Administracinė byla Nr. eA-834-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07405-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir D. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SPR-108 „Dėl E. B. skundo“ (pagal bylos duomenis sprendimo Nr. (SK-135, 2023) SPR-108) (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą byloje: perduoti / grąžinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba). Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje.
2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 9 d. pateikė skundą, kuriuo prašė pašalinti pareiškėjos ir jos sutuoktinio duomenis iš www.diena.lt svetainės. Pareiškėja 2023 m. gegužės 15 d. gavo iš Inspekcijos pranešimą, kad jos skundas neteismingas Inspekcijai, šį skundą turi nagrinėti Tarnyba, kuriai jis ir yra persiunčiamas. Tarnyba 2023 m. gegužės 30 d. priėmė Sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi nuo galimo pažeidimo įvykdymo iki pareiškėjos kreipimosi su skundu yra praėję 2 metai. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei privalo būti panaikintas.
2.2. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir jos sprendimams priimti, jų turiniui yra keliami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai, kurių Tarnyba, priimdama Sprendimą, nesilaikė bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Tarnybos siūlymas ginti savo teises civiline tvarka yra nelogiškas, prieštaraujantis teisės aktams.
2.3. Privataus fizinio asmens – pareiškėjos, taip pat ir jos sutuoktinio D. S., asmens duomenys yra saugomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ). Pagal BDAR sutikimas tvarkyti asmens duomenis turi būti duodamas aktyvia išraiška, o sutikimo davimo aplinkybė negali būti įterpta tarp sutarties sąlygų. Asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato blogesnės asmenų duomenų apsaugos ar nesaugojimo dėl to, kad šie duomenys yra viešame registre, o tai, kad registro duomenys pasiekiami suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindas išvadai, jog šie asmenys gali tvarkyti asmens duomenis, nesilaikydami asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, esant neišvengiamumui, nepagrindę savo teisinio intereso pagal BDAR reikalavimus.
2.4. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai, prieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisei. Kadangi tokio (ap)ribojimo tiesioginio taikymo reglamente – BDAR – nėra nustatyta, tai šiuo atveju Tarnyba privalėjo tiesiogiai taikyti ES teisės normas bei vadovautis ESTT pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjos įsitikinimu, itin trumpo termino skaičiavimo eigos pradžia – ne nuo sužinojimo, o nuo pažeidimo padarymo dienos, yra teisiškai ydinga bei pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šioje situacijoje neišvengiamai yra būtina kreiptis ir į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio klausimo – terminų (ne)taikymo ir jų taikymo taisyklių pagal BDAR, siekiant nubausti pažeidėją (ap)ribojimo taikymo galimybės.
2.5. BDAR neįtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tyrimo termino pradžia būtų skaičiuojama (užskaitoma) tik nuo dokumento ištirti asmens duomenų apsaugos pažeidimą pateikimo išimtinai nacionalinei asmens duomenų apsaugos oficialiai institucijai fakto / momento, o ne būtų skaičiuojama nuo kreipimosi į bet kurią kompetentingą tai tirti nacionalinės valstybės instituciją, kaip ir yra šiuo atveju – 2023 m. gegužės 9 d. pareiškėjai pateikus pareiškimą Inspekcijai. Tarnyba, priimdama Sprendimą, neįvertino šios teisiškai reikšmingos aplinkybės.
3. Pareiškėjos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad neaišku, kaip atsakovas nustatė, kad publikacija buvo paskelbta būtent 2019 m. spalio 10 d., t. y. byloje kyla ginčas dėl šios teisiškai reikšmingos aplinkybės – kada paviešinta publikacija, nes atsakovas nepateikė įrodymų. Nenustačius publikacijos paskelbimo datos, negalima skaičiuoti ir senaties termino eigos pradžios, pažeidimas nėra pašalintas, jis buvo ir 2023 m. gegužės 9 d., kai pareiškėja su skundu kreipėsi į Inspekciją. Tai tęstinis pažeidimas, kuris atsinaujina kiekvieną dieną. Pareiškėja neprašė taikyti poveikio priemonių. Nė viena atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta byla nėra analogiška šioje byloje nagrinėjamai situacijai, nė vienoje iš jų neanalizuota situacija per BDAR prizmę. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatūs asmenys, jiems taikomas BDAR. D. S. apie publikaciją sužinojo darbe 2023 m. gegužės 7 d. ar 2023 m. gegužės 8 d., kai buvo informuotas, kad per „Google“ galima rasti publikaciją. Teismo posėdžio metu D. S. prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurioje nustatytas 2 metų naikinamasis terminas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nepažeidžia teisės į teisminę gynybą, nes susidaro įspūdis, kad dabar ginamas pažeidėjas, o ne nukentėjęs asmuo.
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tarnyba įvertino pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) ir ADTAĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VAĮ nustatytų pareigų, todėl Sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir priešingai nei teigia pareiškėja, atsisakymas nagrinėti skundą yra motyvuotas.
4.2. Publikacijai yra suėjęs dvejų metų senaties terminas, kurį savo praktikoje ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėja skunde nepagrindė ir nemotyvavo, kaip atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, o pareiškėjos skunde pateikiama minėto teismo praktika yra nesusijusi su informacijos sklaidos internete senaties taikymu. Sprendime pasisakyta, kad VIĮ nėra konkrečiai įtvirtinti terminai Inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši situacija laikoma teisės spraga, kuri sprendžiama pritaikius įstatymo analogiją. Remdamasis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovas darė išvadą, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl atsakovas negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ ir ADTAĮ, o pateikto skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį, kaip ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip dveji metai.
4.3. Publikacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo paskelbta viešai iki šiol prieinamame interneto tinklalapyje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei, kad ji neturėjo galimybės per daugiau nei trejų metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo VIĮ ar ADTAĮ nustatyta tvarka. Naikinamasis 2 metų senaties terminas skundams nagrinėti yra parinktas siekiant neapsunkinti tyrimų ir greitai atstatyti pareiškėjų status quo, sudaryti objektyvias galimybes institucijoms ištirti skundus, surinkti įrodymus, priimti sprendimą ir taikyti poveikio priemones. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių teisiškai pagrįstų pagrindų nukrypti nuo ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų senaties termino skaičiavimo aiškinimo taisyklių.
4.4. Nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Europos Sąjungos Sutarties (toliau – ir ESS) 19 straipsnio 3 dalies b punkte ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnyje numatyta galimybė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra esminis Europos Sąjungos teisės mechanizmas. Juo siekiama užtikrinti vienodą šios teisės aiškinimą ir taikymą Sąjungoje, suteikiant valstybių narių teismams priemonę, kuria naudodamiesi jie gali prejudicine tvarka pateikti ESTT klausimus dėl ES teisės išaiškinimo ar dėl ES institucijų, įstaigų ar organų priimtų aktų galiojimo. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikydamas ES teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi ES teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Ši procedūra yra aktuali tais atvejais, kai nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje kyla naujas ES teisės aiškinimo klausimas, svarbus bendrajam interesui vienodai taikyti šią teisę, arba jeigu esamoje jurisprudencijoje nėra reikiamo išaiškinimo, atsižvelgiant į naują teisinę situaciją. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į imperatyvią ADTAĮ nuostatą bei į aktualią ir nuoseklią teismų praktiką neturtinių teisių gynimo bylose. Nagrinėjamoje byloje prejudicinis sprendimas nėra reikalingas, nes pareiškėjos keliamais klausimais ADTAĮ nuostatos yra aiškios, nenustatyti jokie teisiškai pagrįsti pagrindai nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles, todėl pareiškėjos siūlymas atmestinas.
5. Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad publikacijos paskelbimo data nurodyta Sprendime, ji matosi iš viešai paskelbtos publikacijos, teismo posėdžio metu pateikė į bylą publikaciją tokiu formatu, kad matytųsi jos paskelbimo data – 2019 m. spalio 10 d. Dėl D. S. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą paaiškino, kad nemato būtinybės, remiantis analogiškais argumentais kaip ir dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į ESTT.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. B. skundą.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėja ir D. S. yra sutuoktiniai, Kaune sudarę santuoką (duomenys neskelbtini); tai patvirtina į bylą pateiktas pareiškėjos ir D. S. santuokos sudarymo įrašas.
7.2. Pareiškėja 2023 m. gegužės 9 d. el. paštu kreipėsi į Inspekciją ir nurodė, kad tinklalapyje www.kauno.diena.lt skiltyje „Kas tuoksis šią savaitę? (jaunavedžių sąrašas)“, buvo paskelbta, jog (duomenys neskelbtini) 13.50 val. Kauno mieste tuokiasi D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir E. B. ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo informacija). Pareiškėja paaiškino, kad paskelbta ginčo informacija pažeidžia jos privatumą, todėl ji nesutinka, kad ginčo informacija toliau būtų viešinama, prašė imtis priemonių, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio (privačių ir fizinių asmenų) duomenys būtų pašalinti iš tinklalapio, nebūtų skelbiami viešai.
7.3. Atsakovas į bylą pateikė tinklalapio https://kauno.diena.lt ekrano vaizdo nuotrauką su publikacija „Kas tuoksis šią savaitę? (jaunavedžių sąrašas) su nurodyta paskelbimo data „2019-10-10 05:00:00“, kurioje pateikta informacija, kas „šią savaitę Kauno mieste tuokiasi“ spalio 10 d. (ketvirtadienį), spalio 11 d. (penktadienį), spalio 12 (šeštadienį)“, kas „šią savaitę Kauno rajone tuokiasi“ spalio 11 d. (penktadienį), spalio 12 d. (šeštadienį)“. Prie įrašo „šią savaitę Kauno mieste tuokiasi“ (duomenys neskelbtini)), be kita ko, nurodyta ginčo informacija: „13.50 val. – D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir E. B. (duomenys neskelbtini))“.
7.4. Inspekcija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2R-2908 (2.13.Mr.) nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai, nes pareiškėja skundžiasi dėl asmens duomenų atskleidimo visuomenės informavimo ir žiniasklaidos tikslais, bei persiųsti skundą Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.
7.5. Inspektorius, išnagrinėjęs gautą skundą, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi ginčo publikacija paskelbta 2019 m. spalio 10 d. (yra suėjęs 2 m. senaties terminas), todėl Inspektorius negali taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ ir ADTAĮ, o pareiškėjos skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, taigi būtų neteisėtas.
8. Teismas vadovavosi ADTAĮ, BDAR, VIĮ nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėja iš esmės prašė įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jos skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo internetiniame naujienų portale. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, jog ginčo informacija tinklalapyje https://kauno.diena.lt paskelbta 2019 m. spalio 10 d. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika trunkamojo pažeidimo ir senaties termino santykio aspektu ir sutiko su Tarnybos pozicija, kad ginčo informacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama interneto tinklalapyje visą laiką, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. 2019 m. spalio 10 d.
9. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl neprašytų taikyti poveikio priemonių vadovaudamasis ADTAĮ 31–32 straipsniuose, BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei pažymėjęs, kad Inspektoriaus įgaliojimai taikyti ar netaikyti poveikio priemones motyvuotai pripažinus, kad skundas ar jo dalis pagrįsta, nepriklauso nuo to, ar skundą padavęs asmuo prašo taikyti poveikio priemones ar neprašo; ar taikyti poveikio priemones ir kokias sprendžia Inspektorius. Aptaręs Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką senaties termino taikymo aspektu, išanalizavęs konkrečias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus dėl nepagrįstai taikytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teismas nenustatė jokių teisiškai pagrįstų pagrindų, dėl kurių Sprendimas negalėjo būti priimtas vadovaujantis ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ar kad nagrinėjamu atveju poveikio priemones, nustatęs pažeidimą, Inspektorius galėtų taikyti ir suėjus 2 metų senaties terminui.
10. Teismas sprendė, jog Sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas, Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspektorius rėmėsi priimdamas Sprendimą, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjos skundą, o taip pat netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – priimti naują sprendimą byloje: perduoti / grąžinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Tarnybai.
11. Kadangi byloje aktualus teisinis reglamentavimas yra aiškus ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl BDAR nuostatų išaiškinimo kreiptis į ESTT.
III.
13. Pareiškėja E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje: perduoti / grąžinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Tarnybai. Pareiškėja taip pat prašo: kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurioje nustatytas 2 metų naikinamasis terminas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nepažeidžia teisės į privatų gyvenimą bei teisminę gynybą (Konstitucijos 22 str. 1, 3, 4 d., 30 str. 1 d. ir kt.), pridėti prie bylos priedą – tinklalapyje patalpintą ginčo informaciją / duomenis 2023 m. spalio 22 d.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde vadovaujasi Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, BDAR, VAĮ nuostatomis, ESTT, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir jį grindžia šiais esminiais argumentais:
14.1. Teismo išvados ginčo klausimu yra skubotos ir klaidingos, priimtos netinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jas kvalifikavus. Nei atsakovas, nei teismas nenustatė, kokią konkrečią datą į tinklalapį buvo įkelta ginčo informacija, kuri aktyvi (skundo priedas). Dėl šios aplinkybės nustatymo turėjo būti paskirta elektroninės laikmenos ekspertizė, tačiau nei atsakovas, nei teismas šio klausimo nesvarstė. Tiek atsakovas, tiek teismas supainiojo 2 metų senaties termino pradžios skaičiavimo faktinį pagrindą, sutapatindami vis dar aktyvius duomenis tinklalapyje su klasikine publikacija popierine forma. Teisės pažeidimas yra tęstinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 str. 1 d., 1.127 str. 5 d.). Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti skaičiuoti abejotino teisėtumo 2 metų senaties termino pradžią nuo 2019 m. spalio 10 d.
14.2. Atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023 nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis nesusijusi su šia byla. Tarnyba, priimdama Sprendimą, nesilaikė VAĮ reikalavimų.
14.3. Teismas neįvykdė pareigos kreiptis į ESTT dėl ES teisės akto (BDAR) išaiškinimo, todėl procesas pripažintinas neteisėtu, o priimtas teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas. BDAR nėra nustatyta toks apribojimas kaip ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte, todėl Tarnyba privalėjo tiesiogiai taikyti ES teisės normas bei vadovautis ESTT išaiškinimais. Itin trumpo termino nustatymas bei jo skaičiavimo eigos pradžia – ne nuo sužinojimo, o nuo pažeidimo padarymo dienos yra akivaizdžiai teisiškai ydinga situaciją, todėl dėl terminų (ne)taikymo ir jų taikymo taisyklių pagal BDAR, siekiant nubausti pažeidėją (ap)ribojimo taikymo galimybės, išaiškinimo būtina kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. BDAR neįtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tyrimo termino pradžia būtų skaičiuojama (užskaitoma) tik nuo dokumento ištirti asmens duomenų apsaugos pažeidimą pateikimo išimtinai nacionalinei asmens duomenų apsaugos oficialiai institucijai fakto / momento, o ne būtų skaičiuojama nuo kreipimosi į bet kurią kompetentingą tai tirti nacionalinės valstybės instituciją, kaip ir yra šiuo atveju – 2023 m. gegužės 9 d. pareiškėjai pateikus skundą Inspekcijai.
15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su VIĮ nesančiais terminais poveikio priemonėms skirti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu (2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023), sutinka su teismo priimtu sprendimu ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
15.1. Ginčo publikacija paskelbta 2019 m. spalio 10 d. Pareiškėja, el. paštu kreipusis į Inspekciją, pateikė nuorodą į publikaciją bei jos dalies ekrano nuotrauką. Publikacijoje, kuri laisvai prieinama internete, jos paskelbimo data aiškiai nurodoma, nepateikta jokia kita (nei papildymo, nei redagavimo) data. Elektroninėmis laikmenomis gali būti įvairūs atminties diskai bei kortelės, USB atmintinės, tačiau pareiškėja nemotyvuoja ir nepaaiškina, kaip publikacijoje skelbiama ginčo informacija yra susijusi su elektronine laikmena ir kokiu teisiniu pagrindu bei į kokią įstaigą atsakovas turėjo kreiptis dėl ekspertizės.
15.2. Apeliaciniame skunde nėra motyvų, kodėl atsakovui ir teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti skaičiuoti 2 metų senaties termino pradžią nuo publikacijoje nurodytos datos. Nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėja apie savo ir trečiojo suinteresuoto asmens neturtinių teisių pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija buvo paskelbta viešai bei, kad jie neturėjo galimybės per 2 metų terminą kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo VIĮ ar ADTAĮ nustatyta tvarka.
15.3. Nagrinėjamos bylos dalykas nebuvo nustatyti, ar pareiškėjos asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai, ar neteisėtai, nes pareiškėjos skundą atsisakyta nagrinėti dėl suėjusio senaties termino. Teismas sprendė atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo klausimą.
15.4. Byloje aktualus teisinis reglamentavimas yra aiškus ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, todėl pareiškėjos prašymai dėl BDAR nuostatų kreiptis į ESTT bei dėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos nuostatos konstitucingumo – į Konstitucinį Teismą netenkinti pagrįstai.
15.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo būtų kreipęsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėja) ir taip jį informavę – išreiškę nesutikimą su jų asmens duomenų tvarkymu.
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (SK-135, 2023) SPR-108 „Dėl E. B. skundo“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos E. B. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė priėjęs prie išvados, kad Inspektoriaus Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nes jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspektorius rėmėsi priimdamas Sprendimą.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka iš esmės teigdama, kad teismo išvados ginčo klausimu yra skubotos ir klaidingos, priimtos netinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jas kvalifikavus.
19. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
20. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo prie bylos pridėti papildomą įrodymą – ekranvaizdį, kuriame 2023 m. spalio 22 d. Google paieškos variklyje pagal pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens duomenis (vardus bei pavardes) rasta ginčo informacija.
21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; ir kt.).
22. Pareiškėja neteigia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau prašomu prie bylos pridėti nauju įrodymu iš esmės siekia įrodyti, kad ginčo informacija tebėra aktyvi (matoma) bylos nagrinėjimo metu. Primintina, kad ginčas byloje vyksta ne dėl ginčo informacijos viešumo, o dėl to, ar priimdamas Sprendimą, atsakovas nepažeidė esminių VAĮ įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio sprendimo turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės vertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, todėl neprideda jų prie bylos.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aiškindamasis dėl pareiškėjos nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiu aspektu, t. y. ar yra suėjęs ginčo informacijos paskelbimo senaties terminas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Inspektorius pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl jos ir trečiojo suinteresuoto asmens (pareiškėjos sutuoktinio) viešai paskelbtų asmens duomenų, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą administracinį aktą ir įpareigoti Inspektorių iš naujo ištirti pareiškėjos skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindama, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, taip pat kvestionuoja teismo atsisakymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo bei Konstitucinį Teismą dėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto konstitucingumo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
24. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad BDAR taikymo priežiūrą Lietuvoje vykdo dvi institucijos – Inspekcija ir Tarnyba. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje, be kita ko įtvirtinta, kad žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai (ADTAĮ 27 str. 1 d. 8 p.). Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos (ADTAĮ 32 str. 3 d.).
25. Visuomenės informavimo įstatyme yra apibrėžta žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir jos ribos. VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, inter alia (be kita ko), atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (VIĮ 50 str. 3 d. 1 p.); atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą) (VIĮ 50 str. 3 d. 8 p.).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 išaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatyme nėra įtvirtinti terminai Žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, t. y. šiame įstatyme nėra nustatytas įspėjimo bei įpareigojimo paneigti informaciją skyrimo senaties terminas, ir tai laikytina teisės spraga. Ši teisės spraga privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Įvertinus tai, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas laikytinas poveikio priemone, o panašaus pobūdžio poveikio priemonės (įspėjimas) yra numatytos ir kituose įstatymuose (Vertybinių popierių įstatyme, Draudimo įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Bankų įstatyme, Kredito unijų įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, kt.), yra pagrindas, taikant įstatymo analogiją, atsižvelgti būtent į šiuose įstatymuose įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo terminų skaičiavimo taisykles. Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kituose įstatymuose. Visuomenės informavimo įstatyme konstatavus teisės spragą, būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Žurnalistų etikos inspektoriui pagal Visuomenės informavimo įstatymą sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją).
27. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023, todėl atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl pastarosios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties neaktualumo nagrinėjamu atveju.
28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 9 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl neteisėtai skelbiamų jos ir jos sutuoktinio asmens duomenų pašalinimo. Pareiškėjos skundas Inspekcijos persiųstas pagal kompetenciją Tarnybai dėl tikėtino VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pažeidimo, t. y. dėl viešai paskelbtos teisę į asmens duomenų apsaugą pažeidžiančios informacijos. Inspektorius, nustatęs, kad ginčo informacija paskelbta 2019 m. spalio 10 d., skundas Tarnyboje gautas 2023 m. gegužės 17 d., t. y. nuo galimo pažeidimo įvykdymo iki pareiškėjos kreipimosi jau yra praėję 2 metai, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo informacijos paskelbimo datos (realios pažeidimo termino pradžios) bei 2 metų senaties termino pradžios (kad pažeidimas yra tęstinis), t. y. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai (https://kauno.diena.lt ekrano vaizdo nuotrauka su publikacija „Kas tuoksis šią savaitę? (jaunavedžių sąrašas), kurioje nurodyta jos paskelbimo data – „2019-10-10 05:00:00“) vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog ginčo informacija paskelbta 2019 m. spalio 10 d., todėl atmestinos pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos, jokiais įrodymais nepatvirtintos abejonės dėl ginčo informacijos paskelbimo datos. Atsakant į pareiškėjos teiginį dėl ekspertizės skyrimo pažymėtina, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str. 1 d.). Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas (ABTĮ 61 str. 2 d.). Taigi ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Atitinkamai ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, atmestini kaip deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ginčo informacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama tinklalapyje visą laiką (nuo 2019 m. spalio 10 d.), todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. 2019 m. spalio 10 d., įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja neturėjo galimybių žinoti apie viešai skelbiamą ginčo informaciją ir laiku kreiptis dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo VIĮ ir ADTAĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio prašymo įregistruoti santuoką viešą skelbimą, (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 1 dalį apie prašymą įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga skelbia viešai teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki santuokos įregistravimo, o skelbime apie prašymą įregistruoti santuoką nurodomi norinčių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir būsimos santuokos registravimo laikas (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 16 str. 2 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su pareiškėjos teiginiais ir argumentais dėl ginčo informacijos paskelbimo datos ir su tuo susijusiomis pasekmėmis (atsakovo sprendimu atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją ar teisės aktų nuostatas, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspektoriaus Sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui. Sprendimas yra aiškus, suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka ir Sprendimą priėmęs bei pasirašęs kompetentingas viešojo administravimo subjektas, be to, Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas jam priimti reikšmingas aplinkybes.
33. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame pateikti detalūs ir aiškūs motyvai, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas dėl BDAR nuostatų išaiškinimo kreiptis į ESTT ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurioje nustatytas 2 metų naikinamasis terminas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nepažeidžia teisės į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus šiais aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tam, jog ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjos nurodytu klausimu, teismui nekilus jokių neaiškumų dėl šiai bylai aktualių Europos Sąjungos teisės normų. Taip pat teismui nekilus jokių pagrįstų abejonių dėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų konstitucingumo, nenustatytas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.
34. Asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nustato CK 2.23 straipsnis. Šis apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai ginti galimai pažeistas jos neturtines teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija