LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. LIEPOS 5 D. ĮSAKYMO NR. 358 „DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-782
Vilnius
P a k e i č i u Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358 „Dėl apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Kiti reikalavimai rąstų kokybei:
14.1. visų medžių rūšių, išskyrus ąžuolo, smulkieji bei A, B ir C kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iš žalių, ir iš sausų medžių stiebų. Ąžuolo smulkieji bei A ir B kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o C ir D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iš žalių, ir iš sausų medžių stiebų;
14.2. didžiausias leistinas nenukirstų arba nenupjautų šakų ilgis yra:
14.2.2. 5 cm nuo sortimento žievės paviršiaus, jei tokių šakų yra ne daugiau kaip po vieną dviejuose jo metruose;“;
14.4. gaminant sortimentus turi būti taikomos tokios jų ilgio užlaidos, kokias apibrėžia jų gamybos ypatumus reglamentuojantis standartas ar kitas norminis teisės aktas. Jeigu šiuose dokumentuose nėra apibrėžtos jų ilgio užlaidos, sortimentai gaminami su 5-10 cm ilgio užlaida;
14.5. sveikosios šakos iki 1 cm skersmens ir apaugusios šakos, kai jas dengiančio gauburėlio aukštis iki 1 cm, neapskaitomos;
14.6. spinduliniai, žvaigždiniai, žiediniai, šalčio, žaibo ir džiūvimo plyšiai A ir B klasės rąstams užlaidos ribose, o C ir D klasės rąstams ilgyje, lygiame sortimento galo skersmeniui, leidžiami bet kokių matmenų;
14.7. sausašonis, atvirasis randas, mechaniniai sužalojimai bei pakirta C ir D klasės rąstams neapskaitomi, kai jie nesiekia menamo cilindro, kurio skersmuo lygus rąsto plongalio skersmeniui;
14.8. paprastasis kreivumas spygliuočių smulkiesiems bei C klasės pušies vidutiniesiems ir stambiesiems rąstams leidžiamas ne didesnis kaip 2 cm viename metre, o kitiems rąstams – pagal Taisyklių 12 punkte nurodytų standartų reikalavimus;
14.9. sudėtingasis kreivumas spygliuočių smulkiesiems bei C klasės pušies vidutiniesiems ir stambiesiems rąstams leidžiamas ne didesnis kaip 1 cm viename metre, o kitiems rąstams – pagal Taisyklių 12 punkte nurodytų standartų reikalavimus;
14.10. nusispalvinimas spygliuočių smulkiesiems bei C klasės vidutiniesiems ir stambiesiems rąstams leidžiamas užlaidos ribose;
2. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
3. Papildau 181 punktu:
18ˡ. Apvalioji mediena, nustatant jos tūrį fotogrametriniu apvaliosios medienos matavimo metodu, ženklinama ant išmatuotos rietuvės tvirtinant kortelę, kurioje įrašoma matavimo data, laikas, matavimo vieta (kvartalo ir/ar miško sandėlio numeris), medžių rūšys (jei malkinė mediena, tai jų grupės), sortimento pavadinimas, jų kiekis vienetais (pagal poreikį), jų ilgis, tūris (ktm).“.
4. Pakeičiu 24 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
5. Pakeičiu 24.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
6. Papildau V skyriumi:
„V SKYRIUS
APVALIOSIOS MEDIENOS KOKYBĖS VERTINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS TAIKANT FOTOGRAMETRINĮ APVALIOSIOS MEDIENOS MATAVIMO METODĄ
26. Apvalioji mediena matuojama ir jos tūris nustatomas vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės).
27. Medienos priėmimas, perdavimas bei judėjimo fiksavimas apskaitoje vykdomas vadovaujantis Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 „Dėl apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Apvaliosios medienos apskaitos aprašas).
28. Matuojant apvaliąją medieną miško sandėlyje, ant išmatuotos rietuvės tvirtinama kortelė, kurioje turi būti įrašyti 18ˡ punkte numatyti duomenys.
29. Matuojant medienos rietuvę fotogrametriniam apvaliosios medienos matavimo metodui naudojamu matavimo prietaisu, jame automatiškai sugeneruojamas Taškavimo lapas pagal Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo 13.3 papunkčio reikalavimus. Šis Taškavimo lapas tą pačią darbo dieną perduodamas į VĮ miškų urėdijos duomenų bazę.
30. Pagal Taškavimo lapo duomenis VĮ miškų urėdijoje apvalioji mediena priimama vadovaujantis Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašu.
31. Apvaliosios medienos sortimentų, klasifikuojamų pagal kokybės ir stambumo klases, kokybiniai parametrai ir tūris nustatomi juos kraunant (parduodant) į autotransporto priemonę.
32. Parduodant apvaliąją medieną, kuri yra klasifikuojama pagal kokybės ir stambumo klases, miško sandėlyje, fotogrametriniu apvaliosios medienos matavimo metodu gali būti nustatomas tik jos tūris.
33. Jeigu medienos klasifikavimą vykdo nepriklausomi medienos matuotojai, apvaliosios medienos tūrio nustatymas bei klasifikavimas ir kokybės vertinimas vykdomas šių Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka, o fotogrametriniu apvaliosios medienos matavimo metodu nustatomas tik siuntoje esančių apvaliosios medienos sortimentų, kurie yra klasifikuojami kokybės ir stambumo klasėmis ir bus matuojami rąstų matavimo linijomis arba kitomis automatizuotomis tūrio matavimo priemonėmis, sortimentų ilgis ir vienetų skaičius.“.
7. Pakeičiu 1 priedo lentelės skiltį „Matavimo metodas“ ir ją išdėstau taip:
8. Papildau 1 priedą ketvirtąja pastraipa, einančia po lentele: