I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laidojimo, leidimo laidoti išdavimo, kapinių priežiūros ir lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato leidimų laidoti išdavimo, kapaviečių skyrimo ir laidojimo jose, kapinių lankymo ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šis Aprašas yra privalomas tvarkant kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimo tvarkos apraše, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamųjų duomenų tvarkymo sąlygų apraše, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 patvirtintame Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
3. Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Už Aprašo įgyvendinimą atsako Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos seniūnai.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IR SKIRTI KAPAVIETĘ IŠDAVIMAS IR LAIDOJIMAS
5. Leidimą laidoti išduoda seniūnai arba rajono savivaldybės vykdomosios institucijos įgalioti atitinkamų seniūnijų darbuotojai.
6. Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą (laisvos formos) ir medicininį mirties liudijimą.
7. Leidimas laidoti išduodamas tą pačią dieną.
8. Leidimas laidoti išduodamas laidojant: Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojus, Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojų artimus šeimos narius, taip pat kitiems laidojimą, organizuojantiems asmenims, laidojantiems asmenis, kurie yra kilę arba ilgą laiką gyveno Šalčininkų rajone, parapijos gyventojus.
9. Leidimas laidoti neišduodamas mirusiųjų palaikams laidoti, kurie gyveno ne Šalčininkų rajono savivaldybės atitinkamos seniūnijos teritorijoje ir neturėjo šeimyninių kapaviečių ar palaidotų giminių Šalčininkų rajono savivaldybės atitinkamos seniūnijos teritorijoje esančiose kapinėse.
10. Leidimai laidoti ir skirti kapavietę išduodami nemokamai.
11. Laidoti leidžiama ne anksčiau, kaip praėjus 24 val. po mirties.
12. Laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 19 val., išskyrus švenčių dienas.
13. Kapinių prižiūrėtojai yra atsakingi už Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalų pildymą ir saugojimą. Seniūnams pavedus žurnalus pildyti kapinių prižiūrėtojams, nerečiau kaip vieną kartą per mėnesį jie turi patikrinti kaip yra tvarkomi žurnalai.
14. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba
išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras.
15. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
16. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Seniūnijos seniūnas gali išduoti leidimą laidoti ne pagal kapinių planą, gavęs motyvuotą mirusiojo artimųjų prašymą (laidojant įžymius, nusipelniusius savivaldybei ar valstybei žmones) ir asmens nuopelnus savivaldybei ar valstybei patvirtinantį kompetentingos institucijos raštą. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kuomet leidžiama laidoti pakartotinai.
17. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (ne mažiau kaip po 25 metų).
18. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti seniūno leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMOGAUS PALAIKŲ LAIDOJIMAS
19. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
20. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami vykdomosios institucijos vienuose iš savivaldybės viešųjų kapinių tam tikslui skirtoje teritorijoje.
21. Sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus ir skirti kapavietę priima rajono savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu Administracijos direktoriaus paskirtas seniūnijos (kurios teritorijoje laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai) seniūnas arba paskirtas seniūnijos darbuotojas. Sprendimas laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus turi būti suderintas su parapijos kunigu, gavus raštišką pritarimą sprendimas laikomas neskundžiamu.
22. Laidojant nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus turi dalyvauti seniūnas arba paskirtas seniūnijos darbuotojas.
23. Palaidojus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, seniūnas arba jo atstovas surašo nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą.
24. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pasirašo seniūnas arba jo atstovas, laidojimo paslaugų teikėjas arba jo atstovas ir kapinių prižiūrėtojas.
25. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo akto kopiją savivaldybės administracijos atstovas pateikia leidimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus davusiam prokurorui.
26. Ant nenustatytos tapatybės žmogaus kapo pritvirtinama lentelė, kurioje nurodomi kapavietės numeris, palaikų palaidojimo data. Užrašai ant lentelės turi būti nenusiplaunantys.
27. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, sprendimas laidoti ir skirti kapavietę nenustatytos tapatybės žmogaus palaikams laidoti, palaikų palaidojimo aktas saugomi seniūnijoje (kurios teritorijoje laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai), atsakingoje už laidojimo paslaugų organizavimą Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
28. Duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus registruoja kapinių prižiūrėtojas Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registravimo žurnale.
IV SKYRIUS
ŽMOGAUS PALAIKŲ EKSHUMAVIMAS
29. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas arba prokuroro nurodymu.
30. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas.
31. Visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas nėra būtinas perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, nebent būtų atidaromas karstas.
32. Seniūnai arba kaipinių prižiūrėtojas užtikrina, kad palaikų ekshumavimo metu nebūtų sutrikdyta viešoji tvarka ir būtų išvengta galimos infekcijos išplitimo.
V SKYRIUS
KAPINIŲ PRIEŽIŪRA
33. Tvarką ir švarą kapinėse palaiko kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu ir nustatytąja tvarka būtų surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.
34. Už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; asmuo, apie kurį kapinių prižiūrėtojui pranešė buvusio atsakingo asmens (jei šis negali vykdyti priežiūros dėl sveikatos ar kitų aplinkybių) giminaičiai arba palaidoto mirusiojo giminaičiai; asmuo, kuris savu noru išreiškė pageidavimą prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir jam toks leidimas buvo suteiktas. Šių asmenų duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Aprašu arba / ir religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga.
35. Už įžymių žmonių kapaviečių priežiūrą, kurių nebėra kam prižiūrėti, t.y. neturėjo arba mirę vaikai, artimieji, giminės, atsako kapinių prižiūrėtojas.
36. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, privaloma suderinti su kapinių prižiūrėtoju. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo pranešti apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
37. Paminklas turi būti pastatytas su įtvirtinimu tarp paminklo pamato ir paminklo.
38. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams.
39. Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
40. Seniūnai aprūpina kapines informaciniais stendais ar informacinėmis lentomis, įrengiamomis prie įėjimo į kapines, kuriose užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
41. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo teisės aktų reikalavimus.
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
42. Kapinių prižiūrėtojas, nustatęs, kad kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, seniūnas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas.
43. Savivaldybės vykdomosios institucijos gauti duomenys apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
44. Savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta Neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – Komisija) priima sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius, posėdyje balsų dauguma, jeigu Komisija nustatė ne mažiau kaip tris iš šių aplinkybių:
44.1. nėra duomenų nustatyti, kas ir kada buvo palaidotas;
44.2. kapavietės statiniai (paminklai, antkapiai, tvorelės ir pan.) iš dalies ar visiškai suirę, nugriuvę, kelia pavojų gretimų kapaviečių statiniams, želdiniams;
44.3. aptvėrimas suiręs arba jo nėra;
44.4. neprižiūrimi kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai – peraugę kapavietės ribas (jeigu tokios nustatytos), trukdo praeiti, pažeisti ligų, išorinio poveikio, nesimato užrašų ant paminklo (jeigu jie yra), gadina gretimų kapaviečių statinius ir želdinius;
44.5. kapavietė apaugusi žole (neravima, nešienaujama, netvarkoma), matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys.
45. Komisijos sprendimas dėl pripažinimo kapaviečių neprižiūrimomis per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo pateikiamas kapinių prižiūrėtojui, vykdančiam kapinių priežiūrą, ir paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje. Komisija sprendimą dėl pripažinimo kapaviečių neprižiūrimomis teikia tvirtinti Savivaldybės vykdomajai institucijai.
46. Komisijos surinkti duomenys turi būti fiksuojami Savivaldybės informacinėje sistemoje.
47. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje, raštu kreipiasi į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Seniūnas priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdamas pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kuriose yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.
48. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
LANKYMOSI KAPINĖSE TVARKA
49. Lankantis kapinėse būtina palaikyti švarą ir rimtį.
50. Kapinėse leidžiama lankytis:
50.1. nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. nuo 6.00 iki 22.00 val.;
50.2. nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. nuo 8.00 iki 20.00 val.;
50.3. lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną – ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – lankymo laikas neribojamas.
51. Be rašytinio seniūno arba kapinių prižiūrėtojo leidimo draudžiama važinėti po kapinių teritorijas bet kokiu transportu (išskyrus specialųjį).
52. Taip pat kapinėse draudžiama:
52.1. vedžioti šunis ir kitus gyvūnus;
52.2. išmesti į šiukšlyną, šiukšlių surinkimo konteinerius laikinus kapo žymėjimo ženklus, religinius simbolius (kryžius);
52.3. būti nelankymo metu, šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti nuo kapų gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, išmesti šiukšles ne tam skirtose vietose.
53. Gyventojai, kurių sodybos yra greta kapinių, privalo laikytis gyvūnų (kačių, šunų, vištų ir kt. ) laikymo taisyklių ir užtikrinti jų nepatekimo į kapines.
VIII SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
54. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų kapinių žurnale neišlikę, turi:
54.1. pateikti rašytinį prašymą Savivaldybei, jame nurodant giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišlikę duomenų apie kapą;
54.2. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis, prie prašymo pridėti asmens pagrįstumą įrodančius dokumentus (išrašus iš bažnytinių mirimų knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kt.).
55. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) priima Komisija posėdyje balsų dauguma. Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu. Apie Komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės vykdomosios valdžios institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir seniūną, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, papildomai informuojamas Kultūros paveldo departamentas.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
56. Kiti šiame Apraše nenumatyti kapinių tvarkymo, priežiūros reikalavimai, leidimų, sprendimų išdavimo tvarka, nustatyti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimo tvarkos apraše, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamųjų duomenų tvarkymo sąlygų apraše, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725, patvirtintame Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše.
57. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, visuomenė ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičiai informuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašu.
58. Leidimai laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintu Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu.
59. Nenumatytus šiame Apraše kapinių tvarkymo klausimus sprendžia savivaldybė.
60. Asmenys, pažeidę šio Aprašo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
