Administracinė byla Nr. eAS-691-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04891-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsakymą Nr. A681-12/24(2.15.2.68E-TPS) (toliau – ir Atsakymas) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 28 d. prašymą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 2 d. sprendimo
Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) priedų 1.2.16. Pagrindinis brėžinys M 1:0000. Rasų seniūnija; 1.7. Susisiekimas; dalis, kurių pagrindų yra suprojektuotas Rukainių g. 104H – Rukainių g. 104 kelias, įsikertantis į Gurių g. C kategorijos kelią.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Callida“ skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo, tačiau atsisakė priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą.
Teismas nustatė, kad pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl jį priėmė.
Vertindamas antrąjį skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui apie skundžiamą Sprendimą jau buvo žinoma 2021 m. birželio 2 d. (paskelbtas 2021 m. birželio 2 d.), todėl pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Atsižvelgęs į tai ir tai, kad pareiškėjas nepašė atnaujinti termino skundui paduoti, teismas atsisakė priimti antrąjį skundo reikalavimą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
III.
Pareiškėjas UAB „Callida“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti antrojo skundo reikalavimo priimtinumo klausimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai gavo Atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose Gurių gatvei yra nustatyta C kategorija, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais greta sklypo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas susisiekimo infrastruktūros koridorius, atstumas nuo su Gurių gatve besiribojančio sklypo kraštinės tolimiausio kampo iki susisiekimo infrastruktūros koridoriaus yra apytiksliai 53 metrai. Sprendime nėra nurodyta apie Serbų gatvės pakeitimus, jie minimi tik Atsakyme, todėl ši data yra diena, kai pareiškėjas sužinojo apie skundžiamo Sprendimo priėmimą.
Atsakovas Administracija prašo Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad bendrasis teritorijos planas yra norminis teisės aktas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą. Asmenys, suinteresuoti norminiame administraciniame akte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl atitinkamo akto panaikinimo tik laikantis specialios, šioje nutartyje aptartos norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarkos, t. y. tai negali paneigti ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmajame skirsnyje nustatyto teisinio reguliavimo. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl norminio akto (bendrojo plano sprendinio) panaikinimo, vertindamas jį kaip individualų administracinį aktą. Taigi pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl norminio akto panaikinimo, nesilaikydamas ABTĮ nustatytos tokio pobūdžio aktų teisėtumo tyrimo tvarkos, todėl jo antrasis reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti bendrojo plano sprendinį buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakytas priimti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Callida“ skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972 dalies panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl antrojo reikalavimo panaikinti Tarybos Sprendimo dalį, nurodęs, kad pareiškėjui apie skundžiamą Sprendimą buvo žinoma jį paskelbus 2021 m. birželio 2 d., todėl jis praleido terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisakoma priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 nusprendė patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) Nr. K-RJ_13-16-209) pagal pridedamas tekstinę ir grafinę dalis (1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-298/2009; 2011 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-563-556/2021 ir kt.).
Iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų aiškiai matyti, kad pareiškėjas šiuo skundu, be kita ko, siekia inicijuoti ginčą dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas, panaikinimo.
Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kuriam išspręsti reikia ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, laikydamasis ABTĮ 113 straipsnio reikalavimų, nėra pateikęs prašymo pradėti tyrimą dėl Tarybos Sprendimo (ar jo dalies) neatitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, kuris būtų susietas su nagrinėjama konkrečia byla dėl jo (pareiškėjo) teisių pažeidimo. Taip pat pareiškėjas nepatenka į baigtinį ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą, todėl antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, tačiau pagrįstai atsisakė priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo dalies panaikinimo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją keisti ar naikinti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais ar kitais motyvais. Todėl Regionų administracinio 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija