LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KRAŠTOVAIZDŽIO aRCHITEKTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. gegužės 31 d. Nr. V-772
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašu iki 2024 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-772
KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami kraštovaizdžio architektūros studijų krypties (P10), kuri priklauso menų studijų krypčių grupei (P), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas kraštovaizdžio architektūros studijų kryptį (toliau – kraštovaizdžio architektūros kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1024/2012 „Dėl administracinio bendradarbiavimo per vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB“.
3. Užtikrinant studijų integralumą Europos Sąjungos bei kitų pasaulio valstybių studijų ir praktinės veiklos erdvėje, atsižvelgta į šiuos tarptautinius teisės aktus ir dokumentus: ECLAS kraštovaizdžio architektūros studijų vadovą, 27 versiją, 2011 (ECLAS European Council of Landscape Architecture Schools Guidance for Landscape Architecture Studies Version 27, 2011); IFLA/UNESCO kraštovaizdžio architektūros švietimo chartiją, 2012 (IFLA/UNESCO Charter for Landscape Architectural Education, 2012); Europos kraštovaizdžio konvenciją, 2000 (European Landscape Convention, 2000); Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas CM/Rec(2008)3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių; IFLA pripažinimo ir akreditavimo gairės: profesinės kraštovaizdžio architektūros mokymo programos (IFLA Guidance Document for Recognition or Accreditation: Professional Education Programs in Landscape Architecture); E5 EFLA ECLAS Birmingemo dokumentą „Minimalūs reikalavimai Europos kraštovaizdžio architektūros tyrimams, norintiems gauti profesinį pripažinimą, EFLA ir ECLAS, 2012“ (E5 EFLA ECLAS Birmingam Document: Minimum Requirements for European Landscape Architectural Studies to Qualify for Professional Recognitions by EFLA and ECLAS, 2012); ICOMOS Dokumentacijos centro dokumentą „Pasaulio paveldo kultūrinis kraštovaizdis“, 2007 m. birželio mėn. (World Heritage Cultural Landscape, ICOMOS Documentation Centre, June 2007); Florencijos chartiją „Istoriniai sodai ir kraštovaizdžiai“, 1982 (The Florence Charter: Historic gardens and landscapes, 1982); Vienos memorandumą apie pasaulio paveldą ir šiuolaikinę architektūrą – istorinio miesto kraštovaizdžio tvarkymas, 2005 (VIENNA MEMORANDUM on World Heritage and Contemporary Architecture – Managing the Historic Urban Landscape, 2005).
4. Aprašas taikomas universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, vykdomoms tik nuolatine studijų forma.
5. Universitetai gali vykdyti jungtines studijų programas su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis.
6. Bendra pirmosios ir antrosios pakopų studijų apimtis pagal IFLA pripažinimo ir akreditavimo gairės: profesinės kraštovaizdžio architektūros mokymo programos (IFLA Guidance Document for Recognition or Accreditation: Professional Education Programs in Landscape ) turi būti ne mažesnė kaip 300 studijų kreditų.
7. Baigusiesiems pirmosios / antrosios studijų pakopos programą suteikiamas menų bakalauro / menų magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
8. Į pirmosios pakopos studijas rekomenduojama konkurso būdu priimti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčius asmenis, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir išlaikytus stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinama meninių įgūdžių atitiktis aukštosios mokyklos stojančiųjų priėmimo tvarkoje nustatytiems reikalavimams.
9. Į antrosios pakopos studijas rekomenduojama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimti:
9.2. asmenis, baigusius dizaino arba meno objektų restauravimo arba kitų studijų krypčių universitetines bakalauro studijas ir įgijusius atitinkamą bakalauro laipsnį bei baigusius papildomąsias ne mažesnės kaip 60 studijų kreditų apimties studijas, kurių turinį nustato aukštoji mokykla;
10. Pagrindinis kraštovaizdžio architektūros krypties studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistą, gebantį kokybiškai įvertinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio būklę, jo išteklius, kurti, planuoti, projektuoti ir prižiūrėti kraštovaizdį kaip darniai besivystančią sistemą, gebantį kūrybiškai taikyti įgytas žinias kuriant funkciniu ir estetiniu požiūriu darnius kraštovaizdžio objektus, suvokiantį kraštovaizdžio architekto misiją ir atsakomybę bei gebantį profesinį tobulėjimą grįsti visą gyvenimą trunkančio mokymosi principais. Kiti studijų tikslai:
10.1. išugdyti kvalifikuotą specialistą, mokantį taikyti įgytas žinias kraštovaizdžio architektūros objektams kurti, gebantį vykdyti kraštovaizdžio architektūros veiklą, susijusią su naujų kraštovaizdžio vertybių kūrimu ir kokybės gerinimu;
10.2. išugdyti specialistą, pasižymintį išlavintu kūrybiniu potencialu, kritiniu ir sisteminiu mąstymu bei plačiu ir giliu sprendžiamos problemos suvokimu;
10.3. išlavinti gebėjimus taikyti įgytas žinias skirtingų sektorių veiklos srityse (gebėti integruoti, pritaikyti kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, planavimo ir projektavimo nuostatas, sprendžiant klausimus, susijusius su kitų sričių veikla, bendradarbiauti su kitų sričių specialistais ir laisvai bendrauti su visuomene, siekiant geriausio rezultato;
10.4. suteikti erdvės suvokimo, jos sisteminio vertinimo bei projektavimo patirties įgūdžių, reikalingų profesionaliai savarankiškai ar kolektyvinei kraštovaizdžio architektūros veiklai, suteikti akademinės patirties kraštovaizdžio vertinimo (patirtis analizuojant ir suprantant kraštovaizdžio charakteristikas, jas keičiančius veiksnius, identifikuojant ekologines, estetines ir kitas erdvės vertybes, vertinant grėsmes ir riziką), kraštovaizdžio projektavimo, kraštovaizdžio planavimo (patirtis planuojant skirtingo lygmens ir statuso teritorijas, dėmesį skiriant planuojamų teritorijų ekologiniam stabilumui užtikrinti, gamtinio karkaso ir struktūrų vystymo principams nustatyti skirtinguose kraštovaizdžio tipuose, kraštovaizdžio vertybių apsaugos ir tvarkymo sprendiniams formuluoti, rekreacinėms teritorijoms vystyti ir įveiklinti) srityse;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Pirmosios studijų pakopos absolventas, vadovaujant atestuotam projektų vadovui, gali projektuoti nesudėtingus kraštovaizdžio architektūros objektus, dalyvauti rengiant atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektus, viešųjų erdvių projektus, planuoti gamtinį ir urbanizuotą kraštovaizdį, dalyvauti rengiant statinio sklypo sutvarkymo (sklypo plano) projekto dalį.
12. Antrosios studijų pakopos absolventas gali savarankiškai ir kompleksinėse kūrybinėse grupėse, vadovaujant atestuotam projektų vadovui, rengti ir (ar) dalyvauti rengiant kraštovaizdžio raidos, tvarkymo, priežiūros ir kitus planus, projektuoti įvairaus lygmens kraštovaizdžio architektūros objektus (parkus, skverus, viešąsias erdves, kultūrinį kraštovaizdį, infrastruktūros objektų kraštovaizdį ir kt.), savarankiškai vykdyti kraštovaizdžio architektūros tyrimus, taip pat gali tęsti studijas meno arba mokslo doktorantūroje.
13. Kraštovaizdžio architektūros krypties programose turi būti įvertinti ryšiai su kitomis studijų kryptimis ir profesinėmis veiklomis, atsižvelgta į kraštovaizdžio architektūros objektų praktinių problemų sprendimų integralumą (suprasti gamtinės, socialinės, ekonominės, urbanistinės aplinkos sąsajas, ekologinius, biologinės įvairovės apsaugos bei klimato kaitos kontekste atsirandančius iššūkius, komunikuoti ir skatinti visuomenės įsitraukimą priimant sprendimus).
14. Kraštovaizdžio architektūros krypties programų turinyje turi atsispindėti prioritetinių uždavinių, įvardytų Europos kraštovaizdžio konvencijoje, biologinės įvairovės išsaugojimo, aplinkos kokybės tvarumo ir kitose nacionalinėse strategijose, tikslai, susieti su visuomenės požiūrio keitimu ir jos įsitraukimo į sprendimų priėmimą skatinimu, visuomenės švietimu, ekologine atsakomybe, numatant žinių, susijusių su komunikacijos ir informacijos paslaugomis, įgijimą. Kraštovaizdžio architektūros krypties programose turi būti atsižvelgiama į kraštovaizdžio architektūros teorijos mokslinių tyrimų raidą, pasaulines tendencijas ir skirtingų mokslo sričių tyrimų ir techninių revoliucijų lemiamų naujovių įtaką, identifikuojant naujus originalius studijų dalykų objektus ir jų rezultatus, kurie galimai turės didelę įtaką studijų krypties raidai ir leis prognozuoti studijų krypties kaitos tendencijas, taip pat ir rengiamų specialistų veiklos kaitą.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Numatomi studijų rezultatai privalo aiškiai nusakyti visumą žinių, gebėjimų, įgūdžių, kuriuos turi įgyti studijų programą baigęs absolventas ir be kurių neįmanoma kraštovaizdžio architekto veikla. Išskiriami bendrieji ir specialieji studijų programos rezultatai.
16. Bendrieji gebėjimai suteikia reikiamų žinių apie reiškinius ir veiksmus bei jų rezultatus, o specialieji – supratimą ir gebėjimus, būtinus naujiems kraštovaizdžiams kurti ir esamiems tvarkyti kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir priežiūros srityse; kraštovaizdžio prigimties, jo kaitos erdvėje ir laike suvokimą, holistines žinias ir supratimą apie jį veikiančias jėgas.
17. Baigus pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. geba taikyti įgytas žinias kraštovaizdžio pažinimo ir poveikio kraštovaizdžiui vertinimo srityse – turi būti susipažinęs su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu ir planavimu susijusiais teisės aktais ir geba juos taikyti, geba atpažinti ir suprasti kraštovaizdžio struktūrą, kraštovaizdžio fizines charakteristikas; supranta kraštovaizdžio vystymosi procesą, jį lemiančius veiksnius, sugeba numatyti galimas grėsmes ir rizikas; geba įvertinti ir nustatyti kraštovaizdžio vertybes; suvokia visuomenės, kaip aktyvaus kraštovaizdžio formavimo proceso dalyvio, vaidmenį išsaugant vietos tapatumą bei išskirtinumą; geba atskleisti ryšius ir sąsajas tarp kraštovaizdžio elementų;
17.1.2. turi esminį profesijai erdvinį mąstymą, vietovės gamtinio ir kultūrinio identiteto suvokimą, supranta esminius tradicinės ir moderniosios kultūros (kraštovaizdžio architektūros ir kitų meno sričių) reiškinius, geba juos kūrybiškai analizuoti, sisteminti ir apibendrinti;
17.1.3. geba kryptingai taikyti įgytas kraštovaizdžio architektūros teorijos žinias kraštovaizdžio architektūros projektavimo srityje, naudodamas kraštovaizdžio architektūros kompozicijos, želdynų projektavimo, aplinkos dizaino metodikas, rengdamas konceptualius ir detalius kraštovaizdžio architektūros sprendinius, prognozuodamas kraštovaizdžio raidos tendencijas; turi kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ir priežiūros žinių, supratimą ir gebėjimų kuriant, tvarkant, saugant kraštovaizdį ir vertinant rengiamų projektų poveikį aplinkos kokybei;
17.1.4. geba taikyti profesines dalykines ir tarpdalykines kraštovaizdžio tvarkymo, kraštovaizdžio medžiagų ir konstrukcijų, dekoratyviosios augalijos, dirvožemio mokslų, augalų biologijos ir botanikos, kraštovaizdžio konstrukcijų ir technologijų, inžinerinių geodezinių matavimų, statybos ir teritorijų planavimo teisės, atvirų erdvių planavimo, parkų ir sodų tvarkybos bei priežiūros, ekologijos, aplinkos politikos žinių, reikalingų planuojant kraštovaizdį ir rengiant kraštovaizdžio architektūros projektus bei juos įgyvendinant;
17.1.5. geba įgytas bendrąsias universitetines (filosofijos, užsienio kalbų, estetikos, meno istorijos, sociologijos, ekonomikos, vadybos) ir taikomąsias studijų krypties (dirvotyros, geologijos, botanikos, dendrologijos, kraštovaizdžio architektūros teorijos ir istorijos, architektūros ir urbanistikos pagrindų, specialybės kalbos ir kitas) žinias taikyti praktiniam kraštovaizdžio projektavimui;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba tirti procesus, sintezuoti tyrimų rezultatus, taikyti kraštovaizdžio architektūros teorijos ir kraštovaizdžio technologijos sričių tyrimų metodikas, praktinėje veikloje remiasi įvairių mokslinių tyrimų rezultatais, nustato ir įvertina socialinius, meninius ir ekonominius prioritetus, ieškodamas informacijos pirminiuose ir antriniuose šaltiniuose;
17.2.2. geba rinkti ir apibendrinti duomenis, reikalingus vykdant mokslinius tyrimus kraštovaizdžio architektūros, paveldosaugos ir darnios aplinkos formavimo problemoms spręsti, yra pasirengęs vykdyti nesudėtingų objektų kraštovaizdžio architektūros projektavimo darbus, formuluoti ir argumentuotai pagrįsti konceptualius ir detaliuosius sprendinius priešprojektinių praktinių ir mokslinių tyrimų rezultatais;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba, vadovaujant projekto vadovui, parengti kraštovaizdžio architektūros projektą, spręsti pastatų ir infrastruktūros objektų aplinkos bei kitų atvirųjų erdvių kraštovaizdžio formavimo uždavinius, kurti kokybiškas, daugiafunkces, įvairias ekosistemos paslaugas teikiančias viešąsias erdves, želdynus, žaliąsias jungtis; geba pasiūlyti sprendimus, susijusius su žaliosios infrastruktūros kūrimo poreikiu urbanizuotose teritorijose, formuoti kokybišką žmogaus gyvenamąją aplinką, išlaikydamas statinių ir jų kompleksų dermę su kraštovaizdžio gamtiniu pagrindu ar jo atskirais elementais;
17.3.2. geba organizuoti kraštovaizdžio architektūros formavimo (tyrimų, vertinimo, projektavimo, įgyvendinimo, priežiūros) procesą, projektuoti įvairios paskirties ir sudėtingumo kraštovaizdžio objektus, naudodamasis tradiciniais ir šiuolaikiniais kompiuterinio projektavimo metodais, grafinės raiškos priemonėmis;
17.3.3. geba kūrybiškai ir meniškai kritiškai mąstyti, taikyti tradicines menines, skaitmenines ir kitas reikiamas kraštovaizdžio architektūros vizualinės raiškos priemones, racionaliai formuluoti argumentus ir kriterijus, operatyviai priimti optimalius sprendimus, kritiškai vertinti ir taikyti teorines ir praktines naujoves, sisteminti duomenis;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba dirbti komandinį darbą su kraštovaizdžio architektais bei kitų sričių specialistais, įtaigiai ir argumentuotai diskutuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais lietuvių ir bent viena užsienio kalba, atsižvelgti į kraštovaizdžio gamtinės ir urbanizuotos aplinkos įvairovę bei daugiakultūrę aplinką, prisitaikyti prie naujų ir kintančių situacijų;
17.4.2. geba bendrauti žodžiu ir raštu, kompiuterinės komunikacijos ir tradicinės vizualinės raiškos būdais aiškiai perteikti kraštovaizdžio architektūrai svarbią informaciją ir idėjas, spręsti problemas derybų, moderavimo ir konflikto valdymo metodais;
17.4.3. geba profesionaliai ir atsakingai atlikti kraštovaizdžio architektūros sprendinių pagrindimo užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba tiksliai ir kryptingai planuoti savo laiką ir veiklą, gerinti bendravimo, vadovavimo ir organizacinius įgūdžius;
17.5.2. geba siekti kraštovaizdžio architektūros metodinių naujovių ir kelti savo profesinę kompetenciją, ugdyti ir tobulinti profesinius mąstymo, mokymosi, kraštovaizdžio projektavimo, meninės raiškos, kritinės analizės ir kitus kraštovaizdžio architekto veiklai reikalingus įgūdžius;
18. Baigus antrosios pakopos universitetines studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. geba naujausias profesines dalykines žinias, praplečiančias bakalauro studijų metu įgytas žinias, originaliai plėtoti ir (ar) taikyti sudėtingiems kultūriniams (meno, kraštovaizdžio architektūros) reiškiniams suvokti; geba taikyti įgytas filosofijos, estetikos, meno ir šiuolaikinės kraštovaizdžio architektūros teorijos, psichologijos žinias, jas kūrybiškai analizuodamas ir sistemindamas, turi holistinių žinių ir supratimą apie krašto kultūrinio identiteto svarbą, kraštovaizdžio architektūros prigimtį, jo kitimą erdvėje ir laike bei jį veikiančias jėgas;
18.1.2. geba giliai suvokti šiuolaikinę mokslinių tyrimų metodologiją, mokslinių tyrimų programų rengimo ir jų vykdymo metodiką, kraštovaizdžio gamtinių ir urbanizuotų struktūrų analizės metodus, kraštovaizdžio architektūros teritorinių sistemų tyrimų metodologijos žinias ir jų taikymo formas; vykdydamas kraštovaizdžio architektūros projektus geba taikyti meninės kompozicijos, kraštovaizdžio ekologijos, sudėtingų kraštovaizdžio erdvių projektavimo ir aplinkos planavimo metodologijas, teisės aktų, taikomų kraštovaizdžiui planuoti ar kraštovaizdžio objektams projektuoti žinias;
18.1.3. geba kraštovaizdžio architektūros teorijos metodologijos žiniomis, fundamentaliųjų arba taikomųjų mokslinių ir meninės kūrybos tyrimų rezultatais pagrįsti bendrakultūrių reiškinių suvokimą, kritiškai mąstyti, kūrybiškai analizuoti ir sisteminti, savarankiškai planuoti ir valdyti projektą; saugomų teritorijų planavimo dokumentuose geba nustatyti kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinio kraštovaizdžio kūrimo ir kitas tvarkymo priemones; nustatyti teritorijų tinkamumą želdynų plėtrai, esamų apsaugai, nustatyti individualius atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo principus, apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus ir kt.;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba rinkti, apdoroti, sisteminti, analizuoti ir sintezuoti informaciją, teorines ir dalykines žinias taikyti kraštovaizdžio architekto kūrybinėje veikloje; geba atlikti kraštovaizdžio bendrojo pobūdžio analizę, taikyti estetinių kraštovaizdžio tyrimų metodologiją;
18.2.2. geba taikyti naujausių mokslinių tyrimų metodikų žinias taikomųjų tyrimų veikloje, taikyti įvairius mokslinių tyrimų metodus, modernias informacines technologijas; geba apdoroti, analizuoti, sintetinti ir vertinti duomenis bei formuluoti išvadas;
18.2.3. geba savarankiškai atlikti taikomojo pobūdžio tyrimus, identifikuodamas kraštovaizdžio architektūros kokybę lemiančias konfliktines situacijas, nustatydamas kaitos tendencijas, gamtinius ir kultūrinius išteklius, jų naudojimo ir (ar) vystymo kryptis, ekologinę būklę, įvertinti alternatyvius variantus, numatyti galimą poveikį aplinkai, atsakingai taikyti darnaus vystymo principus, parengti kraštovaizdžio architektūros objekto projektavimo programą, planuoti ir organizuoti projektavimo procesą, spręsti sudėtingus sisteminius kraštovaizdžio architektūros vertės klausimus, valdyti komplikuotus kraštovaizdžio architektūros projektų rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros procesus;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. geba, pasitelkdamas estetines, moralines nuostatas ir intelektinius kūrybinius sugebėjimus, plačiai matyti kraštovaizdžio kultūrinių ir socialinių problemų lauką, konceptualiai mąstyti, racionaliai formuluoti argumentus ir priimti optimalius kraštovaizdžio architektūros sprendimus;
18.3.2. geba savarankiškai ir kokybiškai spręsti sudėtingus želdynų formavimo bei kraštovaizdžio architektūros uždavinius mokslinių tyrimų rezultatų ir tendencijų kontekste, dalyvauti kartu su architektu parengiant įvairios paskirties ir sudėtingumo viešųjų erdvių projektus;
18.3.3. išmano šiuolaikinių kraštovaizdžio architektūros vizualiosios meninės raiškos, techninių projektavimo ir mokslinių tyrimų priemones, moka laisvai naudotis tradiciniais bei moderniais kraštovaizdžio projektavimo metodais ir grafinės išraiškos priemonėmis, rengdamas originalius šiuolaikiškus kraštovaizdžio architektūros projektus;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. geba inicijuoti jungtinius projektus ir veiklas, organizuoti savo, komandos ir kolektyvo darbą, dirbti kraštovaizdžio architektų, tarpdalykinėse tyrėjų bei kūrybinėse grupėse, dalyvauti mokslinėse ir kūrėjų diskusijose, bendrauti ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, atsižvelgdamas į nuomonių ir kultūrų įvairovę;
18.4.2. geba tobulinti organizacinius įgūdžius (iniciatyvumą, verslumą, inovatyvumą), vykdydamas pavestas kraštovaizdžio tyrimų, vertinimo ir formavimo užduotis, vadovautis profesine etika ir pilietiškumu, prisiimti kolektyvinę ir socialinę atsakomybę, moka vertinti ir prognozuoti ilgalaikes kraštovaizdžio architektūrinės veiklos socialines pasekmes, suvokia atsakomybę visuomenei;
18.4.3. geba įtaigiai, aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti atlikto mokslinio tyrimo informaciją bei idėjas specialistų ir nespecialistų auditorijoms, turi rašytinio ir žodinio bendravimo įgūdžių lietuvių kalba (užsienio studentai anglų kalba) ir bent viena iš užsienio kalbų, universalios komunikacijos ir tradicinės vizualinės raiškos patirties;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. geba mąstyti ir veikti integraliai ir holistiškai, siekti naujovių ir kelti savo profesinę kompetenciją, sugeba ugdyti ir tobulinti savo profesinius mąstymo, mokymosi, projektavimo, meninės raiškos, kritinės analizės ir kitus kraštovaizdžio architekto veiklai reikalingus įgūdžius;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Kraštovaizdžio architektūros krypties programos turi užtikrinti, kad bus pasiekti numatomi studijų rezultatai. Jose turi būti studijuojami meniniai ir funkciniai erdvių ir tūrių formavimo principai, naujai projektuojamos aplinkos santykis su istoriškai susiformavusia aplinka, ugdomi kūrybinio, tiriamojo darbo ir informacijos paieškos įgūdžiai, diegiama individualaus ir kolektyvinio kūrybinio darbo patirtis. Fundamentalieji mokslai (filosofija, estetika, menotyra, geografija, ekologija) ir taikomieji mokslai (augalų biologija, botanika, dendrologija, geologija, aplinkos inžinerija) privalo būti sudedamoji kraštovaizdžio architektūros krypties studijų programos turinio dalis. Studentų gebėjimai ugdomi teorines studijas derinant su sudėtingais praktiniais uždaviniais – rengiant kraštovaizdžio architektūros projektus, nuolat konsultuojantis su darbų vadovais ir mokantis iš iškylančių problemų juos rengiant. Praktiniams užsiėmimams (projektavimo pratyboms, praktikoms, baigiamajam darbui) turi būti skiriama ne mažiau kaip pusė studijų krypties dalykams skiriamo laiko.
20. Studijų krypties dalykų vieta ir seka programoje grindžiama tarpdalykiniais ryšiais. Didžioji studijų programos dalis skiriama studijų krypties dalykams ir užtikrina deramą profesinį parengimą. Pagrindiniai studijų metodai yra paskaitos, konsultaciniai seminarai, praktinės užduotys, atvejo analizė, problemų sprendimu ir inovatyvumu grįstas mokymas, individualių projektų rengimas, komandiniai projektai, patirtinis mokymas, tyrinėjimu grįstas mokymas ir kt.
21. Profesinės praktikos atliekamos kraštovaizdžio architektūros, architektūros, urbanistinio projektavimo ar kraštovaizdžio architektūros problematika užsiimančiose įmonėse. Jų tikslas – patikrinti ir pagilinti studijų metu įgytas žinias, įgauti savarankiškos profesinės veiklos įgūdžių. Profesinės praktikos vadovu (mentoriumi) gali būti kraštovaizdžio architektas, aktyviai dalyvaujantis kūrybinėje veikloje. Profesinės veiklos praktikai organizuoti rekomenduojama sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kraštovaizdžio architektūros projektavimo įmonėmis (socialiniais partneriais), turinčiomis reikiamą materialinę ir programinę bazę bei personalą, galintį dirbti su studentais.
22. Studentų pasiekimų vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai siejami su studijų programos tikslais ir patikrinamais studijų rezultatais. Vertinamas įgytų žinių taikymas praktikoje, meninis estetinis, inžinerinis technologinis išprusimas, sugebėjimas įtaigiai pateikti savo idėjas, savarankiškai mokytis ir dirbti. Studijų procese gali būti taikomi įvairūs vertinimo metodai: diagnostinis vertinimas (pirminis eskizas), formuojamasis vertinimas (neformalusis vertinimas individualių konsultacijų metu, tarpinės peržiūros rezultatų vertinimas), apibendrinamasis vertinimas (atskiro atvejo analizė, kursinio (baigiamojo) projekto vertinimas).
23. Studijų dalykų vertinimo sistema turi būti:
23.1. pagrįsta ir patikima, t. y. vertinimas siejamas su studijų programos tikslais ir vykdomas keliais aspektais, tokiais kaip plati erudicija, sisteminis požiūris, sprendinių kokybė, inovatyvumas, gebėjimas pristatyti ir argumentuotai diskutuoti. Galutinis įvertinimo balas susideda iš kelių vertinimų, apimančių skirtingus kursinio projekto (darbo) ir studijų eigos etapus;
23.2. įvertinanti gebėjimus, žinias ir studijų nuoseklumą, t. y. įvertinamos žinios, jų taikymas, kūrybiškumas;
23.3. nešališka, objektyvi ir atvira, t. y. studentų pateiktų projektų vertinimą vykdo kelių dėstytojų (ekspertų) komisija. Komisijos posėdžio metu projektų pristatymas, aptarimas ir vertinimas vykdomas dalyvaujant studentų organizacijos deleguotiems atstovams. Įvertinimas atliekamas remiantis universiteto nustatytais kriterijais. Su vertinimo sistema ir vertinimo kriterijais studentai turi būti supažindinti pateikiant konkretaus projekto (darbo) užduotį. Studentui jo studijų vertinimo kriterijai yra vieši.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
25. Akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę, meninę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir kraštovaizdžio architektūros projektų rengimo procese, pažangių studijų metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimą programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinį įžvalgumą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai. Kiekviena aukštoji mokykla numato minimalius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, kurie negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos. Rekomenduotina parenkant akademinio personalo struktūrą skirti dėmesį ne tik mokslo, bet ir profesinės veiklos pasiekimams dėstomų dalykų turinio srityje: pirmosios pakopos studijose ne mažiau kaip 15 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, ne daugiau kaip 40 procentų krypties dalykus dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį.
26. Aptarnaujančio personalo (mentorių, laborantų, technikų ir kitų specialistų) poreikį ir kvalifikacinius reikalavimus, kurie užtikrintų, kad studijų krypties studijų rezultatai būtų pasiekti, nustato kiekvienas universitetas pagal konkrečias sąlygas.
27. Kraštovaizdžio architektūros studijos baigiamos absolventui viešai ginant baigiamąjį darbą (kūrybinį projektą) atitinkamo lygmens kvalifikacinės komisijos posėdyje. Baigiamojo darbo (kūrybinio projekto) paskirtis – pademonstruoti studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus, jas taikyti kuriant kraštovaizdžio architektūros objektus, apginti savo kūrybos ir darbo sprendinius. Baigiamajam darbui (kūrybiniam projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės ir (ar) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
28. Bakalauro studijų baigiamasis darbas (kūrybinis projektas) yra savarankiškai parengtas kraštovaizdžio architektūros objekto originalus projektas, pagrįstas taikomaisiais ikiprojektiniais tyrimais, kuriame studentas demonstruoja studijų metu įgytas bendrąsias kraštovaizdžio architektūros žinias, kraštovaizdžio sisteminių problemų suvokimą, gebėjimą sudėtingomis gamtinėmis ar urbanistinėmis sąlygomis formuoti kraštovaizdžio architektūrinius sprendinius.
29. Bakalauro baigiamojo darbo (kūrybinio projekto) gynimo kvalifikacinę komisiją sudaro ne mažiau kaip trys asmenys iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, menininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (paprastai – komisijos pirmininkas) privalo būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
30. Antrosios pakopos baigiamasis darbas (kūrybinis projektas) yra savarankiškai parengtas sudėtingo kraštovaizdžio architektūros (kraštovaizdžio planavimo, kraštovaizdžio projektavimo, kraštovaizdžio priežiūros) komplekso kūrybinis projektas, pagrįstas išsamiais tyrimais, atskleidžiantis studento kūrybiškumą, paremtą kraštovaizdžio architektūros ir kitų mokslo bei meno sričių naujausių žinių, teorijų, metodų ir technologijų taikymu.
31. Antrosios pakopos baigiamojo darbo (kūrybinio projekto) gynimo kvalifikacinę komisiją sudaro penki asmenys iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, menininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Komisijos pirmininkas privalo būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
32. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina ši materialioji bazė:
32.1. auditorijos, pastatai ir infrastruktūra turi tenkinti Lietuvos Respublikoje galiojančių higienos normų ir kitų teisės aktų keliamus reikalavimus (patalpų plotui 1 studentui, patalpų šildymui, apsaugai nuo triukšmo, natūraliam ir dirbtiniam darbo vietų apšvietimui ir kita);
32.2. auditorijose turi būti instaliuota programai vykdyti reikalinga šiuolaikinė garso ir vaizdo įranga bei demonstravimo priemonės. Studijų krypties dalykams dėstyti skirtų auditorijų įranga ir aparatūra turi būti pakankama studentui išmokti taikyti tradicinius vizualinės raiškos ir šiuolaikinius skaitmeninius projektavimo ir grafinio vaizdavimo, medžiagos skaitmeninio apdorojimo, maketavimo, brėžinių spausdinimo (taip pat ir 3D spausdintuvu), skenavimo, mokslinio tyrimo duomenų apdorojimo metodus;
32.3. auditorijos turi būti aprūpintos kraštovaizdžio architektūros projektams rengti tinkama įranga, interneto ryšiu;
32.4. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Visi kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinius programinius paketus. Būtina turėti nuolatinę prieigą prie šiuolaikinių kompiuterinių mokomųjų kraštovaizdžio architektūros projektavimui, erdviniam projektavimui (3D) ir 3D modeliavimui skirtų programų;
32.5. natūriniams kraštovaizdžio architektūros tyrimams, taikomosios botanikos, dekoratyviosios dendrologijos, lauko tyrimams atlikti turi būti sudarytos sutartys su botanikos sodais, valstybinių nacionalinių ir regioninių parkų direkcijomis, savivaldybių administracijomis, analogiškas studijų programas vykdančiais Lietuvos ir užsienio universitetais.
33. Nuolatinis studijų tobulinimas vykdomas reguliariai vertinant darbo rinkos poreikius, organizuojant studentų, absolventų, darbdavių, darbuotojų ir socialinių partnerių apklausas, sekant kintančią aktualią įstatyminę bazę ir su ja supažindinant studentus. Remiantis gautais duomenimis turi būti koreguojama studijų programa ir joje dėstomi dalykai (moduliai)