LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 03-209 „DĖL GAIVINIMO PLANŲ RENGIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 03-199

Vilnius

Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 03-209 „Dėl Gaivinimo planų rengimo nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL GAIVINIMO PLANŲ RENGIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2053 3 straipsniu, įgyvendindama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti Gaivinimo planų rengimo tvarkos aprašą (pridedama).“

Valdybos pirmininkas                                                                                               Vitas Vasiliauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 03-209

(Lietuvos banko valdybos

2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 03-199

redakcija)

GAIVINIMO PLANŲ RENGIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gaivinimo planų rengimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyti gaivinimo planuose teikiamos informacijos reikalavimai ir kartą per metus atnaujinamų gaivinimo planų pateikimo priežiūros institucijai terminai, kuriais turi vadovautis Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, centrinės kredito unijos, Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių, įsteigtų trečiosiose ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (toliau – įstaigos), kurie rengia individualius gaivinimo planus pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies arba 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir Lietuvos Respublikoje licencijuotos Europos Sąjungos patronuojančiosios įmonės, kurios rengia finansinės grupės gaivinimo planus pagal Finansinio tvarumo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Aprašas parengtas siekiant įgyvendinti Direktyvos 2014/59/ES Priedo A skirsnio nuostatas dėl gaivinimo plane pateikiamos informacijos, Finansinio tvarumo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl supaprastintų reikalavimų taikymo gaivinimo planui, 5 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įstaigų gaivinimo plano turinio ir 6 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl gaivinimo plano rodiklių. Aprašas taikomas kartu su 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (toliau – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1075), 2016 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/778, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma nuostatomis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis papildomų ex-post įnašų mokėjimas gali būti iš dalies ar visiškai atidėtas, nuostatomis dėl nustatymo, kuri veikla, paslaugos ir operacijos yra ypatingos svarbos funkcijos, kriterijų ir nuostatomis dėl nustatymo, kurios verslo linijos ir susijusios paslaugos yra pagrindinės verslo linijos, kriterijų, 2018 m. spalio 25 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/348, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami įstaigos žlugimo poveikio finansų rinkoms, kitoms įstaigoms ir finansavimo sąlygoms vertinimo kriterijai, Europos bankininkystės institucijos gairėmis dėl įvairių scenarijų, kurie turi būti įtraukti į gaivinimo planus (EBA/GL/2014/06), Gairėmis dėl minimalaus kokybinių ir kiekybinių gaivinimo plano rodiklių sąrašo (EBA/GL/2015/02) ir Rekomendacijomis dėl subjektų įtraukimo į grupės gaivinimo planą (EBA/REC/2017/02). 

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinio tvarumo įstatyme.

II SKYRIUS

GAIVINIMO PLANO TURINYS

4. Įstaigos, kurioms, vadovaujantis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) priežiūra, taip pat tos įstaigos, kurios tenkina Finansinio tvarumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas, kurioms esant laikoma, kad jos sudaro reikšmingą finansų sistemos dalį, arba Lietuvos bankas yra pripažinęs jas kitomis sisteminės svarbos įstaigomis pagal Europos bankininkystės institucijos gaires dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos Direktyvos 2013/36/ES (KPD) 131 straipsnio 3 dalies taikymo kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) įvertinti sąlygos (EBA/GL/2014/10), ir ECB priežiūros valdybos patvirtintos aukšto prioriteto mažesnės svarbos įstaigos, vadovaudamosi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1075 I skyriaus antrojo skirsnio nurodymais, gaivinimo planuose pateikia šią informaciją:

4.1. gaivinimo plano santrauka:

4.1.1. svarbiausių gaivinimo plano elementų ir bendro gaivinimo galimumo santrauka;

4.1.2. reikšmingų pokyčių, įvykusių įstaigoje po paskutinio gaivinimo plano pateikimo, santrauka, išskyrus atvejį, kai gaivinimo planas teikiamas pirmą kartą;

4.1.3. reikšmingų teikiamo gaivinimo plano, palyginti su paskutinį kartą teiktu gaivinimo planu, pasikeitimų santrauka, išskyrus atvejį, kai gaivinimo planas teikiamas pirmą kartą;

4.2. įstaigos (finansinės grupės) aprašymas:

4.2.1. organizacinė teisinė struktūra;

4.2.2. ypač svarbių funkcijų identifikavimas;

4.2.3. pagrindinių verslo dalių identifikavimas, išsamus pagrindinių verslo dalių, operacijų ir turto vertės bei paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašas;

4.3. informacija apie įstaigos vidaus valdymą:

4.3.1. išsamus aprašas, kaip gaivinimo planavimas įtraukiamas į įstaigos valdymo struktūrą, kaip vyksta gaivinimo plano aktyvavimas;

4.3.2. gaivinimo plano ir jo atnaujinimo tvirtinimo tvarka;

4.3.3. už gaivinimo plano rengimą, atnaujinimą ir vykdymą atsakingi įstaigos darbuotojai, jų skyrimo politika ir tvarka;

4.4. gaivinimo plano rodiklių sistema: gaivinimo plane naudojami rodikliai ir jų lygiai, kuriuos pasiekus galima imtis gaivinimo plane nurodytų atitinkamų veiksmų;

4.5. nepalankių makroekonominių sąlygų ir įstaigai finansiškai nepalankių įvykių prielaidos ir scenarijai, skirti gaivinimo priemonėms testuoti;

4.6. gaivinimo priemonės:

4.6.1. tvarka ir priemonės įstaigos nuosavoms lėšoms išsaugoti arba atkurti;

4.6.2. tvarka ir priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad įstaiga turėtų pakankamai galimybių naudotis nepaprastosios padėties finansavimo šaltiniais, įskaitant galimus likvidumo šaltinius, turimų užtikrinimo priemonių vertinimą ir galimybės perduoti likvidumą tarp grupės subjektų ir verslo dalių vertinimą, siekiant užtikrinti, kad įstaiga galėtų tęsti savo veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus suėjus terminui;

4.6.3. tvarka ir priemonės rizikai ir finansiniam svertui mažinti;

4.6.4. tvarka ir priemonės įsipareigojimams restruktūrizuoti;

4.6.5. tvarka ir priemonės verslo dalims restruktūrizuoti;

4.6.6. tvarka ir priemonės, būtinos užtikrinant galimybę nuolat naudotis finansų rinkų infrastruktūromis;

4.6.7. tvarka ir priemonės, būtinos užtikrinant nepertraukiamą įstaigos veiklos procesų veikimą, įskaitant infrastruktūrą ir IT paslaugas;

4.7. gaivinimo priemonių testavimas pagal nepalankių makroekonominių sąlygų ir įstaigai finansiškai nepalankių įvykių scenarijus ir gaivinimo priemonių veiksmingumo vertinimas, remiantis testavimo rezultatais:

4.7.1. įvairūs kapitalo ir likvidumo atkūrimo veiksmai, reikalingi įstaigos gyvybingumui ir finansinei būklei išlaikyti arba atkurti, įskaitant tuos, kurių visų pirma imsis įstaiga siekdama užtikrinti ypač svarbių funkcijų ir pagrindinių verslo dalių veiklos tęstinumą;

4.7.2. šių veiksmų veiksmingumo vertinimas: kiek sumažės nuostoliai, kaip pasikeis įstaigos gaivinimo plano rodiklių reikšmės;

4.7.3. kiekvieno reikšmingo gaivinimo plano aspekto įgyvendinimo laikotarpio įvertinimas;

4.8. komunikacijos planas: informacijos teikimo ir atskleidimo planas, kuriame apibūdinama, kaip įstaiga ketina valdyti galimas neigiamas rinkos reakcijas;

4.9. parengiamosios priemonės:

4.9.1. išsamus reikšmingų veiksmingo gaivinimo plano įgyvendinimo laiku kliūčių aprašas, įskaitant poveikio likusiems grupės subjektams, klientams ir sandorių šalims vertinimą;

4.9.2. parengiamosios priemonės, kurių tikslas – padėti parduoti turtą ar verslo dalis per finansiniam patikimumui atkurti tinkamą laikotarpį;

4.9.3. kiti vadovų veiksmai ar strategijos finansiniam patikimumui atkurti ir tikėtinas finansinis šių veiksmų ar strategijų poveikis;

4.9.4. parengiamosios priemonės, kurių įstaiga ėmėsi arba planuoja imtis, kad būtų lengviau įgyvendinti gaivinimo planą, įskaitant priemones, būtinas siekiant laiku rekapitalizuoti įstaigą.

5. Į gaivinimo planą gali būti įtraukiamos ir kitos, Aprašo 4.6 papunktyje nenurodytos gaivinimo priemonės (pavyzdžiui, sąnaudų mažinimas – atlygio politikos persvarstymas, kitų veiklos sąnaudų mažinimas; alternatyvūs finansavimo šaltiniai – ilgalaikių skolos vertybinių popierių leidimas, didmeninio finansavimo rinkos panaudojimas ir kt.).

6. Priežiūros institucija, atlikusi Finansinio tvarumo įstatymo 3 straipsnyje nurodytą vertinimą ir nustačiusi, kad Aprašo 1 punkte nurodytos įstaigos žlugimas ar bankrotas nesukelia sunkių pasekmių finansų rinkoms, kitoms įstaigoms, finansavimo sąlygoms ir ekonomikai, nustato įstaigai supaprastintus gaivinimo planuose pateikiamos informacijos reikalavimus nurodydama, kuri Aprašo 4 punkte nurodyta informacija turi būti įtraukiama į gaivinimo planą. Įstaigoms nurodymai teikiami kartu su galutiniu anksčiau pateikto gaivinimo plano vertinimu. Rengiant supaprastintą gaivinimo planą įstaiga vadovaujasi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1075 I skyriaus antrojo skirsnio nurodymais dėl informacijos, įtrauktinos į gaivinimo planą.

7. Įstaigos, sudariusios grupės finansinės paramos susitarimus pagal Finansinio tvarumo įstatymo II skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas, į gaivinimo planus įtraukia šią informaciją, atsižvelgdamos į Finansinio tvarumo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8. Įstaigos atnaujina gaivinimo planus pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas arba, jeigu gauna privalomą priežiūros institucijos nurodymą, pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies 1 punkto arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas.

9. Kartą per metus atnaujinamus gaivinimo planus įstaigos pateikia priežiūros institucijai iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. už praeitus kalendorinius metus, nebent ECB nustato kitą pateikimo terminą tiesiogiai ECB prižiūrimoms įstaigoms. Aprašo 6 punkte nustatyti nurodymai dėl supaprastinto gaivinimo plano parengimo pirmą kartą gaivinimo planą teikiančiai įstaigai teikiami po vienų jos veiklos metų, iki einamųjų metų sausio 31 d.

______________