VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL EKSPORTUOJAMŲ ŪKINIŲ GYVŪNŲ KARANTINAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 4 d. Nr. B1-838
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 9 dalimis ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 8 punktais:
1. T v i r t i n u pridedamą Eksportuojamų ūkinių gyvūnų karantinavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 226 „Dėl Gyvūnų karantinavimo taisyklių patvirtinimo“.
3. N u s t a t a u, kad:
4. P a v e d u:
4.1. įsakymo vykdymą pagal kompetenciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniams padaliniams;
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos
direktoriaus 2015 m. rugsėjo 4 d.
įsakymu Nr. B1-838
EKSPORTUOJAMŲ ŪKINIŲ GYVŪNŲ KARANTINAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Eksportuojamų ūkinių gyvūnų karantinavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reikalavimus ūkinių gyvūnų karantino punktams ir eksportuojamų ūkinių gyvūnų karantinavimo tvarką.
2. Tvarkos aprašas taikomas eksportuojamiems ūkiniams gyvūnams, kuriuos pagal importuojančios trečiosios šalies reikalavimus privaloma tam tikrą laiką karantinuoti eksportuojančios šalies patvirtintuose ūkinių gyvūnų karantino punktuose.
3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Ūkinių gyvūnų karantinavimas – grupės ūkinių gyvūnų atskyrimas nuo ūkinių gyvūnų siekiant juos tam tikrą laiką stebėti, prireikus tirti ir gydyti.
3.2. Ūkinių gyvūnų karantino punktas (toliau – karantino punktas) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtinta patalpa (-os), kuri (-ios) yra atskirta (-os) ir atskirai eksploatuojama (-os) ir kurioje (-iose) laikomi, stebimi, prireikus tiriami ir gydomi tik tos pačios siuntos tos pačios sveikatos būklės ūkiniai gyvūnai, sudarantys vieną epizootinį vienetą
3.3. Ūkinių gyvūnų karantino punkto atsakingas asmuo (toliau – atsakingas asmuo) – ūkio subjekto, kuris vykdo ūkinių gyvūnų karantinavimo veiklą, paskirtas asmuo, atsakingas už ūkinių gyvūnų karantinavimo veiklą ir šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
II SKYRIUS
KARANTINO PUNKTŲ VETERINARINIS PATVIRTINIMAS
4. Karantino punktai turi būti patvirtinti vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašas), nuostatomis.
5. Veterinarinis patvirtinimas karantino punktams suteikiamas pagal numatomų karantinuoti ūkinių gyvūnų rūšį, jeigu jie atitinka Tvarkos aprašo III skyriaus reikalavimus ir biologinio saugumo priemonių reikalavimus, taikomus numatomų karantinuoti ūkinių gyvūnų rūšiai.
6. Ūkio subjektas, siekiantis vykdyti ūkinių gyvūnų karantinavimo veiklą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo, dokumentus, nurodytus Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo 9.2.1–9.2.3 papunkčiuose, ir informaciją apie ūkinių gyvūnų, kuriuos numato karantinuoti, rūšis, karantino punkto patalpų naudojimo teisėtumą ir nurodyti atsakingo asmens vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.
7. Karantino punktams veterinarinis patvirtinimas suteikiamas, veterinarinis patvirtinimas sustabdomas, veterinarinio patvirtinimo sustabdymas ar veterinarinis patvirtinimas panaikinamas, karantino punkto veiklos ar duomenų pakeitimai įforminami vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašu.
III SKYRIUS
REIKALAVIMAI KARANTINO PUNKTAMS
8. Karantino punktas turi būti įrengtas pastate, atskirtame nuo kitų ūkinių gyvūnų laikymo vietų (patalpų), tokiu atstumu, kuris, atsižvelgiant į rizikos vertinimą, yra pakankamas siekiant užtikrinti karantinuojamų ūkinių gyvūnų apsaugą nuo galimo užkrečiamųjų ligų pavojaus.
9. Teritorija, esanti aplink karantino punktą, turi būti reguliariai tvarkoma. Joje auganti žolė turi būti laiku nušienaujama, krūmai apkarpomi, kad juose būtų sunku veistis graužikams ir kitiems gyvūnams. Karantino punktas turi būti atskirtas fiziniu barjeru, kuris neleistų bešeimininkiams ar laukiniams gyvūnams patekti į karantino punktą.
10. Karantino punktas turi būti įrengtas taip, kad:
10.1. būtų galima kontroliuoti transporto priemonių ir asmenų patekimą į karantino punkto teritoriją ir patalpas;
10.2. į jį įvažiuojančių transporto priemonių keliai nesikirstų su išvažiuojančių transporto priemonių keliais;
10.3. į jį įvažiuojančios transporto priemonės ratus galima būtų išdezinfekuoti užpurškiant ant jų autorizuotus veterinarinius biocidinius produktus (toliau – dezinfekcinės medžiagos) ir (arba) į jį įvažiuojanti transporto priemonė turėtų pervažiuoti dezinfekcinį barjerą, pripildytą dezinfekcinėmis medžiagomis, kurios esant temperatūrai, nurodytai gamintojo instrukcijoje, neužšals ir kurių rekomenduojama koncentracija, nurodyta gamintojo instrukcijoje, išsilaikys. Siekiant tinkamai išdezinfekuoti dezinfekcinėmis medžiagomis transporto priemonės ratų paviršių, transporto priemonės ratai dezinfekciniame barjere turi apsisukti mažiausiai 1,5 karto;
10.4. darbuotojai ir lankytojai įeitų į jį ir išeitų iš jo tik per tam skirtą įėjimo / išėjimo punktą, kuriame įrengtos persirengimo patalpos;
11. Durys į karantino punktą ir iš jo turi būti sandarios, rakinamos ir ant jų turi būti užrašas „KARANTINAS. Pašaliniams įeiti draudžiama!“.
12. Karantino punkte turi būti:
12.1. patalpos, skirtos ir pritaikytos karantinuojamiems ūkiniams gyvūnams laikyti, įrengtos taip, kad atitiktų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, bei specialiuosius gyvūnų gerovės reikalavimus (jeigu tokie yra) (toliau – karantino patalpos). Karantino patalpose turi būti įrengta vandens tiekimo sistema;
12.2. ūkinių gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampa, atitinkanti 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL 2005 L 3, p. 1) I priedo III skyriaus 1.3 ir 1.4 papunkčių reikalavimus;
12.3. atskiros patalpos sergantiems ūkiniams gyvūnams atskirti, atitinkančios Tvarkos aprašo 12.1 papunkčio reikalavimus (toliau – sergančių ūkinių gyvūnų patalpos);
IV SKYRIUS
ŪKINIŲ GYVŪNŲ KARANTINAVIMO TVARKA
14. Skirtingų rūšių ir skirtingų siuntų ūkiniai gyvūnai turi būti karantinuojami atskirose karantino patalpose.
15. Karantino patalpos prieš naujos ūkinių gyvūnų siuntos patalpinimą į jas turi būti išvalomos ir išdezinfekuojamos dezinfekcinėmis medžiagomis pagal jų gamintojo instrukciją.
16. Atsakingas asmuo ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas turi informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje yra karantino punktas, pareigūnus apie numatomą karantinuoti ūkinių gyvūnų siuntą ir jos paskirties šalį.
17. Atsakingas asmuo turi registruoti duomenis apie į karantino punktą atvežamus ir jame laikomus ūkinius gyvūnus (atvežimo į karantino punktą data, ūkinio gyvūno ženklinimo duomenys, rūšis, lytis, amžius, karantinavimo pradžios ir pabaigos datos, ūkinių gyvūnų siuntą ar ūkinį gyvūną lydimųjų dokumentų (pvz.: paso, veterinarijos pažymėjimo ir kt.) pavadinimas, išdavimo data, numeris (jeigu yra), išduoto veterinarijos sertifikato data ir numeris, duomenis apie mėginių ėmimą, ūkinių gyvūnų gydymą, gaišimą, išvežimo iš karantino punkto data) karantinuojamų ūkinių gyvūnų registracijos žurnale (popieriniame arba elektroniniame).
18. Karantinavimo pradžios data laikoma data, kada į karantino punktą atvežamas paskutinis siuntos ūkinis gyvūnas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio pareigūnas apžiūri karantinuojamus ūkinius gyvūnus bei užpildo atitinkamą patikrinimo aktą.
19. Karantinavimo pabaigos data laikoma data, kada pasibaigia nustatytas karantino laikotarpis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio pareigūnas apžiūri karantinuojamus ūkinius gyvūnus bei užpildo atitinkamą patikrinimo aktą.
20. Draudžiama į karantino patalpas, kuriose karantinuojama ūkinių gyvūnų siunta, patalpinti naujus ūkinius gyvūnus.
21. Karantinavimo laikotarpiu karantinuojamiems ūkiniams gyvūnams turi būti atliekami visi laboratoriniai tyrimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir taikomas gydymas pagal importuojančios trečiosios šalies reikalavimus kontroliuojant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio valstybiniam arba įgaliotajam veterinarijos gydytojui.
22. Karantinavimo metu ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi ir prižiūrimi ūkinių gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Visus karantinuojamus ūkinius gyvūnus atsakingas asmuo turi apžiūrėti bent du kartus per dieną. Nustatęs, kad ūkinis gyvūnas serga, susižeidė ar nugaišo, kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, atsakingas asmuo turi pranešti raštu ar elektroninėmis priemonėmis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui.
24. Sergantys arba sužeisti (susižeidę) ūkiniai gyvūnai nedelsiant patalpinami į sergančių ūkinių gyvūnų patalpas.
25. Karantinavimo metu nugaišę ūkiniai gyvūnai turi būti nedelsiant pašalinami iš karantino ar sergančių ūkinių gyvūnų patalpų ir nustatoma jų gaišimo priežastis.
26. Karantinavimo metu susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Gaišenos iš karantino ar sergančių ūkinių gyvūnų patalpų turi būti surenkamos ir sukraunamos į gaišenoms laikyti skirtus konteinerius, laikomus ir saugomus atsakingo asmens nustatytoje vietoje.
28. Karantino punkte naudojamos transporto priemonės, kuriomis gaišenoms laikyti skirti konteineriai vežami ir pakraunami į šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonės transporto priemonę, turi būti kiekvieną kartą po jų naudojimo išplaunamos ir išdezinfekuojamos.
29. Pasibaigus ūkinių gyvūnų karantinavimo laikui, trečiosios šalies importuotojos reikalavimus atitinkantys eksportuojami ūkiniai gyvūnai turi būti pakraunami į transporto priemonę, išvalytą ir išdezinfekuotą vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. B1-664 „Dėl transporto priemonių, kuriomis vežami gyvūnai, valymo, plovimo ir dezinfekavimo“, ir tiesiogiai vežami į trečiąją šalį arba iki kitos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės (pvz., lėktuvo), kuria jie bus transportuojami į trečiąją šalį, užtikrinant, kad pakrovimo į transporto priemonę metu ar transportavimo metu jie neturės sąlyčio su kitais ūkiniais gyvūnais.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Atsakingas asmuo užtikrina ir atsako už ūkinių gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų tinkamą laikymąsi, savikontrolės programų įgyvendinimą ir šio Tvarkos aprašo nuostatų įgyvendinimą.
32. Duomenys apie karantino punkte atliekamus patalpų, transporto priemonių ar kitų daiktų dezinfekavimo darbus (data, dezinfekuojamo objekto pavadinimas, dezinfekuotas plotas (taikoma tik patalpoms), dezinfekcinės medžiagos pavadinimas, koncentracija, dezinfekciją vykdžiusio asmens vardas, pavardė ir parašas) registruojami dezinfekcijos žurnale (popieriniame ar elektroniniame).
33. Tvarkos aprašo 17 ir 32 punktuose nurodyti žurnalai karantino punkte turi būti saugomi ne mažiau kaip 3 metus ir pateikiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio pareigūnams paprašius.
34. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniai padaliniai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), ir kitais veterinarinę kontrolę reglamentuojančiais teisės aktais, kontroliuoja karantino punktus, siekdami nustatyti, kaip laikomasi Tvarkos aprašo ir gyvūnų karantinavimo nuostatų.
36. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių padalinių sprendimai, karantino punktų kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Jeigu šiame Apraše nėra nustatyta kitaip, asmenų prašymai nagrinėjami ir atsakymai į juos teikiami Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklėse, patvirtintose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-790 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.