcijoms vykdyti, trūkumas.

· Žemės ūkio kooperatyvų (įmonių, smulkių ūkių), žemės ūkio produkcijos supirkimui ir perdirbimui, trūkumas.

· Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės per menkai pasinaudoja šalies mastu prieinamais finansavimo šaltiniais ir instrumentais (lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalas), vangiai diegiamos inovacijos jose.

· Augantis asmenų, kuriems suteiktos socialinės paslaugos, skaičius.

Galimybės

· Sėkmingas Europos Sąjungos lėšų panaudojimas naujuoju 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu investicijų pritraukimui.

· Turizmo ir verslo informacijos centro veikla pristatant ir populiarinant rajoną nacionalinėse ir tarptautinėse parodose skatintų investicijų pritraukimą ir didintų turistų srautus.

· Vidaus ir užsienio investicijų skatinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

· Švietimo, kultūros ir sporto įstaigų materialinės bazės stiprinimas.

· Švietimo įstaigų pertvarkymas ir pritaikymas, neformalaus suaugusiųjų švietimo ir jaunimo užimtumo plėtra.

· Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės gerinimas.

· Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veiklos efektyvumo didinimas.

· Socialinio modelio taikymas, skatinanti didesnį bendruomenių įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą.

· Atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių plėtra.

· Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo prieinamumo didinimas.

· Gyvenamųjų namų ir visuomenių pastatų modernizavimas (atnaujinimas).

· Institucinės globos pertvarkymas.

· Turizmo infrastruktūros (turistinės trasos, poilsio aikštelės, stovyklavietės) plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

· Jaunimo politikos įgyvendinimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje gerinimas.

· Kompleksiškas paslaugų šeimai tiekimas.

· Plėtoti Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų kultūrinius gebėjimus, muziejininkystę ir amatų veiklą bei sudaryti palankias sąlygas dalyvauti kultūriniame gyvenime.

Grėsmės

· Informacijos potencialiems investuotojams stoka.

· Jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos išvykimas į kitus rajonus ir užsienį.

· Senyvo amžiaus asmenų skaičiaus didėjimas (senėjanti visuomenė), mažėjantis gimstamumas.

· Gyvulininkystės ūkių mažėjimas dėl kritusios produkcijos supirkimo kainos.

· Nesugebėjimas konkuruoti Lietuvoje besikuriančioje turizmo sistemoje.

· Žemas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilkaviškio rajone.

· Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

· Silpnėjanti vidaus rinkos perkamoji galia.

Savivaldybės misija ir strateginiai pokyčiai

Misija– gyvenimo kokybės gerinimas Vilkaviškio rajone, sudarant sąlygas visapusiškam tobulėjimui

2017 metų veiklos prioritetai

1. PRIORITETAS. Vilkaviškio miesto kompleksinis teritorijos sutvarkymas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas

Vilkaviškio miesto tikslinė teritorija nustatyta išskiriant teritoriją, kurioje bus įgyvendinama nacionalinė regioninė politika ir planavimo dokumentuose, nacionaliniuose bei ES lėšų programavimo dokumentuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai. Tikslinės teritorijos ribos yra nustatytos įvertinus esamą Vilkaviškio miesto situaciją – mažėjantį gyventojų skaičių, nepakankamą užimtumą, mažą ekonominį aktyvumą, neišbaigtą viešųjų erdvių sistemą, taip pat susiformavusias smulkaus ir vidutinio verslo paslaugų koncentracijos zonas, viešosios infrastruktūros objektų išsidėstymą, esamą potencialą plėtrai, atgaivinant bei rekonstruojant šiuo metu neefektyviai naudojamas bei apleistas teritorijas. Vienas iš pagrindinių tikslų – 2017–2019 m. viešųjų erdvių atnaujinimas ir naujų kūrimas Vilkaviškio mieste. Viešųjų erdvių sistemos atnaujinimas ir vystymas sukoncentruos pėsčiųjų srautus, paskatins verslo, aptarnavimo ir paslaugų plėtrą aplink sutvarkytas, gyventojams ir miesto svečiams patrauklias viešąsias erdves.

Vilkaviškio rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių, visuomeninės paskirties pastatų infrastruktūros, susisiekimo infrastruktūros kokybė sąlygoja gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Įrengus naujas arba sutvarkius esamas rekreacines zonas, būtų formuojamos patrauklios erdvės, kurios būtų pritaikytos bendruomenės narių susitikimams, pasyviam ir (ar) aktyviam poilsiui. Įvairesnės laisvalaikio praleidimo galimybės bei šiam tikslui pritaikytos viešosios erdvės užtikrintų didesnį gyventojų (ypač jaunimo) užimtumą, prisidėtų prie nusikalstamumo lygio mažinimo.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø Projekto „Vilkaviškio miesto Kęstučio ir Maironio gatvių dalių rekonstrukcija“ projekto paraiškos pateikimas Transporto investicijų direkcijai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas;

Ø Projekto „Vilkaviškio miesto Vilniaus gatvės dalies rekonstrukcija” projekto paraiškos pateikimas Transporto investicijų direkcijai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas;

Ø Projekto „Vilkaviškio miesto Janonio gatvės dalies rekonstrukcija“ projekto paraiškos pateikimas Transporto investicijų direkcijai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas.

Ø Projekto „Pėsčiųjų tako įrengimas teritorijoje tarp Radastų ir Lauko g. Vilkaviškio mieste“ projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai, projekto paraiškos pateikimas Transporto investicijų direkcijai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas.

Ø Projekto „Kompleksiškas J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas“, techninio projekto parengimas, projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai, projekto paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas;

Ø Projekto „Vilkaviškio miesto rekreacinės teritorijos prie Šeimenos upės sukūrimas ir kompleksiškas prieigų sutvarkymas“, techninio projekto parengimas, projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai, projekto paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas;

Ø Projekto „Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai, projekto paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas.

Ø Projekto „Viešojo pastato, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro, energinio efektyvumo didinimas“, investicinio projekto parengimas.

Ø Projekto „Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtra“ įgyvendinimo ir priežiūros darbai.

Ø Projekto „Viešųjų erdvių sutvarkymas Pilviškių miestelyje, pritaikant renginiams, fizinio aktyvumo didinimui“ paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas.

Ø Projekto „Viešųjų erdvių ir visuomeninės paskirties pastato Kybartų miestelyje atnaujinimas pritaikant bendruomenės poreikiams“ projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai.

Ø Projekto „Viešųjų erdvių sutvarkymas Virbalio miestelyje, pritaikant poilsiui ir bendruomenės poreikiams“ paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas, techninio projekto parengimas.

Ø Projekto „Bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ paraiškos pateikimas Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir finansavimo sutarties pasirašymas.

Ø Projektų, įgyvendinamų pagal priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, paraiškų pateikimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, projektų finansavimo sutarčių pasirašymas, gatvių sutvarkymo, apšvietimo, pėsčiųjų takų įrengimo, bendruomenės namų kapitalinio remonto techninių projektų parengimas.

Ø Projekto „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ įgyvendinimas.

2. PRIORITETAS. Palankios investicinės aplinkos Vilkaviškio rajone kūrimas

Investicijų pritraukimas yra svarbus besivystančio regiono ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus. Teigiamai vertinama makroekonominė aplinka padėtų pritraukti į rajoną aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, turistus bei investicijas, darytų įtaką tolimesniam Vilkaviškio rajono socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Pritrauktos užsienio investicijos turėtų įtakos Vilkaviškio rajono makroekonominių rodiklių padidėjimui, nedarbo lygio sumažėjimui, verslo aplinkos konkurencingumo didinimui.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø Vilkaviškio rajono investicinės aplinkos analizė;

Ø Informacinių renginių, skatinančių SVV subjektų kūrimąsi ir plėtrą organizavimas (informaciniai renginiai paramos, mokesčių, inovacijų, eksporto didinimo ir kt. verslui aktualiais klausimais);

Ø Komunikacijos su investuotojais modelio sukūrimas.

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo programos įgyvendinamas.

3. PRIORITETAS. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas

Savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytų bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų planų rengimas, bei kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimas pagal poreikį. Bendrųjų planų keitimas bei koregavimas pagal poreikį.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų (buitinių, gamybinių ir paviršinių) tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimas.

Ø Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurie rengiami prie Savivaldybės nuosavybės teise valdomų statinių, kapinėms, visuomenės poreikiams numatytų sklypų, miestų, miestelių bei kaimų teritorijose bei prie daugiabučių gyvenamųjų namų, rengimas.

Ø Žemės sklypų planai bus rengiami esamiems Savivaldybės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, kapinėms, taip pat bus rengiami žemės sklypų ribų planai aikštėms, miestų želdiniams, parkams, skverams, kultūros paveldo objektams ir kiti žemės sklypų ribų planai, numatyti visuomenės poreikiams.

Ø Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planų rengimas. 2017 m. planuojama pabaigti rengti Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planus visoms kaimų, miestelių ir miestų gyvenamosioms vietovėms.

4. PRIORITETAS. Švietimo, kultūros ir sporto infrastruktūros gerinimas Vilkaviškio rajone.

Vilkaviškio mieste vyksta nepakankamai sporto renginių, nes nėra tinkamų sporto bazių jiems vykdyti. Vilkaviškio rajono sporto mokyklos ugdomoji veikla organizuojama septyniuose skyriuose: futbolo, krepšinio, laisvųjų imtynių, lengvosios atletikos, stalo teniso, šachmatų ir dviračių sporto. Krepšininkai užsiėmimus veda Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ir „Aušros“ gimnazijos, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėse. Futbolininkai užsiėmimus veda Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėse. Lengvaatlečiai treniruojasi ankštoje Marijampolės PRC Vilkaviškio skyriaus sporto salėje. Stalo tenisininkams neformaliojo švietimo mokytojai užsiėmimus vykdo Kelių tarnybos sporto salėje, kuri nutolusi nuo miesto centro ir vaikams nėra patogu ir saugu patiems į ją nuvykti. Imtynininkų pratyboms išnuomotos patalpos J. Basanavičiaus g. 9, Vilkaviškyje, kurios nėra sportinės paskirties, tik pritaikytos treniruotis imtynininkams. Dviratininkai naudojasi Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi, kurias per pastaruosius metus pritaikė savo poreikiams, o šaltuoju metų laiku treniruojasi Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos sporto salėje. Šachmatų skyriaus užsiėmimams didelių patalpų nereikia, tad užsiėmimai vyksta Vilkaviškio rajono sporto mokyklos administracinėse patalpose ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos šachmatų kabinetuose. Vilkaviškio miesto stadionas statytas 1978 m. Jame vykdomos vasaros sporto varžybos, tačiau bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektorių danga susidėvėjusi ir tai kelia pavojų sportininkų sveikatai. Kybartų „Saulės“ progimnazijai priklausantis stadionas yra pagrindinis Kybartų miesto stadionas, kuriame Lietuvos Respublikos futbolo pirmenybių antros lygos rungtynes žaidžia Kybartų „Sveikatos“ futbolo komanda, tačiau stadiono būklė yra nepatenkinama, neatitinka higienos normų. 2015 m. buvo modernizuotas Vilkaviškio rajono „Aušros“ gimnazijos stadionas su aikštynais, kuris pritaikytas visuomenės poreikiams. Vilkaviškio rajono sporto infrastruktūros gerinimas sudarytų sąlygas sportininkų rengimui, sportinio meistriškumo kėlimui, varžybų vykdymui, bendruomenės aktyvaus poilsio praleidimui. Būtų sudarytos sąlygos skatinti Vilkaviškio rajono sportuojančio jaunimo ir visos bendruomenės užimtumą ir užtikrinti geras treniruočių ir varžybų vykdymo sąlygas, atitraukiant jaunimą nuo žalingų įpročių ir nusikalstamos veiklos. Pagerinus sporto infrastruktūros būklę, Vilkaviškio rajone pagerėtų moksleivių ir jaunimo treniruočių lankymas, jaunimo užimtumas, mokinių sveikatingumas, bendras ir specialus fizinis pasiruošimas, išaugtų sportiniai rezultatai, žiūrovams būtų galimybė lankyti varžybas. Ta pati problema, t. y. neatitikimas nustatytoms higienos normoms ir reikalavimams, vis dar išlieka dalyje Vilkaviškio rajono švietimo ir kultūros įstaigų. Norint užtikrinti kokybiškų ugdymo paslaugų teikimo kokybę yra būtina rekonstruoti dalies rajono mokyklų pastatus.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø Sporto salės, esančios Vienybės 63, Vilkaviškis rekonstrukcija;

Ø Kybartų miesto stadiono atnaujinimas (modernizavimas);

Ø Vilkaviškio rajono „Ąžuolo“ progimnazijos remontas;

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Kapų g. 23, Vilkaviškis, kapitalinio remonto darbai ir aplinkos tvarkymo darbai.

Ø Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijos metalinių avarinio išėjimo laiptų įrengimas;

Ø Bendrabučio pastato, esančio adresu Nepriklausomybės g. 56, Vilkaviškis rekonstravimas, pritaikant Vilkaviškio muzikos mokyklos veiklos vykdymui.

Ø Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos statinio adresu Vienybės g. 52, Vilkaviškis, modernizavimas.

5. PRIORITETAS. Susisiekimo infrastruktūros Vilkaviškio rajono savivaldybėje gerinimas

Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas Vilkaviškio rajone, būtina labiau prižiūrėti ir gerinti susisiekimo viešąją infrastruktūrą, rekonstruoti gatves bei vietinės reikšmės kelius, atnaujinti asfalto dangas, sutvarkyti šaligatvius.

Ne mažiau kaip 50 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos skirtų lėšų, bus naudojama kapitalo investicijoms į vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimą, rekonstravimą ir kapitalinį remontą bei ne mažiau kaip 5 procentai skirtų lėšų bus naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) finansuoti.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø Žalumynų kvartalo dalies gatvių rekonstravimas Vilkaviškyje;

Ø J. Biliūno gatvės dalies kapitalinis remontas Kybartuose (gavus tikslinį finansavimą iš Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos);

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybėje esančių gatvių kapitaliniai remonto darbai ir priežiūra.

Ø Rekonstravimo darbų vykdymas pagal parengtą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 138 Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai, kuriam Vilkaviškio mieste suteikti Gedimino, Birutės ir S. Nėries g. pavadinimai, rajoninio kelio Nr. 5110 Vilkaviškis–Suvalkai–Gižai, kuriam Vilkaviškio mieste suteiktas Birutės g. pavadinimas ir krašto kelio Nr. 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis, kuriam Vilkaviškio mieste suteiktas Pilviškių g. pavadinimas“ techninį projektą.

6. PRIORITETAS. Jaunimo politikos įgyvendinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. B-ĮV-18 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo politikos kokybės vertinimo atlikimo“ 2016 m. vasario 25 d. įvyko baigiamasis Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo politikos kokybės vertinimo darbo grupės posėdis, kurio metu buvo pristatomi surinkti ir susisteminti duomenys. Remdamasis Jaunimo politikos kokybės vertinimo metodika, darbo grupė įvertino Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo politikos kokybę pagal atskiras sritis ir indikatorius. Visi vertinimai buvo apibendrinti, išskirti jaunimo politikos įgyvendinimo privalumai ir trūkumai, pateiktos rekomendacijos dėl prioritetinių veiklos krypčių ir veiksmų, kuriomis būtų gerinama Savivaldybės jaunimo politikos kokybė. Vertinimo grupės nariai konstatavo, kad yra prielaidų teigti, jog Savivaldybės jaunimo politika pasieks rezultatų, nes Savivaldybės jaunimo politika didžiąja dalimi apima nacionalinės jaunimo politikos kryptis, bet visgi daugiau dėmesio reikia skirti šioms sritims:

- jaunimo užimtumo ir aktyvumo skatinimui (orientuojantis ne tik į aktyvų, bet ir neaktyvų, probleminį, socialiai pažeidžiamą jaunimą);

- svarstyti apie atskirą Jaunimo politikos įgyvendinimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje programą;

- gerai besimokantiems universitetuose ir kolegijose studentams iš nepasiturinčių šeimų skirti Savivaldybės stipendiją.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø sukurti atskirą Jaunimo politikos įgyvendinimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje programą, kurioje būtų iš Savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos jaunimo politikai įgyvendinti ir su jaunimo politika susijusioms programoms finansuoti;

Ø didinti jaunimo užimtumą Vilkaviškio rajono savivaldybėje, plėtojant jaunimo laisvalaikio poreikius atitinkančią infrastruktūrą bei skatinant aktyvią kultūrinę bei sportinę veiklą;

Ø skatinti jaunimo profesinį ugdymą ir pasirengimą darbinei karjerai, gerinant švietimo ir ugdymo paslaugų kokybę;

Ø aktyvaus pilietiškumo ugdymas, skatinant jaunimo dalyvavimą institucinėje veikloje.

7 PRIORITETAS. Institucinės globos sistemos pertvarkymas bei kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai organizavimas

Vilkaviškio rajono savivaldybė dalyvauja institucinės globos sistemos pertvarkoje. Šios pertvarkos tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje. T. y. institucijoje (globos namuose) turi augti kuo mažiau vaikų, iki 2020 metų bus siekiama, kad institucijose vaikai nebūtų globojami. Netekę tėvų globos vaikai turėtų augti šeimynose, globėjų šeimose ar bendruomeniniuose globos namuose. Bus plėtojamos kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimoms.

Svarbiausi darbai 2017 metais įgyvendinant prioritetą:

Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės vaikų socialinės globos sistemos pertvarkos 2017–2020 metų veiksmų plano patvirtinimas;

Ø Kybartų vaikų globos namų ir jų globotinių teigiamo įvaizdžio formavimas;

Ø Aktyvus darbas su rizikos šeimomis, siekiant išlaikyti vaikus biologinėse šeimose;

Ø Sumažinti Kybartų vaikų globos namų patalpose gyvenančių vaikų skaičių, kuriant bendruomenines vaikų globos paslaugas (šeimynas).

SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR JUOS ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS
Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti ekonominiam augimui palankią aplinką, gerinant verslo pradžios sąlygas, gyvenamosios aplinkos kokybę, remiant visuomenės aktyvumą bei skatinant inovacijų naudojimą žemės ūkyje	Kodas
	1
Strateginio tikslo aprašymas:
Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 4. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo, turizmo ir verslo plėtros, projektų valdymo programa 5. Kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programa
Strateginio tikslo pavadinimas: Vystyti modernią ir saugią infrastruktūrą, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą bei naudojimą ir veiksmingumą	Kodas
	2
Strateginio tikslo aprašymas:
Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 6. Savivaldybės viešosios infrastruktūros plėtros programa 7. Teritorijų planavimo programa
Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti iniciatyvią visuomenę, užtikrinant ugdymo programų įvairovę ir diegti pažangų, kokybišką valdymą, mažinant administracinę naštą	Kodas
	3
Strateginio tikslo aprašymas:
Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 1. Žinių visuomenės plėtros programa 10. Savivaldybės valdymo programa
Strateginio tikslo pavadinimas: Siekti efektyvios socialinės apsaugos bei ugdyti sveiką gyvenseną	Kodas
	4
Strateginio tikslo aprašymas:
Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 3. Sporto plėtros programa 9. Socialinės paramos ir sveikatos paslaugų kokybės gerinimo programa
Strateginio tikslo pavadinimas: Formuoti turtingą kultūrinę terpę, didinant kultūros sklaidą Vilkaviškio rajone	Kodas
	5
Strateginio tikslo aprašymas:
Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 2. Kultūros plėtros programa
Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti švarią ir saugią visuomenės aplinką	Kodas
	6
Strateginio tikslo aprašymas:
Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 8. Aplinkos apsaugos rėmimo programa