Administracinė byla Nr. AS-693-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01132-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ (toliau – ir pareiškėja) patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašė: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus įsakymą Nr. Tl-1569(1.1 ,)/SL „Dėl „MB „GYDANČIŲ RANKŲ PRISILIETIMAS“ įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo sustabdymo nuo 2024 m. birželio 26 d.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nėra kitų esminių pažeidimų dėl ko pareiškėjo veikla galėti būti stabdoma. Įsakymo įgyvendinimas reikštų, kad pareiškėjas privalėtų nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dėl to pacientai netektų būtinos priežiūros, kas sukeltų didelę žalą jų sveikatai ir gerovei, o pareiškėjas patirtų didelę reputacijos ir finansinę žalą, kurios atstatymas būtų itin sudėtingas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė šį prašymą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tik abstrakčiais teiginiais, nenurodydama konkrečių aplinkybių ir nepateikdama jas patvirtinančių įrodymų, nėra pateikta jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo finansinę padėtį ir galimas kilti neigiamas finansines pasekmes (tiek realų galinčios atsirasti žalos faktą, tiek jos dydį), sustabdžius Įsakymo galiojimą, taip pat nepateikta jokių konkrečių kilsiančios reputacijos žalos įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjui galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad iki licencijos sustabdymo pareiškėjas vertėsi asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikė gydomojo masažo paslaugas. Atsakovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį, nepaneigiant šių paslaugų svarbos pacientų sveikatai, teigti, kad sustabdžius pareiškėjai išduotos licencijos galiojimą pacientai neteks būtinos priežiūros, kurią, be kita ko, gali gauti ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose – neteisinga.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 ir 3 d.), pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios kiltų pašaukus jį atlikti karo tarnybą, tačiau iš esmės jis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad iki licencijos sustabdymo pareiškėjas vertėsi asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikė gydomojo masažo paslaugas, o, pareiškėjo teigimu, sustabdžius pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą, pacientai neteks būtinos priežiūros, tačiau pacientai būtinąją priežiūrą pacientai gali gauti ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašyme nepagrindžia jos intereso pažeidimo šioje administracinėje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tik abstrakčiais teiginiais, nenurodydamas konkrečių aplinkybių ir nepateikdamas jas patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nurodo, kad ji patirtų didelę reputacijos ir finansinę žalą, kurios atstatymas būtų itin sudėtingas, tačiau nenurodo kokia tai žala.

Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III.

Pareiškėjas mažoji bendrija „Gydančių rankų prisilietimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad negalima teigti, jog visos gydomąjį masažą teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos šias paslaugas teikia vienodai kokybiškai. Pareiškėjas teikia aukšto lygio gydomojo masažo paslaugas, todėl yra žinomas visoje Lietuvoje, Europoje ir už Atlanto vandenyno.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo teikiamos paslaugos yra reikalingos visuomenėje ir vertinamos kaip neįkainojamos, pareiškėjo specialistai gydo rimtus sveikatos sutrikimus, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo pacientai patirtų didelę žalą.

Pareiškėjas pažymi, kad neaišku kiek vyks teismo procesas, todėl toks neapibrėžtas laikotarpis, kuriuo metu pareiškėjas negali vykdyti veiklos, gali sukelti didelę ir neatitaisomą žalą, nes pareiškėjas negalės planuoti savo veiklos ateityje.

Pareiškėjas pabrėžia, kad praras ne tik pajamas, bet ir reguliarias sąnaudas, o, atsižvelgiant į didžiulę atsakomybę už žmonijos sveikatos gerinimą ir gerovę, moralinės žalos dydis yra neįkainojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (sustabdyti Įsakymo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, atlikusi preliminarų pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nenustatė, kad pareiškėjo reikalavimas pakankamai pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės argumentavo tuo, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra formalus, nesusijęs su teikiamų sveikatos paslaugų kokybe, pareiškėjo teikiamos paslaugos yra aukšto lygio ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos negalės užtikrinti tokio pat aukšto paslaugų lygio, be to, pareiškėjo pacientai, jau gaunantis gydymą, turės ieškoti kitų alternatyvų, kas jiems sukels papildomą nerimą ir stresą, todėl, dėl formalaus pažeidimo, pacientai neturėtų prarasti galimybės tęsti gydymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl neatitaisomos žalos yra pakankamai pagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra paneigta, jog pareiškėjo teikiamos paslaugos yra aukštos kokybės, pareiškėjas nurodė konkretų atvejį, kai sveikatos paslaugų nutraukimas sukeltų neproporcingas pasekmes pacientui, taip pat pažymėjo, kad tokių atveju gali būti daugiau. Įsakymu nustatytas pažeidimas nėra susijęs su sveikatos paslaugų kokybės pažeidimais, todėl nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama pareiškėjo teikiamų sveikatos paslaugų kokybė.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tinkamai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl pažeidimo formalumo, dėl pareiškėjo pacientų patiriamų nepatogumų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Gydančių rankų prisilietimas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Sustabdyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus įsakymo Nr. Tl-1569(1.1 ,)/SL „Dėl „MB „Gydančių rankų prisilietimas“ įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo sustabdymo nuo 2024 m. birželio 26 d.“ galiojimą kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė