LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRITRAUKIMO IR IŠLAIKYMO VEIKSMŲ 2024–2029 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2024 m. liepos 2 d. Nr. V-704

Vilnius

 

Įgyvendindamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 118 ir 119 punktus ir siekdamas mažinti sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu bei mažinti tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą:

1. T v i r t i n u Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                          Arūnas Dulkys

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2024 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. V-704

 

 

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRITRAUKIMO IR IŠLAIKYMO VEIKSMŲ 2024–2029 METŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planas (toliau – Planas) nustato sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių (toliau – sveikatos priežiūros specialistai) pritraukimo ir išlaikymo priemones.

2.  Plano rengimo priežastys – sveikatos priežiūros specialistų netolygus pasiskirstymas nacionaliniu mastu, mažas gydytojų rezidentų judumas atliekant profesinę praktiką, tam tikrų sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų nepatrauklumas tarp studijas besirenkančių asmenų, nepakankama komunikacija su moksleiviais, mokiniais, studentais, gydytojais rezidentais, pritraukimo ir išlaikymo priemonių trūkumas.

3.  Plano rengimo tikslas – suplanuoti priemones, kurios mažintų sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu ir mažintų tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą.

4.  Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme.

 

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

5.  Siekdama kaupti informaciją apie sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, esantį sveikatos priežiūros įstaigose, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija savo interneto svetainėje yra sukūrusi atskirą skiltį (https://sam.lrv.lt/lt/karjeros-galimybes-1/darbo-pasiulymai-sveikatos-prieziuros-specialistams-nauja/) ir sudariusi sąlygas sveikatos priežiūros įstaigoms joje skelbti darbo pasiūlymus (kartu su detaliu pasiūlymo aprašymu). Remiantis surinktais duomenimis, 2023 m. IV ketv. iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų (524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų (iš jų 79 slaugytojų)).

6.  Valstybės kontrolės 2023 m. rugsėjo 5 d. ataskaitoje Nr. ITE-2 „Slaugos specialistų poreikio užtikrinimas“ pažymėta, kad „<...> Apklausos duomenimis, 61 proc. (102 iš 168) valstybinių ASPĮ nurodė, kad joms netrūksta slaugos specialistų. 35 proc. (59 iš 168) pažymėjo, kad trūksta bendrosios praktikos slaugytojų, 20 proc. (33 iš 168) trūksta slaugytojo padėjėjų, 8 proc. (14 iš 168) trūksta išplėstinės praktikos slaugytojų, 0,6 proc. (1 iš 168) neturi / nerenka tokių duomenų <...>“. Taip pat pagal 2022 m. IV ketv. apklausos duomenis nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose trūksta 349 slaugytojų ir 213 slaugytojo padėjėjų.

7.  2023 m. duomenimis, tik 10,57 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 24,2 proc. Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų atliko rezidentūros studijų ciklus kitose rezidentūros bazėse, esančiose ne universiteto ligoninėse, atitinkamai 0 proc. ir 3,54 proc. gydytojų odontologų rezidentų, o 2022 m. duomenimis, tik 3,28 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 1,21 proc. Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų atliko rezidentūros studijų ciklus ne Vilniuje ir ne Kaune. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigoje regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš dirbti į tą sveikatos priežiūros įstaigą (ar regioną). Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 9 iki 13 metų, gydytojai odontologai specialistai 8 metus didžiuosiuose miestuose. Esant mažam gydytojų rezidentų, gydytojų odontologų rezidentų judumui, mažesnė tikimybė, jog būsimi gydytojai specialistai, gydytojai odontologai specialistai, nesusipažinę su sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlikę ilgesnės profesinės praktikos sveikatos priežiūros įstaigose regionuose, neliks dirbti didžiuosiuose miestuose ir išvažiuos dirbti į regionus, dėl to didės netolygus sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas.

8.  Sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos prisitraukti sveikatos priežiūros specialistus, turi galimybę naudotis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų apmokėjimo už mokinių, studentų ar gydytojų rezidentų studijas ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų paskolų sutarčių sudarymo su mokiniais, studentais ar gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis mokinių, studentų ar gydytojų rezidentų gerovei užtikrinti tvarkos aprašų patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-1080) nuostatomis. Sveikatos apsaugos ministerijos turimais duomenimis, nuo 2008 m. iki 2023 m. sveikatos priežiūros įstaigos sudarė 231 sutartį su gydytojais rezidentais ir 2 sutartis su studentais, studijuojančiais bendrosios praktikos slaugą, taip paskatindamos sveikatos priežiūros specialistų judumą.

9.  2023 m. IV ketv. duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigos galėtų apmokėti 438 asmenų (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-specialistai/skatinamosios-priemones-skirtos-pritraukti-sveikatos-prieziuros-specialistus/), studijuojančių pagal įvairias programas profesiniame mokyme, studijose, rezidentūros studijose, mokymo, studijų ir rezidentūros studijų kainą ir taikyti kitas skatinamąsias priemones:

9.1. 67 (2021 m. buvo – 37) sveikatos priežiūros įstaigos išsakė galimybę apmokėti 356 (2021 m. – 187) gydytojų rezidentų rezidentūros studijų kainą ir taikyti įvairias kitas skatinamąsias priemones;

9.2. 14 sveikatos priežiūros įstaigų išsakė galimybę apmokėti 45 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų mokslų kainą ir taikyti įvairias kitas skatinamąsias priemones, iš jų apmokėti 9 vientisųjų studijų, 28 slaugos studijų ir 8 kitų programų vietas;

9.3. 3 sveikatos priežiūros įstaigos išsakė galimybę apmokėti 17 mokinių, siekiančių tapti slaugytojų padėjėjais, programų kainą ir taikyti įvairias kitas skatinamąsias priemones;

9.4. 4 sveikatos priežiūros įstaigos išsakė galimybę apmokėti 20 asmenų, studijuojančių kitose programose ar kursuose, studijų, kursų kainą ir taikyti įvairias kitas skatinamąsias priemones.

10.  Rezidentūros bazėje privaloma turėti gydytojo rezidento vadovą, kuris privalo kartu dirbti ir universitete, kai kurioms sveikatos priežiūros įstaigoms tai užkerta kelią tapti rezidentūros bazėmis. Taip pat tai, kad gydytojo rezidento vadovas turi būti paskirtas kiekvienoje rezidentūros studijų programoje ir gali vadovauti ne daugiau kaip 4 gydytojams rezidentams, reikšmingai sumažina sveikatos priežiūros įstaigų, ypač esančių toliau nuo Vilniaus ir Kauno miestų, galimybes tapti rezidentūros bazėmis. Esant tokiems reikalavimams, sudėtinga padidinti gydytojų rezidentų judumą, o tai kartu sąlygoja ir tai, kad būsimieji sveikatos priežiūros specialistai po rezidentūros studijų dažniau pasilieka dirbti didžiuosiuose miestuose. Atsižvelgiant į tai, Medicinos praktikos įstatyme buvo įvesta gydytojo rezidento mentoriaus sąvoka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 144 „Dėl Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ apibrėžtos jo funkcijos.

11.  Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiavo su Vyriausybės strateginės analizės centru (toliau – STRATA), kuris 2021 m. atnaujino sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelį (toliau – Modelis): įtraukė papildomas studijų programas, atnaujino duomenis, papildė scenarijus ir kt. STRATA sukurtas Modelis tapo vienu iš pagrindinių įrankių, padedančių prognozuoti sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir darbo rinkos situaciją Lietuvoje bei gerinti profesinio mokymo programoms, studijoms ir rezidentūros studijoms, rengiančioms sveikatos priežiūros specialistus, skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą. STRATA 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. truks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.

12.  Siekiant stiprinti sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimą ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimą buvo pakeistas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1495 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-1495), kuriuo buvo atnaujintas sveikatos priežiūros specialistų planavimo procesas ir, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1747 „Dėl Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto ir ekspertų tarybų sudarymo“ (toliau – įsakymas Nr. V-1747), buvo sudarytos dvi ekspertų tarybos (Ekspertų taryba, skirta ekspertinėms įžvalgoms dėl specialistų poreikio ir priėmimo į programas ir studijas pateikti; Ekspertų taryba, skirta ekspertinėms įžvalgoms dėl specialistų poreikio ir priėmimo į rezidentūros studijas pateikti), kurios iki Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto, sudaryto įsakymu Nr. V-1747 (toliau – Valstybinis užsakymo formavimo komitetas), posėdžių organizuoja posėdžius, diskutuoja dėl priėmimo vietų skaičiaus bei pateikia argumentuotas įžvalgas.

13.  2023 m. duomenimis, gydytojų rezidentų faktinis skaičius buvo apie 1 675 (skaičius kiekvieną mėnesį kinta). Kasmet priimama į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas vidutiniškai 365, į odontologijos studijas 12 asmenų (2024 m. atitinkamai planuojama priimti 365, 12 asmenų), į valstybės nefinansuojamas medicinos rezidentūros studijas vidutiniškai priimama 90, į odontologijos rezidentūros studijas vidutiniškai 17 (2024 m. atitinkamai planuojama priimti 102 ir 20).

14.  2024–2025 mokslo metais į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros specialistų rengimo programas ir studijų vietas Sveikatos apsaugos ministerija po diskusijų Ekspertų tarybų ir Valstybinio užsakymo formavimo komiteto posėdžiuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teikė siūlymą priimti 304 asmenimis daugiau nei ankstesniais mokslo metais buvo priimta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, kitais mokslo metais sveikatos priežiūros specialistus rengiančiose valstybės finansuojamose programų ir studijų vietose galės studijuoti 2 886 asmenys. Studijoms ir vientisosioms studijoms siūlyta skirti 201 valstybės finansuojama vieta daugiau nei 2023–2024 mokslo metais, iš jų vientisosioms medicinos krypties studijoms siūlyta skirti 20 valstybės finansuojamų vietų daugiau, vientisosioms farmacijos studijoms – 11 vietų daugiau. Prioritetas skiriamas šiuo metu labiausiai trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų – slaugytojų, slaugytojų padėjėjų – parengimui. Į valstybės finansuojamą slaugytojo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą numatyta priimti 103 asmenimis daugiau, į slaugos studijas kolegijose – 50 asmenų daugiau, o į slaugos ir akušerijos studijų krypties programas universitetuose – 33 asmenimis daugiau nei 2023–2024 mokslo metais.

15.  Valstybės kontrolės 2021 m. liepos 8 d. ataskaita Nr. VAE-6 „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose“ parodė, jog gydytojai rezidentai nėra patenkinti studijų kokybe, net „<...> 54 proc. apklaustų gydytojų rezidentų praktinių įgūdžių įgijimą vertina 1–5 balais (iš 10) <...>“. Gydytojai rezidentai negauna pakankamai praktinių įgūdžių rezidentūros studijų metu, tam turi įtakos ir didelė gydytojų rezidentų koncentracija keliose didžiosiose rezidentūros bazėse. STRATA atliktais skaičiavimais, apie 75 proc. sveikatos priežiūros specialistų, baigę rezidentūros studijas, lieka dirbti Vilniuje ir Kaune.

16.  Įgyvendinant pakopinių studijų modelį, išryškėjo problema – per trumpa didelės dalies medicinos rezidentūros studijų programų trukmė. Dėl šios priežasties gydytojai rezidentai ne visada sugeba sukaupti reikiamus įgūdžius, įsisavinti teorines žinias ir toliau darbe praktiškai taikyti pačias naujausias diagnostikos ir gydymo metodikas. Neužtikrinama, jog būtų įtraukti visi reikalaujami ciklai pagal Europos atitinkamų rezidentūros studijų programų rengimo reikalavimus. Pavyzdžiui, lyginant gastroenterologijos rezidentūros studijų programą su Europos gastroenterologų rengimo reikalavimais, programos trukmė buvo apie keturiasdešimt mėnesių per trumpa (pavyzdžiui, virškinamojo trakto endoskopijos ciklas trunka 6 mėn., o rekomenduojama trukmė yra 18–24 mėn.), neįskaitant ciklų, kurie yra reikalaujami, tačiau į šią programą nėra įtraukti. Per trumpa rezidentūros studijų trukmė taip pat nesudarė galimybių efektyviai įgyvendinti pakopinių kompetencijų projektų rezidentūros studijose, neatitiko Europos medicinos specialistų draugijos(UEMS) rekomendacijų, todėl nebuvo galimybės kokybiškai paruošti gydytojų specialistų. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas ilginti rezidentūros studijų programų trukmę.

17.  Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų plano, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų plano patvirtinimo“, 13.1 ir 13.1.1 papunkčiais ir siekdama įgyvendinti veiksmą „1.1.1. Atnaujinti sveikatos mokslų bakalauro, magistro ir rezidentūros studijų programų aprašus, susiejant studentų asmeninių ir socialinių gebėjimų pasiekimus su psichologinio atsparumo, aktyvaus klausymo, psichikos sveikatos raštingumo ir kt. temomis“, inicijavo darbo grupę, patvirtintą Studijų kokybės ir vertinimo centro direktoriaus 2022 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-29 „Dėl darbo grupės sveikatos mokslų studijų krypčių grupės ir rezidentūros studijų programų aprašų atnaujinimui sudarymo“, ir pirmininkavo jai. Atsižvelgdamas į minėtos darbo grupės pateiktus siūlymus, švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė įsakymą Nr. V-1426 „Dėl Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ ir 2022 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. V-1666 „Dėl Medicinos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

18.  Europos Komisija, įgyvendindama Europos Sąjungos programos Techninės paramos priemonę, finansavo „Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir tolygaus pasiskirstymo šalyje strategijos rengimo“ projektą. Vienas iš projekto tikslų – sukurti sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo strategiją ir užtikrinti tolygų sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymą. Analizės metu buvo sudarytas užsienio šalyse naudojamų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonių sąrašas, kuriame buvo paminėtos ir šios priemonės: profesinės praktikos organizavimas regionuose; slaugos studijų priėmimo vietų skaičiaus didinimas; papildomų vietų skyrimas iš regionų kilusiems studentams, sutinkantiems baigus studijas dirbti regionuose, kuriuose trūksta sveikatos priežiūros specialistų; finansinės išmokos slaugytojams; darbo užmokesčio priedų mokėjimas atokiose vietovėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams; vienkartinės išmokos sveikatos priežiūros specialistams, nusprendusiems dirbti regionuose, kuriuose trūksta sveikatos priežiūros specialistų; vienkartinės išmokos sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems užsienyje ir norintiems grįžti; finansinė pagalba gaunant paskolas; slaugytojo profesinės kvalifikacijos prestižo didinimas; užduočių perdavimas – suteikiant daugiau atsakomybių slaugytojams ir kt.

19.  Pasaulio sveikatos organizacija skiria ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui, išlaikymui ir kt. susijusioms aktualioms temoms. Pasaulio sveikatos organizacija, išanalizavusi esamą situaciją, dokumente „Health and care workforce in Europe: time to act“ (https://www.who.int/europe/publications/i/item/9789289058339) identifikavo 10 pagrindinių veiksmų, kurių reikia imtis nedelsiant. Dokumente nurodoma, jog svarbu skirti dėmesį sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimui, studijų kokybės gerinimui, sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui į nutolusius regionus ir jų išlaikymui, darbo sąlygų gerinimui, sveikatos priežiūros specialistų psichologinės gerovės užtikrinimui, duomenų kokybės gerinimui, poreikio planavimui bei lyderystei. Taip pat Pasaulio sveikatos organizacija suformavo 2023–2030 metų strategiją (https://www.who.int/europe/news/item/26-10-2023-who-europe-53-member-states-adopt-historic-resolution-to-protect-and-support-health-and-care-workers-across-europe-and-central-asia), skirtą sveikatos priežiūros specialistų politikai šalyse narėse sustiprinti. Pagrindiniai strategijos aspektai: išlaikyti esamus ir įdarbinti naujus sveikatos priežiūros specialistus, ugdyti kompetencijas, užtikrinti efektyvią valdyseną (įskaitant užduočių delegavimą), planuoti poreikį, investuoti į sveikatos priežiūros specialistus.

20.  Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į esamą situaciją, užsienio šalių praktiką, mokslinius tyrimus bei prognozes, ragina sveikatos priežiūros įstaigas inicijuoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir įstaigų, identifikuoti studentus, kilusius iš regiono, ir jų studijų metu užmegzti ryšį, iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas ir skatinti grįžti į gimtąjį regioną. Siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, kurti palankų psichoemocinį klimatą, organizacinę kultūrą, suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, įtraukti į sprendimų priėmimą, užtikrinti savęs realizaciją, padėti sėkmingai integruotis į regioną, visuomenę, kolektyvą bei taikyti kitas nepinigines ir pinigines (studijų kainos apmokėjimą, apgyvendinimo, transporto finansavimą ir t. t.) skatinamąsias priemones. Akcentuojama, kad pasirenkant likti darbovietėje vertingesniais ir svarbesniais kriterijais tampa saugumo jausmas, priklausymas komandai, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu.

 

III SKYRIUS

PLANO UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, FINANSAVIMAS IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI

 

21.  Išanalizavus esamą situaciją, užsienio šalių geruosius pavyzdžius, įvertinus problematiką ir siekiant mažinti sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu bei mažinti tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, sudarytas sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonių sąrašas, suformuluoti uždaviniai, numatyti finansavimo šaltiniai, lėšos, terminai bei priskirti atsakingi vykdytojai.

 

Eil.

Nr.

Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonės

Finansavimo šaltinis

Finansavimo suma, tūkst. Eur

Vykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

1 uždavinys – vykdyti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, rengimo, pasiskirstymo, pritraukimo stebėseną

1.1.

Rinkti darbo skelbimų, laisvų darbo vietų duomenis ir informaciją (atnaujinti suvestinę)

–

–

Nuolatinė

 

Sveikatos apsaugos ministerija

1.2.

Rinkti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų taikomas pritraukimo priemones (atnaujinti sutarčių sąvado ir pritraukimo priemonių sąrašus (pagal įsakymą Nr. V-1080))

–

–

Nuolatinė

 

Sveikatos apsaugos ministerija

1.3.

Rinkti duomenis apie mokinių priėmimą į programas, studentų priėmimą į studijas, gydytojų rezidentų priėmimą į rezidentūros studijas; programų, studijų ir rezidentūros studijų baigimą; mokinių, studentų ir gydytojų rezidentų, einamaisiais mokslo metais faktiškai besimokančių programose, studijuojančių studijose ir rezidentūros studijose, skaičius; planuojamas mokinių, studentų, gydytojų rezidentų, kurie kitais mokslo metais baigs programas, studijas ir rezidentūros studijas, skaičius; faktinius gydytojų rezidentų skaičius (be rezidentų, sustabdžiusių rezidentūros studijas ar atostogaujančių dėl įvairių priežasčių) pagal programas (atnaujinti suvestines)

–

–

Nuolatinė

 

Sveikatos apsaugos ministerija

1.4.

Rinkti duomenis apie gydytojų rezidentų pasiskirstymą po rezidentūros bazes (atnaujinti suvestines)

–

–

Nuolatinė

 

Sveikatos apsaugos ministerija

1.5.

Rinkti skirtingų kursų medicinos, slaugos, odontologijos studentų poreikių / lūkesčių anketų rezultatus ir rengti suvestines

–

–

Nuolatinė

Lietuvos medicinos studentų asociacija; Sveikatos apsaugos ministerija

 

 

1.6.

Teikti Sveikatos apsaugos ministerijai duomenis apie sveikatos priežiūros specialistų suteikiamas paslaugas:

–

–

Nuolatinė, kasmet

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1.6.1.

siektina profesinės kvalifikacijos, pareigybės lygmeniu

2025 m.

1.6.2.

profesinės kvalifikacijos, pareigybės lygmeniu

nuo 2026 m.

1.7.

Teikti Sveikatos apsaugos ministerijai duomenis ir analizes iš Kompetencijų platformos

–

–

Nuo 2025 m.

(nuolatinė, kasmet)

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2 uždavinys – vykdyti ir tobulinti sveikatos priežiūros specialistų prognozavimą ir planavimą

2.1.

Atnaujinti sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozes

–

–

Kas 2–3 m.

Atsakinga institucija; Sveikatos apsaugos ministerija

2.2.

Formuoti nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinį užsakymą (vadovaujantis įsakymu Nr. V-1495)

–

–

Nuolatinė

 

Sveikatos apsaugos ministerija; Valstybinio užsakymo formavimo komitetas; Ekspertų tarybos; Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2.3.

Tobulinti sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimą ir planavimą bei naudojamų duomenų kokybę, dalyvaujant EU4HEALTH programos tarptautinio bendradarbiavimo Bendrame veiksme HEalth woRkfOrce to meet health challEngeS (HEROES), finansuojamame Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos (HaDEA) (2023–2026 m.)

EU4HEALTH programos lėšos; Valstybės biudžeto (toliau – VB) lėšos

190,08764

2026 m.

Sveikatos apsaugos ministerija

40,75455

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

38,77038

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2.4.

Stiprinti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos ministerijomis, kuruojančiomis sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos klausimus

–

–

Nuolatinė

Sveikatos apsaugos ministerija

3 uždavinys – vykdyti sveikatos priežiūros specialistų įgalinimą, pritraukimą ir išlaikymą, siekiant užtikrinti reikiamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių

3.1.

Vykdyti pritraukimo ir išlaikymo priemones, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir numatytas 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo patvirtinimo“, įskaitant:

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos; bendrojo finansavimo (toliau – BF) lėšos

30 786,642

2024–2029 m.

–

3.1.1.

didinti sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo, studijų, rezidentūros studijų profesinės praktikos kokybę

550,000

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.2.

sukurti ir įdiegti sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelį

2 212,300

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.3.

rengti ir pritraukti sveikatos priežiūros specialistus, įskaitant:

13 157,700

–

3.1.3.1.

vykdyti gydytojų rezidentų mentorių edukacinių kompetencijų įgijimo mokymus

Aukštosios mokyklos, rengiančios šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus

3.1.3.2.

vykdyti sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių pasiūlos užtikrinimo veiklų komunikaciją

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.3.3.

vykdyti profesinių kvalifikacijų prestižo didinimą ir profesinį orientavimą

Sveikatos apsaugos ministerija

3.1.3.4.

sukurti užsienio sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant ir iš Lietuvos išvykusius sveikatos priežiūros specialistus) ir neaktyvių sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo modelį

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

 

 

3.1.3.5.

skirti profesinio mokymo programų, neformaliojo švietimo programų, studijų, rezidentūros studijų kainos apmokėjimą (įskaitant antrosios profesinės kvalifikacijos įgijimą)

 

 

 

Savivaldybės

3.1.3.6.

skatinti atlikti rezidentūros studijų ciklus regionuose

Savivaldybės

3.1.3.7.

skirti stipendijas

Savivaldybės

3.1.4.

Pritraukti slaugytojus, įskaitant:

- studijų kainos finansavimą

- stipendijų skyrimą

14 866,642

Savivaldybės

3.2.

Vykdyti slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų pritraukimo darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas, veiksmus, finansuojamus pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gaires, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-1145 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Gairės).

36 000,000 tūkst. Eur yra bendra suma, skirta ir kitoms Gairėse suplanuotoms veikloms įgyvendinti

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos; BF lėšos

36 000,000

 

2024–2029 m.

Savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

3.3.

Taikyti pritraukimo priemones, vadovaujantis įsakymu Nr. V-1080. Priemonių sąrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-specialistai/skatinamosios-priemones-skirtos-pritraukti-sveikatos-prieziuros-specialistus)

Savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų lėšos

–

Nuolatinė

Savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

3.4.

Rekomenduoti, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turėtų bent po vieną darbuotoją, kuris išmanytų žmogiškųjų išteklių valdymą ir būtų atsakingas už sveikatos priežiūros specialistų įgalinimą, pritraukimą ir išlaikymą (rekomenduojamos darbuotojo funkcijos: rengti įstaigos sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozę; užtikrinti reikiamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių įstaigoje; koordinuoti sveikatos priežiūros specialistų integraciją į įstaigą, regioną; bendradarbiauti su vietos mokyklomis dėl moksleivių profesinio orientavimo, siekiant sudominti sveikatos priežiūros sritimi ir paskatinti po studijų grįžti dirbti į regioną (ekskursijos mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigoje); bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis; koordinuoti įstaigos,

–

–

Nuo 2025 m.

Savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

 

 

 

kaip rezidentūros bazės (pagal ciklus, programas), akreditacijos procesą; užtikrinti gydytojų rezidentų mentorių ir gydytojų rezidentų vadovų pakankamą skaičių ir kompetencijos kėlimą; formuoti kvalifikacijos tobulinimo poreikį; organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginius; kurti palankią organizacinę kultūrą, gerą psichoemocinį klimatą; vykdyti stebėseną, susijusią su sveikatos priežiūros specialistų klausimais, ir teikti informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai; koordinuoti aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų vadybinių kompetencijų tobulinimą ir pan.)

 

 

 

 

4 uždavinys – didinti slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų profesinės kvalifikacijos prestižą

4.1.

Vykdyti Europos Sąjungos Trečiosios sveikatos programos projektą Nr. 101018346 „Funkcijų perskirstymo įgalinimas Europos Sąjungos sveikatos priežiūros politikoje“ (TaSHI) (toliau – Projektas) (2021–2024 m.)

Projekto lėšos, VB lėšos

53,72470

(bendra viso laikotarpio suma)

2024 m.

Sveikatos apsaugos ministerija ir šalys partnerės; Kauno miesto poliklinika; Centro poliklinika

4.1.1.

Vykdyti bandomąjį projektą „Funkcijų perskirstymo pirminėje sveikatos priežiūroje (šeimos medicina, psichikos sveikata) tyrimas“

8,300

(bendra viso laikotarpio suma)

Kauno miesto poliklinika; Centro poliklinika

4.1.2.

Vykdyti priskirtas projekto „Funkcijų perskirstymo įgalinimas Europos Sąjungos sveikatos politikoje“ veiklas

45,4247

(bendra viso laikotarpio suma)

Sveikatos apsaugos ministerija ir Europos Sąjungos šalys partnerės

4.2.

Vykdyti komunikacines priemones (2022–2024 m.):

–

–

2024 m.

Sveikatos apsaugos ministerija

4.2.1.

Vykdyti informacinę kampaniją socialiniuose tinkluose „Rinkis padėti – studijuok slaugą“. Kampanijos metu socialiniuose tinkluose skelbti slaugos studentų studijų pasirinkimo motyvus ir raginti rinktis studijuoti slaugą

4.2.2.

Vykdyti renginių ciklą „Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, skirtą slaugos pokyčiams pristatyti bei suburti bendradarbiavimui ir slaugytojų pritraukimui suinteresuotas puses

4.2.3.

Sukurti ir viešinti slaugytojo profesinės kvalifikacijos prestižo didinimo vaizdo medžiagą („Rinkis padėti – studijuok slaugą“)

4.3.

Sukurti slaugytojų pakopinių kompetencijų modelio koncepciją ir identifikuoti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius

–

–

2024 m.

Sveikatos apsaugos ministerija

 

 

5 uždavinys – tobulinti sveikatos priežiūros specialistų profesinę kvalifikaciją

5.1.

Tobulinti sveikatos priežiūros specialistų specifinius gebėjimus ir efektyvesnio, kokybiškesnio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įgūdžius

VB lėšos

77,000

Kasmet

Sveikatos apsaugos ministerija

5.2.

Vykdyti kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir numatytas pažangos priemonėje „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“, įskaitant:

- pirminę sveikatos priežiūrą

- specializuotą sveikatos priežiūrą

- ilgalaikę sveikatos priežiūrą

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos; BF lėšos

10 763,358

2024–2029 m.

Sveikatos apsaugos ministerija;

Europos socialinio fondo agentūra

5.3.

Sukurti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos informacinę sistemą (2023–2024 m.)

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Next Generation EU“ lėšos

2 433,00

2024 m.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

6 uždavinys – gerinti sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygas

6.1.

Tolygiai didinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio dydį, priklausantį nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir tolygaus sveikatos priežiūros įstaigų prisidėjimo prie darbo užmokesčio didėjimo. Įgyvendinti gydytojų rezidentų praktinio mokymo modelį (nuo 2023 m.)

VB lėšos; Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšos

49 630,00 + ne mažiau nei 992,600

2024 m.

Sveikatos apsaugos ministerija;

rezidentūros bazės

6.2.

Vykdyti kolektyvines derybas dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties sudarymo (2024 m.) ir numatyti finansavimą suderėtam darbo užmokesčio didėjimui (2021–2024 m.)

VB lėšos; PSDF lėšos

5 698,00 (VB lėšos);

178 000,00

(PSDF lėšos)

2024 m.

Sveikatos apsaugos ministerija; profesinių sąjungų organizacijos ir kitos suinteresuotos įstaigos, institucijos

6.3.

Atlikti duomenimis grįstą galimybių studiją, įvertinant atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius pagal skirtingas profesines kvalifikacijas ir skirtingas įstaigų grupes, siekiant įvertinti optimalius darbo krūvius bei identifikuoti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius

–

–

2025 m.

Sveikatos apsaugos ministerija; profesinių sąjungų organizacijos; kiti socialiniai partneriai

 

 

IV SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijus

Siektina reikšmė 2029 m.

Atsakinga institucija

1.

Įstaigų, pateikusių informaciją apie darbo skelbimus, skaičius

200

Atsakinga institucija; Sveikatos apsaugos ministerija; savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

2.

Įstaigų, pateikusių informaciją apie taikomas sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemones, skaičius

200

Sveikatos apsaugos ministerija; savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

3.

Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių institucijų, kurioms buvo pavestas sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozių atnaujinimas, skaičius

1

Sveikatos apsaugos ministerija

4.

Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio atnaujinimų skaičius

2

Atsakinga institucija; Sveikatos apsaugos ministerija

5.

Parengta ilgalaikė sveikatos žmogiškųjų išteklių valdymo strategija

1

Sveikatos apsaugos ministerija

6.

Sveikatos priežiūros įstaigų, naudojančių parengtą sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo modelį, skaičius

100

Sveikatos apsaugos ministerija; savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

7.

Asmenų, dalyvavusių kvalifikacijos įgijimo veiklose, skaičius

240

Sveikatos apsaugos ministerija

8.

Specialistų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo ar perkvalifikavimo veiklose, skaičius

27 600

Europos socialinio fondo agentūra, Sveikatos apsaugos ministerija

9.

STRATA tyrime prognozuojamo specialistų trūkumo sumažėjimas, procentais

10

Sveikatos apsaugos ministerija; savivaldybės; sveikatos priežiūros įstaigos

10.

Minimali rezidentūros studijų profesinės praktikos, atliekamos ne universiteto ligoninėje, trukmės rodiklio reikšmė, procentais

35

Aukštosios mokyklos, rengiančios šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22.  Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija vykdo plano įgyvendinimo koordinavimą bei stebėseną. Tarpinė Plano įgyvendinimo ataskaita parengiama iki 2027 m. vasario 1 d., galutinė Plano įgyvendinimo ataskaita parengiama iki 2029 m. gruodžio 31 d.

___________________